- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- 1S-864-813/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01301-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė (toliau – ir pareiškėja), skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 22 d. nutarties, kuria D. B. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi D. B., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
2. 2019 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teisme gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas spręsti klausimą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo.
3. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi D. B. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas motyvuojant tuo, kad byloje nėra duomenų, jog D. B. sveikatos būklė pasikeitė ar kad ji pasveiko ir išnyko pagrindas taikyti priverčiamąją medicinos priemonę.
Šalies argumentai
4. D. B. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartį ir baudžiamąjį procesą jos atžvilgiu nutraukti.
4.1. Skundo autorė nurodo, kad 2018 m. teismas bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant ir neturėjo galimybių įsitikinti, ar jos būklė yra tokia, kad reiktų taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Tuo, pasak D. B., buvo grubiai pažeistos jos teisės. Jau vien dėl jos atžvilgiu nesąžiningo ir neteisingo teismo proceso yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Be to, skundo autorė tikina, kad jos psichinė sveikatos būklė nesudaro pagrindo pripažinti ją nepakaltinama ir taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.
4.2. Skunde teigiama, kad gydytojos psichiatrės J. D. pateikti faktai apie tai, kad D. B. į gydymo įstaigą nesikreipė, todėl nėra galimybių įvertinti jos sveikatos būklės, ne visiškai teisingi. Pareiškėja nurodo, kad nesilankė tik pas šią gydytoją, tačiau buvo pas šeimos gydytoją, pastarosios siuntimu konsultavosi pas kitus specialistus. Pas gydytojus pastoviai lankosi ir dėl sūnaus sveikatos būklės. Tad bendravimas su medikais yra neatskiriama jos gyvenimo dalis. Viso gydymosi laikotarpiu šeimos gydytoja nei karto nerekomendavo pasinaudoti psichiatro paslaugomis, neįžvelgė, nediagnozavo jokių psichikos sutrikimų, neskyrė jokių su psichikos sutrikimu susijusių medikamentų. Visa tai, pasak pareiškėjos, patvirtina, kad ji yra sąmoninga, psichiškai sveika ir nėra pagrindo jai taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
D. B. skundas atmetamas.
5. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Nagrinėjamu atveju priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis D. B. buvo paskirta Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, atsižvelgus į teismo psichiatrės ekspertės, įvertinusios D. B. ligos diagnozę, paaiškinimą, ekspertizės akte padarytą išvadą, kad D. B. yra konstatuotas psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas ir jai reikalingas gydymas. Minėta nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka (skundas atmestas), yra įsiteisėjusi ir jos teisėtumas bei pagrįstumas nekvestionuojamas. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas tik dėl skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
6. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata, su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė duomenis apie tai, kad D. B. pas gydytoją psichiatrę konsultuotis atsisakė teigdama, kad yra visiškai sveika ir konsultacija jai nereikalinga. Kadangi pacientė nebendradarbiauja, negalima įvertinti jos psichinės būsenos. Tad vien jau dėl šios priežasties negalima daryti išvados, kad D. B. sveikatos būklė yra pagerėjusi ir jai nereikalingas tolimesnis priverčiamosios medicinos priemonės taikymas. Skunde nurodomi argumentai, jog pačios D. B. nuomone, jos sveikatos būklė yra gera, ji neturi psichikos sutrikimų ir gydymas nereikalingas, nesudaro teismui pagrindo abejoti Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-256/2018 išvadomis apie tai, kad D. B. reikalingas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Pažymėtina, kad būtent atitinkamos srities specialistai, nagrinėjamu atveju – gydytojai psichiatrai, geriausiai gali nuspręsti apie tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą, t. y. gydymo pratęsimo būtinumą, kadangi tokiam sprendimui priimti reikalingos specialios žinios ir įgūdžiai. Nagrinėjamu atveju D. B. atsisakius lankytis pas gydytoją psichiatrę jos psichinės sveikatos būklės įvertinimas neįmanomas, todėl negalima padaryti išvados, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikymas nereikalingas. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, tik D. B. savo noru lankantis pas psichiatrus, būtų galimybė įvertinti jos psichikos sveikatos būklę, paskirti gydymą ar kitokio pobūdžio priežiūrą ir vėliau spręsti dėl galimybės panaikinti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Todėl skundžiama nutartimi yra pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymas. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįstą, ją naikinti skundo ar papildomai pateiktų paaiškinimų argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
D. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.