Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-03-16 · Byla Nr. TS-36-753/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-04-09Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-17Klaipėdos apygardos teismas
  3. TS-36-753/2022Nutartis · 2022-03-16Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-16
Bylos Nr.
TS-36-753/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09672-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
N. A.
Kategorijos
Byla Nr. TS-36-753/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09672-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 16 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2022 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka N. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 259 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2021 m. liepos 2 d., pabaiga – 2022 m. spalio 31 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 7 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam N. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir kol kas nėra stebimi ryškūs teigiami pokyčiai. Vis dar išskiriami nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai – ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurių padengta tik maža dalis. Nuteistasis šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais, kuriuos atlikdamas laisvės atėmimo bausmę sprendžia minimaliomis pastangomis. Pataisos įstaiga nuteistojo vardu yra gavusi vykdomuosius patvarkymus dėl skolos išieškojimo – 1 459,11 Eur, išieškota 102,56 Eur. Be to, pastebėta, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – per visą bausmės atlikimo laikotarpį kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, ir nors nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nutiestąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių reikalavimų laikymąsi. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą yra itin aktualus. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintu tik teisėtą jo elgesį.

Nuteistasis N. A. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo jį panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog komisija klaidingai įvertino ir išsamiai neišnagrinėjo asmenybės charakteristikos. Komisija neatsižvelgė į tai, kad buvo įvykdytos visos skirtos socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos, dalyvauta įvairiose siūlomose reabilitacijos programose. Nurodė, jog buvo baustas sykį, kadangi nežinojo, jog toks elgesys (rūkymas patikrinimo metu) pažeidžia elgesio taisykles. Šiuo metu visiškai neberūko, narkotikų nevartoja. Nurodė, jog pagal galimybes ieškinius dengia nuolat, pats yra išlaikomas artimųjų, lėšas moka savarankiškai, o būdamas laisvėje galėtų skolas dengti sparčiau, neperkeliant naštos artimiesiems, kadangi yra laukiamas savo darbo vietoje. Komisija vadovaujasi tik tomis aplinkybėmis, kurios tariamai gali neleisti pasitikėti nuteistuoju, pateikti visi faktai prieš nuteistąjį ir beveik nei vienos teigiamos nuorodos nuteistojo naudai. Nutylima, jog bausmę atlieka pirmą kartą, praeityje nėra pažeistos lygtinio paleidimo sąlygos/kardomosios priemonės. Komisija lygtinio paleidimo klausimą išnagrinėjo neišsamiai ir neteisingai įvertino visas klausimui teisingai išspręsti būtinas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Vertinant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2022 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam N. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Komisijos 2022 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam N. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, ir nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nesugeba identifikuoti problemų, nesidomėjo alternatyvomis kaip atpažinti problemas, neįžvelgė problemų, kodėl nesisekė mokslai ar negebėjo susirasti ilgalaikio, pastovaus darbo. Kritiškai nevertina situacijos ir neįžvelgia neigiamų pasekmių, taip pat nuteistajam trūksta atsakomybės jausmo.

Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, tačiau išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, todėl nuteistasis, vykdymas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Spręsdamas dėl nuteistojo N. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia į tai, jog nors nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, kelis kartus pažeidė pataisos įstaigos reikalavimus (iš jų vieną kartą paskirta drausminė nuobauda, kuri yra galiojanti), dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos nustatytas rekomendacijas. N. A. deda pastangas pasitaisyti, tačiau šios aptartos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, N. A. neatliktos bausmės dalis (8 mėn. 28 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam N. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam N. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo N. A. skundas dėl Komisijos 2022 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo N. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2022 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė