- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- 2-1398-230/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- G. M., D. M.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DnB NORD banko
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams G. M. ir D. M., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Dagrame“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas DnB NORD bankas ieškiniu teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovų G. M. ir D. M.: 1) pagal sutartį 493 - 324 374,34 EUR negrąžinto kredito, 10 049,58 EUR nesumokėtų palūkanų ir 396,42 EUR delspinigių, iš viso - 334 820,34 EUR skolą; 2) pagal sutartį 10739 - 62 268,30 EUR negrąžinto kredito, 1 708,65 EUR nesumokėtų palūkanų ir 60,25 EUR delspinigių, iš viso - 64 037,20 EUR skolą, viso pagal abi sutartis 398 857,54 EUR (1 377 175,31 Lt); 3) 8,55 proc. metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad ieškovas suteikė trečiajam asmeniui UAB „Dagrame“ 2 kreditus su kintama metine palūkanų norma iki 2010 m. birželio 30 d. žemės sklypų įsigijimui ir apyvartinėms lėšoms: 1) pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. kreditavimo sutartį K-2500-2007-493 įsipareigojo suteikti iki 1,12 mln. Lt kreditą, kurio suma 2009 m. liepos 29 d. susitarimu konvertuota į 324 374,42 EUR; 2) pagal 2006 m. liepos 14 d. kreditavimo sutartį Nr. 10739 su vėlesniais pakeitimais įsipareigojo suteikti iki 218 tūkst. Lt kreditą, kurio paimta ir negrąžinta suma 2009 m. vasario 9 d. susitarimu konvertuota į 62 268,30 EUR. Kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimui atsakovai laidavo bankui visu savo turtu ir ta pačia apimtimi, kaip kredito gavėjas, bankas su atsakovais sudarė šias laidavimo sutartis: 2007 m. rugpjūčio 17 d. sutartis Nr. 2250 (su G. M.) ir Nr. 2251 (su D. M.) dėl UAB „Dagrame“ prievolių pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. kreditavimo sutartį 493; 2006 m. rugpjūčio 23 d. laidavimo sutartis Nr. 2040 (su G. M.) ir Nr. 2039 (su D. M.) dėl UAB „Dagrame“ prievolių pagal kreditavimo sutartį Nr. 10739. Laiduotojai įsipareigojo solidariai atsakyti bankui visu savo turtu ir ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas UAB „Dagrame“, jei kredito gavėjas nevykdys prievolių. Laidavimo sutartyse numatyta galimybė bankui skolininko UAB „Dagrame“ prievolių sumos išieškojimą nukreipti į laiduotojų turtą. Kredito gavėjui nevykdant prievolių, bankas nutraukė kreditavimo sutartis. Skolininkui UAB „Dagrame“ Kauno apygardos teismo 2010-03-10 nutartimi iškelta bankroto byla. Bendras skolos dydis pagal abi kreditavimo sutartis sudaro 398 857,54 EUR sumą. Bankas įspėjo atsakovus dėl prievolių pagal laidavimo sutartis vykdymo, tačiau skola nebuvo sumokėta. Laiduotojai yra solidarūs skolininkai, todėl skola priteistina iš atsakovų solidariai. Kadangi pagal kredito sutartis buvo numatytos 8,55 proc. dydžio metinės palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistinos šio dydžio palūkanos.
Ieškovo atstovas adv. L. Pivoras prašo ieškinį patenkinti, papildomai paaiškino, kad įkeistas turtas neparduotas, nes skundžiami visi kreditorių susirinkimų nutarimai, dėl ko stabdoma bankroto procedūra. Be to, įkeitimas ir laidavimas yra skirtingi prievolių užtikrinimo būdai ir išieškojimą galima nukreipti į solidarius skolininkus. Kadangi sutartimi numatytos padidintos palūkanos, todėl prašo priteisti padidintas, o ne įstatymo numatytas palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovai G. M. ir D. M. atsiliepimu į ieškinį (t.1, b.l. 75-78) prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovai yra trečiojo asmens UAB „Dagrame“ akcininkai. Akcininkai buvo priėmę sprendimą kreiptis į banką finansuoti verslo projektą, įsigyjant žemės sklypus, vėliau keičiant jų paskirtį į gyvenamosios teritorijos, padalinant į atskirus vienetus, ruošiant detalųjį planą ir, atlikus tam reikalingus veiksmus, parduodant, o gautomis lėšomis atsiskaitant su banku. Kredito sutartyse buvo numatytas perkamų žemės sklypų įkeitimas bankui. Banko atstovai pareikalavo akcininkus laiduoti, paaiškinę, kad laidavimas formalus, nes pagrindinė prievolė užtikrinta žemės sklypų įkeitimu, iš kurių būtų vykdomas priverstinis išieškojimas. Bankas nesidomėjo laiduotojų turtine padėtimi ir neįsitikino jų pajėgumu įvykdyti prievolę. Dėl tokios banko pozicijos ir ankstesnių paaiškinimų, kad išieškojimas pirmiausia būtų nukreiptas į hipoteka įkeistą turtą, kurį ir šiuo metu pardavus pakaktų sumokėti skolą, laidavimo sutartys laikytinos formaliomis. Be to, laidavimo sutartis ruošė bankas, atsakovams nebuvo išaiškintos solidarios atsakomybės pasekmės ir kitos atsakovams nenaudingos sąlygos. UAB „Dagrame“ sąžiningai vykdė projekto įgyvendinimą, bet 2009 m. pradėjus kristi nekilnojamojo turto kainoms, ne kartą raštu prašė banko leisti parduoti įkeistus žemės sklypus mažesnėmis, nei banko nustatytomis kainomis, tačiau atsakymo iš banko negavo. Pardavus sklypus mažesnėmis kainomis, įmonė būtų buvusi pajėgi vykdyti įsipareigojimus, toliau vystyti projektą (už parduotus žemės sklypus gautas lėšas investuojant į sklypų infrastruktūrą), dėl ko įkeistų žemės sklypų vertė būtų tik išaugusi. Įmonei negalint vykdyti įsipareigojimų, jai buvo iškelta bankroto byla, kurioje yra patvirtintas DnB NORD banko reikalavimas 1 377 189,56 Lt sumai. Bankui įkeistų 35 žemės sklypų vertė UAB „Ober-haus“ duomenimis - 3,16 mln. Lt, o likvidacinė vertė - 1,9 mln. Lt, t.y. žymiai didesnė už banko patvirtintą reikalavimą bankroto byloje. Bankas elgiasi nesąžiningai, reikšdamas ieškinį laiduotojams ir nenukreipdamas išieškojimo į hipoteka įkeistus žemės sklypus, todėl atsakovai atleistini nuo atsakomybės.
Atsakovas D. M. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad jie buvo priversti pasirašyti laidavimą, kadangi jau buvo investavę pinigus į verslą. Įmonė veikė stabiliai, buvo pastatyti namai, todėl bankui nebuvo jokios grėsmės, ir tik prieš pasirašant kredito sutartį buvo pareikalauta pasirašyti laidavimo sutartį. Todėl atsakovai pasirašė laidavimo sutartis priversti ir apgauti. Mano, kad negalima išieškoti tol, kol turtas dar nėra parduotas, nes neaišku, už kiek jis bus parduotas. Šiuo metu tarp įmonės kreditorių vyksta ginčai dėl turto pardavimo tvarkos. Pripažįsta, kad atsakovai yra sudarę susitarimą dėl atlygintino laidavimo.
Atsakovė G. M. taip pat prašo ieškinį atmesti, paaiškino analogiškai, papildomai nurodo, kad atlygintiną laidavimą pasirašė tuomet, kai paaiškėjo galimos laidavimo pasekmės.
Atsakovų atstovė adv. I. Blaževičienė prašo ieškinį atmesti papildomai paaiškino, kad bankas nesidomėjo laiduotojų turtine padėtimi, be to, bankas yra stipresnė sutarties šalis, todėl privertė atsakovus pasirašyti sutartis nenaudingom sąlygom ir labai greitai. Prašo atmesti banko reikalavimą dėl padidintų procesinių palūkanų priteisimo, kadangi Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad priteistinos įstatyminės palūkanos. Mano, kad priimtas teismo sprendimas dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis neužkerta kelio iš naujo vertinti sutarčių sąlygas.
Ieškinys tenkintinas. Nustatyta, kad ieškovas AB DnB Nord bankas suteikė trečiajam asmeniui UAB „Dagrame“ du kreditus žemės sklypų įsigijimui bei apyvartinėms lėšoms papildyti su kintama metine palūkanų norma galutiniam terminui iki 2010 m. birželio 30 d.: 1) pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. kreditavimo sutartį K-2500-2007-493 (t.1, b.l. 10-196) ieškovas AB DnB Nord bankas įsipareigojo suteikti trečiajam asmeniui UAB „Dagrame“ 1 120 000 Lt kreditą, kurio suma 2009 m. vasario 9 d. susitarimu (t.1, b.l. 17-19) buvo konvertuota į 324 374,42 EUR,; 2) pagal 2006 m. balandžio 14 d. kreditavimo sutartį Nr. 10739 (t.1, b.l. 23-30) su vėlesniais pakeitimais (2006 m. rugpjūčio 23 d., 2008 m. liepos 4 d., 2009 m. vasario 9 d., 2009 m. liepos 29 d. t.1, b.l. 31-41) ieškovas AB DnB Nord įsipareigojo suteikti trečiajam asmeniui UAB „Dagrame“ 218 000 Lt kreditą, kurio paimta ir negrąžinta 215 000 Lt suma 2009 m. vasario 9 d. susitarimu buvo konvertuota į 62 268,30 EUR (t. 1, b.l. 36-38). Kredito gavėjo UAB „Dagrame“ prievolių įvykdymo užtikrinimui AB DnB Nord bankas su atsakovais pasirašė šias laidavimo sutartis: 1) 2007 m. rugpjūčio 17 d. sutartis Nr. 2250 su atsakove G. M. (t.1, b.l. 48-49) ir Nr. 2251 su atsakovu D. M. (t.1, b.l. 50-51) dėl UAB „Dagrame“ prievolių pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. kreditavimo sutartį 493 ir 2) 2006 m. rugpjūčio 23 d. laidavimo sutartis Nr. 2040 su atsakove G. M. (t.1, b.l. 52-54) ir Nr. 2039 su atsakovu D. M. (t.1, b.l. 55-57) dėl UAB „Dagrame“ prievolių pagal kreditavimo sutartį Nr. 10739.
Atsiliepimas
Atsakovai, prašydami atmesti ieškinį, įrodinėja, kad laidavimo sutartys yra ydingos, nes laidavimas buvo tik formalus, kadangi prievolių įvykdymas buvo užtikrintas žemės sklypų įkeitimu. Tai, atsakovų nuomone, patvirtina tas faktas, kad bankas nesidomėjo atsakovų turtine padėtimi, pasirašant laidavimo sutartis teigė, jog priverstinio skolos išieškojimo atveju jis bus vykdomas iš bankui įkeisto turto. Atsakovai taip pat tvirtino, kad pasirašyti laidavimo sutartis jie buvo priversti, be to, bankas, kaip stipresnė sutarties šalis, pasinaudojo savo padėtimi. Nurodyti atsakovų argumentai reiškia, kad jie ginčija laidavimo sutartis. Tačiau reikalavimas pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis nebuvo pareikštas, o pagrindai pripažinti šias sutartis niekinėmis nebuvo nustatyti. Todėl atsakovų argumentai dėl laidavimo sutarčių negaliojimo laikytini nepagrįstais. Atsakovai atskira tvarka buvo pateikę ieškinį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, kuriuo prašė pakeisti tam tikras nurodytų laidavimo sutarčių sąlygas, kaip suteikiančias bankui perdėtą pranašumą, o būtent sąlygas dėl solidariosios atsakomybės, banko teisių pasirinkti reikalavimo įvykdymo tvarką bei banko galimybės be laiduotojo sutikimo padidinti skolininko prievolę (t.1, b.l. 151-163). Tačiau Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad šis atsakovų ieškinys Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimu buvo atmestas (t.2, b.l. 4-10). Šiame teismo sprendime, remiantis byloje surinktais įrodymais, yra padarytos išvados ir dėl tų pačių atsakovų nurodomų atsikirtimo ieškiniui pagrindų, o būtent dėl priverstinio laidavimo sutarčių sudarymo, priklausomumo nuo banko, banko dominuojančios padėties ir pan. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėtoje byloje atmetė atsakovų nurodytus argumentus, kaip nepagrįstus, t.y. neįrodytus. Todėl šios aplinkybės, kaip turinčios reikšmės nagrinėjamai bylai, iš naujo nenustatinėtinos (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Tarp šalių nekyla ginčo, jog skolininkui UAB „Dagrame“ nevykdant įsipareigojimų pagal kredito sutartis, šios sutartys buvo nutrauktos, tai patvirtina ir byloje pateiktas AB DnB NORD banko 2010-02-26 pranešimas skolininkui UAB „Dagrame“ ir laiduotojams – atsakovams dėl sutarčių nutraukimo. Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartimi UAB „Dagrame“ buvo iškelta bankroto byla (t.1, b.l. 45-46). UAB „Dagrame“ įsiskolinimo pagal nurodytas kredito sutartis patvirtina byloje pateikta pažyma ir skolos skaičiuotės (t.1, b.l. 42-44), ginčo dėl šios aplinkybės tarp byloje dalyvaujančių asmenų taip pat nekilo. Tokiu būdu yra nustatytas skolininko UAB „Dagrame“ įsipareigojimų pagal nurodytas kredito sutartis nevykdymo faktas, kas sudaro pagrindą kilti laiduotojų atsakomybei, kadangi atsakovai laidavimo sutartimis prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu bankui, jeigu skolininkas nevykdys visų, dalies arba vykdys netinkamai skolininko prievoles pagal kreditavimo sutartis ir numatė, kad skolininko ir laiduotojų atsakomybė yra solidarioji (laidavimo sutarčių 1.1. punktai). Laiduotuojai taip pat įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkas (laidavimo sutarčių 2.1. punktai).
Motyvuojamoji dalis
CK 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. CK 6.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę tu(duomenys neskelbtini)rintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš laiduotojų – atsakovų G. M. ir D. M., kadangi laidavimo sutartyse yra įtvirtinta solidarioji skolininko ir laiduotojų prievolė. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenumato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis), o šiuo atveju laidavimo sutartyse taip pat įtvirtinta, kad laiduotojai įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas. Todėl laiduotojai yra atsakingi bankui visa skolininko prisiimtų įsipareigojimų apimtimi.
Atsakovų argumentas, kad negalima išieškoti iš laiduotojų tol, kol dar nėra parduotas įkeistas turtas, yra nepagrįstas.CK 6.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra atsisakęs, o be to, ši taisyklė netaikoma, jeigu pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji. Tokia šios normos formuluotė leidžia daryti išvadą, jog esant solidariajai atsakomybei laiduotojo teisė reikalauti nukreipti išieškojimą į konkretų skolininko turtą yra apribota, remiantis pačia solidariosios atsakomybės prigimtimi. Laiduotojai, sudarydami laidavimo sutartis, laisva valia prisiėmė solidarios atsakomybės įsipareigojimus, tai aiškiai įrašydami į sutarčių sąlygas. CK 6.86 straipsnyje yra numatytas laiduotojo atleidimas nuo atsakomybės, kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo. Tačiau ieškovas nėra atsisakęs pirmenybės teisės patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, kadangi yra pareiškęs finansinį reikalavimą UAB „Dagrame“ bankroto byloje, kuris galės būti tenkinamas tik LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tai neatima iš ieškovo įstatymo numatytos teisės reikalauti prievolės įvykdymo iš solidaraus laiduotojo. Todėl ir atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodyti CK 6.86 straipsnio reikalavimai šiuo atveju nesudaro pagrindo laiduotojus atleisti nuo atsakomybės.
Dėl nurodytų argumentų ieškinys įsiskolinimo dalyje tenkintinas. Ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies. Ieškovas prašo priteisti 8,55 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šį reikalavimą grindžia kredito sutarčių bendrosios dalies 15-17 punktais, specialiosios dalies 5 punktu, kurie numato palūkanų mokėjimą iki viso kredito sugrąžinimui banko dienos. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad laiduotojų prievolės apimtis yra tokia pat, kaip ir skolininko, todėl skolininkui iškėlus bankroto bylą palūkanos ir netesybos toliau neskaičiuojamos (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Dėl to laiduotojams taip pat negali būti skaičiuojamos palūkanos, netesybos, taip pat sutartinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais pagal kredito sutartį. Tačiau pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė laiduotojų atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Be to, atsakovų pasirašytose laidavimo sutartyse nenustatyta laiduotojų atsakomybės didesniu palūkanų dydžiu, negu nustatytas įstatymuose. Todėl iš laiduotojų priteistinos ne kredito sutartyse numatyto dydžio procesinės palūkanos, bet CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Kai ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną (CK 6.36 straipsnio 3 dalį). Tai reiškia, kad įstatymo leidėjas būtent kreditoriui suteikė teisę nuspręsti, kokia valiuta teismo tvarka bus išreikalauta skola. Kadangi ieškovas ir UAB „Dagrame“ tarėsi dėl užsienio valiuta išreikšto kredito, kurio grąžinimas buvo užtikrinamas ieškovo su atsakovais sudarytomis laidavimo sutartimis, todėl kreditoriui prašant priteisti šią sumą užsienio valiuta, ieškinys tenkintinas, įsiskolinimą priteisiant eurais.
Patenkinus ieškinį atsakovų ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kurias sudaro 17 772 Lt žyminio mokesčio (t.1, b.l. 58).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovui akcinei bendrovei AB DNB NORD bankui (dabar AB DNB bankas) (įm. kodas 112029270) 386 642,64 EUR negrąžinto kredito, 11 758,23 EUR palūkanų ir 456,67 EUR delspinigių, viso 398 857,54 EUR, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010 m. gegužės 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 17 772 Lt žyminio mokesčio išlaidų, o valstybei – po 18,16 Lt pašto išlaidų iš kiekvieno atsakovo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.