- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- e2-268-913/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01905-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- S. P.
- Advokatai
- Simonas Makrickas, Sigita Mačytė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei V. J., jos atstovui advokato padėjėjui Simonui Makrickui (nuotoliniu būdu, per vaizdo konferencijų programą Zoom),
atsakovei S. P. (nuotoliniu būdu, per vaizdo konferencijų programą Zoom), jos atstovei advokatei Sigitai Mačytei – Šulskienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei S. P. dėl 350 Eur priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė V. J. pareikštu ieškiniu atsakovei S. P. prašo priteisti ieškovės naudai 350 Eur skolą iš atsakovės, priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti ieškovės naudai iš atsakovės visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2024-07-17 dviem mokėjimo pavedimais paskolino pinigus atsakovei su sąlyga, kad 350 Eur suma bus grąžinta iki 2024-08-01. Tačiau skolininkė 350 Eur sumos iki 2024-08-01 negrąžino. Ieškovės pateikti 2 (du) 2024-07-17 mokėjimo pavedimai 350 Eur sumai (200 Eur + 150 Eur), patvirtina ir įrodo, kad atsakovė į savo asmeninę banko sąskaitą, bankiniu mokėjimo pavedimu būtent 2024-07-17 dieną iš ieškovės gavo 350 Eur sumą. Ieškovė pinigus pervedė į atsakovės sąskaitą. Taigi banko mokėjimo pavedimai (t. y. įrodymai) neginčytinai patvirtina ir įrodo, kad ieškovė 2024-07-17 paskolino 350 Eur sumą būtent atsakovei (o ne kažkam kitam), o atsakovė šią sumą 2024-07-17 gavo iš ieškovės (t. y. pasiskolino iš ieškovės). Pažymėtina, kad atsakovė neginčija fakto ir pripažįsta, kad būtent iš ieškovės gavo 350 Eur sumą. Kam ir kaip atsakovė nusprendė panaudoti (išleisti) pinigus po jų gavimo iš ieškovės – ieškovei nėra žinoma, ir netgi nėra aktualu šio ginčo atveju. Nagrinėtinu atveju neturi jokios juridinės reikšmės ar atsakovė 350 Eur sumą išleido drabužiams, ar maistui, ar pramogoms, ar kokiems nors kitiems savo poreikiams, ar paskolino/padovanojo kažkam kitam, ir pan. Atsakovės prievolė grąžinti 350 Eur dėl to niekur neišnyko ir nepasibaigė. Darytina išvada, kad atsakovė būdama nesąžininga, mėgindama išvengti prievolės grąžinti 350 Eur sumą, susigalvojo versiją, kad ji 350 Eur sumą išsigrynino ir pinigus panaudojo ne sau, o tariamai perdavė/atidavė/ar padovanojo kitam asmeniui. Tačiau atsakovės nuomonė ir išsigalvota versija, kad ji pati asmeniškai nėra skolinga ieškovei – visiškai nepagrįsta. Atsakovė negali savo pareigų perkelti kitam asmeniui. Priešingas teigimas būtų nelogiškas ir prieštarautų protingumo kriterijui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovė tik formaliais bei nesąžiningais pareiškimais nesutinka grąžinti 350 Eur sumos ieškovei. Atsakovės užimta pozicija, kad ji gavusi 350 Eur sumą, šiuos pinigus atidavė kitam žmogui, ir dėl to ieškovė šių pinigų nebegali iš atsakovės reikalauti - yra tik mėginimas išvengti skolos atidavimo ieškovei. Tarp bylos šalių susiformavo paskolos santykiai. Pinigų gavimo faktas šioje byloje - nėra neigiamas iš atsakovės pusės. Atsakovė (skolininkė) neneigia, kad gavo pinigus būtent iš ieškovės. Pinigų (350 Eur) pervedimas per banką iš ieškovės banko sąskaitos – akivaizdžiai įrodo pinigų perdavimą, t. y. paskolos suteikimą. Dėl to atsakovė privalo grąžinti 350 Eur sumą ieškovei.
Atsiliepimas
3. Atsakovė S. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2024 m. pradžioje iš užsienio į Lietuvą grįžo atsakovės vaikystės draugas S. B.. Su juo atsakovė jau daug metų palaiko draugiškus santykius, bendrauja. S. B. turėjo netrukus grįžti atgal į darbą Anglijoje, tačiau dėl šeimyninių aplinkybių liko Lietuvoje ilgesniam laikui. 2024 m. liepos mėn. S. B. paskambino atsakovei telefonu ir paklausė ar ji gali nurodyti savo banko sąskaitą, nes kažkas jam turi pervesti pinigų. Jis pats sąskaitos Lietuvos bankuose neturėjo, todėl atsakovė sutiko jam padėti. Padiktavusi savo banko sąskaitos numerį, atsakovė netrukus, po keliolikos minučių gavo 200 eurų pavedimą iš ieškovės. Apie tai, kad gavo pavedimą ieškovė telefonu informavo S. B. ir susitarė, kad ji pinigus išgrynins ir perduos jam. Taip ir padarė tą pačią dieną, t. y. atsakovė bankomate išgrynino 200 eurų ir juos nunešė bei atidavė S. B.. Tą pačią dieną S. B. vėl paskambino atsakovei ir pasakė, kad bus padarytas dar vienas pavedimas - 150 eurų, į jos sąskaitą. Atsakovė savo draugui nurodė, kad jai nepatinka tokie pinigų pervedimai ir, kad tai būtų paskutinis pervedimas, nes ji iš pradžių sutiko ir buvo tartasi dėl vieno bankinio pavedimo. Netrukus, tą pačią dieną, vėl iš ieškovės gavusi 150 eurų pavedimą, atsakovė taip pat nuėjo į bankomatą, gautus pinigus išgrynino ir perdavė S. B.. Dėl iš gautų iš ieškovės pavedimų atsakovė nieko blogo negalvojo, detaliai S. B. neklausinėjo kas ir kodėl jam šituos pavedimus daro, o pats S. B. irgi smulkiai nieko neaiškino, tik paminėjo, kad turi reikalų su ieškove ir ji jam turi pervesti pinigų. Praėjus maždaug dviem savaitėms atsakovei paskambino ieškovė, klausinėjo kas ji tokia, kokie jos santykiai su S. B., teigė, kad ji ir S. yra pora, gyvena kartu, nurodė atsakovei į jų gyvenimą nesikišti. Atsakovei buvo keista ir ji nesuprato, kodėl ieškovė jai skambino ir klausinėjo tokių dalykų, nes jos ir S. artimi santykiai niekada nesiejo, jie visada buvo tik draugai. Šiek tiek vėliau atsakovė sulaukė iš ieškovės žinutės, kurioje ji pasakojo apie savo santykius su S. Tokie ieškovės veiksmai atsakovei kėlė nuostabą, nes šios moters ji niekada nebuvo mačiusi, su ja jokių reikalų neturėjo, o S. buvo ir yra jos senas vaikystės draugas, į kurio asmeninį gyvenimą ji niekada nesikišo. Apie gautas žinutes atsakovė papasakojo S. B., teiravosi, kas ši moteris ir ko ji nori. Tada atsakovė sužinojo, kad iš tiesų S. su ieškove palaikė artimus santykius, lyg ir jie gyveno kartu, bet daugiau nieko nepasakojo, sakė nekreipti dėmesio. Taigi atsakovė su ieškove niekada nėra nei susitikusios, nei bendravusios. Jų tarpusavyje niekas niekada nesiejo. Apie jokias paskolas ir pinigų skolinimą niekada su ieškove nebuvo jokio susitarimo, nes atsakovė ieškovės niekada nėra nei sutikusi, nei su ja kalbėjusi. Ieškovė nenurodo jokių aplinkybių, kokiu būdu, kada ir kaip tarp jos ir atsakovės neva buvo susitarta dėl 350 eurų paskolos, kas ir kada, bei kokiomis sąlygomis aptarė šios skolos grąžinimo sąlygas, terminą ir pan. Kad tokio susitarimo niekada nebuvo patvirtina ir pačios ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai, kurių mokėjimo paskirtyje įrašyta „B.”. Šios ieškovės atliktų mokėjimų paskirties nurodymas patvirtina atsakovės poziciją, kad pinigai, nors buvo pervesti į atsakovės banko sąskaitą, tačiau jie buvo skirti kitam asmeniui, t. y. S. B.. Grąžinti pervestus pinigus ieškovė atsakovės niekada neprašė, o apie tokį reikalavimą atsakovė sužinojo tik gavusi teismo įsakymą. Gavusi dokumentus iš teismo atsakovė susisiekė su S. B., kuris nurodė, kad nesupranta kodėl ieškovė taip elgiasi ir esant poreikiui patvirtins teismui, kad atsakovei ieškovės pervesti 350 eurų buvo skirti jam ir jis juos gavo. Esant nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, kad ieškovė teikdama ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovu nurodė netinkamą asmenį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovė V. J. paaiškino, kad 2024 m. liepos mėnesį S. paprašė per S. B., kad paskolintų jai 350 eurų. Su S. B. jie bendraudavo, yra pažįstami nuo vaikystės. Ji buvo išvažiavus į kelionę, jai paskambino S. B. su S. ir paprašė paskolinti 350 eurų. Susitarė, kad iki rugpjūčio 1 dienos grąžins. Jai grįžus į P., rugpjūčio pradžioje sutiko S. B. ir paklausė kaip yra su paskola. Jis atsakė, kad nieko nežino, ir kad aiškintųsi su S. Jis davė jai S. telefono numerį, ji jai skambino, bet ji sakė, kad nieko nežino. Skolino pinigus S. P., tam kam pervedė pinigus. Jie abu jai skambino iš S. B. telefono per WhatsApp programėlę, B. klausė ar negali paskolinti jo pusseserei S. pinigų. S. B. kvietinėjo į pasimatymus, ji bendravo su juo, po to sužinojo, kad S. nėra jo pusseserė, tai pasiteiravo, kodėl apgaudinėjo ją. Paskirtyje nurodė S. B., nes taip sakė nurodyti. Pagalvojo, kad ne iš jos vienos skolinasi, todėl prašė nurodyti B. Negrąžino 350 eurų nei S., nei B. Šiuo metu su B. santykiai yra labai blogi, ji kreipėsi net į policiją. Visada užsipuolą ją einant pas mamą, išvadina necenzūriniais žodžiais. Po kreipimosi į teismą tokie santykiai pasidarė. Matyt iš S. P. sužinojo, kad kreipėsi į teismą. Kiek žino policija jį nubaudė. Toje administracinio nusižengimo byloje ji pripažinta nukentėjusiąja. Su pateikta žinute yra susipažinusi. B. ne kartą meilėje prisipažino jai, kvietė į pasimatymus. Tuo metu ją siejo santykis su S. B.. Nebuvo artimi, jis mergino ją. Į kokią sąskaitą pervesti pinigus parašė iš S. B. W. programėlės, bet tos žinutės ji jau neberado. S. P. skolinosi per S. B., ji paklausė ką nurodyti paskirtį, sako S. parašyk B. Skambučio metu prašė paskolinti, sutarė, kad iki rugpjūčio 1 grąžins pinigus į tą pačią sąskaitą. Jie visi trys pokalbyje dalyvavo. S. P. nebuvo skolinusi anksčiau, B. yra skolinusi 30 eurų, jis yra grąžinęs. Terminą iki kada grąžinti skolą pasakė pati ieškovė. Santykiai tuo metu tikrai nebuvo konfliktiški. Pateikti tos žinutės su sąskaitos numeriu negali, nes ištrintos žinutės. Prašo teismo tenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismo posėdžio metu atsakovė S. P. paaiškino, kad į jos sąskaitą įkrito 200 eurų. S. B. paskambino, pasakė, kad įkris tau pinigai. Iki to šitos moters ji nežinojo. Po kelių valandų vėl įkrito pinigai. Ji S. B. pasakė, kad tokių dalykų niekada nebūtų. Ir tada po kiek laiko ateina šaukimas dėl skolos. Jos (V. J.) nebuvo net akyse mačiusi, iki kol sulaukė skambučio. S. B. paprašė jos sąskaitos numerio, sako jam viena moteris turi pervesti pinigų į sąskaitą. Jos santykiai su B. draugiški, draugauja, bendrauja, bet nesugyventiniai. 2024 metų liepos mėnesį B. buvo tik ką grįžęs iš užsienio. Žinute B. nusiuntė savo sąskaitos numerį. Pokalbyje WhatsApp programėle nedalyvavo, su V. J. nėra kalbėjus. Iš V. J. pinigų nesiskolino, B. netarpininkavo, o ji (V. J.) jam pervedė per jos sąskaitą. Per du kartus buvo atlikti pavedimai. Gavus pinigus iškart nuėmė ir nunešė B.
Šalies argumentai
6. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Simonas Makrickas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus. Nurodė, kad iš atsakovės pusės nėra paneigtas pinigų gavimas. Prašo ieškovės ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
7. Atsakovės atstovė advokatė Sigita Mačytė – Šulskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės ieškinys neįrodytas, todėl turėtų būti atmestas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė V. J. 2024-07-17 dviem mokėjimo pavedimais atsakovei S. P. pervedė iš viso 350 Eur, t. y. padarė vieną pavedimą 200 Eur sumai, ir antrą – 150 Eur sumai. Abiejų mokėjimų paskirtyje nurodoma „B.“. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 350 Eur, nurodydama, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
Dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinio kvalifikavimo
9. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje pateiktą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
10. Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, pripažįstama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).
11. Nagrinėjamu atveju tarp šalių rašytinė paskolos sutartis sudaryta nebuvo. Pinigų skolinimo atsakovei faktą ieškovė įrodinėja dviem mokėjimo pavedimais, darytais 2024-07-17. Pažymėtina, kad atsakovė pripažįsta iš ieškovės gavusi minėtas pinigų sumas, tačiau neigia, jog šiuos pinigus ji skolinosi iš ieškovės. Atsakovė nuosekliai viso proceso metu teigė, jog pinigai buvo skirti ne jai, o kitam asmeniui – S. B., kad ieškovės ji niekada nebuvo mačiusi ir jos nepažįsta, ir kad ji nesiskolino iš ieškovės pinigų. Aplinkybę, kodėl ieškovė pervedė pinigus į atsakovės sąskaitą, atsakovė aiškino tuo, kad to jos prašė S. B. Ieškovė gi priešingai teigia, kad atsakovė iš jos skolinosi pinigus, kad tai buvo daroma telefonu, per WhatsApp programėlę, pokalbis vyko iš S. B. telefono, kad tai buvo garsinis skambutis, kurio metu jie visi trys bendravo.
12. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra objektyviai nustatytas būtinas paskolos sutarties požymis – pinigų perdavimo faktas. Tačiau kitas būtinas paskolos sutarties elementas yra paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą.
13. Į bylą pateiktais įrodymais nustatyta, ir atsakovė šios aplinkybės neginčija, kad ieškovė į atsakovės sąskaitą pervedė ieškinyje nurodytą pinigų sumą – 350 Eur. Tačiau ieškovė šioje byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės įsipareigojimą grąžinti ieškovei jos pervestą (kaip teigia ieškovė – paskolintą) pinigų sumą – 350 Eur.
14. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas šioje byloje nenustatė atsakovės įsipareigojimo grąžinti gautą 350 Eur sumą.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl pinigų pervedimo veiksmo teisinio kvalifikavimo, nurodyta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-K3-21-378/2018).
16. Pažymėtina, kad dėl ginčo šalis siejančių santykių teisinio kvalifikavimo teismas kiekvienu atveju sprendžia pagal šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu išdėstytas aplinkybes, tirdamas ir vertindamas jų pateiktus įrodymus. Civilinėje teisėje ir civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisę spręsti dėl savo asmeninių teisių įgyvendinimo (ar neįgyvendinimo), pasirinkti šių teisių gynimo būdus priklauso išimtinai tik šių teisių savininkui. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus ieškinio elementus, įgyvendindamos rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principus (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai), nustato pačios ginčo šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018).
17. Pažeistas civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka ir būdais, neviršydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dispozityvumo principo (CK 1.137 ir 1.138 straipsniai, CPK 13 straipsnis). Dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai protingo žmogaus požiūriu leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
18. Sprendžiant šalių ginčą dėl iš pinigų pervedimo atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios visumos daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų.
19. Byloje esantys du mokėjimo pavedimai, kuriais ieškovė įrodinėja paskolinius teisinius santykius su atsakove S. P., yra su nurodyta mokėjimo paskirtimi „B.“.
20. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės reikalavimą, pateikė į bylą įrodymą, ieškovės atsakovei rašytą žinutę su tokiu tekstu: „Laba diena, tai kaip cia gaunasi S., kodėl Jus man melavote?S. tvirtina, kad Jus ne kartu ir pas Ji nemiegate. Ir tai man prisieke savo vaiku! Ir vakar prasesi manes, o ir po musu pokalbio skambinejo, rasinejo. Teigiate esanti suaugusi moteris, bet kam tie zaidimai is Jusu paaugliski. Juk suprantate, kad as jo sirdyje ir kitaip jau nebus. Jums niekada nebuti tokiai kaip as! Turekite isdidumo ir nekibkite prie Jo. Vyliuosi dingsite is musu gyvenimo!” (kalba netaisyta). Teismo posėdžio metu ieškovė V. J. patvirtino, kad tai yra jos rašyta žinutė atsakovei S. P. Taip pat ieškovė teisme patvirtino, kad ją ir S. B. siejo romantiniai santykiai, jis ją mergino. Taigi iš esmės ieškovė teisme patvirtino, kad ją ir S. B. pinigų pervedimo laikotarpiu siejo artimi santykiai.
21. Tuo tarpu objektyvių įrodymų apie tai, kad atsakovė S. P. būtų kokiu nors būdu ar forma išreiškusi pageidavimą skolintis pinigus iš ieškovės, išskyrus ieškovės paaiškinimą, byloje nėra.
22. Teismo vidinį įsitikinimą, kad ieškovė per atsakovės S. P. sąskaitą pinigus pervedė savo tuometiniam širdies draugui S. B., patvirtina ir ta aplinkybė, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jai grįžus į P. ir 2024 m. rugpjūčio pradžioje sutikus S. B., ji jo teiravosi kaip yra su paskola, kas rodo, kad iš tiesų pinigai buvo skirti būtent S. B., kas ir buvo nurodyta ieškovės daromų pavedimų paskirtyje. Todėl tokių aplinkybių kontekste labiau tikėtina, kad ieškovė neskolino pinigų atsakovei S. P., o per jos sąskaitą pervedė pinigus savo tuometiniam draugui S. B.
23. Teismas nagrinėdamas šią civilinę bylą buvo tenkinęs atsakovės prašymą liudytoju byloje apklausti S. B.. Tačiau šiam asmeniui nepavyko prisijungti prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu, todėl šio asmens apklausa teisme neįvyko.
24. Atsakovė, neneigdama pinigų gavimo iš ieškovės fakto, nuosekliai teigė, kad tai buvo ne paskola, o S. B. padaryta paslauga sudarant galimybę pasinaudoti jos banko sąskaita gaunant piniginį pavedimą S. B. iš ieškovės V. J.. Be to, vertinant ieškovės atliktų pavedimų atsakovei mokėjimo paskirtį akivaizdu, jog ieškovė aiškiai nurodė, kam yra skirti pinigai, pavedimo paskirtyje nurodydama „B.“. Ieškovės posėdžio metu duoti paaiškinimai neva tokią paskirtį parašyti jai nurodė atsakovė S. P., teismo vertinami kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
25. Remiantis mokėjimo nurodymuose nurodyta mokėjimo paskirtimi, pažymėtina, kad nei viename ieškovės atliktame mokėjimo pavedime atsakovei nėra nurodyta esminė paskolos sutarties sąlyga, t. y. visų pirma, kad tai yra paskola, o antra, nėra nurodyta paskolos gavėjo, šiuo atveju – atsakovės, įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Todėl konstatuotina, kad abu ieškovės į atsakovės sąskaitą atlikti mokėjimai yra vienašaliai ieškovės patvarkymai pervesti (sumokėti) šiuose mokėjimo dokumentuose nurodytas pinigų sumas pavedimo paskirtyje nurodytam asmeniui – B. (CK 1.63, 1.64, 6.154, 6.156, 6.870 straipsniai).
26. Taigi įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad vien faktas, jog ieškovė pervedė atsakovei pinigus, savaime neįrodo paskolos teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės buvimo. Ieškovei nepateikus jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalys buvo susitarusios dėl paskolos grąžinimo, nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovės įsipareigojimą grąžinti ieškovei pervestą sumą, taip pat kitokių, nors ir netiesioginių, paskolos sandorio sudarymo įrodymų, teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti mokėjimo pavedimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis). Nagrinėjamu atveju yra tik vienas iš paskolos sutarties elementų – paskolos dalyko perdavimas, tačiau nėra antrojo – kitos šalies įsipareigojimo grąžinti skolą. Nenustačius vieno iš būtinų paskolos sutarties požymių – paskolos gavėjo (atsakovės) įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui (ieškovei) tokią pat pinigų sumą, nėra pagrindo ieškinio patenkinimui.
27. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytus argumentus nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo paskolos teisinių santykių, todėl ieškovės reikalavimas dėl 350 Eur paskolos priteisimo iš atsakovės atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis) ir nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024-11-04 sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-09438 šioje byloje buvo teikiama 100 proc. valstybės apmokama teisinė pagalba. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma patvirtina, kad už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą valstybė patyrė 493,75 Eur dydžio išlaidas. Todėl iš ieškovės priteistinos valstybės patirtos išlaidos, suteikiant atsakovei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą – 493,75 Eur.
30. Teismas patyrė 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį atmetus, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) už procesinių dokumentų įteikimą ir 493,75 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus 75 ct) atsakovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, procesinių dokumentų įteikimo įmokos kodas – 5662. Išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.