- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-20
- Bylos Nr.
- 2S-944-730/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02044-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- R. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu, prašė panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pareiškėjo turto – gyvenamojo namo su blokuotu garažu, adresu (duomenys neskelbtini) ir 0,26 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 132122, priimti patvarkymą, kuriuo gyvenamojo namo su blokuotu garažu ir 0,26 ha ploto žemės sklypo varžytynės Nr. 132122 būtų atšauktos, paskirti pakartotinę pareiškėjo turto – gyvenamojo namo su blokuotu garažu ir 0,26 ha ploto žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti turto vertintojui, atitinkančiam Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytam į teismo ekspertų sąrašą. Nurodė, kad antstolis vykdo išieškojimą iš pareiškėjo išieškotojo Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriaus naudai, skolos išieškojimas yra nukreiptas į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą – gyvenamąjį namą su blokuotu garažu ir 0,26 ha ploto žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2017-01-09 iki 2017-02-08 antstolis vykdo paminėto turto pirmąsias varžytynes, kuriose turtas pardavinėjamas už 152 000 EUR pradinę kainą. Pareiškėjo turto vertės nustatymo ekspertizę atliko UAB „Ober-Haus“ nekilnojamo turto vertintojas, kuris nustatė, kad pareiškėjo turto vertė yra 190 000 EUR. Mano, kad antstolio paskirtas turto vertintojas neturi teisės atlikti pareiškėjo turto vertės nustatymo ekspertizę, kadangi jis nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Kadangi turto vertės nustatymo ekspertizė yra atlikta netinkamo eksperto, mano, kad turto vertės nustatymo procesas antstolio vykdomojoje byloje yra atliktas netinkamai, dėl ko būtina iš naujo atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti tinkamam ekspertui.Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas Lietuvos Respublikos CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2017-02-08 patvarkymu nustatė, jog skundas yra nepagrįstas, jo netenkino ir su vykdomąja byla Nr. 0172/16/00819 perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-09 nutartimi pareiškėjo R. V. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog jam priklausančio įkeisto turto vertinimas atliktas netinkamai, t. y. turto vertinimą atliko netinkamas subjektas – turto vertintojas, neįrašytas į teismo ekspertų sąrašą bei neatitinkantis Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjui 2016-12-02 buvo įteikti antstolio 2016-11-30 turto arešto aktas, kuriame nurodyta areštuoto turto vertė, nustatyta pagal turto vertintojos UAB „Ober-Haus“ nekilnojamo turto ekspertizės aktą, patvarkymas dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, tačiau pareiškėjas įstatymo suteikta teise nepasinaudojo ir prieštaravimo dėl ekspertizės išvados per įstatymo nustatytą terminą neteikė. Pakartotinę ekspertizę prašo skirti remdamasis tuo, jog prieš tai atlikta ekspertizė atlikta netinkamai, nors prieštaravimų dėl jos neteikė. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Teisė savo nuožiūra parinkti turto vertintoją vykdymo procese suteikiama tik antstoliui (CPK 681, 682 straipsniai), o vykdymo proceso šalims (skolininkui ir išieškotojui) įstatymai suteikia teisę pareikšti nušalinimą antstolio parinktam ekspertui. Pažymėtina, kad UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas yra įtraukta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą ir nėra pagrindo netikėti jos pateikta išvada. Juolab kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog vertintojo nustatyta turto vertė yra per maža ar turtas buvo įvertintas netinkamai. Be to, kaip minėta, iš vykdomosios bylos matyti, jog pareiškėjas neteikė nušalinimo antstolio pasirinktam ekspertui, kas rodo, jog pareiškėjas neprieštaravo šiai kandidatūrai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuota, kad turto vertinimas, varžytynių paskelbimas atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-03-09 nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiuo argumentu: aiškinant CPK 681 straipsnio nuostatas, galima daryti išvadą, kad antstolio vykdomoje byloje paskirtą turto vertės nustatymo ekspertizę privalo atlikti tik toks vertintojas, kuris atitinka Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Pirmosios instancijos teismas skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo paviršutiniškai, neįsigilino į skundo esmę ir nepasisakė, ar antstolis paskirdamas pareiškėjo turto vertintoją, neįrašytą į teismo ekspertų sąrašą, veikė teisėtai.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai: Pareiškėjas nereiškė ekspertui nušalinimo, nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, neprašė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnis), neprieštaravo antstolio atliktam įkainojimui (CPK 681 straipsnis).Argumentas, jog pareiškėjui (skolininkui) priklausančio įkeisto turto vertinimą atliko turto vertintojas, neįrašytas į teismo ekspertų sąrašą, ir dėl to turto vertinimas atliktas netinkamai, nepagrįstas, kadangi UAB „Ober-Haus“ nekilnojamo turto 2016-11-16 ekspertizės aktas Nr. 2284 EKZ_2016 RVI KLAI surašytas pareiškėjui priklausančio įkeisto turto vertinimą atlikus turto vertintojui G. T. kuris yra įrašytas kaip nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo ekspertas Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/00819 vykdo Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro 2016-04-26 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-3257 dėl skolos išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo pareiškėjo R. V. išieškotojo Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrius naudai, už skolą iš varžytynių parduodamas įkeistą turtą – gyvenamąjį namą su blokuotu garažu ir 0,26 ha ploto žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis 2016-05-24 patvarkymu dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo paskyrė paminėto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedė atlikti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamam turtui (v. b. l. 52). 2016-11-29 antstolio kontoroje gautas 2016-11-16 Ekspertizės aktas Nr. 2284 EKZ_2016 RVI KLAI, kuriame nustatyta, kad ekspertizės objekto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 190 000 EUR. 2016-11-30 turto arešto aktu antstolis areštavo gyvenamąjį namą su blokuotu garažu ir 0,26 ha ploto žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 170–171). 2016-11-30 patvarkymu dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių antstolis nutarė pradėti pirmąsias turto pardavimo varžytynes, areštuotą turtą parduodamas kaip vieną turtinį vienetą už 152 000 EUR (v. b. l. 173). 2017-01-09 patvarkymu dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių antstolis nutarė 2017-01-09 skelbti pirmąsias turto pardavimo varžytynes (v. b. l. 189).Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų teigė, jog turto vertinimas atliktas netinkamai, t. y. turto vertinimą atliko netinkamas subjektas – turto vertintojas, neįrašytas į teismo ekspertų sąrašą bei neatitinkantis Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą.Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo paviršutiniškai, neįsigilino į skundo esmę ir nepasisakė, ar antstolis paskirdamas pareiškėjo turto vertintoją, neįrašytą į teismo ekspertų sąrašą, veikė teisėtai.Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje; 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).Kaip nustatyta iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų, antstolis 2016-05-24 patvarkymu dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, kilus abejonių dėl areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertės, paskyrė ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamam turtui. Antstolis tuo pačiu patvarkymu nustatė terminą proceso šalims ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo pareikšti nušalinimą ekspertui CPK 598 straipsnio nustatyta tvarka. Minėtas patvarkymas įteiktas apeliantui 2016-05-26, tačiau pareiškimo dėl eksperto nušalinimo negauta. Gavęs ekspertizės išvadą, kurioje nustatyta areštuoto turto vertė 190 000 EUR, 2016-11-30 patvarkymais antstolis areštavo ginčo turtą, išaiškino teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, nutarė pradėti pirmąsias turto pardavimo varžytynes, areštuotą turtą parduodant pirmosiose varžytynėse už 152 000 EUR. Minėti patvarkymai išsiųsti pareiškėjui elektroniniu paštu ir gyvenamosios vietos adresu, įteikti asmeniškai 2016-12-02. Nustatytu terminu nei prieštaravimų nustatytai turto kainai, nei prašymo skirti pakartotinę ekspertizę iš proceso šalių negauta. Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog turto vertės nustatymo procesas atliktas netinkamai, kadangi turto ekspertizę pavesta atlikti į teismo ekspertų sąrašą neįrašytam turto vertintojui, pažymėtina jog vykdomojoje byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta, jog ekspertizę atliko UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas, ekspertizei vadovavo UAB „Ober-Haus“ nekilnojamo turto ekspertas, atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas G. T.. Patikrinus Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, nustatyta, kad G. T. yra įrašytas kaip nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo ekspertas Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog antstolis pavesdamas atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias areštuoto turto įkainojimą. Konstatavus, jog antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, apeliantui neginčijant turto vertės nustatymo ekspertizės akte nurodytos turto kainos, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę nėra (CPK 682 straipsnis). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas (CPK 681, 682 straipsniai), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Antstolis Jonas Petrikas pateikė prašymą atlyginti atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, kurias sudaro 65 EUR. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 442 straipsnio 6 punkte reglamentuota, jog ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato šia tvarka nagrinėjamų bylų ypatybę – dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.Antstolį, ginčo vykdymo procese vykdantį įstatymo nustatytas pareigas (funkcijas), pripažinti esant suinteresuotą bylos baigtimi arba antstolio ir skolininko interesus vertinti kaip priešingus nėra pagrindo CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme, todėl netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, antstolio prašymas priteisti atstovavimo išlaidas netenkintinas. Tokios praktikos laikosi Klaipėdos apygardos teismas kitose civilinėse bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-290-513/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-5888-253/2016).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį.
Vykdomąją bylą Nr. 0172/16/00819 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.