Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-02 · Civilinė byla Nr. 2A-2060-653/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-02
Bylos Nr.
2A-2060-653/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32253-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
E. D.
Atsakovas
UAB „Naujamiesčio būstas“
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2060-653/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32253-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.5.2.5; 121.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-39997-600/1014 pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovui UAB „Naujamiesčio būstas“ dėl neteisėti priskaičiuotų lėšų išieškojimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 9,55 Lt. Nurodė, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ 2014 m. vasario mėn. sąskaitoje už suteiktas paslaugas 2014 m. sausio mėn. buvo priskaičiuota ir jos pagrindu sumokėta 9,55 Lt suma už jo namo 40 buto balkono remonto darbus. Panašias sąskaitas gavo visi jo namo butų savininkai, kuriems bendrai priskaičiuota apie 600 Lt suma. Minėtas namas yra blokinis daugiabutis (60 butų), 5 aukštų, trijų laiptinių. Pirmame aukšte balkonų nėra, o nuo antro aukšto iki penkto aukšto kiekvienas butas turi po vieną balkoną, taigi 48 butai turi balkonus ir 12 butų jų neturi. Jo butas neturi balkono ir jis nedavė sutikimo 40-to buto balkono remonto darbams. Naudotis balkonu jo name gali tiktai to buto gyventojai, kiti butų savininkai, neturintys balkonų, to negali daryti, todėl mokėti už balkono remontą turi tas, kas naudojasi objektu. Kadangi buto savininko balkonas yra to buto savininko nuosavybė, apmokėti remonto darbus turi būtent to balkono savininkas, o ne visi namo gyventojai (b.l. 1-4).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis paskirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Atsakovui yra suteikta teisė priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendro naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Atsakovas 2014-01-14 neeilinės apžiūros metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini)buto balkono hidroizoliacija yra visiškai susidėvėjusi ir būtina skubiai atlikti hidroizoliacijos remonto darbus, todėl organizavo balkono remonto darbus. Ieškovas, kaip suremontuoto turto bendraturtis, privalo atlyginti jo daliai tenkančias remonto išlaidas, nes jos yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Visi bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso toks turtas, privalo jį prižiūrėti ir remontuoti, kad šis turtas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovui pagrįstai priskaičiuota 9,55 Lt suma už namo 40 buto balkono hidroizoliacijos remonto darbus.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad balkono išorinės konstrukcijos yra bendro naudojimo objektas, priklausantis namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ne vien asmeninės nuosavybės teise, todėl už balkono remontą turi mokėti daugiabučio namo savininkai, kuriems balkonai, kaip bendro naudojimo objektai, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo išnagrinėtas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojų E. D. ir R. T. skundas dėl namo administratoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ neteisėtų veiksmų, ir raštu buvo atsakyta, kad pagal LR daugiabučių namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatyme šiuo metu galiojančią nuostatą, bendro naudojimo balkonai ir lodžijos, jų laikančios konstrukcijos bei išorės (fasado) konstrukcijos laikomi daugiabučio namo savininkų nuosavybe. Pagal galiojančią nuostatą reikštų, kad visi įteisinti ir neįteisinti balkonai, t.y. jų laikančios konstrukcijos bei jų fasadų apdailos elementai laikomi daugiabučio namo bendrosiomis konstrukcijomis, ir kaip bendro naudojimo objektas yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, todėl už jų remontą turėtų mokėti daugiabučio namo savininkai, kuriems balkonai, kaip bendrojo naudojimo objektai, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Balkonų naudotojas yra atsakingas už balkono nelaikančių konstrukcijų priežiūrą ir padengia išlaidas, susijusias su balkono nelaikančių konstrukcijų remontu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 19 Lt (6 EUR) teismo pašto išlaidų.

Teismas nustatė, jog butas su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui nuosavybės teise. Ieškovo pateiktas buto planas pavirtina jo nurodytą aplinkybę, kad jam nuosavybės teise priklausantis butas neturi balkono. Atsakovas yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorius (LR CPK 187 str., LR CK 4.83 str. 3 d.). Į bylą pateiktas UAB „Naujamiesčio būstas“ 2014-01-14 Statinio apžiūros aktas Nr. NB-AA-14-188, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini)apžiūrėtas butas Nr. 36 ir nustatytos jo užpylimo priežastys, t.y. apžiūrėjus buto Nr. 40 balkoną, nustatyta, kad būtina skubiai atlikti buto Nr. 40 balkono hidroizoliacijos remonto darbus, užsandarinant nesandarų balkono plokštės ir sienos sujungimą. Balkono remonto darbai kainavo 592,03 Lt, darbų suma buvo paskirstyta namo gyventojams pagal jų turimą nuosavybės teise buto plotą (namo naudingas plotas 2976,97 kv.m.), ieškovui atitinkamai paskaičiuota už 48,03 kv.m., todėl mokėtina suma yra 9,55 Lt. Iš ieškovo ir atsakovo bei trečiojo asmens pateiktų raštų matyti, kad dėl 9,55 Lt sumos už balkono remonto darbus paskaičiavimo ieškovui buvo kelis kartus raštu pateikti paaiškinimai, atsakymai į jo paklausimus, kuriuose detaliai ir išsamiai išaiškinta, kodėl nurodyto balkono remonto darbų proporcinga suma paskaičiuota ir ieškovo butui.

Ginčas kilo tarp daugiabučio namo buto savininko ir namo administratoriaus. Šiuos santykius reglamentuoja CK 4 knygos II dalies V skyriaus nuostatos (4.72-4.92 str. str.), Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymas ir poįstatyminiai aktai, tokie kaip LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimas Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, bei statybos techniniai reglamentai.

Namo administratorius privalo vadovautis LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (LR Vyriausybės 2004-01-05 nutarimo Nr. 3 redakcija) patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais. Šių nuostatų 3 str. yra pateikta daugiabučio namo, buto, patalpos, bendrojo naudojimo objektų sąvoka, nukreipianti į LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą. Nurodyto įstatymo 2 str. 15 d. 1 p., galiojusiame remonto darbų atlikimo ir paskaičiavimo metu, t.y. 2014 m. sausio mėnesį (pakeista 2014-05-18), nurodyta, kad bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai. Tai sąlygoja išvadą, kad balkono išorinės konstrukcijos yra bendro naudojimo objektas, priklausantis namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokio aiškinimo laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, formuodami teisminę praktiką (Kauno apygardos teismo 2014-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428-480/2014, Teismų įstatymo 33 str.). Analogiškai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus reglamentuoja ir Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtintas LR aplinkos ministro2002-07-01 įsakymu Nr. 351, pakeisti 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067. Minėto reglamento 4.5. punkte nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai yra tokie, kaip jie apibrėžti LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme.

Ieškovo argumentas, kad atsakovas, kaip namą administruojanti įmonė, negalėjo jam skaičiuoti už 40 buto hidroizoliacijos remonto darbus, užsandarinant nesandarų balkono plokštės ir sienos sujungimą, t.y. bendrųjų namo konstrukcijų remonto darbus, yra nepagrįstas. Ieškovui tiek atsakovas 2014-03-06, tiek trečiasis asmuo 2014-05-08 raštu detaliai paaiškino, kodėl jam taip pat proporcingai paskaičiuota už 40 buto balkono remonto darbus. Ieškovas neskiria balkono, priskirto 40 butui naudotis, ir balkono išorinių konstrukcijų, kurios priklauso prie gyvenamojo namo išorinių konstrukcijų, kurios turi būti prižiūrimos ir išlaikomos daugiabučio namo bendraturčių CK 4.82 str. 3 d, kurioje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, pagrindu. Pagal pateiktus atsakovo skaičiavimus, matyti, kad 9,55 Lt suma ieškovui paskaičiuota teisingai, vadovaujantis CK 4.82 str. 7 d., kurioje nurodyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (592,03 Lt /2976,97 kv.m. x 48,03 kv.m.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą (b.l.95-97), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Nurodo, jog teismas neturėjo pagrindo taikyti LR daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos įstatymo 2 str. 15 d. 1 p., nes tai prieštarauja minėto įstatymo 1 str., reglamentuojančiam įstatymo paskirtį, ir nurodančiam, jog įstatymas reglamentuoja daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, bendrijos narių teise ir pareigas, o name, kur yra apelianto butas, bendrija nėra įsteigta.

Mano, jog pagal CK 4.73 str., kiekvienas pirmojo namo aukšto gyventojas turi turėti lygią savo bendrojo naudojimo turto dalį, ne mažiau, kaip ir kiti būtų savininkai, t.y. visą balkoną, o pagal privatizavimo dokumentus, apeliantas ir kiti pirmo aukšto gyventojai balkono apskritai neturi. Pirmojo aukšto butų savininkai negali naudotis bendrai naudojamu objektu pagal paskirtį, nes neturi kuo naudotis (balkonų) (CK 4.83 str.). Todėl nėra teisinio pagrindo proporcingai apmokėti svetimo balkono remontą, nes tokie butų savininkai nėra tos rūšies bendro naudojimo turto bendraturčiai. Teismas neišnagrinėjo šių aplinkybių.

Teismo argumentacija dėl skubių darbų atlikimo, negali paneigti to fakto, kad remonto objektas (balkonas) nuosavybės teise priklauso 40 buto savininkui fiziniam asmeniui. Už nuosavo turto remontą turi mokėti pats turto savininkas. 40 buto savininko balkono remontas galėjo būti atliktas tik gavos buto savininko sutikimą (CK 4.84 str. 4 d.).

Pagal turimus dokumentus, balkonai priklauso butų savininkams, kaip butų priklausiniai.

CK 4.82 str. 1 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pagrindinės namo konstrukcijos. LR statybos įstatyme numatyta, kad pagrindinės namo konstrukcijos – pastato fundamentas, sienos, pertvaros, perdengimai. Balkonai, lodžijos, terasos gali priklausyti atskiriems butų savininkams arba būti bendro naudojimo objektu. Jų priklausomumą galima nustatyti iš butų įsigijimo dokumentų.

Nuo 2014-05-15 yra pakeistas Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos įstatymo 2 str. 15 d., kuri papildyta 3 punktu – pastato bendro naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Atsižvelgiant į šio įstatymo straipsnių pakeitimą, teismas nepagrįstai ieškinį atmetė.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.100-106) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog balkono remontas buvo būtinas, nes jo būklė neatitiko privalomųjų statybos techninių reikalavimų. Ieškovas neskiria balkono, priskirto butui naudotis ir balkono išorinių konstrukcijų, kurios priklauso prie gyvenamojo namo išorinių konstrukcijų, kurios turi būti prižiūrimos ir išlaikomos daugiabučio namo bendraturčių (CK 4.83 str. 3 d.). Nors Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos įstatymo 2 str. 15 d. 1 p. pakeistas, tačiau remonto darbų metu galiojo ankstesnė taikytino teisės akto redakcija, o pakeitimas padarytas vėliau.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.82 str. 3 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014).

Apelianto teigimu, namo, esančio (duomenys neskelbtini)buto balkonas yra šio buto priklausinys, todėl jo remonto išlaidas turi apmokėti tik šio būti ir balkono savininkas, bet ne kiti minėto namo butų savininkai.

Ieškovui ginčijant aplinkybę, kad balkono išorinės konstrukcijos priklauso pagrindinėms namo konstrukcijoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi norminiais aktais, kurie detalizuoja, kas priskirtina pagrindinėms namo konstrukcijoms.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės institutą reglamentuoja CK 4 knygos II dalies V skyriaus nuostatos (4.72-4.92 str. str.), Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymas ir poįstatyminiai aktai (LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimas Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“) bei statybos techniniai reglamentai.

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog LR daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos įstatymo 1 str. 1 d. numatyta, jog šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas. To paties įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šis įstatymas taip pat nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką. Taigi minėtas įstatymas reglamentuoja tiek daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkų įsteigusių bendrijas, tiek neįsteigusių bendrijas dalinės nuosavybės santykius. Atsižvelgiant į aptartą daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo teisinį reglamentavimą, atmestinas apelianto argumentas, jog teismas be pagrindo vadovavosi LR daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos įstatymo 2 str. 15 d. 1 p., nes name, kuriame yra apelianto butas, bendrija nėra įsteigta.

Namo, esančio Naugarduko g. 43, Vilniuje, 40 buto balkono remonto atlikimo metu galiojusi LR daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos įstatymo 2 str. 15 d. 1 p. redakcija numatė, kad bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai). Ta aplinkybė, kad po balkono remonto atlikimo buvo pakeista LR daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos įstatymo 2 str. 15 d. redakcija, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes, pirma, šiam ginčui spęsti taikytina balkono remonto metu galiojusi Įstatymo 2 str. 15 d. 1 p. redakcija, įtvirtinanti bendrųjų pastato konstrukcijų apibrėžimą, bet ne nauja, po remonto atlikimo priimta Įstatymo 2 str. 15 d. 1 p. redakcija; antra, šiam ginčui spęsti aktuali yra Įstatymo 2 str. 15 d. 1 punkte įtvirtinta norma, bet ne Įstatymo 2 str. 15 d. 3 punkte įtvirtinta norma, kurią nurodo apeliantas. Pažymėtina, jog Įstatymo 2 str. 15 d. 1 punktas įtvirtina bendrųjų pastato konstrukcijų apibrėžimą, kas šiuo atveju ir yra aktualu, o Įstatymo 2 str. 15 d. 3 punktas įtvirtina pastato bendrojo naudojimo patalpų ir kitų pastato dalių apibrėžimą. Byloje nėra ginčo, kad buvo suremontuotas (duomenys neskelbtini) namo buto Nr. 40 balkono fasadas, pagal Įstatymo 2 str. 15 d. 1 p., priskirtinas prie bendrųjų namo konstrukcijų, o ne bendrojo naudojimo balkonas, t.y. buvo atlikti balkono hidroizoliacijos remonto darbai, užsandarinant nesandarų balkono plokštės ir sienos sujungimą.

Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad balkono išorinės konstrukcijos yra bendro naudojimo objektas, priklausantis namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

CK 4.83 straipsnio 4 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2013-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2013; 2013-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju atlikti balkono remonto darbus sprendimą priėmė atsakovas, kuris yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorius (LR CPK 187 str., LR CK 4.83 str. 3 d.). Į bylą pateiktas UAB „Naujamiesčio būstas“ 2014-01-14 Statinio apžiūros aktas Nr. NB-AA-14-188, kuriame nurodyti defektai (b.l.42). Byloje nėra duomenų, kad šis aktas būtų nuginčytas, be to ir pats apeliantas neginčija, kad išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Todėl, vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 4 dalies norma, buto ir kitų patalpų savininkai (taip pat ir apeliantas) privalo apmokėti šių darbų atlikimo išlaidas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl naikinti ar keisti priimtą skundžiamą teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina