Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant G. J., dalyvaujant ieškovei I. D. individualios įmonės savininkei I. D. ir jos atstovui advokatui M. U., atsakovės MB „Verslo valdymo paslaugos“ vadovui A. Z. ir jo atstovui advokatui D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. D. individualios įmonės ieškinį atsakovui MB ,,Verslo valdymo paslaugos“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad 2016 m. gegužės 2 d. ieškovė I. D. individuali įmonė ir atsakovė MB ,,Verslo valdymo paslaugos“ sudarė sutartį Nr. A2016-01, pagal kurią atsakovė MB ,,Verslo valdymo paslaugos“ (sutartyje nurodyta kaip vykdytojas) įsipareigojo konsultuoti ieškovę (sutartyje – užsakovas) dėl turto įsigijimo, esančio (duomenys neskelbtini), turto, kurį pardavinėjo BAB bankas „Snoras“, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti 72.600,00 EUR su PVM atlygį, jeigu ieškovė bus paskelbta pardavimo laimėtoja. Sutartyje taip pat numatyta, kad Vykdytojas išrašo PVM sąskaitą-faktūrą šiame punkte nurodytai sumai per 5 (penkias) darbo dienas po užsakovo paskelbimo pardavimo laimėtoju. Atlygį už suteiktas paslaugas užsakovas moka dalimis: 36.300,00 EUR avansą - per 7 dienas po sutarties pasirašymo, o likusią 36.300,00 EUR - iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Šalys sutartyje taip pat susitarė, kad užsakovui netapus pardavimo laimėtoju, vykdytojas įsipareigoja nedelsiant grąžinti sumokėtą avansą. 2016 m. gegužės 9 d. ieškovė atsakovei pervedė 36.300,00 EUR. 2016 m. gegužės 10 d. BAB bankas „Snoras“ pranešė, kad ieškovė yra pripažinta patalpų pardavimo laimėtoja. 2016 m. gegužės 17 d. BAB bankas „Snoras“ ir ieškovė pasirašė Turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutartį Nr.16-0094. 2016 m. gegužės 13 atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą 72.600, 00 EUR sumai. Tą pačią dieną ieškovė pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 36.300 EUR sumai. 2016 m. rugsėjo 29 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą prie sutarties ir 3 naujus vekselius - 16.300,00 EUR, 10.000,00 EUR ir 10.000,00 EUR sumai, numatant vėlesnius apmokėjimo terminus. 2016 m. spalio 20 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 4.200,00 EUR, 2016 m. spalio 31 d. sumokėjo 3.000,00 EUR, 2016 m. lapkričio 17 dar sumokėjo 1.500,00 EUR.

Dėl sandorių negaliojimo CK 1.86 straipsnio pagrindu

Ieškovė 2016 m. gegužės 2 d. šalių sudarytą sandorį ginčija CK 1.86 str. pagrindu, t.y. sudarytą tik dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, nes jokios paslaugos ieškovei realiai nebuvo suteiktos.

Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015; kt.).

Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; kt.). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. L. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star1 Airlines“ v. BUAB „Star Team Group“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006). Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Mažoji svajonė“ v. BUAB „Svajonių pilis“, bylos Nr. 3K-3-210/2014; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo, kad šalys sandorį sudarė tik dėl akių, nes nei viena iš šalių jokių teisių ir pareigų pagal ginčijamą sutartį neįgijo, todėl yra pagrindas ginčijamą sandorį pripažinti tariamuoju ir taikyti restituciją.

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad ieškovė I. D. individualios įmonė pati sumokėjo atsakovei MB ,,Verslo valdymo paslaugos“ 45.000,00 EUR sumą, t.y. dalį sumos, kurią įsipareigojo sumokėti pagal tarp šalių pasirašytą 2016 m. gegužės 2 d. sudarytą sutartį Nr. A2016-01, be to, ieškovė buvo pripažinta patalpų pardavimo laimėtoja. Taigi, ieškovės tikslas buvo pasiektas, kas ir buvo iš esmės sutarties objektas. Teismas sutinka su atsakovės išvada, kad pinigų pagal ginčijamą sutartį perdavimo faktas, kuris nagrinėjamoje byloje neginčijamas, taip pat ta aplinkybė, jog ieškovė tapo patalpų laimėtoja, savaime paneigia ieškovės argumentus dėl ginčijamo sandorio tariamo pobūdžio, kadangi liudija ginčijamo sandorio įvykdymą, o įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu. Teismas atmeta ieškovės teiginius, kaip visiškai nepagrįstus, jog šalys sutartimi nesiekė sukurti jokių teisių ir pareigų. Pirmiausiai, pačioje sutartyje aiškiai įvardintos tiek ieškovės, tiek atsakovės pareigos. Sutarties 3 punkte numatyti atsakovės įsipareigojimai – konsultuoti ieškovės turto įsigijimo klausimais. Tuo tarpu ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei sėkmės mokestį tuo atveju, jeigu ieškovei pavyktų laimėti aukcioną. Taigi, akivaizdu, jog paslaugų sutartimi šalys susitarė dėl realių teisių ir pareigų. Sutarties pagrindu atsakovė padėjo ieškovei laimėti aukcioną, už ką ieškovė buvo įsipareigojusi sumokėti sutartyje nurodytą mokestį. Ieškovė gavo realią naudą, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad sutartimi šalys nesiekė sukurti jokių teisių ir pareigų. Antra, atsakovė sutartimi įsipareigojo ieškovei teikti konsultavimo paslaugas, kas iš esmės yra nematerialaus pobūdžio paslaugos ir akivaizdu atsakovė negali pateikti konkrečių šių paslaugų teikimą patvirtinančių įrodymų, tačiau, kaip minėta, ieškovės ketinimai pagal sutartį buvo patalpų įsigijimas, kas ir buvo pasiekta, todėl ieškovės teiginiai, jog atsakovė nesuteikė jokių paslaugų atmestini. Trečia, ieškovės teiginius apie sutarties tariamumą paneigia ir ta aplinkybė, jog šalys buvo susitariusios dėl sėkmės mokesčio, t.y. tuo atveju, jeigu atsakovei nebūtų pavykę pasiekti sutarto rezultato (ieškovės aukciono laimėjimo), ieškovė neprivalėtų mokėti atsakovei sutartos sumos (Sutarties 4.3 punktas). Ketvirta, ieškovės elgesys tiek ikisutartinių, tiek sutarties sudarymo metu, tiek po sutarties sudarymo patvirtina, kad šalių sudaryta sutartis negali būti laikoma tariamu sandoriu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys dar iki pasirašant ginčijamą sutartį susitikinėjo, ruošė paslaugų sutarties sąlygas. Dėl šios sutarties sudarymo, ieškovę net atstovavo M. J., kuris šioje byloje apklaustas kaip liudytojas. Ieškovė sumokėjo dalį sutartos sumos, be to, kaip minėta ir po aukciono laimėjimo pasirašė susitarimą dėl sutarties pakeitimo, taip pat pasirašė tris vekselius. Penkta, byloje pateiktas AB „Swedbank“ 2016 m. balandžio 28 d. raštas, kuriame UAB „Pikantiškas maistas“ informuojamas apie priimtą sprendimą suteikti kreditą patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas UAB „Pikantiškas maistas“ vadovas A. K. patvirtino, kad nebedalyvauti aukcione jį įtikino MB ,,Verslo valdymo paslaugos“ vadovas A. Z.. Todėl atmestini ieškovės teiginiai, kad aukcione dalyvavo atsakovė arba tai, jog UAB „Pikantiškas maistas“ net neturėjo tikslo laimėti patalpų pirkimo aukciono. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė suteikė paslaugas, kurių pagrindu ieškovė gavo tai, ko ir tikėjosi pagal šalių sudarytą sutartį – laimėjo patalpų prikimo konkursą.

Dėl sandorių negaliojimo CK 1.82 straipsnio pagrindu

Šalių sudarytą sandorį ieškovė taip pat ginčija ir CK 1.82 straipsnio pagrindu, t.y. sandorį kaip prieštaraujantį juridinio asmens teisnumui. Ieškovė nurodo, jog yra privatus juridinis asmuo, jos nuostatuose nurodyta, kad bendrovės veiklos tikslas gauti pelno vykdant ūkinę – komercinę veiklą, o šiuo atveju lėšų išmokėjimas atsakovei už nesuteiktas paslaugas prieštarauja tokiam tikslui ir lemia nuostolį.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad „CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorio negaliojimo pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. <...> su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011). Taip pat yra konstatuota, jog „tai, ar sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas, žalingas privačiam juridiniam asmeniui, ar tokio sandorio palikimas galioti reiškia aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių, vertina teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Jei privataus juridinio asmens tikslas yra siekti pelno, net ir neatlygintinas sandoris ne visada prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslui, jei įrodoma ir nustatoma, kad iš tokio sandorio juridinis asmuo gavo arba galėjo gauti kitokią adekvačią naudą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016). Teismo nuomone, faktinių aplinkybių konstatuoti sutarties nenaudingumą ieškovei nėra pagrindo, o juo labiau – akivaizdų nenaudingumą.

Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad ginčijama šalių sudaryta sutartis vertintina kaip nenaudinga ieškovei. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ir ieškovė I. D., ir teismo posėdžio metu apklaustas jos sutuoktinis A. A. bei pasirašant sutartį ieškovę atstovavęs M. J. patvirtino priešingas aplinkybes, patvirtindami, jog ieškovė padarė kapitalinį patalpų remontą, išvystė atitinkamą verslą bei turėjo nuolatinį klientų ratą, teikiant maitinimo paslaugas, todėl jai buvo nenaudinga jei patalpas įsigytų kitas asmuo. Taigi, priešingai nei nurodyta ieškinyje, ginčijamo sandorio sudarymas ieškovei net buvo naudingas. Tačiau, net ir pripažinus sandorių nenaudingumą ieškovei, nenustačius atsakovės nesąžiningumo, nėra pakankamas pripažinti ginčijamus paskolos sandorius negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu. Siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu nepakanka vien konstatuoti sandorio prieštaravimo juridinio asmens tikslams faktą. Nepaneigus kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu, tačiau pažeistos juridinio asmens teisės gali būti ginamos kitais civilinių teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį. Teismų praktikoje pažymima, kad sandorio šalies sąžiningumas yra fakto klausimas, o reikalavimai sąžiningumo turiniui skiriasi priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Kadangi ieškovė neįrodinėja atsakovės nesąžiningumo, o teismui nenustačius tokių duomenų nėra pagrindo konstatuoti esant atsakovės nesąžiningumui (CPK 178 str.).

Dėl kitų sandorio negaliojimo pagrindų

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovė reikalavimą byloje yra pareiškusi CK 1.86 straipsnio 1 dalies ir 1.82 straipsnio pagrindu, pagal ieškovės dėstomus faktinius argumentus ieškovė įrodinėja ginčijamus sandorius esant sudarytus dėl spaudimo, emocinio spaudimo, grasinimo (CK 1.91 straipsnis). Tą iš dalies patvirtina ir ieškinio turinys, kuriuo, be kita ko, teigiama, jog atsakovės vadovo A. Z. pareiškimai ieškovei buvo netikėti, iš esmės net gąsdinantys, tokio emocinio ir moralinio spaudimo įtakoje ieškovė net neturėjo kitos išeities tik kaip sutikti su A. Z. reikalavimais bei pasirašyti 2016 m. gegužės 2 d. sutartį. Vertindamas šiuos ieškovės argumentus teismas pažymi, kad byloje sprendžiant ar sandoris buvo sudarytas dėl grasinimo, ekonominio spaudimo ar kitų panašių aplinkybių, svarbu nustatyti faktines aplinkybes buvusias sandorio sudarymo metu, o ne praėjus kuriam laikui nuo sandorio sudarymo. Pati ieškovė teismui paaiškino, kad ginčijamą sutartį sudarė savo valia, pasitelkdama finansų eksperto M. J. paslaugomis ir tik vėliau, praėjus keliems mėnesiams po sutarties sudarymo ir vekselių pasirašymo, pabendravusi su nepažįstama moterimi, suprato, kad buvo apgauta. Kitų duomenų, išskyrus savo ir sutuoktinio paaiškinimus, ieškovė teismui nepateikė, todėl teismas neturi duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo valios trūkumų sudaryti ginčijamą sutartį. Teismas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ginčijamais sandoriais dirbtinai buvo sukurti ieškovės įsipareigojimai atsakovei. Tokią išvadą būtų galima daryti tik tuo atveju, jei ieškovė nebūtų laimėjusi patalpų įsigijimo konkurso. Vertinant, ar buvo suklysta, ar buvo sudarytas sandoris dėl ekonominio spaudimo ar kitų panašių aplinkybių taikytinas ir protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji sudarė sandorį dėl valios trūkumų, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Atsižvelgtina ir į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju sutartis buvo sudaryta ne iš karto, šalims derantis dėl sutarties sąlygų, ieškovė ir jos sutuoktinis turi aukštąjį išsilavinimą, abu yra verslininkai ilgą užsiimantis viešojo maitinimo paslaugomis, tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek sudarant sutartį ieškovę konsultavo finansų ekspertas. Todėl šiuo atveju klaidingas ieškovės įsivaizdavimas, supratimas jau po sutarties įvykdymo negali būti pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu.

Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais

Ieškovė nurodo, jog pripažinus šalių sudarytą sutartį negaliojančia, vekseliai būtų laikomi išduoti absoliučiai be jokio pagrindo dėl ko taip pat turėtų būti pripažinti negaliojančiais.

Pažymėtina, jog ieškovė nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose nenurodo ir nepateikia kitų vekselių, kaip sandorių, negaliojimo pagrindų, o tik apsiribojo teisės aktų perrašymu ir konstatavimu, kad pripažinus šalių sudarytą 2016 m. gegužės 2 d. sutartį Nr. A2016-01, teismas turi pripažinti ir vekselius negaliojančiais. Todėl teismui netenkinus ieškovės reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančiu, atmestinas ir ieškovės reikalavimas dėl vekselių pripažinimo negaliojančiu.

Teismas pažymi, jog pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, įstatymas priskiria juos pareiškusioms šalims (šiuo atveju ieškovui) (CPK 12 str., 42 str., 178 str.). Įvertinus visas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė MB „Verslo valdymo paslaugos“ prašo priteisti iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, jog atsakovė turėjo 5.726,01 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Pažymėtina, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto (paslaugas) maksimalaus dydžio. Todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, teismui nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo (Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (CPK 98 str.). Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3,00 EUR (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė išieškojimą, pradėtą remiantis Vilniaus miesto 45 notarų biuro išduotu 2016-12-21 vykdomuoju įrašu, kurių pagrindu pradėtas išieškojimas iš I. D. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 300117736, vykdomojoje byloje Nr.0074/16/30500 iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei MB „Verslo valdymo paslaugos“ 5.726,01 EUR (penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt šeši eurai 01 euro ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės I. D. individualios įmonės.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą, pradėtą remiantis Vilniaus miesto 45 notarų biuro išduotu 2016-12-21 vykdomuoju įrašu, kurių pagrindu pradėtas išieškojimas iš I. D. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 300117736, vykdomojoje byloje Nr.0074/16/30500, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 %% žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.