Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu suimtas ir esantis Kauno tardymo izoliatoriuje, iki suėmimo faktinė gyvenamoji vieta –(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 92, 82, 87 straipsnių nuostatomis, paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams (2017 m. balandžio 24 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas 3 metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 3 metams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. ir 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiais ir jam paskirta galutinė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 3 metams;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. ir 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimas;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi paskirta bausme ir jam skirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį subendrinta – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu) subendrinta bausme, taip pat su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu skirtos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu ir nustatytina galutinė subendrinta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė pakeista į 90 parų areštą, į bausmę įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikino sulaikymo laikas (viena para) (nutartis įsiteisėjo 2021 m. liepos 2 d.);

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme (įsiteisėjo 2021 m. balandžio 28 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Liudytoja A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. sausio 13 d., eidami visuomeninio transporto stotelės „(duomenys neskelbtini)“ link, J. R. ir M. D. K. nuėjo prie stovinčio berniuko. Matė, kaip M. D. K. stumdė berniuką, sudavė jam kumščiu į galvos sritį. Po to, prie M. D. K. ir J. R. priėjo mergina, kuri norėjo nustumti J. R., tačiau šis pradėjo stumdyti ją. Nuo smūgio mergina nugriuvo. M. D. K. paėmė berniuko krepšį. Visi nuėjo. Netrukus staiga pamatė, kad J. R. pradėjo bėgti, o ant žemės gulėjo nepažįstama moteris, kuri šaukė sustoti. Suprato, kad J. R. kažką pavogė iš moters. Po to sutiko stotelėje J. R. ir M. D. K., kuris su savimi turėjo krepšį, pavogtą iš berniuko (1 t., b. l. 9).

Įtariamasis E. B. (ikiteisminis tyrimas dėl jo nutrauktas) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žiemą, tikslios datos neprisimena, bet galimai pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, apie 15.00 val. jis su M. D. K., G. G., J. R. ir A. N. ėjo į autobusų stovėjimo stotelę, jos pavadinimo neprisimena. M. D. K. ir J. R. buvo labai girti. Atėjus prie stotelės, M. D. K. priėjo prie berniuko, kažką sakė. Tuo metu prie jų priėjo ir J. R.. M. D. K. paėmė berniukui už kaklo ir paguldė ant žemės, o J. R. pradėjo tikrinti berniuko turimus daiktus kišenėse ir kuprinėje. Stotelėje buvusi mergina išsiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir priėjo prie M. D. K. bei J. R.. Šis puolė prie merginos ir abu nukrito ant žemės. J. R., gulėdamas ant merginos, bandė iš jos atimti mobiliojo ryšio telefoną. Tai pavyko padaryti. M. D. K. atėmė iš berniuko kuprinę. M. D. K. ir J. R. pabėgo. Jis (E. B.), eidamas su draugėmis, išgirdo moterį, kuri šaukė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Atsisukęs pamatė ant sniego gulinčią moterį ir J. R., nubėgantį į kitą pusę (1 t., b. l. 143–144).

2017 m. sausio 13 d. pareiškėjos S. D. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2021 m. sausio 13 d. apie 15.15 val., (duomenys neskelbtini), autobusų sustojimo stotelėje, du nepažįstami vaikinai ir dvi merginos panaudoję fizinį smurtą sumušė jos sūnų D. D.. Du vaikinai spardė kojomis į galvos sritį, taip atimdami galimybę priešintis ir pagrobė juodą sportinį krepšį, 50 Eur vertės, su sportine apranga (bokso pirštinės „Royal“, 150 Eur vertės, šalmą „Twins“, 200 Eur vertės, sportiniai batai, 20 Eur vertės, „Adidas“ mėlyni sportiniai marškinėliai, 50 Eur vertės), padaryta moralinė ir 420 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 66).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2017 m. sausio 13 d. 15.38 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešėjos S. D. pranešimas apie tai, kad atbėgę du (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų vaikai pranešė, kad juos ką tik apiplėšė, sumušė su 2 vyrai, apsirengę juoda sportine apranga, vieno iš jų akys žydros. Iš vieno vaiko pavogė mobilųjį telefoną, iš kito – krepšį su bokso apranga. Taip pat 17.51 val. gautas pranešėjos O. L. pranešimas apie tai, kad apie 15.38 val. pranešėjos dukrą A. L. apiplėšė nepažįstami vaikinai, sužalojo ranką ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną, 80 Eur vertės (1 t., b. l. 72–76).

2017 m. sausio 18 d. apžiūros protokole užfiksuota viešojo transporto stotelės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), tarp vaikų darželio ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 78–80).

2017 d. liepos 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota specialisto išvada. Atlikus D. D. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) (Vaikų ligoninės, VšĮ VUL Santariškių klinikų filialo (15 lapų)) apžiūrą, nustatyta, kad D. D. Vaikų ligoninės, VšĮ VUL Santariškių klinikų filialo nustatyta diagnozė – galvos smegenų sukrėtimas, veido ir nosies sumušimas, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose. Smegenų sukrėtimas lengvo laipsnio ir poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas ne mažiau kaip 1 smūginiu kieto buko riboto paviršiaus daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos (1 t., b. l. 119).

2017 m. sausio 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad I. K. savanoriškai pateikė bokso pirštines „Royal“ ir dantų apsaugą (1 t., b. l. 165–166).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinę ar psichinę prievartą. Taigi plėšimo objektyviąją pusę charakterizuoja ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. D. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

M. D. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis paaiškino, kad tą dieną buvo susitikęs su J. R., kartu vartojo alkoholį. Šiuo metu nieko nepamena, nes praėjo daug laiko ir dar dėl to, kad buvo neblaivus. Pažįstami jam papasakojo, kad jie padarė nusikaltimą, kad jis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Kaltinamojo teigimu, jo namuose buvo rastos pirštinės, kurios susijusios su šiuo įvykiu. Po kelių dienų pats nuėjo į policijos komisariatą ir pasakė ką padarė. Teismui pagarsinus kaltinamojo 2017 m. sausio 19 d., 2017 m. liepos 4 d., 2021 m. balandžio 24 d ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 160–161, 194), kaltinamasis M. D. K. juos patvirtino.

Tai, kad M. D. K. padarė plėšimą su asmeniu, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1545-1100/2021 (įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d.), patvirtina paties J. R. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-1545-1100/2021, nukentėjusiųjų D. D. ir A. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad kaltinamieji užpuolė D. D., prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, taip pat atimtas sportinis krepšys su jame buvusiais daiktais. Be to, kaltinamasis su asmeniu, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1545-1100/2021, bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš A. L., bandžiusią padėti D. D., iš kurios buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nukentėjusiaisiais. Nenustatyta, kad jie iki nagrinėjamo įvykio pažinotų M. D. K.. Kaltinamojo nusikalstamus veiksmus patvirtina ir liudytojo I. L. bei įtariamojo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, E. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš dalies – liudytojų A. N. ir G. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Po šio įvykio nukentėjusiajam D. D. buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, veido ir nosies sumušimas, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose (1 t., b. l. 119). Teismui nekyla abejonių, kad šiam nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai buvo padaryti būtent bylai reikšmingu laiku ir vietoje.

M. D. K. 2017 m. sausio 13 d. apie 15.20 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas su J. R. (J. R.), dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1545-1100/2021, ne mažiau kaip tris kartus trenkė kumščiu D. D. (D. D.) į galvos sritį, taip nežymiai sutrikdė D. D. sveikatą (pasireiškė lengvo laipsnio smegenų sukrėtimu ir poodine kraujosruva dešinės akies vokuose), o D. D. nuo smūgio pargriuvus ant žemės, J. R., dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1545-1100/2021, tikrino D. D. drabužių kišenes ir sportinį krepšį, laikė jį, prispaustą prie žemės, ir smaugė apglėbęs ranka per kaklą, M. D. K. išplėšė iš D. D. rankų 50 Eur vertės sportinį krepšį, kuriame buvo sportinės pirštinės „Royal“, 150 Eur vertės, šalmas „Twins“, 200 Eur vertės, sportiniai batai, 20 Eur vertės, „Adidas“ sportiniai marškinėliai, 50 Eur vertės. A. L. priėjus ginti D. D., J. R., dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1545-1100/2021, rankomis pastūmė ją ant žemės, o šiai pargriuvus, keliu prispaudė jos petį bei, užsimojęs kumščiu, grasino smogti į veidą, po to, M. D. K. užlaužė A. L. ranką ir ištraukė iš jos rankos mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 4“, 100 Eur vertės, taip panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajam D. D. priklausantį 420 Eur vertės turtą ir nukentėjusiajai A. L. priklausantį 100 Eur vertės turtą.

Minėti M. D. K. veiksmai atitinka plėšimo požymius, nustatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suprato, jog su asmeniu, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1545-1100/2021 (J. R.), bendrais veiksmais naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius ir pagrobia svetimą turtą, bei norėjo taip veikti, t. y. M. D. K. veikė tiesiogine tyčia.

Pažymėtina, kad M. D. K. tyčia padaryti plėšimą apėmė jo veikimą su asmeniu, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1545-1100/2021, todėl nėra būtina, kad kaltinamasis asmeniškai padarytų visus plėšimo požymius atitinkančius veiksmus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, M. D. K. sutiko su asmens, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1545-1100/2021, veiksmais, todėl kaltinamasis atsako už bendrus abiejų veiksmus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytos alternatyvios bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Be to, kadangi M. D. K. nusikalto nepilnametis, bausmės skyrimui reikšmingos baudžiamojo įstatymo nuostatos, susijusios su nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. BK 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. D. K. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Teismas atsižvelgia, kad M. D. K. padarė plėšimą veikdamas su asmeniu, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1545-1100/2021, veikė bendrininkų grupe kaip vykdytojai; plėšimas padarytas prieš du nukentėjusiuosius.

M. D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. D. K. šią veiką padarė būdamas (duomenys neskelbtini) metų, iki šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo dėl jo buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai (taip pat dar vienas nuosprendis dėl jo padarytos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau tuo metu buvo neįsiteisėjęs); nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be kita ko, matyti, kad po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo priimta dar dešimt nuosprendžių dėl M. D. K. padarytų nusikalstamų veikų, aštuonios iš jų – už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, vienas nusikaltimas viešajai tvarkai ir viena nusikalstama veika, susijusi su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. M. D. K. iki šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo ir po jos nemažai kartų baustas administracine tvarka, nemoka paskirtų baudų (2 t., b. l. 1–2, 4–13). Kaltinamojo teigimu, jis iki suėmimo niekur nedirbo, bylos duomenimis, M. D. K. paskutinė registracijos data Užimtumo tarnyboje buvo 2020 m. gruodžio 21 d. (2 t., b. l. 2). Taigi, nenustatyta, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, turėjo pastovų legalų pragyvenimo šaltinį. Duomenų apie M. D. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. D. K. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio itin jauname amžiuje, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas sprendžia, kad 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai ir BK 80 straipsnyje įtvirtinta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis bus įgyvendinta M. D. K. paskyrus už BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimo bausmę (atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad nusikalsta prieš du nepilnamečius nukentėjusiuosius, buvo veikiama su kitu asmeniu; taip pat į kitas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, ir į tai, kad nuo šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio paskelbimo praėjo pakankamai nemažas laikas), kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant ir į BK 91 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kadangi kaltinamasis M. D. K. padarė nusikalstamą veiką būdamas nepilnamečiu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. D. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo dėl M. D. K. buvo priimtas ne vienas nuosprendis, todėl yra teisinis pagrindas jais paskirtas bausmes subendrinti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi subendrinta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, taip pat su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių – 5 mėnesius laisvės atėmimo bausmės pagal šį nuosprendį, 40 parų arešto bausmės, paskirtą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), ir 20 parų arešto bausmės, paskirtą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą(vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), bei M. D. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams ir 1 mėnesiui. Švelnesnių bausmių dalys pridėtinos atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 92 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas, kaip jau buvo minėta, atsižvelgdamas į tai, kad M. D. K. padarė nusikalstamą veiką būdamas nepilnamečiu, ir apsvarstęs galimybę taikyti BK 92 straipsnio nuostatas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju M. D. K. nėra teisinio pagrindo atidėti bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. D. K. buvo teistas du kartus, jis padarė šią nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kita vertus, M. D. K. nuosprendžio paskelbimo metu yra iš viso teistas net trylika kartų, jam per visą laiką laisvės atėmimo bausmės vykdymas, pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, buvo atidėtas keturis kartus. Kita vertus, kaltinamasis nepateisino teismo pasitikėjimo ir jis sistemingai nusikalsdavo. Jam teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios itin jauname amžiuje. Po paleidimo iš pataisos įstaigos 2020 m. liepos 24 d. jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Visa tai rodo, kad M. D. K. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio. Jis taip pat anksčiau baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. D. K. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios išvados nepaneigia, kad nuo šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio paskelbimo praėjo pakankamai nemažas laikas, jis turi gyvenimo draugę, kuri, pasak kaltinamojo, yra nėščia, jis taip pat pasižada ateityje nebenusikalsti.

V. Civiliniai ieškiniai

1) nukentėjusiosios S. D. civilinis ieškinys dėl 320 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 87);

2) nukentėjusiosios O. L. civilinis ieškinys dėl 101 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 21);

3) civilinės ieškovės Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 183,99 Eur išlaidų, susijusių nukentėjusiųjų A. L. ir D. D. gydymu, atlyginimo (1 t., b. l. 124)

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad dėl M. D. K. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusysis D. D. neteko sportinio krepšio, 50 Eur vertės, su jame buvusiais daiktais – bokso pirštinėmis „Royal“, 150 Eur vertės, šalmu „Twins“, 200 Eur vertės, sportiniais batais, 20 Eur vertės, „Adidas“ sportiniais marškinėliais, 50 Eur vertės. Minėtus daiktus pinigų sumomis įvertino nukentėjusioji S. D. (1 t., b. l. 85). Nors nukentėjusioji nepateikė aptariamų daiktų įsigijimo čekių, tačiau teismas nemano, kad daiktų vertės yra pernelyg didelės. Pastebėtina, kad M. D. K. teisiamojo posėdžio metu neginčijo daiktų verčių. Todėl laikytina nukentėjusiajai buvo padaryta bendra 470 Eur turtinė žala. Ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintos bokso pirštinėmis „Royal“, 150 Eur vertės, todėl ši pinigų suma atimama iš 470 Eur turtinės žalos. Taigi nukentėjusiosios S. D. civilinis ieškinys dėl 320 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas ir jis priteisiamas iš M. D. K..

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir tai, kad dėl M. D. K. padarytos tos pačios nusikalstamos veikos nukentėjusioji A. L. neteko mobiliojo ryšio telefono, 100 Eur vertės, su SIM kortele, 1 Eur vertės. Minėtus daiktus pinigų sumomis įvertino nukentėjusioji O. L. (1 t., b. l. 19). Nors nukentėjusioji nepateikė aptariamų daiktų įsigijimo čekių, tačiau teismas nemano, kad daiktų vertės yra pernelyg didelės. Pastebėtina, kad M. D. K. teisiamojo posėdžio metu neginčijo daiktų verčių. Taigi nukentėjusiosios O. L. civilinis ieškinys dėl 101 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas ir jis priteisiamas iš M. D. K..

Byloje taip pat pareikštas civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 183,99 Eur išlaidų, susijusių nukentėjusiųjų A. L. ir D. D. gydymu, atlyginimo (1 t., b. l. 124). Kaip minėta, M. D. K. padarė plėšimą prieš abu minėtus nukentėjusiuosius, dėl to jiems buvo suteiktos gydymo paslaugos. Teismas nenustatė priežasčių abejoti suteiktų gydymo paslaugų nukentėjusiesiems poreikiu ir kainomis. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiesiems gydymo paslaugų suteikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl priteistinas iš M. D. K..

Pažymėtina, kad pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidarioji, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016). Kaip minėta, M. D. K. padarė šią nusikalstamą veiką su asmeniu, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1545-1100/2021 (J. R.) (nuosprendis šiuo metu yra įsiteisėjęs).

Teismas pirmiau minėtu ir šiuo metu įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1545-1100/2021 išsprendė civilinių ieškinių klausimą, priteisdamas juos iš kartu su M. D. K. veikusio asmens J. R., todėl šiuo apsektu pažymėtina, kad pirmiau nurodytos civilinių ieškinių sumos priteistinos solidariai iš kaltinamojo M. D. K. ir asmens, dėl kurio priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1545-1100/2021 J. R..

VI. Kiti klausimai

M. D. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 163–164), kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartimi pakeista į suėmimą (2 t., b. l. 100–102).

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. D. K. buvo sulaikytas nuo 2021 m. liepos 23 d. 10.00 val. (2 t., b. l. 151). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti ir nustatytinas 2 mėnesių terminas, jį skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 23 d. (2 t., b. l. 130–133).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra tikslinga toliau taikyti kaltinamajam M. D. K. griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą – atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas yra baigtas, o kaltinamajam atliktinos laisvės atėmimo bausmės laikas nėra didelis. Todėl kardomųjų priemonių paskirtis, nustatyta BPK 119 straipsnyje, M. D. K. paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones:

1) rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini);

2) įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, adresu Vilnius, Birželio 23-iosios g. 16, pirmadieniais ir penktadieniais laiku tarp 13 val. ir 16 val.

Paskirtas kardomąsias priemones palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas pakeistina nuosprendžio paskelbimo metu ir M. D. K. nedelsiant paleistinas iš suėmimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantis kompaktinis diskas (2 t., b. l. 129), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. birželio 21 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 288,00 Eur už M. D. K. gynusio advokato darbo užmokestį (2 t., b. l. 107–112). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes kaltinamasis J. R. (dėl kurio priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1545-1100/2021) buvo sudaręs teisinių paslaugų sutartį su gynėju, taip pat esant nevienodiems J. R. ir M. D. K. parodymams, šiam buvo paskirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo M. D. K. paieška, ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi nutarta išskirti baudžiamąją bylą dėl kaltinamojo M. D. K., kuriam 2021 m. liepos 23 d. nutartimi nustatytinas 2 mėnesių suėmimo terminas. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, buvo paskirtas ginti advokatas įvertinus tai, kad M. D. K. buvo suimtas ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai buvo apsunkintos. Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis niekur nedirba, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga ir šiuo aspektu. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamąjį nepriteistinos.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. D. K. (M. D. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. D. K. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi subendrinta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, taip pat su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių – 5 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal šį nuosprendį, 40 parų arešto bausmės, paskirtos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), ir 20 parų arešto bausmės, paskirtą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), bei M. D. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.

Į galutinės subendrintos bausmės dalį įskaityti M. D. K. atliktą bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį, kuria subendrintos bausmės pagal skirtingus nuosprendžius; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. teismo baudžiamajame įsakyme nurodytą laikino sulaikymo laiką, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. 21.05 val. iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. 14.26 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo laiką prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. teismo baudžiamajame įsakyme nurodytą laikino sulaikymo laiką, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 5 d. (klaidingai nurodyta 2021 m.) 3.20 val. iki 2020 m. gruodžio 5 d. (klaidingai nurodyta 2021 m.) 17.09 val., vieną laikino sulaikymo laiką prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai; taip pat M. D. K. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2021 m. liepos 23 d. 10 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Jei pradėjus vykdyti šį nuosprendį, M. D. K. bus atlikęs bausmes ar jų dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, į galutinę subendrintą bausmę taip pat įskaityti šiais teismo proceso dokumentais paskirtas ir atliktas bausmes (jų dalis).

Bausmės pradžią M. D. K. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

M.D. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti nuosprendžio paskelbimo metu į švelnesnes kardomąsias priemones:

1) rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini);

2) įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, adresu Vilnius, Birželio 23-iosios g. 16, pirmadieniais ir penktadieniais laiku tarp 13 val. ir 16 val.

Paskirtas kardomąsias priemones palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

M. D. K. nedelsiant paleisti iš kardomosios priemonės – suėmimo.

Iš M. D. K. priteisti nukentėjusiajai S. D. 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo solidariai su J. R. (J. R.), iš kurio ši žala priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1545-1100/2021.

Iš M. D. K. priteisti nukentėjusiajai O. L. 101 Eur (šimtą ir vieną eurą) turtinės žalos atlyginimo solidariai su J. R., iš kurio ši žala priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1545-1100/2021.

Iš M. D. K. priteisti civilinei ieškovei Valstybinei teritorinei ligonių kasai 183,99 Eur (šimtą aštuoniasdešimt tris eurus ir devyniasdešimt devynis euro centus) išlaidų, susijusių nukentėjusiųjų D. D. (D. D.) ir A. L. gydymu, solidariai su J. R., iš kurio šios išlaidos priteistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1545-1100/2021.

Iš M. D. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (M. D. K. turi teisę apskųsti nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.