Utenos apylinkės teismo sprendimas

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovui vyr. specialistui K. C.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Senelis J. J. iki pat mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį prieš mirtį buvo padovanojęs pareiškėjo tėvo antrajai žmonai J. J., kuri senelį prižiūrėjo. Tačiau bute buvo seneliui priklausantys daiktai: baldai, namų apyvokos bei kiti daiktai. Visus bute esančius baldus ir namų apyvokos daiktus pareiškėjas leido pasilikti (padovanojo) J. J.. Sau pareiškėjas nurodo pasilikęs mirusio senelio ir senelės sutuoktuvinius žiedus, senelio knygų kolekciją, staliaus įrankius, 500 Lt. namuose buvusių santaupų, kuriuos paskyrė senelio laidotuvėms. Su minėtais daiktais elgėsi kaip savininkas. Be to, senelis J. J. turėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į 2,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokia teisė, remiantis Civilinio kodekso 5.1 str. 2 d. , taip pat yra paveldima.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. J. nurodė, jog negali tiksliai pasakyti kada (2009 metais ar ankščiau) sužinojo apie tai, jog senelis J. J. turėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į 2,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2009 metais gavęs pažymą iš Žemėtvarkos skyriaus, pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po senelio J. J. mirties, priimti. Teismas buvo nustatęs terminą pateikto pareiškimo trūkumams pašalinti, kurių pareiškėjas nurodo nepašalinęs dėl įvairių priežasčių, o vėliau (2009 metais teismui pateiktą pareiškimą palikus nenagrinėtu) nerado nei laiko, nei galimybių pakartotinai kreiptis į teismą. Taip pat D. J. nurodo, jog nei po senelio mirties, nei po to, kaip jam 2009 metais buvo išduota pažyma apie senelio J. J. teisę atkurti nuosavybės teisę į 2,54 ha žemės sklypą, jis į jokias valstybes institucijas dėl nuosavybės dokumentų tvarkymo nesikreipė, kur yra paveldėtina žemė žino tik apytiksliai, jos neprižiūrėjo, nešienavo, jokių žemės mokesčių nemokėjo.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. J. nurodė, jog jis yra pareiškėjo tėvo (L. J., mirusio 2000-02-14) pusbrolis. Liudytojas nurodo, jog jis žino, jog liudytojo tėvas-J. J. (pareiškėjo senelio brolis) kartu su kitais broliais, t.y. J. J. bei J. J. tvarkė žemės, likusios po jų tėvo J. J., K., mirusio 1943m. mirties, esančios (duomenys neskelbtini), dokumentus. Kiekvienam iš brolių (tame tarpe ir pareiškėjo seneliui) buvo tekę po 2,54 ha. Liudytojas nežino, ar pareiškėjo senelis J. J. , miręs 2002-12-25, susitvarkė minėtus dokumentus ar ne, nes kiekvienas jų dokumentus tvarkėsi atskirai. Liudytojas nurodo, jog jo tėvas J. J. tvarkėsi šiuos dokumentus apie 2002 metus. Taip pat liudytojas nurodo, jog jis buvo dėdės J. J. laidotuvėse, tačiau kas jas organizavo ir apmokėjo-jis nurodo nežinantis.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. J. nurodo, jog jis yra pareiškėjo tėvo (L. J., mirusio 2000-02-14) pusbrolis. Liudytojas nurodo, jog jis žino, jog liudytojo tėvas-J. J. (pareiškėjo senelio brolis) kartu su kitais broliais, t.y. J. J. bei J. J. tvarkė žemės, likusios po jų tėvo J. J., K., mirusio 1943m. mirties, esančios (duomenys neskelbtini), dokumentus. Visus formalumus tėvas J. J. tvarkėsi su liudytojo V. broliu R. J., todėl liudytojas nurodo nelabai ką apie minėtas žemes žinantis, žino tik, kad tėvas žemes atgavo kažkur tai 2004-2007 metų laikotarpyje. Liudytojo manymu, apie paveldimas žemes, esančias Viršupio kaime, Ignalinos rajone, žinojo visi J. J., K., mirusio 1943 metais, sūnūs, tame tarpe ir pareiškėjo senelis J. J., kodėl jis laiku nesusitvarkė dokumentų, liudytojas nežino. Kas finansavo dėdės J. J., mirusio 2002-12-25, laidotuves, liudytojas nežino.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą netenkintinas.

Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 1 d.).

Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti trimis būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 str.). Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra išaiškinęs, jog faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, o ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš įpėdinio faktinių veiksmų bei jų pobūdžio. Faktinių veiksmų atlikimas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti, o šių veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, prižiūri, juo disponuoja, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015 ).

Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Sprendžiant klausimą dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.

Analizuojant pareiškimą ir prie jo pridėtus dokumentus, darytina išvada, jog pareiškėjas D. J., kaip palikėjo J. J. palikimo įpėdinis, įrodinėja, jog faktiniu valdymu priėmė šį palikėjo turtą:

įvairius kilnojamus namų apyvokos daiktus (senelio ir senelės sutuoktuvinius žiedus, senelio knygų kolekciją, staliaus įrankius, pinigines santaupas), kuriuos jis po palikėjo mirties pasiėmė ir disponavo savo niuožiūra.palikėjo J. J. nuosavybės teisę į 2,54 ha žemės buvusio savininko J. J., K. nuosavybės teisėmis valdytą Utenos apskrities Ignalinos rajono Viršupių kaime.

Nuosavybės teisių atkūrimą nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. reglamentavo Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, nuo 1997 m. liepos 9 d. jį pakeitė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Abu teisės aktai (jų 10 straipsniai) nustatė, kad asmuo, siekiantis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, privalo pateikti prašymą ir dokumentus, patvirtinančius jo, kaip pretendento, tinkamumą bei nuosavybės teisę. Šių nuosavybės teisių atkūrimo prielaidų (prašymo ir dokumentų pateikimo) įgyvendinimo teisė apibrėžta atitinkamais terminais: prašymo atitinkamai institucijai padavimo terminas nustatytas iki 2001 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas - iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalys). 2004 m. spalio 12 d. priimtame Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatyme nustatyta galimybė teismine tvarka šiuos abu įstatymo nustatytus terminus atnaujinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė 2009 m. rugsėjo 9 d. Utenos apskrities administracijos Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodyta, jog J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą turi nuosavybės teisę į 2,54 ha žemės buvusio savininko J. J., K. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) (b.l. 21).

Teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo metu nuosavybės teisės į žemės sklypus nebuvo, tačiau egzistavo teisė atkurti nuosavybės teises, kuri yra paveldima (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta palikimo priėmimo būdų išimčių, kai paveldima ši teisė, todėl ji taip pat gali būti priimama, pradedant faktiškai ją valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012). Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, tais atvejais, kai nuosavybės teisė į paveldimą turtą atkuriama po palikimo atsiradimo, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad faktiniu palikimo priėmimu pripažįstami įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, palikėjo ar savo vardu užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), taip pat toks įpėdinio elgesys, kai nuosavybės teisės į žemę dar neatkurtos, tačiau įpėdinis kelerius metus bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. v. A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-420/2007; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012). Toks įpėdinio elgesio vertinimas sietinas su tokios paveldėjimo situacijos ypatumu, pakankamai ilgai trunkančiu ir sudėtingu nuosavybės teisų atkūrimo procesu bei nepriklauso nuo įstatymo nustatyto termino palikimui priimti, nes, kaip minėta, palikimo atsiradimo metu nuosavybės teisių nebuvo.

Teismui nepateikta jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas D. J. po 2002 metų (senelio mirties) būtų domėjęsis J. J. vardu nuosavybės teisės natūra į 2,54 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atkūrimu, būtų ėmęsis kokių nors veiksmų (teiktų prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽUM Ignalinos Žemėtvarkos skyriui ir pan.), domėtųsi ir skatintų nuosavybės teisių atkūrimo procesą, bendradarbiautų su šį procesą vykdančiomis institucijomis ir tarnautojais.

Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningumo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Nors pareiškėjas D. J. nurodo, jog po senelio mirties kelis kartus buvo išvykęs į užsienį uždarbiauti o į notarą per įstatymų 3 mėnesių terminą nesikreipė, nes apie senelio J. J. teisę atkurti nuosavybės teisę į 2,54 ha žemės sklypą, nieko nežinojo, tačiau analizuojant teismui pateiktą pareiškimą su priedais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, matyti, jog pareiškėjas jau 2009 m. rugsėjo mėnesį žinojo apie palikėjo J. J. teisę atkurti nuosavybės teisę į 2,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 21). 2009 m. lapkričio mėnesį pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą prašydamas pratęsti įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po senelio J. J. mirties, priimti pratęsimo (kuriame nurodė, jog apie seneliui priklausančią žemę sužinojęs 2009 vasaros pabaigoje). Teismas 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti, nurodydamas pateikti papildomus dokumentus, tačiau pareiškėjas D. J. buvo pasyvus, nurodytų trūkumų nepašalino, todėl 2010 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu (b.l.69,70). Pastaruosius šešerius metus (po 2010 m. sausio mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio (pareiškimo šioje byloje pateikimo dienos)), pareiškėjas faktiškai neatliko jokių veiksmų, kurie patvirtintų jo kaip įpėdinio valią priimti palikimą ir naudoti turtą kaip savo.

Faktas, kad pareiškėjas nežinia kuriuo metu galimai paėmė kažkokius senelio daiktus (senelio ir senelės sutuoktuvinius žiedus, senelio knygų kolekciją, staliaus įrankius, pinigines santaupas) nereiškia ir negali reikšti palikimo priėmimo, be to, teisminėje praktikoje pripažįstama, kad vien namų apyvokos daiktų paėmimas, kai palikimą sudaro ir nekilnojamas turtas, nėra pagrindas tvirtinti, kad palikimas priimtas pradėjus jį faktiškai valdyti.

Teismas, išsamiai išanalizavęs bylos duomenis, ištyręs ir įvertinęs šalių pateiktų ir kitų byloje surinktų įrodymų visumą, daro pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas D. J. priėmė palikimą po savo senelio J. J. mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti kaip savo, kadangi vertinant jo kaip įpėdinio, paėmusio keletą kilnojamųjų po senelio mirties likusių daiktų, elgesį, nėra pagrindo jo tokį elgesį vertinti kaip paveldėto turto savininko, nes jis neatliko jokių veiksmų, rodančių rūpinimąsi paveldimu turtu, o pagal teismų praktiką nurodytų kilnojamųjų daiktų paėmimas tokiu atveju nelaikomas palikimo priėmimu, kai įpėdinis nesirūpina palikimu, jo netvarko, neprižiūri ir pan., tai yra D. J. neįvardijo jokių aplinkybių, rodančių palikimo, atsiradusio po senelio mirties, priėmimo faktą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo D. J. pareiškimas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir joms patvirtinti pateikti įrodymai nėra pagrindas teismui pripažinti prašomą faktą esant nustatytą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 str., 178 str., 185 str., 448 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. nuostatas, jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri yra 3 EUR (byloje nustatyta 2,94 Eur bylinėjimosi išlaidų suma), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo senelio J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2002 m. gruodžio 25 d. palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti, nustatymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Ignalinos rajono apylinkės teismą.