Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. gynėjo advokato Lino Mažono (toliau – ir apeliantas, gynėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – arešto bausme dešimčiai parų;

– pagal BK 260 straipsnio 1dalį – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;

– pagal BK 261 straipsnį – laisvės atėmimo bausme trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir T. P. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendžiu T. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 261 straipsnį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2016 metais, laikotarpiu nuo sausio 16 d. vakaro (tiksliau tyrimo metu nenustatyta) iki sausio 17 d., ne vėliau kaip 00.30 val., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė prie savęs drabužiuose plastikiniame maišelyje ir Jonavoje, Chemikų gatve automobiliu „Citroen ZX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. S., gabeno ne mažiau kaip 6 (šešias) violetinės spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,486 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kol tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2016 m. sausio 17 d. 00.30 val., tame pačiame automobilyje, dalį šios medžiagos, t. y. 1 (vieną) tabletę, kurioje yra 0,081 g psichotropinės medžiagos MDMA suvartojimui neatlygintinai perdavė L. M., bei 1 (vieną) tabletę, kurioje yra 0,081 g psichotropinės medžiagos MDMA suvartojimui neatlygintinai perdavė nepilnamečiui M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), tokiu būdu išplatino šią psichotropinę medžiagą, po ko tęsdamas šią nusikalstamą veiką, likusias 4 (keturias) tabletes, kuriose yra 0,324 g psichotropinės medžiagos MDMA toliau laikė savo bate ir gabeno tuo pačiu automobiliu, kol 00.30 val. prie Chemikų g. (duomenys neskelbtini)-to namo, Jonavoje, buvo sustabdytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – PK) policijos pareigūnų ir pristačius jį į Kauno AVPK Jonavos rajono PK patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, 00.52 val. atlikus jo asmens kratą šios 4 (keturios) tabletės, kuriose yra 0,324 g psichotropinės medžiagos MDMA, buvo rastos ir paimtos.Be to, T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 metais, laikotarpiu nuo sausio 16 d. vakaro (tiksliau tyrimo metu nenustatyta) iki sausio 17 d., ne vėliau kaip 00.30 val., neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, savo vartojimui laikė prie savęs drabužiuose plastikiniame maišelyje ir Jonavoje, Chemikų gatve automobiliu „Citroen ZX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. S., gabeno 1 (vieną) violetinės spalvos tabletę, kurioje yra nedidelis kiekis – 0,081 g psichotropinės medžiagos MDMA ir tuo pačiu metu, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, tuo pačiu automobiliu plastikiniame maišelyje gabeno baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra nedidelis kiekis – 0,120 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kol 00.30 val. prie Chemikų g. (duomenys neskelbtini)-o namo, Jonavoje, buvo sustabdytas Kauno AVPK Jonavos rajono PK policijos pareigūnų ir šis nedidelis kiekis 0,120 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino buvo rastas ir paimtas.Apeliaciniame skunde nuteistojo T. P. gynėjas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendį ir T. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 261 straipsnį išteisinti.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, buvo šališkas, nepagrįstai patikėjo liudytojų L. M. ir M. S. parodymais. Apygardos teismas neįvertino, kad liudytojai L. M. ir M. S. jau gan ilgą laiko tarpą vartoja narkotines medžiagas, yra įtraukti į narkotines ir psichotropines medžiagas vartojančių asmenų įskaitą, ne kartą teisti. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad abu minėti liudytojai apklausiami teisme neigė tarpusavio draugystę ir ilgalaikę pažintį. Tačiau liudytojo E. V. parodymais nustatyta, kad L. M. ir M. S. yra seni pažįstami, nuolatos tarpusavyje bendrauja, nors ne kartą teistas L. M. yra dešimčia metų vyresnis už M. S.. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti minėtų liudytojų parodymų patikimumu. Juo labiau, kad duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme šie liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti, ar įvykio vakarą jie automobiliu vyko į Čičinų kaimą ir ką ten veikė. Dėl to tikėti jų prieštaringais parodymais nėra pagrindo. Juo labiau, kad liudytojas E. V. apklausiamas teisme parodė, kad tą vakarą jis, nuteistasis, liudytojai L. M. ir M. S. į minėtą kaimą buvo nuvažiavę. Liudytojo E. V. teigimu, M. S. nuėjo į vieną iš šiame kaime esančių daugiabučių ir gana greitai vėl sugrįžo į automobilį. Analogiškus parodymus davė ir nuteistasis T. P.. Apeliantas, remdamasis pirmiau aptartomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad būtent M. S. pageidavimu nuteistasis ir kiti įvykio dalyviai vyko į Čičinų kaimą, kur M. S. galimai įsigijo ir į automobilį parnešė narkotines medžiagas, kurias vėliau aptiko policijos pareigūnai. Prieštaringi liudytojų L. M. ir M. S. parodymai, gynėjo įsitikinimu, vertintini kaip bandymas išvengti M. S. atsakomybės dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir platinimo. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad priešingai nei liudytojai M. S. ir L. M., nuteistasis T. P. davė nuoseklius parodymus, neigė, kad surastos narkotinės medžiagos priklausė jam ir jis jas platino. Netikėti jo parodymais nėra pagrindo, nes T. P. anksčiau neteistas, narkotinių medžiagų nevartoja, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neaprašė liudytojos policijos pareigūnės S. M. parodymų. Be to, apelianto vertinimu, apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog T. P. žinojo M. S. amžių. Nuteistasis su liudytoju M. S. nesibičiuliavo, jie buvo tik pažįstami ir nuteistasis visą laiką manė, kad M. S. jau yra pilnametis. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikėjo išgalvotais M. S. parodymais ir kritiškai įvertino nuoseklius nuteistojo T. P. parodymus bei jo prisipažinimą, kad įvykio naktį M. S. vairuojamą automobilį stabdant policijos pareigūnams, raginamas bendrakeleivių, jis prie savęs tik paslėpė svetimus narkotikus, tačiau neturėjo tikslo jų platinti. Dėl to jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo T. P. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuteistasis T. P. jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, nes įvykio metu surastos ir paimtos psichotropinės medžiagos jam nepriklausė, jis psichotropinių medžiagų neplatino, o tik paslėpė jas prie savęs, be to, nežinojo, kad liudytojas M. S. yra nepilnametis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo yra nepagrįsti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Kita vertus, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-243/2009, Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-550/2010). Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas (teisėjų kolegija) stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Priešingai nei teigia apeliantas, šioje byloje pagrindo abejoti skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo nešališkumu nėra. Vien ta aplinkybė, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas vadovavosi nuteistajam T. P. nepalankius parodymus davusių liudytojų M. S. ir L. M. parodymais, neįrodo teismo šališkumo. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nei nuteistasis, nei jo gynėjas nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai nepareiškė, apie galimą teismo šališkumą nurodyta tik apeliaciniame skunde. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo ir jo gynėjo manymas apie galimą pirmosios instancijos teismo šališkumą yra sąlygotas ne objektyvių duomenų, o vien tik nuteistajam nepalankių teismo išvadų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino T. P. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių požymių ir tikslas jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Atlikus bent vieną iš nusikaltimo sudėtyje nurodytų objektyviųjų (veikos) požymių, kurie įstatyme nurodyti kaip alternatyvūs, laikoma, kad yra padarytas baigtas nusikaltimas, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo dalykas buvo realizuotas ar ne. Nurodyto nusikaltimo sudėties požymiai įrodinėjami atsižvelgiant ne vien į baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, bet ir į visumą faktinių bylos aplinkybių: narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį (jų įvairovę, rūšį, masę), jų įgijimo, laikymo, suradimo, platinimo aplinkybes, paruoštų vartoti dozių skaičių, taip pat į tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan. BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.Kaip jau buvo minėta, T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, prie savęs drabužiuose plastikiniame maišelyje laikė ir gabeno ne mažiau kaip 6 (šešias) violetinės spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,486 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kol tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2016 m. sausio 17 d. 00.30 val., dalį šios medžiagos, t. y. 1 (vieną) tabletę, suvartojimui neatlygintinai perdavė L. M., bei 1 (vieną) tabletę, suvartojimui neatlygintinai perdavė M. S., po ko, tęsdamas šią nusikalstamą veiką, likusias 4 (keturias) tabletes, toliau laikė savo bate ir gabeno tuo pačiu automobiliu, kol buvo sustabdytas Kauno AVPK Jonavos rajono PK pareigūnų ir pristačius jį į Kauno AVPK Jonavos rajono PK patalpas, atlikus jo asmens kratą šios tabletės buvo rastos ir paimtos. Taip pat jis nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, savo vartojimui laikė prie savęs drabužiuose plastikiniame maišelyje ir gabeno 1 (vieną) violetinės spalvos tabletę, kurioje yra nedidelis kiekis – 0,081 g psichotropinės medžiagos MDMA ir tuo pačiu metu, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, tuo pačiu automobiliu plastikiniame maišelyje gabeno baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra nedidelis kiekis – 0,120 g psichotropinės medžiagos metamfetamino.Pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistasis T. P. atliko nurodytus neteisėtus veiksmus pagrįsta liudytojų M. S., L. M., E. V., Kauno AVPK Jonavos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo J. M. parodymais, 2016 m. sausio 17 d. įvykio vietos apžiūros, 2016 m. sausio 17 d. T. P. asmens kratos protokolų, 2016 m. vasario 10 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(617)-IS1-810, 2016 m. gegužės 16 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(2319)- IS1-2774, 2016 m. sausio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadų Nr. T-N 195/2016(01), Nr. T-N 196/2016(01), Nr. T-N 195/2016(01) duomenimis.Apeliaciniame skunde keliama versija, kad įvykio metu surastos psichotropinės medžiagos T. P. nepriklausė, o jas Čičinų kaime įsigijo bei T. P. perdavė liudytojas M. S.. Anot apelianto, liudytojų M. S. ir L. M. parodymai yra nepatikimi, nes juos sieja ilgalaikė draugystė. Be to, šie liudytojai yra suinteresuoti, kad M. S. išvengtų atsakomybės, taigi, proceso metu davė neteisingus, nuteistąjį kaltinančius parodymus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad liudytojų M. S. ir L. M. parodymai yra pakankamai nuoseklūs, iš dalies patvirtinami kitais bylos duomenimis, todėl jais netikėti nėra teisinio pagrindo. Kita vertus, apeliaciniame skunde nurodoma nuteistojo gynybinė versija, jog psichotropines medžiagas nuteistajam perdavė M. S., nepatvirtinama jokia kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pirma, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 2016 m. sausio 17 d. 00.30 val. prie Chemikų g. (duomenys neskelbtini)-to namo, Jonavoje, buvo sustabdytas automobilis „Citroen ZX“, kuriame sėdėjo keturi asmenys, t. y. T. P., M. S., E. V. ir L. M.. Automobilio patikrinimo metu šalia T. P. sėdynės ant automobilio kilimėlio buvo surastas plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra nedidelis kiekis – 0,120 g psichotropinės medžiagos metamfetamino. Atlikus T. P. asmens kratą jo dėvimame bate buvo surastas polietileninis pakelis su keturiomis violetinės spalvos tabletėmis, kurių sudėtyje rasta 0,486 g psichotropinės medžiagos – MDMA. Jį sulaikiusiems pareigūnams nuteistasis T. P. teigė, kad visos minėtos medžiagos priklauso jam. Kaip liudytojas apklaustas Kauno AVPK Jonavos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas J. M. teisme patvirtino, kad sulaikymo metu nuteistasis pripažino minėtą aplinkybę. Tai užfiksuota ir minėto liudytojo surašytame tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 1). Netikėti liudytojo J. M. parodymais nėra teisinio pagrindo, nes duomenų apie tai, kad minėtas liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi ir dėl to duoda nuteistajam nepalankius parodymus byloje nėra.Antra, netikėti nuosekliais liudytojų L. M. ir M. S. parodymais, kad būtent T. P. įvykio naktį turėjo maišelį su violetinės spalvos tabletėmis ir būnant automobilyje jiems suvartojimui perdavė po vieną tabletę, taip pat nėra teisinio pagrindo. Visų pirma, minėtų liudytojų parodymai esminėmis detalėmis sutampa. Be to, šiuos parodymus iš dalies patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga, o būtent, jau minėti liudytojo J. M. parodymai, kad sulaikymo metu T. P. pripažino, jog surastos medžiagos priklausė jam. Be to, tiek nuteistojo, tiek liudytojų L. M. ir M. S. šlapime surasti analogiškų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tarp jų ir psichotropinės medžiagos MDMA, pėdsakai. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog tiek nuteistasis, tiek liudytojai L. M. ir M. S. įvykio naktį vartojo tas pačias psichotropines medžiagas. Vien ta aplinkybė, kad minėti liudytojai palaikė draugiškus tarpusavio santykius, apie kuriuos ikiteisminio tyrimo metu stengėsi nutylėti, be to, skirtingai nurodė vykimo į Čičinų kaimą įvykio naktį aplinkybes, nesudaro pagrindo netikėti jų parodymais. Tokio pagrindo nesudaro ir neigiamos liudytojų L. M. bei M. S. asmenybių charakteristikos. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis ir liudytojai M. S. bei L. M. tarpusavyje palaikė draugiškus santykius, nesipyko, taigi, minėti liudytojai neturėjo jokio pagrindo duoti T. P. kaltinančius parodymus. Be to, tiek L. M., tiek M. S. nuo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu momento bei apklausiami teisme nuosekliai parodė, kad įvykio naktį po vieną tabletę, kurios sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga MDMA, jie gavo būtent iš T. P., kuris taip pat suvartojo vieną tokią tabletę. Esant šių aplinkybių visumai nėra pagrindo spręsti dėl jų parodymų nepatikimumo.Trečia, paties nuteistojo T. P. gynybinė pozicija proceso metu nebuvo nuosekli. Pirmą kartą apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 94-95) jis nurodė nežinantis, kuris iš automobilio gale sėdėjusių M. S. draugų jį pavaišino psichotropinėmis medžiagomis. Apklausiamas kaip įtariamasis 2016 m. birželio 9 d., po to kai jam buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą, nuteistasis parodymus pakeitė ir teigė, kad maišelį su psichotropinėmis medžiagomis – tabletėmis, Čičinų kaime grįžęs iš vieno ten esančio daugiabučio jam perdavė M. S.. Savo automobilyje jokio kito maišelio su baltos spalvos milteliais nematė (t. 1, b. l. 103-104). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis toliau laikėsi minėtų savo parodymų, kad maišelį su psichotropinėmis medžiagomis Čičinų kaime jam padavė M. S., o apie kitas medžiagas, surastas jo automobilyje, jis nieko nežinojo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad T. P. proceso metu keitė parodymus jam palankia linkme. Kita vertus, nuteistojo gynybinė versija, kad psichotropines medžiagas įvykio naktį jam perdavė liudytojas M. S., paneigiama ne tik liudytojų M. S. ir L. M., bet ir liudytojo E. V. parodymais. Pastarasis, apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad nuvykus į Čičinų kaimą M. S. buvo nuėjęs į ten esantį daugiabutį, tačiau jam sugrįžus ir įsėdus į automobilį, jie visi nuvažiavo į Jonavos miestą, kur ir buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Minėtas liudytojas nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis M. S. iš daugiabučio Čičinų kaime į automobilį būtų atsinešęs psichotropinių medžiagų ir perdavęs jas T. P. išplatinti. Tokių aplinkybių nenurodė ir liudytojas L. M.. Esant nurodytų aplinkybių visumai apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad įvykio metu surastos psichotropinės medžiagos T. P. nepriklausė ir jis jų neplatino, atmeta kaip nepagrįstą.Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog nuosprendyje nebuvo aprašyti liudytojos Kauno AVPK tyrėjos S. M. parodymai. Vis dėlto šis procesinis pažeidimas nelaikytinas esminiu, juo labiau, kad ir apeliantas nenurodo, kokias reikšmingas nuteistojo kaltės klausimui spręsti aplinkybes nurodė minėta liudytoja ir, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas. Iš bylos duomenų matyti, kad teisme apklausiama liudytoja S. M. tik patvirtino surašiusi 2016 m. gegužės 11 d. tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo prieš T. P. pradėjimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, remdamasi byloje jau surinkta informacija (t. 1, b. l. 3-4). Vien ta aplinkybė, jog minėtame tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog liudytojai E. V., L. M. ir M. S. nurodė nematę pas nuteistąjį plastikinio maišelio su baltos spalvos milteliais ir negavę iš jo pasiūlymo jų pavartoti, nepaneigia liudytojo Kauno AVPK Jonavos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo J. M. parodymų, jog nuteistasis T. P. sulaikymo metu pripažino, jog automobilyje ir jo asmens kratos metu surastos draudžiamos medžiagos priklausė jam. Taip pat jie nepaneigia fakto, kad minėtos psichotropinės medžiagos buvo surastos ant grindų kilimėlio priekinėje automobilio keleivio pusėje, t. y. ten, kur sulaikymo metu sėdėjo T. P.. Tuo tarpu kiti įvykio dalyviai, t. y. L. M., M. S. ir E. V. sulaikymo metu sėdėjo automobilio gale. Pirmiau aptarti liudytojos S. M. parodymai taip pat neprieštarauja liudytojų E. V., L. M. ir M. S. parodymams, kad jie nieko nežinojo apie T. P. dispozicijoje buvusį plastikinį maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. P. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnio, reglamentuojančio įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimų nepadarė, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.Kita vertus, skundžiamu nuosprendžiu T. P. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 261 straipsnį už tai, kad išplatino psichotropinę medžiagą nepilnamečiui – suvartojimui neatlygintinai perdavė nepilnamečiui M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, 1 (vieną) tabletę, kurioje yra 0,081 g psichotropinės medžiagos MDMA. Pagal BK 261 straipsnį atsako tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiamas asmuo, išplatinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui. Tačiau baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai kaltininkas žino arba turi ir gali suvokti, kad asmuo, kuriam jis platina narkotines ar psichotropines medžiagas, ir kurį jis lenkia vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Ar kaltininkas žino, turi ir gali žinoti apie nukentėjusiojo amžių, sprendžiama pagal tai, ar jie buvo pažįstami, bendravo, iš nukentėjusiojo išvaizdos ir panašiai, t. y. pagal visas konkrečias bylos aplinkybes.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad T. P., perduodamas suvartojimui 1 tabletę psichotropinės medžiagos MDMA M. S., žinojo, kad šis yra nepilnametis. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą grindė vien tik liudytojo M. S. parodymais, nesant jokių kitų šio liudytojo teiginius patvirtinančių duomenų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. P. tikslaus liudytojo M. S. amžiaus nenurodė (t. 1, b. l. 98-99). Apklausiamas teisme jis taip pat parodė, kad tikslų M. S. amžių ir faktą, kad jis yra nepilnametis, jis sužinojo tik po nagrinėjamo įvykio. Liudytojas M. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, teigė priešingai, t. y., kad nuteistasis žinojo jo tikrąjį amžių. Liudytojo teigimu, 2016 m. sausio 7 d. jam suėjo 17 metų, o T. P. jį pasveikino su gimtadieniu socialiniame tinkle „Facebook“. Be to, T. P. žinojo, kad jis mokosi Jonavos (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Tačiau jokių kitų duomenų, patvirtinančių šiuos liudytojo M. S. teiginius, byloje nėra. pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta jokių duomenų, galinčių patvirtinti liudytojo M. S. parodymus apie kokį nors jo ir T. P. bendravimą socialiniame tinkle „Facebook“. Kita vertus, aplinkybė, jog nuteistasis su minėtu liudytoju bendravo draugiškai ir galėjo pasveikinti jį su gimtadieniu socialiniame tinkle „Facebook“, dar neįrodo, jog pastarajam buvo žinomas liudytojo amžius. Duomenų apie tai, kad nuteistąjį ir liudytoją siejo artima draugystė byloje nėra. Be to, minėtame socialiniame tinkle kitiems vartotojams pateikiama informacija priklauso nuo individualių ir bet kuriuo metu koreguojamų konkrečios vartotojo anketos privatumo nustatymų, dėl to nei asmens amžius, nei gimimo metai kitiems vartotojams gali būti neprieinami. Aplinkybė, jog nuteistasis galėjo žinoti faktą, kad liudytojas mokėsi mokykloje, taip pat neįrodo jo žinojimo apie liudytojo nepilnametystę, nes mokyklą gali lankyti ir pilnamečiai asmenys. Kita vertus, nusikaltimo padarymo metu liudytojas M. S. buvo sulaukęs amžiaus, artimo pilnametystei, jam buvo sukakę 17 metų, dėl to nuteistasis negalėjo vizualiai matyti ir suprasti, kad pastarasis vis dar yra nepilnametis. Taigi, nagrinėjamu atveju, be pirmiau įvertintų liudytojo M. S. parodymų, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog nuteistajam T. P. nusikaltimo padarymo metu buvo žinoma, kad jis platina psichotropinę medžiagą nepilnamečiui, t. y. daro labai sunkų nusikaltimą ir nori taip veikti. Įrodinėjimo procese liudytojo parodymai savaime neturi pranašumo prieš kaltininko parodymus. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuota asmens kaltė turi būti pagrįsta teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais ir apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, Nr. 2K-315/2012, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-177/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia esant pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad byloje yra nepašalintų abejonių, liko nepaneigti nuoseklūs T. P. parodymai, kad jis nežinojo, jog liudytojas M. S. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis. Vadovaujantis principu in dubio pro reo, visos abejonės turi būti vertinamos T. P. naudai, nes, išnaudojus visas įmanomas įrodinėjimo priemones, negalima daryti patikimos išvadų apie tai, kad T. P. platino M. S. narkotinę medžiagą – 1 (vieną) tabletę, kurioje yra 0,081 g psichotropinės medžiagos MDMA, žinodamas ir suprasdamas, kad pastarasis yra nepilnametis ir norėjo taip veikti. Kita vertus, pirmiau aptartų aplinkybių visuma pagrindžia išvadą, jog nuteistasis suvokė, jog platina psichotropines medžiagas kitiems asmenims, tarp jų ir M. S., taigi, T. P. nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 261 straipsnį, t. y. dėl psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiui, jis yra išteisintinas.Išteisinus T. P. pagal BK 261 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia dėl galimybės taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal šiuo metu galiojančią minėto baudžiamojo įstatymo straipsnio redakciją (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554, įsigaliojęs 2015 m. kovo 24 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju T. P. atitinka formaliuosius BK 75 straipsnio taikymo reikalavimus, nes nuteistas už sunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą. Už sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą jam paskirta bausmė neviršija BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytų laisvės atėmimo bausmės ribų. Iš bylos duomenų matyti, kad jis anksčiau neteistas, o tai leidžia spręsti jog nuteistasis neturi polinkio nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje akcentavo T. P. padarytus šiurkščius administracinius teisės pažeidimus, tačiau minėti pažeidimai padaryti jam dar esant nepilnamečiui, paskutinį kartą jis baustas administracine tvarka 2016 m. sausio 17 d. už tai, kad šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Duomenų apie tai, kad T. P. padarė naujų teisės pažeidimų byloje nėra, taigi nėra pagrindo spręsti, kad jis yra linkęs nepaklusti visuomenėje nusistovėjusioms taisyklėms. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis nusikalto dar būdamas labai jauno amžiaus (18 metų). Abu liudytojai, kuriems nusikaltimo padarymo metu buvo išplatintos psichotropinės medžiagos, yra linkę vartoti kvaišalus, įtraukti į priklausomybės ligų įskaitas, teisti. Duomenų apie tai, kad T. P. jiems ir anksčiau platino draudžiamas medžiagas byloje nėra. Šiuo metu T. P. vis dar yra jauno amžiaus, nei psichiatrinėje nei priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas. Nuteistojo teigimu, iki sulaikymo jis mokėsi (duomenys neskelbtini) vakarinėje mokykloje, gyveno su mama. Esant šių aplinkybių visumai yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis sugebės pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Nagrinėjamoje situacijoje T. P. ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės darytų itin neigiamą įtaką jo asmenybės vystymuisi bei socialiniams ryšiams. Teisėjų kolegija sprendžia, jog aptartų aplinkybių visuma, apibūdinanti padarytas nusikalstamas veikas ir nuteistojo T. P. asmenybę, leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai gali būti pasiekti pritaikius jam BK 75 straipsnyje nustatytą bausmės vykdymo atidėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, BPK 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendį pakeisti.

T. P. pagal BK 261 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį T. P. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir T. P. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir T. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu T. P. paskirti šias baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

Sumokėti 10 MGL (1 MGL prilyginus 38,00 Eur), t. y. 380,00 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt eurų), įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), SEB bankas) ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos bei pateikti tai įrodančius dokumentus Kauno apygardos teismui. Pradėti dirbti arba pradėti (tęsti) mokymąsi. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu: ((duomenys neskelbtini), Jonavoje), nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti ir T. P. nedelsiant paleisti iš suėmimo.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistajam T. P. išaiškinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme, todėl:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys probacijos sąlygas, tačiau padarys administracinių nusižengimų, už kuriuos jam bus taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdys ar padarys administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priims sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.