Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Byla Nr. 1S-388-165/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02551-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1. (S)

2016 m. gruodžio 5 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. P. gynėjo advokato Lino Mažono skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria palikta galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis, kuria kaltinamajam T. P. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas, skaičiuojant šį terminą nuo kaltinamojo T. P. faktinio sulaikymo dienos, t.y. nuo 2016 m. lapkričio 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. kaltinamas tuo, kad 2016 metais, laikotarpiu nuo sausio 16 d. vakaro (tiksliau tyrimo metu nenustatyta) iki sausio 17 d. ne vėliau kaip 00.30 val., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė prie savęs drabužiuose plastikiniame maišelyje ir Jonavoje, Chemikų gatve automobiliu Citroen ZX, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. S., gabeno ne mažiau kaip 6 (šešias) violetinės spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,486 g. psichotropinės medžiagos – MDMA, kol tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2016 m. sausio 17 d. 00.30 val., tame pačiame automobilyje, dalį šios medžiagos, t. y. 1 (vieną) tabletę, kurioje yra 0,081 g. psichotropinės medžiagos MDMA suvartojimui perdavė neatlygintinai L. M., bei 1 (vieną) tabletę, kurioje yra 0,081 g. psichotropinės medžiagos MDMA suvartojimui perdavė neatlygintinai nepilnamečiui M.S., gim. 1999 m., tokiu būdu išplatino šią psichotropinę medžiagą, po ko tęsdamas šią nusikalstamą veiką, likusias 4 (keturias) tabletes, kuriose yra 0,324 g psichotropinės medžiagos MDMA toliau laikė savo bate ir gabeno tuo pačiu automobiliu, kol 00.30 val. prie (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas Kauno apskr. VPK Jonavos rajono PK policijos pareigūnų ir pristačius jį į Kauno apskr. VPK Jonavos rajono PK patalpas, adresu Klaipėdos g. 4, Jonavoje, 00.52 val. atlikus jo asmens kratą šios 4 (keturios) tabletės, kuriose yra 0,324 g. psichotropinės medžiagos MDMA buvo rastos ir paimtos. Šiais veiksmais T. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 261 straipsnyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2016 metais, laikotarpiu nuo sausio 16 d. vakaro (tiksliau tyrimo metu nenustatyta) iki sausio 17 d. ne vėliau kaip 00.30 val., neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, savo vartojimui laikė prie savęs drabužiuose plastikiniame maišelyje ir Jonavoje, Chemikų gatve automobiliu Citroen ZX, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. S., gabeno 1 (vieną) violetinės spalvos tabletę, kurioje yra nedidelis kiekis - 0,081 g psichotropinės medžiagos MDMA ir tuo pačiu metu, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, tuo pačiu automobiliu plastikiniame maišelyje gabeno baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra nedidelis kiekis - 0,120 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kol 00.30 val. prie (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas Kauno apskr. VPK Jonavos rajono PK policijos pareigūnų ir šis nedidelis kiekis 0,120 g psichotropinės medžiagos –metamfetamino buvo rastas ir paimtas. Šiais veiksmais T. P. kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam T. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b. l. 112-113).

Gynėjas skunde atkreipia dėmesį, kad suėmimas kaltinamajam buvo paskirtas praėjus daugiau kaip 9 mėnesiams po to, kai buvo padaryta tiriama nusikalstama veika, todėl, gynėjo manymu, nepagrįstai teismas taikė suėmimą atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis kaltinamas trijų tyčinių nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių vienas yra labai sunkus ir vienas sunkus nusikaltimai, į už šiuos nusikaltimus jam gresiančių bausmių rūšis bei dydžius bei, kad jis pažeidė švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas ir neatvyko kviečiamas į teisiamuosius posėdžius. Teismas neatsižvelgė, kad kaltinamojo nuolatinė deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), šiuo adresu kaltinamais gyvena nuo gimimo. Kaltinamasis gyvena ir mokosi J., todėl paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti adresu (duomenys neskelbtini), yra klaida, kurios kaltinamasis nepastebėjo pasižadėjime, nes jis ten net neturėtų kur gyventi. Be to, gynėjo teigimu, kaltinamasis nežinojo apie paskirtus posėdžius, nes parašą dėjo neskaitydamas ir manė, kad posėdis paskirtas dėl nuobaudos už neatvykimą į posėdį. Gynėjas nurodo, kad kaltinamasis gailisi dėl savo neapdairumo ir suklydimo ir pasižada būti atidus ir nuolat atvykti į teismo posėdžius.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo T. P. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. P. gynėjo skundas netenkintinas.

Šioje byloje skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi kaltinamajam T. P. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, teismui padarius išvadą, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnis).

Kaltinamojo T. P. gynėjas, nesutikdamas su tokia apygardos teismo išvada, skunde teigia, kad byloje nėra pagrindo kaltinamajam T. P. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, toks gynėjo teiginys prieštarauja bylos medžiagai.

Aptariamoje baudžiamojoje byloje T. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 261 straipsnyje, 259 straipsnio 2 dalyje. Ši byla Kauno apygardos teismo 2016-07-01 nutartimi buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir paskirta pirmo teismo posėdžio data – 2016-08-29. Kaltinamajam T. P. palikta galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas.

Pirmojo teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas kaltinamasis ir bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka iki 2016-09-22 9 val. Kaltinamasis asmeniškai pasirašė, kad jam žinoma, jog bylos nagrinėjimas įvyks 2016-09-22 9.00 val. (1 t. b. l. 147). Tačiau 2016-09-22 kaltinamasis į teismo posėdį neatvyko ir apie neatvykimo priežastis jokia forma bylą nagrinėjančio teismo neinformavo. Todėl apygardos teismas 2016-09-22 nutartimi kaltinamajam už neatvykimą į teismo posėdį be svarbių priežasčių paskyrė piniginę baudą ir taikė procesinę prievartos priemonę – atvesdinimą (t. 1, b. l. 153-154). Į 2016-10-04 teisiamąjį posėdį atvesdintas kaltinamasis paaiškino, kad jis į praeitą teismo posėdį neatvyko, nes dirbo ir pamiršo apie teismo posėdį (1 t. b. l. 161). Šio teismo posėdžio metu buvo iš anksto suderintos dviejų sekančių teismo posėdžių datos: 2016-10-28 ir 2016-11-21 ir kaltinamasis vėl asmeniškai pasirašė, kad jam žinoma, jog bylos nagrinėjimas vyks: 2016-10-28 ir 2016-11-21 (1 t. b. l. 164). Tačiau į teismo posėdį, numatytą 2016-10-28, kaltinamasis ir vėl neatvyko ir apie savo neatvykimo priežastis teismui nepranešė. Pirmosios instancijos teismas tokį kaltinamojo elgesį įvertino kaip piktybinį bylos nagrinėjimo vilkinimą ir 2016-10-28 priėmė nutartį pakeisti kaltinamajam kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti į suėmimą, nustatęs suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Teisėjų kolegijos nuomone, toks apygardos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme apskųstąja nutartimi ir buvo palikta galioti teismo kaltinamajam T. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, įtarimas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. P. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, iš kurių viena, numatyta BK 261 straipsnyje, priskiriama labai sunkių, kitą, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5, 6 dalis), už šių nusikaltimų padarymą įstatymų leidėjas nustato griežtas ir tik laisvės atėmimo bausmes. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. P. baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų ir psichotropinių medžiagų vartojimą, KET pažeidimus. Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę, rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. Nors suimtasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis dirbtų ar mokytųsi, turėtų legalų pragyvenimo šaltinį, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kurių padarymu jis kaltinamas pobūdžiu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės.

Gynėjo skunde nurodomi teiginiai dėl rašytiniame pasižadėjime neišvykti neteisingai nurodyto kaltinamojo gyvenamosios vietos adreso, taip pat kad kaltinamasis neva nežinojo apie paskirtus teismo posėdžius, nes pasirašė neskaitydamas ir manydamas, kad kitas posėdis bus dėl nuobaudos už neatvykimą į posėdį, atmetami kaip deklaratyvūs ir nepaneigiantys teismo išvadų dėl būtinumo šioje byloje kaltinamajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Suimtojo gynėjo skunde dėstoma EŽTT praktika, susijusi su kaltinamiesiems taikomais ilgais suėmimo terminais, šios bylos kontekste yra neaktuali, nes šioje byloje kaltinamajam suėmimo terminas taikomas tik nuo 2016 m. lapkričio 8 d.

Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, todėl kaltinamajam T. P. pagrįstai taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Iš bylos duomenų matyti, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama pakankamai greitai, yra iš anksto numatytos ir su proceso dalyviais suderintos sekančių teismo posėdžių datos – 2016-12-19 ir 2017-01-18.

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad apskųstoji Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo T. P. gynėjo advokato Lino Mažono skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį, kuria kaltinamajam T. P. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas, skaičiuojant šį terminą nuo kaltinamojo T. P. faktinio sulaikymo dienos, t.y. nuo 2016 m. lapkričio 8 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.