- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-29
- Bylos Nr.
- 2A-1277-653/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05067-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina (pran.), Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- G. Š.
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
- 45.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jelenos Šiškinos, kolegijos teisėjų Vytauto Zeliankos, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-170-827/2012 pagal ieškovo A. B. (teisių perėmėjai J. V. ir L. B.) ieškinį atsakovui G. Š. dėl sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, turto grąžinimo ir atsakovo G. Š. priešieškinį ieškovui A. B.,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje ginčas kilo dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymo pažeidimų.
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. ieškiniu prašė nutraukti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2008 m. birželio 3 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti perduotą pagal sutartį kambarį su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6, 3-7, 3-17, 3-18, 3-19, 3-20, 3-21, 3-22, 3-23, 3-24, (36/1000 dalis iš 216,78 kv.m), t. y. 7,80 kv.m, unikalus Nr. 1096-9017-2016:0075, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui.
Nurodė, kad ieškovas 2008 m. birželio 3 d. sudarė su atsakovu išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią jis perdavė nuosavybės teise atsakovui kambarį su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6, 3-7, 3-17, 3-18, 3-19, 3-20, 3-21, 3-22, 3-23, 3-24, (36/1000 dalis iš 216,78 kv.m), t. y. 7,80 kv.m, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 3.1 p., atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui tokias materialinio aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas, kaip aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis, drabužiais ir kita įranga, maitinimas, o jeigu sveikatos būklė blogėja, ir jos priežiūra. Atsakovas šiame punkte numatytas sąlygas pažeidė. Ieškovo maitinimu, vaistų pirkimu, gydytojų iškvietimu, buto tvarkymu ir kitomis paslaugomis rūpinosi jo duktė J. V.. Atsakovas pas ieškovą nesilankė, nesidomėjo, kokia priežiūra jam reikalinga. Sudarant sutartį, atsakovas savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini). Ieškovas išsiuntė atsakovo adresu raštą dėl sutarties nutraukimo ir perduoto buto grąžinimo, tačiau laiškas buvo neįteiktas, esant netiksliam adresui. Atsakovas, sudarydamas sutartį, siekė ieškovo buto, pasinaudojo ieškovo patiklumu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas G. Š. nesutiko su ieškiniu, nurodė, kad su ieškovu gyveno kaimynystėje ir susipažino 2006 m. Ieškovas jam guodėsi, kad gyvena vienas, yra ligotas, po sutuoktinės mirties nutrūko ryšiai su dukra, su artimaisiais nebendrauja, draugų neturi, jam reikia pagalbos. Ieškovas pasakojo, kad būdamas santuokoje įsigijo kambarį su bendro naudojimo patalpa, esantį (duomenys neskelbtini), vėliau sužinojo, kad dėl sutuoktinės kambario dalies paveldėjimo reikia užvesti paveldėjimo bylą pas notarus. Atsakovas dėl visų šių reikalų ieškovui padėjo, o ieškovas, parodydamas dėkingumą, 2007-07-18 parašė atsakovo naudai testamentą, kuriuo visą turtą paliko ieškovui, o vėliau atsakovui visus tuos reikalus tvarkyti buvo duotas 2007-07-23 įgaliojimas. Atsakovas už ieškovą susitarė su advokatu, apmokėjo advokato išlaidas ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-01-24 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas priėmė savo sutuoktinės N. B. palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Laimėjus teismą dėl paveldėjimo, ieškovas įkalbėjo atsakovą sudaryti 2008-06-03 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Ieškovas ir atsakovas visą laiką palaikė artimus ir geranoriškus santykius, puikiai sutarė, atsakovas ieškovu rūpinosi, reikalui esant, iš kaimo važiuodavo pas ieškovą, veždavo tvarkyti reikalus dėl kompensacijų. Atsakovas bute įstatė naujas seifines duris, didelį plastikinį langą. Ieškovas nebuvo pareiškęs atsakovui priekaištų dėl sutarties nevykdymo. Mano, jog dukra, sužinojusi apie sutartį įkalbėjo ieškovą nutraukti sutartį. Pažymėjo, jog ieškovas ligoninėje negulėjo.
Šalies argumentai
A. G. Š. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nutraukti dėl ieškovo pageidavimo, priteisti atsakovui 6.398 Lt jo iki sutarties nutraukimo patirtas išlaidas, vykdant 2008-06-03 sutartį, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas jam turi kompensuoti visas dėl jo patirtas išlaidas: už advokato paslaugas 3540 Lt, už duris ir langą 2330 Lt bei 528,40 Lt notarines išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į priešieškinį ieškovas A. B. su priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad advokato A. Š. atstovavimo išlaidų suma negali būti siejama su išlaidomis, vykdant 2008-06-03 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Civilinė byla savo apimtimi ir sudėtingumu neatitiko 3.540 Lt sumos; teismo sprendimas priimtas 2008-01-24, o pinigų priėmimo kvitas išrašytas 2008-02-25, mokėtojas – G. Š.. 2007-09-01 susitarimo su advokatu priede Nr. 1 turėjo būti išdėstyta, kiek A. B. turėjo mokėti advokatui. Ieškovas nebūtų sutaręs mokėti 3.540 Lt sumą, tuo labiau, kad jis galėjo naudotis nemokama teisine pagalba.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, nutraukė nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2008 m. birželio 3 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti perduotą pagal šią sutartį nekilnojamąjį daiktą – butą-kambarį su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6, 3-7, 3-17, 3-18, 3-19, 3-20, 3-21, 3-22, 3-23, 3-24, (36/1000 dalis iš 216,78 kv. m.), t. y. 7,80 kv. m., kurio unikalus Nr. 1096-9017-2016:0075, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui. Priešieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovui 737,00 Lt bylinėjimosi išlaidas bei 759,85 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Teismas nustatė, jog 2008 m. birželio 3 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kuria rentos gavėjas ieškovas perdavė nuosavybės teise rentos mokėtojui atsakovui kambarį su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6, 3-7, 3-17, 3-18, 3-19, 3-20, 3-21, 3-22, 3-23, 3-24 (36/1000 iš 216 kv. m.), t. y. 7,80 kv. m., unikalus Nr. 1096-9017-2016:0075, pastatas, kuriame yra butas: 1096-9017-2016, pažymėtame 1N5p, pažymėjimas plane: 55, turintį 18.06 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), o rentos mokėtojas įsipareigojo rentos gavėjui iki jo gyvos galvos aprūpinti ieškovą gyvenamosiomis patalpomis, drabužiais bei kita apranga, maitinimu, o jeigu sveikatos būklė reikalauja – ir jos priežiūra, taip pat apmokėti laidojimo išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas teigia, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas pagal sutartį, t. y. kad neaprūpino jo drabužiais bei kita apranga, maitinimu, o esant pablogėjusiai sveikatos būklei – jos priežiūra. Atsakovas ieškovą tik aprūpino gyvenamosiomis patalpomis, t.y. ieškovas ir toliau gyveno tame bute, kuri ginčijama sutartimi perleido atsakovui. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jau du metai juo rūpinasi dukra. Liudytoja apklausta atsakovo dukra J. V. patvirtino, jog su tėvu bendrauja apie metus laiko, iki to laiko su tėvu bendravo labai retai tik – 2-3 kartus į metus. Šiuo metu tėvą lanko 2-3 kartus į savaitę. Pradėjus bendrauti su ieškovu po dviejų mėnesių jis papasakojo apie išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Iki to laiko liudytoja apie sutartį nieko nežinojo, atsakovo pas ieškovą niekada nematė. Apklausta liudytoja A. L. iš dalies patvirtino, jog ieškovo dukra maždaug 2 kartus į savaitę lanko atsakovą, lankyti pradėjo prieš Naujuosius metus. Ieškovas į bylą pateikė pirkinių čekius, kuriais įrodinėja savo išlaidas maistui, tačiau teismas sprendė, kad vien šie čekiai negali būti pripažinti įrodymais, pagrindžiančiais aplinkybę, jog atsakovas nesirūpino ieškovu. Iš čekiuose nurodytų prekių matyti, jog labai dažnai buvo perkama kramtomoji guma, kai tuo tarpu ieškovas yra senyvo amžiaus žmogus, neaiškiai kalbantis dėl to, kad neturi dantų, todėl teismas abejojo, ar ši prekė buvo skirta jo reikmėms. Iš 2007-09-07 ir 2008-09-19 čekių nustatė, jog buvo perkami dulkių siurbliai atitinkamai už 132,00 Lt ir 219,00 Lt. Teismas abejojo, ar viename namų ūkyje reikalingu du dulkių siurbliai. Taip pat abejojo, ar ieškovo reikmėm yra reikalingas konstruktorius „Dragon Mega Bloks“, nurodytas 2011-11-29 čekyje. Teismas sprendė, kad atsakovas, teigdamas, kad teikė išlaikymą ieškovui ir tinkamai vykdė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos savo teiginius (CPK 178 str. 1 d.). Atsakovo kviesti liudytojai patvirtino tą aplinkybę, jog atsakovas du kartus per mėnesį atvažiuodavo pas ieškovą. Tačiau pažymėtina tai, kad atsakovo butas yra tame pat name, kaip ir ieškovo, todėl tas faktas, kad jis atvažiuodavo, vienareikšmiškai nepatvirtina, jog atsakovas ne tik atvažiuodavo, bet ir tinkamai vykdė pareigas pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Fakto, jog atsakovas atvažiuodavo pas ieškovą, neneigia ir pats ieškovas. Tačiau jis nurodo, kad atsakovas atvažiuodavo tik pasiimti sąskaitų reikalingų paslaugoms už savo butą sumokėti, tačiau neatveždavo nei maisto, nei kitaip juo rūpinosi. Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, jog atsakovas nevykdė savo pareigų, prisiimtų pagal 2008-06-03 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, t. y. neaprūpino ieškovo drabužiais bei kita apranga, maitinimu, reikalaujant sveikatos būklei – jos priežiūra. Išlaikymo pagal sutartį teikimas yra esminė išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlyga, todėl teismas tokį sutarties pareigų nevykdymą pripažino esminiu sutarties pažeidimu, o tai yra pagrindas 6.464 str. 2 d. pagrindu nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį ir grąžinti pagal ją perduotą nekilnojamąjį daiktą, t. y. kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui.
Priešieškiniu atsakovas prašo priteisti iš ieškovo vykdant 2008-06-03 sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos jo patirtas išlaidas –3.540,00 Lt, sumokėtus už advokato paslaugas, 2 330,00 Lt, sumokėtus už bute įstatytas duris ir langą, 528,40 Lt už atsakovo patirtas notarines išlaidas, viso 6.398,00 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovas 2007-07-24 įgaliojimu įgaliojo atsakovą atstovauti jį visuose notarų biuruose, teismuose bei visose kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose pateikiant pareiškimus ir prašymus išduoti paveldėjimo ir/ar nuosavybės teisės liudijimus po N. B. mirties, savo nuožiūra pasirinku būdu priimti palikimą, vesti paveldėjimo bylą ir atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus. 3.540,00 Lt už advokato teisines paslaugas buvo sumokėti pagal 2008-02-25 pinigų priėmimo kvitą. Atsakovas ir jo atstovas paaiškino, jog teisinės paslaugos buvo teikiamos civilinėje byloje Nr. 2-758-608/08, kurioje sprendimas buvo priimtas 2008-01-24. Iš ieškovo ir atsakovo paaiškinimų, taip pat į bylą pateiktų įrodymų nustatė, jog durys ieškovo bute buvo įstatytos ir langai pakeisti dar 2007 m. rugpjūčio mėn. Priešieškinyje nurodytos 528,40 Lt notarinių išlaidų sumos atsakovas nepagrindė įrodymais, tačiau iš byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų teismas nustatė, kad visi notariniai veiksmai ieškovo vardu buvo atliekami iki išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo 2008-06-03. Pati sutartis nereikalavo iš atsakovo, ją vykdant atlikti kokius nors notarinius veiksmus. Teismas sprendė, jog priešieškinyje nurodytos išlaidos nėra susijusios su ginčijamos 2008-06-03 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymu, nes buvo patirtos dar iki sutarties sudarymo. Atsakovas savo priešieškinio reikalavimą grindžia tik tuo pagrindu, kad vykdydamas ginčijamą sutartį patyrė išlaidas dėl bylinėjimosi, dėl to, kad keitė ieškovo bute duris ir langus, bei dėl to, kad atliko įvairius notarinius veiksmus. Teismas negali peržengti šių ribų ir tenkinti ieškinio kitu, negu jis grindžiamas pagrindu. Byloje nėra įrodyta, jog priešieškiniu prašomos priteisti išlaidos 6.398,00 Lt yra susiję su 2008-06-03 Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymu, teismas priešieškinio jame nurodytu pagrindu netenkino. Be to, CK 6.454 str. 2 d. nuostata nurodo, kad tuo atveju, kai rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, rentos gavėjas turi teisę reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą CK 6.454 str. numatytomis sąlygomis. Šiuo atveju rentos mokėtojas neturi teisės reikalauti atlyginti jam išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b.l.154-156), kuriuo prašo pakeisti skundžiamą sprendimą, ieškinį tenkinti ne dėl atsakovo kaltės pažeidus sutartį, bet pageidaujant ieškovui ir priteisti 6.398,00 Lt patirtų išlaidų, vykdant 2008-06-03 sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Nurodo, jog ieškovu rūpinosi, jis nereiškė atsakovui priekaištų dėl įsipareigojimų vykdymo. Padėjo ieškovui bylinėtis, mokėjo už advokato paslaugas, savo lėšomis pakeitė ieškovo buto duris, langą, veždavo tvarkyti ieškovo reikalus. Ieškovo dukra skambino apeliantui, prašydama nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, apeliantas nurodė, kad tokiu atveju ieškovas turi kompensuoti visas apelianto patirtas išlaidas. Pažymi, jog liudytojai parodė, kad apeliantas su ieškovu sutarė gerai, apeliantas nuolatos atvažiuodavo pas ieškovą, todėl mano, kad sutartis nutrauktina pageidaujant ieškovui ir nesant atsakovo padarytų sutarties pažeidimų.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti (b.l.160-161). Nurodė, jog apeliantas nesirūpino juo, atvažiuodavo tik surinkti mokesčių kvitus, nes jo kambarys buvo šalia. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad pirko maistą, rūpinosi medicinine pagalba.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2013-04-02 nutartimi ieškovas A. B. pakeistas jo teisių perėmėjais J. V. ir L. B..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo esant esminiam jos pažeidimui bei išlaidų vykdant išlaikymo iki gyvos galvos sutartį atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi paminėtus įrodymus, sutinka su jų vertinimu duotu pirmosios instancijos teismo sprendime bei konstatuoja, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo skundžiamo sprendimo išvadų pagrįstumo nepaneigia.
Rentos santykius reglamentuoja CK XXVI skyriaus normos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra rentos porūšis, kuriai būdingi bendrieji rentos sutarties ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 str. 2 d.). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – rentos gavėjo poreikių tenkinimas atsižvelgiant į jo poreikius gali būti materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio – aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, priežiūra; kai sutartimi apibrėžiama išlaikymo vertė, ji turi būti ne mažesnė, nei nustatyta įstatyme (CK 6.461 str. 2 d.); sutartyje gali būti nustatyta ir rentos mokėtojo pareiga padengti rentos gavėjo laidojimo išlaidas; galimybė išlaikymą natūra pakeisti periodinėmis įmokomis iš esmės yra išimtinė, ji gali būti taikoma atsižvelgiant į sutarties pobūdį ir konkrečias aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-207/2006). Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme; pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti, o rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams; rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-207/2006; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-425/2011). CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Klausimas, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas įvertinant nurodytus sutarties ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-207/2006).
Byloje nustatyta, kad 2008 m. birželio 3 d. tarp ieškovo A. B. ir atsakovo buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kuria rentos gavėjas ieškovas perdavė nuosavybės teise rentos mokėtojui atsakovui kambarį su bendro naudojimo patalpomis, o rentos mokėtojas įsipareigojo rentos gavėjui iki jo gyvos galvos aprūpinti ieškovą gyvenamosiomis patalpomis, drabužiais bei kita apranga, maitinimu, o jeigu sveikatos būklė reikalauja – ir jos priežiūra, taip pat apmokėti laidojimo išlaidas.
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovo reikalavimai buvo visiškai patenkinti, prašo pakeisti skundžiamą sprendimą, ieškinį tenkinti ne dėl atsakovo kaltės pažeidus sutartį, bet pageidaujant ieškovui ir priteisti 6.398,00 Lt patirtų išlaidų, vykdant 2008-06-03 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.
Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, jau kaip nurodyta anksčiau, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria savo socialine reikšme. Įstatymų leidėjas, expressis verbis, suteikė teisę rentos gavėjui nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Kaip matyti iš išlaikymo iki gyvos galvos sutarties turinio, jos 3.1.punktas, kuriame šalys nustatė, kad rentos mokėtojas įsipareigojo rentos gavėjui iki jo gyvos galvos aprūpinti ieškovą gyvenamosiomis patalpomis, drabužiais bei kita apranga, maitinimu, o jeigu sveikatos būklė reikalauja – ir jos priežiūra, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, jog šio sutarties punkto vykdymas buvo itin svarbus ieškovui ir yra viena iš esminių šios sutarties sąlygų. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad jam padėjo kaimynai, duktė, nes atsakovas išvažiavo į kaimą ir nepadėjo ieškovui, todėl nori išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nutraukti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas iš esmės pažeidė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, kurie buvo svarbūs ieškovui, buvo pažeisti jo teisėti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai ir jos interesai, prarastas pasitikėjimas atsakovu, kuris yra fiduciarinio pobūdžio, t. y. pagrįstas šalių pasitikėjimu, ir išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose yra būtinas.
Pažymėtina, jog atsakovo įsipareigojimai tuo metu buvusio 70 metų amžiaus rentos gavėjo atžvilgiu rodo, kad apeliantas pagal sutartį prisiėmė nuolatinio pobūdžio prievoles, kurias būtina vykdyti nuolat, nes jis turėjo teikti ieškovui maitinimą kiekvieną dieną (nuolat aprūpinti ieškovą maisto produktais), aprūpinti drabužiais, esant poreikiui, užtikrinti tinkamą ieškovo sveikatos priežiūrą.
Apie tai, kad apeliantas netinkamai vykdė sutartį ir ieškovas iš esmės negavo to, ką tikėjosi gauti, patvirtina teismo posėdyje apklausti liudytojai, nurodę, jog atsakovas du kartus per mėnesį atvažiuodavo pas ieškovą. Kaip minėta, apeliantas turėjo nuolat aprūpinti ieškovą maisto produktais, nes išlaikymo iki gyvos galvos sutarties įsipareigojimai vykdytini nuolat, o ne kartkartėmis, epizodiškai. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos argumentu, jog atsakovo butas yra tame pat name, kaip ir ieškovo, todėl tas faktas, kad jis atvažiuodavo, vienareikšmiškai nepatvirtina, jog atsakovas ne tik atvažiuodavo, bet ir tinkamai vykdė pareigas pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Fakto, jog atsakovas atvažiuodavo pas ieškovą, neneigia ir ieškovas, tačiau nurodo, kad atsakovas atvažiuodavo tik pasiimti sąskaitų reikalingų paslaugoms už savo butą sumokėti, bet neatveždavo nei maisto, nei kitaip juo rūpinosi. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtas aplinkybes.
Kolegija sprendžia, kad nagrinėjant bylą ir vertinant byloje pateiktus įrodymus, procesinės normos pažeistos nebuvo, nes vadovaujantis CPK 185 straipsniu, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Kolegijos vertinimu, pagal byloje esančius įrodymus yra aiškiai didesnė tikimybė, jog atsakovas savo prievoles pagal sutartį vykdė netinkamai, todėl sutikti su apeliantu pagrindo nėra.
Atsižvelgiant į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumus, kolegija konstatuoja, kad teismo nustatyti atsakovo padaryti pažeidimai yra esminiai, todėl ieškinys dėl sutarties nutraukimo patenkintas pagrįstai (CK 6.464 str. 2 d.).
Nors apeliantas prašo priteisti 6.398,00 Lt patirtų išlaidų, vykdant 2008-06-03 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį tačiau, teismui nustačius, kad rentos mokėtojas iš esmės pažeidė sutartį, rentos mokėtojas neturi teisės reikalauti atlyginti jam išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu (CK 6.464 str. 2 d ). Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atmestinas atsakovo priešieškinys, pareikštas ieškovui dėl išlaidų, turėtų, vykdant ginčo sutartį (CK 6.464 str. 2 d.; CPK 185 str.)
Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodyta, jog priešieškiniu prašomos priteisti išlaidos 6.398,00 Lt yra susiję su 2008-06-03 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymu, atvirkščiai, byloje esančiais duomenimis, priešieškinyje nurodytos išlaidos buvo patirtos dar iki minėtos sutarties sudarymo. Kiekviena bylos šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remia savo reikalavimus ar atsikirtimus ( LR CPK 178 str.). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog šalys būsimos sutarties pagrindu būtų taręsi dėl kokių nors pagerinimų atlikimo. Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas savo priešieškinio reikalavimą grindžia tik tuo pagrindu, kad vykdydamas ginčijamą sutartį patyrė bylinėjimosi išlaidas, išlaidas už notaro veiksmus, bei ieškovo bute durų ir langų pakeitimo išlaidas, procesiniuose dokumentuose, taip pat apeliaciniame skunde atsakovas reikalavimą priteisti išlaidas siejo būtent su sutartimi dėl išlaikymo iki gyvos galvos, todėl teismas tenkinti ieškinio kitu, negu jis grindžiamas, pagrindu, negali. Pažymėtina, jog teismo pareiga yra tinkamai teisiškai kvalifikuoti šalių ginčą, pagal ieškinyje (priešieškinyje) nurodytą faktinį ieškinio pagrindą. Todėl, jei atsakovas mano, jog jo subjektinės teisės yra pažeistos kitu pagrindu atsakovas gali kreiptis į teismą su kitu, nauju ieškiniu.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja.
Taigi apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde nenurodoma, kokias teisės taikymo ar įrodymų vertinimo klaidas padarė teismas priimdamas sprendimą patenkinti ieškovo reikalavimus, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir atsiliepimas į ieškinį, kurios jau buvo išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritardama, nekartoja, atitinkamai nepasisako ir dėl apeliacinio skundo argumentų dėl, apeliantų nuomone, netinkamų pirmosios instancijos teismo išvadų.
Remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sisteminė analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindų.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme nėra. Duomenų apie ieškovų patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.