- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-551-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10114-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- L. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būstas Vilnius“ (buvęs pavadinimas UAB „Naujamiesčio būstas“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei L. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 445,84 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur sumokėtą žyminį mokestį; 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 60 Eur už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį.
2. Nurodė, jog teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas. Atsakovė L. V. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovė suteikė namo, kuriame yra atsakovės butas, savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tačiau atsakovė, turėdama pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius, už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. su ieškove neatsiskaitė, ir atsakovės skola sudaro 445,84 Eur.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog neturi pareigos mokėti ieškovei už jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kadangi tai yra administracinės paskirties patalpos. Pastatas adresu (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), o už šių kultūros vertybių priežiūrą yra atsakingas Kultūros paveldo departamentas. Ieškovė vykdo daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo priežiūros ir kontrolės funkcijas, bet ne administracinės paskirties pastatų priežiūrą. Ieškovė administruoja gyvenamuosius namus adresais (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pastato adresu (duomenys neskelbtini), 3 aukštus administruoja pati Vilniaus miesto savivaldybė.
4. Ginčo patalpų ieškovės administruojamų namų sąraše nėra. Patalpos penktame aukšte, nuo 1997 m. jų adresas buvo (duomenys neskelbtini) ir už komunalines paslaugas atsakovė atsiskaitydavo UAB „SITIS“. Ieškovė neteikia jokių administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų. Sutartis Nr. 483 2009 m. gruodžio 14 d. nebegalioja. Atsakovė nurodė, kad iš ieškovės niekada negaudavo žiniaraščių, kaip apskaičiuojami ir paskirstomi mokesčiai už namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovės teigimu, ji ieškovei neskolinga. Be to, pažymėjo, kad dar 2017 m. kovo 31 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl 219,96 Eur skolos iš atsakovės priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-14334-465/2018), tačiau ieškovė savo reikalavimo dėl 219,96 Eur sumos priteisimo atsisakė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad posėdžio metu ieškovė pakeitė faktinio ieškinio pagrindą ir nurodė, jog atsakovei priklausančias administracines patalpas adresu (duomenys neskelbtini), administruoja Pastato administravimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir, vadovaudamasis jos 4.1 ir 4.2 punktais, laikosi pozicijos, jog sutartis nėra nutraukta, nes atsakovė nėra išreiškusi valios šią sutartį nutraukti.
7. Susipažinęs su šios sutarties turiniu, teismas nustatė, jog sutarties 4.1 punktas nustato, jog sutartis galioja nuo 2010-01-01 iki 2012-01-01, o sutarties 4.2 punktas nustato, jog jei iki Sutarties galiojimo pabaigos likus ne daugiau kaip 30 (trisdešimčiai) darbo dienų nei viena Šalis kitai Šaliai nepraneša apie savo nepageidavimą, kad ši Sutartis būtų pratęsiama 2 (dviejų) metų laikotarpiui, ar būtų pakeisti / pakoreguoti Sutarties punktai, Sutarties galiojimo terminas automatiškai prasitęsia dviem metams. Sutarties pratęsimų skaičius neribojamas. Pagal sutarties 4.3 punktą, pasikeitus Patalpų savininkui ši sutartis gali būti nutraukta, įspėjus administratorių prieš mėnesį, o patalpų savininkui išnuomavus patalpas tretiesiems asmenims ši sutartis gali būti nutraukta tik sudarius trišalę administravimo sutartį su nauju patalpų nuomininku ar naudotoju. Teismas nustatė, kad Sutartį su ieškove pasirašė atsakovė L. V. ir jos sutuoktinis T. Š..
Atsiliepimas
8. Atsakovė teismui nurodė, jog mirus sutuoktiniui, vadovaudamasi sutarties 4.3 punktu, ji pranešė ieškovei apie sutuoktinio mirtį, kad pasikeitė sutarties šalis, todėl šalių sudaryta sutartis nutrūko, o ieškovė teikė 2011 metų naujos administravimo sutarties projektą, kurio šalys nepasirašė. Teismas nustatė, kad šias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, ir padarė išvadą, jog dėl ginčo patalpų administravimo šalių nesieja sutartiniai santykiai (CK 6.154 straipsnis). Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė administruoja pastatą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausančios administracinės patalpos, todėl ieškovės reikalavimas pagal CK 4 .82 ir 4.84 straipsnius priteisti iš atsakovės mokesčius atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Ieškovė neįrodė, kokiu pagrindu ji reikalauja priteisti skolą iš atsakovės.
9. Taip pat teismas pažymėjo, jog ieškovė neįrodė ir skolos susidarymo priežasčių. Skaičiuodama skolą, rėmėsi prie ieškinio pateikta skolų valdymo ataskaita, kurioje nurodyta, kad 2018 metų vasario mėnesį atsakovės skolą sudarė 337,75 Eur. Ieškovė nepateikė paaiškinimų, kaip ši skola ir už kokį laikotarpį susidarė, kai ieškinyje nurodytas skolos susidarymo laikotarpis yra nuo 2018-02-01 iki 2019-02-28. Ieškovė pateikė į bylą sąskaitas-faktūras už laikotarpį nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2019 m. vasario mėn., tačiau jose nenurodyta, jog atsakovei sąskaitos išrašytos sudarytos sutarties pagrindu. Iš šios aplinkybės teismas padarė išvadą, jog ieškovė mokesčius atsakovei skaičiavo, remdamasi CK 4.82 ir 4.84 straipsnių pagrindu, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovė nėra pastato adresu (duomenys neskelbtini), administratorius.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad 2018 metų sąskaitoje nurodyta, jog atsakovė ieškovei sumokėjo 340,83 Eur, nereiškia ieškovės teikiamų administravimo paslaugų atsakovei pripažinimo, kadangi nurodyta suma buvo sumokėta už vienkartinį elektros įrenginių remontą. Taip pat ieškovė nepateikė paaiškinimų, kodėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-31892-465/2017 atsisakė ieškinio, kuris taip pat buvo pareikštas dėl bendrosios dalinės nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo ir mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Mano būstas Vilnius“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovės vertinimu, šalių sudaryta sutartis yra galiojanti bei vykdytina. Pažymėjo, kad atsakovė, informuodama ieškovę apie sutuoktinio mirtį, jokios pozicijos dėl sutarties galiojimo neišreiškė, todėl nėra pagrindo laikyti, jog šalių sudaryta sutartis nutrūko. Teismas neįvertino aplinkybės, kad patalpų savininkas nepasikeitė – atsakovė tik paveldėjo sutuoktiniui priklausiusią patalpų dalį.
11.2. Apeliantės teigimu, teismas formaliai vertino tolimesnį šalių elgesį. Atsakovei pateiktas siūlymas pasirašyti naują sutartį savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad sutartiniai šalių santykiai nutrūko. Siūlymas pirmiausiai buvo išsiųstas susipažinti. Nei 8.2 punktu, nei kitais pagrindais sutartis nutraukta ar tuo labiau nuginčyta nebuvo.
11.3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovės ieškovei už suteiktas paslaugas sumokėta suma neturėtų reikšti ieškovės teikiamų administravimo paslaugų pripažinimo. Apeliantės nuomone, teismas turėjo į šią aplinkybę atsižvelgti ir aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus.
11.4. Pasisakydama dėl ieškinio pagrįstumo, ieškovė nurodė, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nėra privaloma nurodyti sutarties, kurios pagrindu sąskaita-faktūra išrašyta, numerį (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnis).
11.5. Apeliantė akcentuoja, kad administravimo paslaugos atsakovei teikiamos ne CK 4.82 ir 4.84 straipsnių, o būtent šalių sudarytos sutarties pagrindu. Ieškinio reikalavimo dydis pagrįstas patikimais bei objektyviais rašytiniais įrodymais, kurie civilinės bylos nagrinėjimo metu paneigti nebuvo.
Atsiliepimas
12. Atsakovė L. V. atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime iš esmės nurodė tokius pačius argumentus, kurie išdėstyti ir atsiliepime į ieškinį. Atsakovė akcentuoja, kad ginčo patalpų ieškovė neadministruoja, jos yra negyvenamos paskirties. Patalpose nėra nei dujų, nei karšto vandens sistemų, todėl, neaišku, kokius ginčo patalpų vamzdžius ieškovė prižiūri ir ką administruoja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (el. b. l. 7), negyvenamoji patalpa - administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei L. V., patalpa yra pastate, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (el. b. l. 22-24) nurodyta, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ administruoja pastatą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ieškovė administruoja pastatą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausančios administracinės patalpos, byloje nėra. 2010 m. spalio 1 d. UAB „Naujamiesčio būstas“, atsakovė ir jos sutuoktinis buvo sudarę Pastato administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 140-141), kuri galiojo iki 2012 m. sausio 1 d. Pagal sutarties 4.3. punktą, pasikeitus patalpų savininkui, sutartis gali būti nutraukta, įspėjus administratorių prieš mėnesį. 2011-11-17 atsakovė elektroniniu paštu išsiuntė ieškovei Nekilnojamojo turto registro išrašą bei nurodė, kad pasikeitė patalpų savininkai ir plotai (el. b. l. 192), taip pat 2011-11-18 elektroniniu laišku informavo ieškovę, jog pasikeitė patalpų savininkai, apibūdino patalpas bei prašė kartu su nauja sutartimi pateikti tarifų apskaičiavimus (el. b. l. 193). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (el. b. l. 7), atsakovė, buvusi ½ ginčo patalpų dalies savininke, 2011-10-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu tapo visų patalpų savininke. Atsižvelgdama į atsakovės pateiktą informaciją, ieškovė paruošė 2011-11-18 administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 46-48), tačiau ši sutartis ginčo šalių pasirašyta nebuvo.
16. Apeliantė laikosi pozicijos, kad šalių sudaryta sutartis galiojanti bei vykdytina. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Nors atsakovė būtų ir naujos sutarties šalis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad mirusiam asmeniui paslaugos negali būti teikiamos, sutartis po vienos iš jos šalių mirties, nepaisant to, jog tai buvo kitos sutarties šalies sutuoktinis, turėjo būti sudaryta iš naujo. Kadangi nauja ieškovės ir atsakovės sutartis nagrinėjamu atveju sudaryta nebuvo, ieškovė teikti atsakovei paslaugas nuo 2012 m. sausio 3 d. (30 darbo dienų (sutarties 4.2 punktas) nuo informacijos, suteikiančios pagrindą sudaryti naują paslaugų teikimo sutartį, ieškovei suteikimo), neturėjo teisinio pagrindo, atitinkamai, kaip teisingai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės ir atsiskaityti už laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2019-02-28 suteiktas paslaugas.
17. Pažymėtina tai, kad suteiktas paslaugas ieškovė taip pat įrodinėja išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, tačiau nėra aišku, kokius konkrečius darbus, už kuriuos atsakovė nėra atsiskaičiusi, ieškovė atliko. Byloje nustatyta, jog ginčo patalpos yra ne gyvenamosios, o administracinės paskirties. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog ieškovė ne tik neturėjo teisinio pagrindo teikti atsakovei paslaugas laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2019-02-28, bet ir neįrodė, jog paslaugas, už kurias reikalauja atsiskaityti, apskritai suteikė.
18. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės UAB „Mano būstas Vilnius“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.