- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-22
- Bylos Nr.
- T-2071-993/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01301-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
- Kategorijos
- 1.1.14Priverčiamosios medicinos priemonės (BK XIV skyrius)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.10.1Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindai (BPK 392 str.)
- 2.10.12Priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimas, jos rūšies pakeitimas ar panaikinimas (BPK 405 str.)
asmeniui, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, D. B., jos gynėjai advokatei R. B.,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo šeimos klinikos UAB (duomenys neskelbtini) teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-2487-993/2018 D. B. buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Kauno apylinkės teisme 2019 m. spalio 2 d. gautas šeimos klinikos UAB (duomenys neskelbtini) teikimas dėl D. B. atžvilgiu taikytos priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo, kuriame nurodyta, kad D. B. telefonu buvo iškviesta atvykti į polikliniką, gydytojo psichiatro konsultacijai. D. B. į polikliniką atvyko, bet pas gydytoją – psichiatrę konsultuotis atsisakė, teigdama, kad ji yra visiškai sveika ir konsultacija jai nereikalinga. D. B. nebendradarbiaujant, negalima įvertinti D. B. psichinės sveikatos būklės.
Teismo posėdyje UAB (duomenys neskelbtini) gydytoja – psichiatrė J. D. paaiškino, kad D. B. į gydymo įstaigą dėl psichinės sveikatos būklės nesikreipė, todėl gydytoja psichiatrė neturi galimybės įvertinti jos sveikatos būklės. Ji buvo iškviesta telefonu, į polikliniką atėjo, tačiau užeiti į psichiatro kabinetą bijojo. Kadangi ji nesutinka lankytis pas psichiatrą, nėra tikslinga pratęsti ambulatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje.
Prokuroras teismo posėdžio metu siūlė pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, kadangi D. B. teismo posėdžio metu sutiko lankytis pas psichiatrą. Jei ir toliau nesilankytų, būtų galima spręsti klausimą dėl stacionaraus jos gydymo.
Asmuo, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, D. B. prašė nepratęsti jai priverstinio gydymo, paaiškino, kad pas gydytojus lankosi, nesislapsto, tik jos niekas nesiuntė konsultacijai pas psichiatrus. Ji yra visiškai sveika. Ekspertai suklydo pateikdami ekspertizės išvadą. Ji sutiktų nueiti pas psichiatrę ir lankytis pas ją antradieniais.
Asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėja advokatė Ramutė Budrytė teikimui nepritarė, kadangi jos ginamoji nesutinka su anksčiau atlikta teismo psichiatrijos ekspertizės išvada. Teismas turi paskirti naują ekspertizę.
D. B. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė pratęstina.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnis numato, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta asmens pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) teikime nurodytų duomenų ir gydytojos – psichiatrės teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad D. B. į gydytoją – psichiatrę savo noru nesikreipė, joks gydymas ar stebėjimas iki šios dienos jai nebuvo taikytas. Medicinos įstaiga dėl šių priežasčių neturi galimybės pasisakyti dėl jos psichikos sveikatos būklės. Teismo posėdžio metu D. B. nurodė, jog dėl sveikatos būklės įvertinimo ji kreipsis į šeimos klinikos psichiatrą.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog esant tokiai situacijai tikslinga pratęsti tokios pačios priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad jos sveikatos būklė pasikeitė arba, kad ji pasveiko ir išnyko reikalas tokią priemonę taikyti. Tik D. B. savo noru lankantis pas psichiatrus, būtų galimybė įvertinti jos psichikos sveikatos būklę, paskirti gydymą ar kitokio pobūdžio priežiūrą ir vėliau spręsti dėl galimybės panaikinti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, gydymo ir stebėjimo tęstinumas ambulatorinėmis sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje šiuo metu yra pagrįstas bei vertinamas kaip tinkamas ir pakankamas, todėl D. B. skirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 440 straipsniu,
nutaria:
pratęsti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi D. B. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.
Įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo pateikti teismui išvadą dėl D. B. sveikatos būklės ir tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.