Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu pareiškimą atmetė, iš pareiškėjos J. K. priteisė 45,80 Lt by­linėjimosi iš­laidas valstybei.

Teismas nustatė, kad pa­reiš­kėja yra S. K., mirusio 2007 m. balandžio 29 d., duktė, todėl pagal įstatymą ji turi teisę paveldėti S. K. palikimą kaip pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 str.). Pa­li­kimą iš esmės sudaro dalis mirusiajam ir suinteresuotajam asmeniui S. K. jungtinės nuo­sa­vy­bės teise priklausančio trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) . Po S. K. mir­ties bute liko gyventi suinteresuotas asmuo S. K., kuri mirusiojo palikimą turi teisę paveldėti pagal įstatymą kaip sutuoktinė (CK 5.12 str.). Ji palikimą priėmė ne tik pateikdama no­tarui pareiškimą (b. l. 10), bet ir faktiškai valdydama, nes mokėjo visus ko­mu­nalinius mokesčius, prisidėjo prie namo stogo remonto (b. l. 67-79). Pareiškėja reikalavimą, jog tėvo S. K. palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, įrodinėja tuo, jog priėmė po tėvo mirties likusius daiktus ir pateikė tėvo traktorininko pažy­mė­ji­mo (b. l. 12), profsąjungos bilieto (b. l. 13), donoro pažymėjimo (b. l. 14), AB banko „Hansabankas“ sąskaitos kor­telių su PIN kodu ir sąskaitų nu­meriais (b. l. 15 – 17) kopijas, nuotraukų kopijas (b. l. 82-88).

Teismas nurodė, kad vadovaujantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje V. Ž. v. A. J., Z. T. N., Pa­ne­vė­žio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-86/2007, 2006 m. balandžio 5 d. nutartis byloje Z. K. v. B. L., T. K., bylos Nr. 3K-3-247/2006) palikimo priėmi­mu nelaikoma pa­likėjo dra­bužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relik­vi­jų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių su­tikimu. Teismas nelaikė, kad paėmusi nurodytus daiktus pareiškėjos faktiškai priėmė palikimą pradėdama valdyti paliktą turtą CK 5.51 str. prasme, kadangi pareiškėjos pateikti daiktai jokios turtinės vertės neturi, jie yra susiję su mi­rusiu asmeniu ir pareiškėjai reiškia tik mirusiojo atminimą. Be to, šie daiktai yra gauti kitai įpėdinei, velionio S. K. sutuoktinei, sutikus. Teismas nustatė, kad pareiškėjai buvo žinoma, kad mirusiajam su žmona priklausė butas, tačiau net ir gavusi mirusiojo daiktus, pareiškėja nei per CK 5.50 str. 3 d. nustatytą terminą, nei vėliau ne tik nepateikė notarui pareiškimo apie pa­li­ki­mo priėmimą, bet ir neatliko jokių aktyvių veiksmų savo teisei realizuoti, iš kurių galima būtų daryti iš­vadą apie jos valią, nukreiptą likusį palikėjo turtą ar jo dalį paversti savo nuosavybe ar bent kokiu kitu būdu kitiems įpėdiniams duoti suprasti, kad ji pageidauja perimti mirusiajam priklausiusį turtą ar jo dalį, ar kitaip įgyvendinti savo teises į jai tenkančią palikimo dalį. Tik kai notarės raštu (b. l. 11) pa­reiš­kė­ja buvo informuota apie galimybę įgyvendinti savo teises, 2008 m. sausio 31 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti palikimo priėmimo juridinį faktą. Teismas laikė, kad pareiškėja, žinodama apie atsiradusį palikimą elgėsi nepakankamai rū­pestingai, nes ilgą laiką nesidomėjo likusio turto (buto) likimu, pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui galėjo pateikti ir iš Italijos paštu arba per atstovą, nepagrįstai klaidingai manė, kad keleto mirusiojo simbolinių daiktų gavimas sukuria jai teises į visą tėvo palikimą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja mirusio tėvo turtą siekė įgyti savo nuosavybėn, tai yra, kad per įstatymo nustatytą laikotarpį jį priėmė, ėmė rū­pintis juo kaip sa­vo, to­dėl prašomas nustatyti faktas nėra įrodytas įstatymo lei­džia­mais įrodymais (CPK 177, 178, 444 str. 2 d. 8 p.).

Žemesnės instancijos teismas

2) teismas, atmesdamas prašymą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje, kurioje teigiama, kad palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu. Ši teismo išvada prieštarauja CK 5.51 str. 1 d. įtvirtintai nuostatai, kur nurodyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja neturėjo galimybės grįžti į Lietuvą ir paduoti pareiškimą notarų biurui, ji nutarė priimti palikimą tokiu būdu. Tuo tikslu suinteresuotas asmuo G. V. atsiuntė keletą mirusio tėvo daiktų, kurių priėmimą teismas nepagrįstai vertino ne kaip palikimo priėmimo įrodymo faktą, o kaip tėvo prisiminimą. Tokia teismo išvada prieštarauja CK 5.51 str. 1 d. nustatai. Įstatymas nenurodo, kokio būtent daikto valdymas laikomas palikimo priėmimu, kokia turi būti jo vertė viso atsiradusio palikimo atžvilgiu, kokia daikto apimtis ir pan.;

3) teismas nepagrįstai nurodė, kad net daiktus gavus, nei per įstatymo nustatytus tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( CK 5.50 str. 3 d.), nei vėliau nebuvo pateiktas notarui pareiškimas apie palikimo priėmimą, neatliekami jokie aktyvūs veiksmai savo teisei realizuoti. Kadangi buvo manoma, kad valdant tėvui priklausiusius daiktus bei dokumentus, o ypač banko kortelę su PIN kodu, kurioje galėjo būti piniginės lėšos, buvo pakankamas pagrindas realizuoti savo teises į atsiradusį palikimą. Kitaip pradėti valdyti atsiradusį palikimą buvo sudėtinga dėl gyvenimo tolimoje šalyje. Praėjus trims mėnesiams po palikimo atsiradimo pateikti notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo nebuvo jokios galimybės, nes toks pareiškimas nėra priimamas;

4) byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, kad po tėvo mirties pradėta valdyti dalį tėvui priklausiusio turto - tėvui priklausiusių daiktų bei dokumentų, suteikusių teisę disponuoti jo turtu - piniginę, knygą, AB banko „Hansabankas” „Maestro” kortelę su PIN kodu, AB banko „Hansabankas” sąskaitos kortelę su sąskaitos numeriu, traktorininko pažymėjimą, donoro pažymėjimą, profsąjungos bilietą. Tai sprendime pripažino ir teismas. Apie tai, kad sąskaitose nėra pinigų, sužinota tik grįžus į Lietuvą. Teismas neteisingai aiškino materialines teisės normas ( CK 5.51 str.).