- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-451-856/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-04510-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“
- Ieškovas
- R. A.
- Kategorijos
- 1.2.3.4Kiti su kolektyviniais darbo ginčais susiję klausimai
- 1.3.9.2.2Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
- 1.3.5.4Išeitinė pašalpa
- 3.3.1.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-180-832/2017 pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Orlen Lietuva“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Naftininkų profesinei sąjungai dėl papildomos išeitinės išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. A. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau - ir AB) „Orlen Lietuva“ 3028 Eur nuostolį; pripažinti, kad kolektyvinės sutarties 2016–2017 metams 5.5.11. punktas pažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 35 straipsnyje numatytus teisingumo ir sąžiningumo principus bei pablogina darbuotojo padėtį palyginus su 5.5.1.3. punkte išdėstytomis nuostatomis; įpareigoti darbdavį AB „Orlen Lietuva“ atsižvelgti į pradinį profesinės sąjungos siūlymą, išdėstytą 2016-07-28 protokole Nr. P22(5.41-1)-5, ir palikti galiojančias 5.5.1. punkto nuostatas. Nurodė, kad 2016-09-19 buvo atleista iš darbo AB „Orlen Lietuva“ pagal DK 129 straipsnio 2 dalį. Įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo nurodyta, kad išmokama 2800 Eur dydžio išeitinė išmoka pagal kolektyvinės sutarties 2016–2017 metams 5.5.1. punkto nuostatas. Kolektyvinės sutarties 5.5.1.3. punkte nustatyta, kad darbo stažui esant ilgesniam nei 20 metų, mokami 4 papildomi vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai. Remiantis šiuo punktu ieškovei turėjo būti išmokėta 5828 Eur, o ne 2800 Eur, todėl jos patirtas nuostolis yra 3028 Eur.
2. Atsakovė AB „Orlen Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. liepos 27 d. bendrovės generalinis direktorius, vadovaudamasis kolektyvinės sutarties 5.4. punkto nuostatomis, įsakymu dėl papildomų naudų fondo darbuotojams sudarymo Nr. TV1(1.2.-1)-223 sudarė papildomų naudų fondą darbuotojams, kuriuo buvo skirta 200 000 Eur suma. 2016 m. liepos 28 d. bendrovės atstovų ir darbuotojų atstovų susitikime, vadovaujantis kolektyvinės sutarties 5.5.11. punkto nuostatomis, buvo priimtas sprendimas dėl fondo lėšų panaudojimo laikotarpiu nuo 2016-08-10 iki 2016-12-31. Nuspręsta skirti 2800 Eur papildomoms išeitinėms išmokoms darbuotojams, atleidžiamiems dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų. 2016 m. rugsėjo 19 d. bendrovės įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. P2(5.2-1)-759 buvo nutraukta darbo sutartis su ieškove R. A.. Įsakymu atsakovei skirta išmokėti: šešių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka pagal DK 140 straipsnio 1 dalį; 2800 Eur papildoma išeitinė išmoka pagal kolektyvinės sutarties 2016-2017 metams 5.5.1. punktą. Kolektyvinės sutarties 5.5.11. punkte įtvirtinta nuostata suteikia teisę bendrovei ir profesinei sąjungai, priimant sprendimą dėl fondo lėšų panaudojimo, susitarti dėl kitokio dydžio naudų, negu numatytos kolektyvinės sutarties 5.5. punkte. 2016 m. liepos 28 d. bendrovės ir darbuotojų atstovų susitikime buvo priimtas sprendimas dėl Fondo lėšų panaudojimo, kartu nustatant, kad darbuotojui, atleidžiamam dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų bus išmokama papildoma 2800 Eur išeitinė išmoka, taip darbuotojų ir darbdavio atstovai įgyvendino kolektyvinėje sutartyje įtvirtintą teisę darbuotojų ir darbdavio atstovams susitarti dėl kitokio naudų dydžio, negu numatytas kolektyvinės sutarties 5.5.1. punkte.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo Naftininkų profesinė sąjunga su ieškinyje nurodytais reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad konsultacijų metu ieškovei buvo išaiškinta, kad kolektyvinės sutarties 5.5.1. punkte numatytų išmokų dydis priklauso nuo fondo dydžio ir šalių susitarimo (kolektyvinės sutarties 5.4., 5.5., 5.5.11. punktai), taip pat, kad yra didelė rizika, jog išmokos pagal 5.5.1. punktą gali būti numatytos mažesnės arba jų visiškai nebūti, nes profesinė sąjunga dėl jų dydžio turės papildomai susitarti su darbdaviu. Tačiau ieškovė nusprendė, kad jai finansiškai bus naudingiau, jeigu darbo sutartis bus nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.). Trečiojo asmens teigimu, 2016 m. liepos mėnesį įvyko derybos su darbdaviu dėl naudų fondo paskirstymo (kolektyvinės sutarties 5.5., 5.5.11. p.). Profesinė sąjunga siūlė, kad atleidžiamiems darbuotojams būtų išmokamos maksimalios kolektyvinės sutarties 5.5.1. punkte numatytos išmokos. Darbdavio atstovai siūlė visiškai neskirti lėšų papildomoms išmokoms nutraukiant darbo santykius. Po derybų buvo pasiektas kompromisinis susitarimas atleidžiamam darbuotojui išmokėti fiksuotą 2800 eurų dydžio papildomą išmoką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei R. A. iš atsakovės AB „Orlen Lietuva“ 3029 Eur neišmokėtą išeitinę išmoką pagal kolektyvinės sutarties 5.5.1.3. punkto nuostatas. Priteisė valstybei iš atsakovės AB „Orlen Lietuva“ 68 Eur žyminį mokestį. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad byloje sprendžiamas ginčas yra individualus darbo ginčas. Įvertinęs kolektyvinės sutarties sąlygas, teismas pripažino, kad darbuotojų ir darbdavio atstovų nesusitarimas yra naudingesnis darbuotojui, nei šioje byloje esantis ir 2016 m. liepos 28 d. priimtas papildomas protokolinis darbdavio ir profesinės sąjungos atstovų susitarimas. Sistemiškai ir gramatiškai aiškindamas kolektyvinės sutarties nuostatas teismas sprendė, kad kolektyvinės sutarties tekstas yra prieštaringas, nenuoseklus ir tinkamai neišdėstytas, atskiriant konkrečias naudas konkrečiais punktais, todėl visas abejones dėl sutarties sąlygų aiškino ieškovės naudai.
6. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. liepos 28 d. protokoliniu susitarimu Nr. P22(5.41-1)-5 darbdavio ir darbuotojų atstovai suderino dėl papildomų naudų fondo panaudojimo ir pagal Kolektyvinės sutarties 5.5.1. punktą skyrė bendrą 2800 Eur sumą papildomai išeitinei išmokai darbuotojams, atleidžiamiems dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų. Teismui buvo akivaizdu, kad ši išmoka buvo paskirta vienam konkrečiam darbuotojui, t. y. ieškovei R. A., nes kitų išmokų bendra suma yra didesnė. Teismo vertinimu, 11 punkte minimas protokolinis susitarimas nėra ir negali būti prilygintas kolektyviniai sutarčiai, ir jis nėra kolektyvinės sutarties sąlygų pakeitimas (papildymas), nes nesilaikyta pakeitimo tvarkos, todėl juo negali būti nustatytos mažesnės garantijos darbuotojams, nei nustatyta Kolektyvinėje sutartyje.
7. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad 2016-09-19 įsakyme dėl sutarties nutraukimo nepagrįstai ir neteisingai nurodyta 2800 Eur išmoka, nes 5.5.1. punkte šios išmokos nėra numatytos. Ieškovei R. A. turėjo būti išmokėti 4 papildomi vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai pagal kolektyvinės sutarties 2016–2017 metams 5.5.1.3. punkto nuostatas. Ieškovės mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo 1457,25 Eur (pagal 2016-09-26 pažymą), todėl 4 papildomi vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai yra 5829 Eur, ieškovei buvo paskirta 2800 Eur papildoma išmoka, todėl ieškovei R. A. iš atsakovės AB „Orlen Lietuva“ teismas priteisė 3029 Eur išeitinės išmokos pagal kolektyvinės sutarties 2016-2017 metams 5.5.1.3. punkto nuostatas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovė AB „Orlen Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantės teigimu, teismas, išvardindamas atsakovės nurodytus dokumentus, nesiėmė gilesnės šių dokumentų analizės ir jų tarpusavio ryšio nustatymo.
8.2. Apeliantės tvirtinimu, šiuo konkrečiu atveju darbdavio ir darbuotojų atstovai susitarė ir įtvirtino, kad Kolektyvinės sutarties nuostatos dėl papildomų naudų nustatymo ir skyrimo yra visiškai sutartinio pobūdžio, nes Kolektyvinėje sutartyje yra numatytas mechanizmas, nustatantis papildomų naudų skyrimo sistemą, grindžiamą darbdavio ir profesinės sąjungos teise susitarti kiekvienu konkrečiu atveju (kolektyvinės sutarties 5.5.11 punktas). Atkreipia dėmesį į tai, kad tokios pozicijos laikosi ir Naftininkų profesinė sąjunga. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, kad protokoliniu sprendimu (susitarimu) gali būti priimami tik geresni sprendimai darbuotojams.
8.3. Apeliantė įsitikinusi, kad kolektyvinės sutarties tekstą teismas analizavo siaurinamai, pasitelkdamas tik lingvistinį teisės aiškinimo metodą, ir nesutinka su teismo išvada, kad kolektyvinės sutarties tekstas prieštaringas ir nenuoseklus. Teismas, apeliantės nuomone, ignoravo kolektyvinės sutarties šalių tikrosios valios paaiškinimus, todėl nepagrįsta išvada, kad, jeigu nebūtų susitarimo tarp Darbdavio ir profesinės sąjungos, turi būti mokamos išmokos, numatytos kolektyvinėje sutartyje, nes po dvitaškio dėstomi išmokų dydžiai.
9. Trečiasis asmuo Naftininkų profesinė sąjunga, prisidėdama prie atsakovės AB „Orlen Lietuva“ apeliacinio skundo, mano, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Konsultacijų metu ieškovei keletą kartų buvo išaiškinta, kad kolektyvinės sutarties 5.5.1. punkte numatytų išmokų dydis priklauso nuo fondo dydžio ir darbdavio bei darbuotojų atstovų susitarimo (kolektyvinės sutarties 5.4, 5.5, 5.5.11. punktai), taip pat ieškovė buvo informuota, kad yra rizika, jog išmokos pagal 5.5.1. punktą gali būti numatytos mažesnės arba jų visiškai nebūti, nes profesinė sąjunga dėl jų dydžio turės papildomai susitarti su darbdaviu.
9.2. Teismas, tik lingvistiniu būdu aiškindamas kolektyvinės sutarties nuostatas ir tuo pagrindu priėmęs sprendimą, pažeidė CK 6.193 straipsnio 1 dalį. Teismas, kitaip aiškindamas sutarties turinį nei yra susitarusios šalys, pažeidė vieną iš socialinės partnerystės principų – savanoriškumo ir savarankiškumo priimant šalis susaistančius įsipareigojimus.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė R. A. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei įrodymus ir pagrįstai kolektyvinės sutarties pagrindu ieškovei priteisė papildomą išeitinę išmoką. Jokie kriterijai taip vadinamiems „konkretiems atvejams“ sutartyje nėra apibrėžiami. Kad skirta 2800 Eur dydžio papildoma išeitinė išmoka, ieškovė sužinojo iš 2016-09-19 įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo Nr.P2(5.2-1)-759, todėl nesutinka su nesąžiningumu tiek iš darbdavio, tiek iš profesinės sąjungos pusės. Neskirdami ieškovei priklausančių 4 papildomų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės išmokos, AB „Orlen Lietuva“ ir Naftininkų profesinė sąjunga elgėsi neapdairiai, neatidžiai, neišsiaiškino visų aplinkybių: ignoravo ieškovės (duomenys neskelbtini) metų darbo stažą, o taip pat ir (duomenys neskelbtini) metų amžių bei šeimyninę padėtį.
10.2. Darbdavys, būdamas palankioje rinkos situacijoje ir gaudamas didelius pelnus, turi rezervą ir garantuotas galimybes sąžiningai atlikti savo, kaip socialinio partnerio, vaidmenį, įgyvendindamas kolektyvinės sutarties punkto 5.5.1. nuostatas, papildomų išeitinių išmokų dydžius darbuotojams skirdamas atsižvelgiant į nepertraukiamą darbo stažą, ir tai sutampa su pirmine derybine profesinės sąjungos pozicija. Sutinka su teismo išvada, kad kolektyvinės sutarties tekstas yra prieštaringas, nenuoseklus ir tinkamai neišdėstytas, atskiriant konkrečias naudas konkrečiais punktais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
11. Byloje kilo ginčas dėl kolektyvinės sutarties 5.5.1.3. punkte numatytos papildomos išeitinės išmokos ieškovei išmokėjimo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. 2016 m. gegužės 26 d. Orlen Lietuvos ir Naftininkų profesinės sąjungos atstovai pasirašė AB „Orlen Lietuva“ kolektyvinę sutartį 2016–2017 metams, kurioje numatyta bendrovės papildomų naudų skyrimo sistema: pagal šios kolektyvinės sutarties 5.4. punktą, esant tam tikriems bendrovės veiklos rezultatams, bendrovės generalinio direktoriaus sprendimu gali būti sudarytas papildomų naudų fondas – iki 200 000 Eur nustatytam laikotarpiui; kolektyvinės sutarties 5.1. punktas numato papildomų naudų rūšių sąrašą. Viena iš papildomų naudų rūšių – galimybė išmokėti didesnes, nei įstatymu numatytas, išmokas atleidžiamiems darbuotojams dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų (kolektyvinė sutarties 5.5.1. p.); kolektyvinės sutarties 5.5. punktas nustato papildomų naudų fondo lėšų paskirstymo būdą, t. y. darbuotojų ir darbdavio atstovai priima bendrą sutarimą ir sprendimą; kolektyvinės sutarties 5.5.11. punktas suteikia teisę darbdavio ir darbuotojų atstovams, priimant sprendimą dėl papildomų naudų fondo lėšų panaudojimo, priimti sprendimus ir dėl kitokio dydžio papildomų naudų. 2016 m. liepos 27 d. bendrovės generalinis direktorius, vadovaudamasis kolektyvinės sutarties 5.4. punkto nuostatomis, įsakymu dėl papildomų naudų fondo darbuotojams sudarymo Nr. TV1(1.2.-1)-223, sudarė papildomų naudų fondą darbuotojams, kuriuo buvo skirta 200 000 Eur suma. 2016 m. liepos 28 d. bendrovės atstovų ir darbuotojų atstovų susitikime, vadovaujantis kolektyvinės sutarties 5.5.11. punkto nuostatomis, buvo priimtas sprendimas dėl fondo lėšų panaudojimo laikotarpiu nuo 2016-08-10 iki 2016-12-31, t. y. nuspręsta skirti lėšų penkioms papildomų naudų rūšims, iš jų – 2800 Eur papildomoms išeitinėms išmokoms darbuotojams, atleidžiamiems dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų.
13. 2016 m. rugsėjo 19 d. bendrovės įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. P2(5.2-1)-759 nutraukta darbo sutartis su ieškove R. A., kuriuo atsakovė įsipareigojo ieškovei išmokėti: 6 (šešių) vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - ir DK) 140 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 2 800 Eur papildomą išeitinę išmoką pagal kolektyvinės sutarties 5.5.1. punktą. Apskaičiuota 8 743,50 Eur išeitinė išmoka ir 2 800 Eur papildoma išeitinė išmoka, iš viso – 11 543,50 Eur, kuri, atitinkamai atskaičius mokesčius, išmokėta ieškovei.
Dėl ginčo esmės
14. Ieškovės teigimu, atsakovė, atleisdama ieškovę iš darbo dėl darbo organizavimo pertvarkymo, mažinamo darbuotojų skaičiaus buhalterijoje, vietoj išmokėtos 2 800 Eur papildomos piniginės kompensacijos ieškovei privalėjo išmokėti papildomą 4 (keturių) vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę kompensaciją. Tokią poziciją ieškovė grindžia kolektyvinės sutarties 5.5.1. ir 5.5.1.3. punktų nuostatomis, pagal kurias atleidžiant darbuotoją dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų, išmokamos didesnės negu įstatymų nustatytos išeitinės išmokos: darbo stažui esant ilgesniam nei 20 metų – 4 (keturi) papildomi vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai.
15. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad 2016 m. liepos 28 d. protokolu nustatyta papildoma išeitinė išmoka darbuotojui, atleidžiamam dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų, prieštarauja kolektyvinės sutarties 5.5.1.3. punktui, iš atsakovės ieškovei priteisė 3029 Eur išeitinės išmokos. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka apeliantė AB „Orlen Lietuva“ ir prie apeliacinio skundo prisidedanti Naftininkų profesinė sąjunga.
16. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino kolektyvinės sutarties nuostatas, dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl kolektyvinės sutarties nuostatų aiškinimo ir išeitinės išmokos
17. DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Įmonėje sudaryta kolektyvinė sutartis taikoma visiems tos įmonės darbuotojams (DK 59 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra ginčo, kad 2016-05-26 pasirašytos kolektyvinės sutarties 2016–2017 metams nuostatos ieškovei yra žinomos.
18. Kolektyvinės sutarties 5 skyriaus nuostatos nustato papildomas naudas, kurias, esant kolektyvinėje sutartyje numatytoms sąlygoms, bendrovė skiria darbuotojams inter alia (be kita ko) atleidžiamiems dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų (kolektyvinės sutarties 5.5.1. punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kolektyvinė sutartis ne tik nustato, kokios naudos apskritai gali būti skiriamos darbuotojams, bet ir nustato konkrečių papildomų darbuotojams teikiamų naudų, įskaitant išeitinių išmokų, paskirstymo, dydžio nustatymo ir mokėjimo sistemą. Kolektyvinės sutarties 5.4. punktas įtvirtina, kad kolektyvinės sutarties galiojimo laikotarpiu, pasibaigus kiekvienam metų pusmečiui, bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu sudaromas fondas, kurio konkretus dydis priklauso nuo bendrovės rezultatų. 2016 m. liepos 27 d. bendrovės generalinis direktorius, vadovaudamasis šia kolektyvinės sutarties 5.4. punkto nuostata, įsakymu dėl papildomų naudų fondo darbuotojams sudarymo Nr. TV1(1.2.-1)-223 sudarė papildomų naudų fondą darbuotojams, kuriuo buvo skirta 200 000 Eur suma. Kolektyvinės sutarties 5.5. punktas nurodo, kad atsižvelgiant į fondo dydį, darbuotojų ir darbdavio atstovai priima sprendimą, kokioms kolektyvinės sutarties 5.5. punkte įtvirtintoms naudoms naudoti fondo lėšas. Tarp šių naudų yra įtvirtinta ir papildoma nauda darbuotojams, atleidžiamiems dėl ekonominių technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų, gauti didesnes, negu įstatymu numatytas, išeitines išmokas (kolektyvinės sutarties 5.5.1.). Svarbu tai, kad kolektyvinės sutarties 5.5.11. punkte įtvirtinta nuostata suteikia teisę bendrovei ir profesinei sąjungai, priimant sprendimą dėl fondo lėšų panaudojimo, susitarti dėl kitokio dydžio naudų, negu numatyta kolektyvinės sutarties 5.5. punkte. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo suformuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, aiškinant papildomas naudas reglamentuojančias kolektyvinės sutarties nuostatas, papildomų naudų skyrimas yra sąlyginis, kuris priklauso nuo fondo dydžio ir bendrovės bei profesinės sąjungos susitarimo. Aiškindama kolektyvinės sutarties 5.5. punktą, teisėjų kolegija pastebi, kad bendrovė ir profesinė sąjunga susitardamos turi teisę pasirinkti, būtent kokioms iš kolektyvinės sutarties 5.5. punkte numatytų naudų skirti fondo lėšas. Be to, kolektyvinės sutarties nuostatos taip pat suteikia teisę bendrovei ir profesinei sąjungai, priimant sprendimą dėl fondo lėšų panaudojimo, susitarti dėl kitokio dydžio naudų, negu numatyta kolektyvinės sutarties 5.5. punkte (kolektyvinės sutarties 5.5.11. punktas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad kolektyvinėje sutartyje numatytas mechanizmas, leidžiantis nustatyti papildomų naudų skyrimą, o fondo lėšų panaudojimas pagal atskiras kolektyvines sutarties nuostatas, yra bendrovės ir profesinės sąjungos derybų ir pasiekto susitarimo rezultatas. Papildomai teisėjų kolegija vertina tai, kad tokiai pozicijai pritaria tiek apeliantė, tiek profesinės sąjungos atstovai. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad protokolinis susitarimas nėra ir negali būti prilygintas kolektyviniai sutarčiai, nesilaikant pakeitimo tvarkos, tai nėra kolektyvinės sutarties sąlygų pakeitimas (papildymas), todėl juo negali būti nustatytos mažesnės garantijos darbuotojams, nei nustatyta kolektyvinėje sutartyje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino kolektyvinės sutarties nuostatas, be pagrindo sureikšmindamas ieškovės, kaip atleidžiamos darbuotojos, padėties bloginimą.
19. Konkrečiu ginčo atveju darbdavys ir profesinė sąjunga, vadovaudamiesi kolektyvinės sutarties 5.5. ir 5.5.11. punktais, atitinkamai pasinaudodami savo teise susitarti, priėmė kompromisinį sprendimą, t.y. 2016-07-28 bendrovės ir darbuotojų atstovai pasirašė protokolą Nr. P22(5.41-1)-5 dėl skirtojo fondo panaudojimo laikotarpiu nuo 2016-08-10 iki 2016-12-31, nusprendžiant skirti lėšų penkioms papildomų naudų rūšims, iš jų 2800 Eur papildomoms išeitinėms išmokoms darbuotojams, atleidžiamiems dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų, tai yra papildomos naudos rūšis numatyta kolektyvinės sutarties 5.5.1. punkte. Taigi, 2016 m. liepos 28 d. priimtas sprendimas dėl fondo lėšų panaudojimo, kartu nustatant, kad darbuotojui, atleidžiamam dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų, bus išmokama papildoma 2 800 Eur išeitinė išmoka. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent taip darbuotojų ir darbdavio atstovai įgyvendino kolektyvinėje sutartyje įtvirtintą teisę darbuotojų ir darbdavio atstovams susitarti dėl kitokio naudų dydžio, negu numatytas kolektyvinės sutarties 5.5.1. punkte. Šiuo konkrečiu atveju, apeliantė, skirdama ir išmokėdama ieškovei 2800 Eur papildomą kompensaciją prie 8 743,50 Eur išeitinės išmokos, tinkamai vykdė kolektyvinės sutarties nuostatas, todėl ieškovės reikalavimas dėl 4 (keturių) papildomų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos išmokėjimo pagal kolektyvinės sutarties 5.5.1.3. punktą, pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.
20. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas nepagrįstai tenkindamas ieškovės ieškinį, todėl apeliacinis skundas tenkintinas – Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškovės ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės R. A. ieškinį atmesti.