- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- e2S-629-440/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00910-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- I. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-4468-1118/2019 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei I. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. P. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. P. (toliau – ir atsakovė), prašydamas: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovės I. P. kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų D. P. ir A. P. gyvenamąją vietą su tėvu A. P.; 3) nustatyti motinos bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais; 4) priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams po 200 Eur; 5) padalinti santuokoje įgytą turtą; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Be to, ieškovas ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai, iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, nepilnamečių vaikų D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu A. P., jo gyvenamojoje vietoje, bei priteisti iš atsakovės I. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur kiekvienam vaikui.
3. Nurodė, kad ieškovo santykiai su nepilnamečiais vaikais yra labai geri ir artimi, dvasinis ryšys su vaikais niekada nebuvo nutrūkęs. Ieškovas pastarąjį mėnesį buvo pasiėmęs atostogų ir išsivežęs vaikus į Norvegiją bei pažadėjo atsakovei juos grąžinti iki 2019 m. liepos 24 d. Per tą laikotarpį jis iš vaikų sužinojo, kad jų mama, atsakovė I. P., žada išvykti gyventi į Latviją, pas savo draugą. Vaikai jau ne kartą yra buvę pas atsakovės draugą Latvijoje ir jie tikrai nenori ten gyventi. Jie pripratę prie savo namų, draugų, mokyklos ir visos aplinkos, todėl drastiškas jų išvežimas į kitą šalį ir į svetimą jiems aplinką, labai juos traumuotų ir sukeltų, galimai, skaudžių psichologinių – dvasinių problemų. Abu vaikai išsakė norą gyventi su ieškovu savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), todėl, siekdamas užkirsti kelią nepilnamečių vaikų interesų pažeidimui ir kad jie nebūtų išvežti į kitą šalį, prašo teismo taikyti jo nurodomas laikinąsias apsaugos priemones.
4. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį prašydama: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovo A. P. kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų D. P. ir A. P. gyvenamąją vietą su motina I. P.; 3) nustatyti tėvo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais; 4) priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams po 250 Eur; 5) padalinti santuokoje įgytą turtą 6) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir kt.
5. Atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai, iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, nepilnamečių vaikų D. P. ir A. P. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove I. P., jos gyvenamojoje vietoje , bei priteisti iš ieškovo A. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur kiekvienam vaikui.
6. Nurodo, kad tarp jos ir vaikų yra susiformavęs glaudus ryšys, jie nori gyventi su ja, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu turėtų neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų emociniams išgyvenimams ir sukeltų socialinę bei psichologinę žalą, jie negalėtų gyventi su mama, kuris yra jiems artimiausias ir svarbiausias žmogus. Ieškovas nepateikė objektyvių duomenų bei juos tvirtinančių įrodymų, kas sąlygotų būtinybę taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ir vaikų vežtis gyventi į kitą šalį neketina, vaikai ir toliau lankys mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini). Priešingai, vaikų interesus atitiktų atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Telšių apylinkės teismas Akmenės rūmai 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, ieškovo prašymo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, atsakovės prašymą tenkino, laikinai, iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, nustatė nepilnamečių vaikų D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove I. P., jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš ieškovo laikiną materialinį išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš ieškovo ieškinyje bei atsakovės prašyme išdėstytų aplinkybių matyti, jog ieškovui išvykus dirbti į Norvegiją, nepilnamečiais vaikais rūpindavosi ir juos prižiūrėdavo atsakovė. Tai, jog atsakovė rūpinasi nepilnamečių vaikų sveikata patvirtina ir byloje esantis Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro 2019 m. liepos 30 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiai vaikai didžiąją dalį laiko leisdavo ir leidžia būtent su atsakove, ji rūpinasi vaikų dienotvarke, kasdieniais poreikiais, sveikata, jų ugdymu. Duomenų, kad atsakovė būtų netinkamai prižiūrėjusi nepilnamečius vaikus, jais nesirūpinusi, kad aplinka, kurioje vaikai gyvena su atsakove, jiems būtų nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, byloje nėra. Tokių įrodymų, kuriuos būtų pagrindas pripažinti reikšmingais, sprendžiant klausimą dėl laikino vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, ieškovas taip pat nepateikė.
9. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė, teikdami prašymus dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams, taikymo, nurodė, kad kiekvienam nepilnamečiui vaikui turėtų būti teikiamas 200,00 Eur išlaikymas. Teismas sprendė, kad laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams, priteisiant jiems laikiną 200,00 Eur kasmėnesinį išlaikymą, yra protingo dydžio ir pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų vaikų minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai. Toks sprendimas atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Apeliantas A. P. pateikė atskirąjį skundą prašydamas panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad teismas neteisingai įvertino esamą padėtį, būdamas atsakovės suklaidintas dėl melagingų į bylą pateiktų duomenų. Atsakovė melagingai teigia, kad neketina išsivežti vaikų į Latviją, nes ji pati nurodė adresą Latvijoje, apie išvažiavimą gyventi į Latviją nurodė ir vaikai. Melagingai teigia, kad apeliantas yra ūmaus būdo ir kad jį apima pykčio priepuoliai bei kad jis, kaip tėvas, elgėsi neatsakingai. Nors buvo sutaręs su atsakove, kad jis išvyks į Norvegiją užbaigti darbo reikalaus, kad grįžęs dirbs Lietuvoje, tačiau šią situaciją panaudojo prieš jį. Mano, kad atsakovė siekia vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja tam, kad galėtų su vaikais išvykti gyventi į Latviją. Mano, kad atsakovė darė psichologinį spaudimą vaikams, kad jie išreikštų savo valią gyventi ne su tėvu, o su motina.
11.2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė niekada niekur nedirbo ir šiuo metu nedirba bei kad ji kartu su vaikais visada buvo išlaikoma apelianto, todėl nėra aišku iš kokių lėšų atsakovė ketina gyventi ir išlaikyti vaikus.
11.3. Ieškovas yra pateikęs darbo sutartį, patvirtinančią, jog nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. jis jau dirbs Lietuvoje ir turės pastovias pajamas, kas leis jam pastoviai rūpintis savo nepilnamečiais vaikais ir suteikti jiems geras gyvenimo sąlygas.
11. Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovė I. P. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, CPK 338 straipsniai).
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo vaikui priteisimui) atmestas, o atsakovės - patenkintas. Ginčas kyla dėl nustatytos vaikų laikinosios gyvenamosios vietos su atsakove (motina) jos gyvenamojoje vietoje.
Atskirasis skundas netenkintinas.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ieškiniu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas bylos šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu ir priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui. Atsakovė priešieškiniu prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove ir priteisti iš ieškovo išlaikymą vaikui. 2019 m. rugpjūčio 5 d. teismas nutartimi tenkino atsakovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakove iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje ir priteisė laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui, o ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
15. Byloje ginčas kilo dėl laikino vaikų gyvenamosios vietos su atsakove jos gyvenamojoje vietoje nustatymo iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.
16. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės; taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su vaikais privaloma vadovautis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
17. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).
18. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui, kai tėvai gyvena skyriumi, vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Pažymėtina vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir vaiko interesai yra labiau užtikrinami pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą.
19. Ieškovui, prašančiam panaikinti pritaikytas laikinąsias priemonę tenka pareiga įrodyti, kad vaikų gyvenamąją vietą nustatant su atsakove bus pažeisti vaikų interesai. Tačiau ieškovas teismo vertinimu nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra nesaugi, kad vaikų gyvenamosios vietos su tėvu nustatymas iki teismo sprendimo geriausiai atitiktų vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl atsakovės ketinimų išvežti vaikus į kitą šalį byloje nėra įrodyti (CPK 178 straipsnis).
20. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė yra deklaravusi gyvenamąją vietą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu yra deklaruota ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Tai, jog atsakovė gyvena šiuo adresu patvirtina ir ta aplinkybė, kad teismo procesiniai dokumentai, siųsti atsakovei šiuo adresu, buvo įteikti jai asmeniškai. Be to, šį faktą patvirtina ir Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, 2019 m. liepos 31 d. lankęsis šalių namuose (pateikta išvada). Taip pat yra duomenų, kad ieškovui grįžus į Lietuvą, atsakovė su nepilnamečiais vaikais gyvens išnuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), o prasidėjus mokslo metams vaikai ir toliau mokysis (duomenys neskelbtini). Sutiktina iš esmės su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti apie atsakovės ketinimus išvežti vaikus į kitą šalį.
21. Pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovui išvykus dirbti į Norvegiją, nepilnamečiais vaikais rūpindavosi ir juos prižiūrėdavo atsakovė. Tai, jog atsakovė rūpinasi nepilnamečių vaikų sveikata patvirtina ir byloje esantis Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro 2019 m. liepos 30 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, iš šių duomenų akivaizdu, kad nepilnamečiai vaikai didžiąją dalį laiko leisdavo ir leidžia būtent su atsakove, ji rūpinasi vaikų dienotvarke, kasdieniais poreikiais, sveikata, jų ugdymu. Duomenų, kad atsakovė būtų netinkamai prižiūrėjusi nepilnamečius vaikus, jais nesirūpinusi, kad aplinka, kurioje vaikai gyvena su atsakove, jiems būtų nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, byloje nėra. Tokių įrodymų, kuriuos būtų pagrindas pripažinti reikšmingais, sprendžiant klausimą dėl laikino vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, ieškovas kaip minėta nepateikė.
22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentais, jog atsakovė neturi darbo vietos, todėl nėra aišku iš kokių lėšų atsakovė ketina gyventi ir išlaikyti vaikus, kadangi atsakovė prie priešieškinio pridėjo darbo sutartį, įsigaliojusią nuo 2019 m. rugsėjo 2 d.
23. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų pasaugos priemonių taikymo paskirtis nėra susijusi su ginčo išnagrinėjimu iš esmės, todėl vaikų gyvenamosios vietos ir kiti bylos šalių keliami klausimai (reikalavimai) bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės. Be to, bylos nagrinėjimo metu pasikeitus faktinei situacijai, šalys turi teisę kreiptis su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, jų taikymo ir pan.
24. Kadangi iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nėra tikslinga teismo motyvų kartoti. Kiti atskirojo skundo argumentai didesnės įtakos teismo sprendimo teisėtumui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ).
25. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.