Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

J. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. R. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

Tai, kad J. R. padarė plėšimą su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, patvirtina nukentėjusiųjų D. D. ir A. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad kaltinamieji užpuolė D. D., prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, taip pat atimtas sportinis krepšys su jame buvusiais daiktais. Be to, kaltinamasis su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš A. L., bandžiusią padėti D. D., iš kurios buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nukentėjusiaisiais. Nenustatyta, kad jie iki nagrinėjamo įvykio pažinotų J. R.. Kaltinamojo nusikalstamus veiksmus patvirtina ir liudytojo I. L. bei įtariamojo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, E. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš dalies – liudytojų A. N. ir G. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Po šio įvykio nukentėjusiajam D. D. buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, veido ir nosies sumušimas, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose (2 t., b. l. 25). Teismui nekyla abejonių, kad šiam nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai buvo padaryti būtent bylai reikšmingu laiku ir vietoje.

Visų byloje surinktų įrodymų analizė neleidžia abejoti, kad J. R. 2017 m. sausio 13 d. apie 15.20 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, kuris ne mažiau kaip tris kartus trenkė kumščiu D. D. į galvos sritį, taip nežymiai sutrikdė D. D. sveikatą (pasireiškė lengvo laipsnio smegenų sukrėtimu ir poodine kraujosruva dešinės akies vokuose), o D. D. nuo smūgio pargriuvus ant žemės, J. R. tikrino D. D. drabužių kišenes ir sportinį krepšį, laikė jį, prispaustą prie žemės, ir smaugė apglėbęs ranka per kaklą, tuo metu asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, iš D. D. rankų išplėšė 50 Eur vertės sportinį krepšį, kuriame buvo sportinės pirštinės „Royal“, 150 Eur vertės, šalmas „Twins“, 200 Eur vertės, sportiniai batai, 20 Eur vertės, „Adidas“ sportiniai marškinėliai, 50 Eur vertės. A. L. priėjus ginti D. D., J. R. rankomis pastūmė ją ant žemės, o šiai pargriuvus, keliu prispaudė jos petį bei, užsimojęs kumščiu, grasino smogti į veidą, po to, asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, užlaužė A. L. ranką ir ištraukė iš jos rankos mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 4“, 100 Eur vertės, taip panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajam D. D. priklausantį 420 Eur vertės turtą ir nukentėjusiajai A. L. priklausantį 100 Eur vertės turtą.

Minėti J. R. veiksmai atitinka plėšimo požymius, nustatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suprato, jog su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, bendrais veiksmais naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius ir pagrobia svetimą turtą, bei norėjo taip veikti, t. y. J. R. veikė tiesiogine tyčia.

Pažymėtina, kad J. R. tyčia padaryti plėšimą apėmė jo veikimą su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, todėl nėra būtina, kad kaltinamasis asmeniškai padarytų visus plėšimo požymius atitinkančius veiksmus (pavyzdžiui, pagrobtų svetimą turtą). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, J. R. sutiko su asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, veiksmais, todėl kaltinamasis atsako už bendrus abiejų veiksmus.

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

J. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis bėgdamas pagriebė iš moters mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo ji kalbėjo. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios T. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais. J. R. neteisėtus veiksmus įrodo objektyvus tiesioginis įrodymas – vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos aiškios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (1 t., b. l. 99–103), netiesiogiai – liudytojų J. Č., A. N. ir G. G., taip pat įtariamojo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, E. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jie matė ant žemės gulinčią T. M., kuri šaukė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną (skundėsi dėl netekto šio daikto).

Taigi byloje nustatyta, kad J. R. 2017 m. sausio 13 d. apie 15.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios T. M. rankos išplėšė mobiliojo ryšio telefoną „LG G3“, 286 Eur vertės, po to, pasišalino iš įvykio vietos, taip atvirai pagrobė T. M. priklausantį 286 Eur vertės turtą.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad J. R. suvokė, kad grobia svetimą turtą iš T. M. ir ji žino apie tai, bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi nustatyti J. R. veiksmai atitinka atviros vagystės, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytos alternatyvios bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. R. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas nuosavybei, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia, kad J. R. padarė plėšimą veikdamas su asmeniu, dėl kurio išskirta byla į atskirą bylą, veikė bendrininkų grupe kaip vykdytojai; plėšimas padarytas prieš du nukentėjusiuosius.

J. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. R. anksčiau neteistas (3 t., b. l. 136–137), trauktas administracinėn atsakomybėn (3 t., b. l. 141–143), nedirba (3 t., b. l. 140), registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie J. R. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. R. paskyrus:

1) už BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės apribojimo bausmę;

2) už BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimo bausmę (atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad nusikalsta prieš du nepilnamečius nukentėjusiuosius; buvo veikiama su kitu asmeniu).

Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. R. už BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais:

1) bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su gydymu ar darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));;

2) bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));;

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. R. už BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirtas bausmės subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 6 mėnesius laisvės apribojimo (dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) – bausmės, ir J. R. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams. Švelnesnės bausmės dalis pridėtina atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, J. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas nesvarsto bausmės vykdymo atidėjimo taikymo klausimo, nes J. R. į paskirtą bausmę įskaičius jam taikyto laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, jis laikytinas atlikusiu bausmę.

V. Civiliniai ieškiniai

1) nukentėjusiosios S. D. civilinis ieškinys dėl 320 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 188);

2) nukentėjusiosios T. M. civilinis ieškinys dėl 286 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 79);

3) nukentėjusiosios O. L. civilinis ieškinys dėl 101 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 120);

4) civilinės ieškovės Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 183,99 Eur išlaidų, susijusių nukentėjusiųjų A. L. ir D. D. gydymu, atlyginimo (2 t., b. l. 30).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad dėl J. R. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusysis D. D. neteko sportinio krepšio, 50 Eur vertės, su jame buvusiais daiktais – bokso pirštinėmis „Royal“, 150 Eur vertės, šalmu „Twins“, 200 Eur vertės, sportiniais batais, 20 Eur vertės, „Adidas“ sportiniais marškinėliais, 50 Eur vertės. Nors šie daiktai buvo atimti asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, tačiau kaltinamasis darė bendrai su juo nusikalstamą veiką. Todėl J. R. atsakingas už padarytą turtinę žalą. Minėtus daiktus pinigų sumomis įvertino nukentėjusioji S. D. (1 t., b. l. 185). Nors nukentėjusioji nepateikė aptariamų daiktų įsigijimo čekių, tačiau teismas nemano, kad daiktų vertės yra pernelyg didelės. Pastebėtina, kad J. R. teisiamojo posėdžio metu neginčijo daiktų verčių. Todėl laikytina nukentėjusiajai buvo padaryta bendra 470 Eur turtinė žala. Ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintos bokso pirštinėmis „Royal“, 150 Eur vertės, todėl ši pinigų suma atimama iš 470 Eur turtinės žalos. Taigi nukentėjusiosios S. D. civilinis ieškinys dėl 320 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas ir jis priteisiamas iš J. R..

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir tai, kad dėl J. R. padarytos tos pačios nusikalstamos veikos nukentėjusioji A. L. neteko mobiliojo ryšio telefono, 100 Eur vertės, su SIM kortele, 1 Eur vertės. Nors šie daiktai buvo atimti asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, tačiau kaltinamasis darė bendrai su juo nusikalstamą veiką. Todėl J. R. atsakingas už padarytą turtinę žalą. Minėtus daiktus pinigų sumomis įvertino nukentėjusioji O. L. (1 t., b. l. 118). Nors nukentėjusioji nepateikė aptariamų daiktų įsigijimo čekių, tačiau teismas nemano, kad daiktų vertės yra pernelyg didelės. Pastebėtina, kad J. R. teisiamojo posėdžio metu neginčijo daiktų verčių. Taigi nukentėjusiosios O. L. civilinis ieškinys dėl 101 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas ir jis priteisiamas iš J. R..

Byloje taip pat pareikštas civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 183,99 Eur išlaidų, susijusių nukentėjusiųjų A. L. ir D. D. gydymu, atlyginimo (2 t., b. l. 30). Kaip minėta, J. R. padarė plėšimą prieš abu minėtus nukentėjusiuosius, dėl to jiems buvo suteiktos gydymo paslaugos. Teismas nenustatė priežasčių abejoti suteiktų gydymo paslaugų nukentėjusiesiems poreikiu ir kainomis. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiesiems gydymo paslaugų suteikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl priteistinas iš J. R.. Sprendžiant atlyginimo Vilniaus teritorinės ligonių kasai klausimą,

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti pusę civilinių ieškinių, susijusių su padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, sumos. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidarioji, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016). Kaip minėta, J. R. padarė šią nusikalstamą veiką su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą. Kaltinamasis atsakingas už nukentėjusiesiems ir civilinei ieškovei padarytą žalą. Todėl iš J. R. priteistina visa padaryta žala. Šioje byloje neišsprendus klausimo dėl asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, kaltės, negali būti sprendžiamas ir žalos priteisimo iš jo klausimas. Išnagrinėjus asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, bylą, bus sprendžiamas ir civilinių ieškinių priteisimo iš jo klausimas.

VI. Kiti klausimai

J. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 74–75). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl išduoto Europos arešto orderio J. R. buvo suimtas (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2021 m. vasario 11 d., jis taip pat buvo laikinai sulaikytas Lietuvoje 2021 m. vasario 12 d. (3 t., b. l. 60 – 62, 85). Šis jam taikyto laikino sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytas į paskirtą bausmę, todėl J. R. laikomas atlikusiu bausmę.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti prie bylos medžiagos kompaktinius diskus su vaizdo įrašais.

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad J. R. pargabenimas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką sudarė 3287,16 Eur (3 t., b. l. 40). Šios išlaidos pagrįstos dokumentais (3 t., b. l. 41–47). Byloje nustatyta, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą, kaltinamasis išvyko į užsienį, dėl jo buvo paskelbta paieška ir jis surastas (duomenys neskelbtini). Dėl J. R. veiksmų susidarė išlaidos dėl jo atgabenimo į Lietuvos Respubliką. Todėl yra teisinis pagrindas priteisti iš jo pargabenimo į Lietuvos Respubliką išlaidas. Tai atitinka teismų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-342/2013). Vien kaltinamojo nesutikimas dėl šių proceso išlaidų priteisimo savaime nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad toks procesinis sprendimas negalimas.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais:

1) bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su gydymu ar darbu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));;

2) bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));;

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 6 mėnesius laisvės apribojimo (dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) – bausmės, ir J. R. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, J. R. į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2021 m. vasario 12 d. bei laikyti, kad J. R. atliko paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

J. R. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) nukentėjusiajai S. D. 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) turtinės žalos;

2) nukentėjusiajai T. M. 286 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) turtinės žalos;

3) nukentėjusiajai O. L. 101 Eur (šimtą ir vieną eurą) turtinės žalos;

4) civilinei ieškovei Valstybinei teritorinei ligonių kasai 183,99 Eur (šimtą aštuoniasdešimt tris eurus ir devyniasdešimt devynis euro centus) išlaidų, susijusių nukentėjusiųjų D. D. ir A. L. gydymu.

Iš J. R. priteisti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 3287,16 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir šešiolika euro centų) išlaidų, susijusių su kaltinamojo atgabenimu į Lietuvos Respubliką pagal Europos arešto orderį.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti prie bylos medžiagos kompaktinius diskus su vaizdo įrašais.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.