- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- 1-71-780/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Kaltinamasis
- G. V., A. V., D. K.
- Nukentėjusysis
- Ž. J., D. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turinis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,
D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardoje jaunesniuoju specialistu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis G. V. kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas tuo, kad:
1) 2019 m. kovo 3 d. apie 15 val. 15 min., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio G. V., kambaryje nesunkiai sužalojo žmogų – Ž. J., o būtent, tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip 2 smūgius sėdinčiam Ž. J. į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant grindų, tokiu būdu nukentėjusiajam Ž. J. padarė odos nubrozdinimus veide, kairėje alkūnėje, veido sumušimą ir nosies kaulų lūžimą ir nukentėjusįjį Ž. J. nesunkiai sužalojo, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje;
2) 2019 m. kovo 3 d. apie 15 val. 20 min., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje G. V., veikdamas kartu su D. K. ir A. V., visi bendrais veiksmais nesunkiai sužalojo žmogų – D. G., o būtent, jis, po Ž. J. kambaryje suduotų smūgių, priėjęs prie tame pačiame kambaryje sėdėjusio D. G., kurį rankomis sugriebęs už drabužių apykaklės tempė, tokiu būdu nukentėjusįjį D. G. pargriovė ant grindų ir tyčia sudavė kojomis ne mažiau kaip 2 smūgius gulinčiam D. G. į kairį šoną ir kitas kūno vietas, po ko jis, vėl rankomis sugriebęs D. G. už drabužių apykaklės, D. G. ištempė į kiemą, kur tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su D. K. ir A. V., visi bendrai sudavė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip po 2 smūgius ant žemės gulinčiam D. G. į kairį šoną ir kitas kūno vietas, tokiu būdu jis bendrais veiksmais su D. K. ir A. V. nukentėjusiajam D. G. padarė poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, dešinės ausies kaušelio srityje, odos nubrozdinimus kaktos srityje, kairio antakio srityje, nosies vidurinėje dalyje, smakro vidurinėje dalyje, kairės pusės VIII šonkaulio lūžimą ir nukentėjusįjį D. G. nesunkiai sužalojo, nes dėl kairės pusės VIII šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tai yra padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
2020 m. sausio 13 d. prašymu dėl kaltinimo pakeitimo prokurorė pakeitė kaltinimą G. V. dėl nukentėjusiojo D. G. sužalojimo ir kaltina tuo, kad 2019 m. kovo 3 d. apie 15 val. 20 min., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje G. V., veikdamas kartu su D. K. ir A. V., visi bendrais veiksmais nesunkiai sužalojo žmogų – D. G., o būtent, jis, po Ž. J. kambaryje suduotų smūgių, priėjęs prie tame pačiame kambaryje sėdėjusio D. G., kurį rankomis sugriebęs už drabužių apykaklės tempė, tokiu būdu nukentėjusįjį D. G. pargriovė ant grindų ir kartu su D. K. ir A. V. visi bendrai tyčia sudavė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip po 2 smūgius kojomis D. G. į įvairias kūno vietas, po ko jis, vėl rankomis sugriebęs D. G. už drabužių apykaklės, D. G. ištempė į kiemą, kur tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su D. K. ir A. V., visi bendrai sudavė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip po 2 smūgius ant žemės gulinčiam D. G. į kairį šoną ir kitas kūno vietas, tokiu būdu jis bendrais veiksmais su D. K. ir A. V. nukentėjusiajam D. G. padarė poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, dešinės ausies kaušelio srityje, odos nubrozdinimus kaktos srityje, kairio antakio srityje, nosies vidurinėje dalyje, smakro vidurinėje dalyje, kairės pusės VIII šonkaulio lūžimą ir nukentėjusįjį D. G. nesunkiai sužalojo, nes dėl kairės pusės VIII šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tai yra padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. V. kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. kovo 3 d. apie 15 val. 20 min., sodybos esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios G. V., kieme, veikdamas kartu su G. V. ir D. K., visi bendrais veiksmais nesunkiai sužalojo žmogų – D. G., o būtent, G. V. sugriebus nukentėjusįjį D. G. už drabužių apykaklės ir pastarąjį ištempus iš gyvenamojo namo į kiemą, jis kartu su G. V. ir D. K. tyčia sudavė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip po 2 smūgius ant žemės gulinčiam D. G. į kairės pusės šoną ir kitas kūno vietas, tokiu būdu jis bendrais veiksmais su G. V. ir D. K. nukentėjusiajam D. G. padarė poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, dešinės ausies kaušelio srityje, odos nubrozdinimus kaktos srityje, kairio antakio srityje, nosies vidurinėje dalyje, smakro vidurinėje dalyje, kairės pusės VIII šonkaulio lūžimą ir nukentėjusįjį D. G. nesunkiai sužalojo, nes dėl kairės pusės VIII šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tai yra padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
2020 m. sausio 13 d. prašymu dėl kaltinimo pakeitimo prokurorė pakeitė kaltinimą A. V. ir kaltina tuo, kad 2019 m. kovo 3 d. apie 15 val. 20 min., sodyboje, esančioje(duomenys neskelbtini), priklausančioje G. V., veikdamas kartu su G. V. ir D. K., visi bendrais veiksmais nesunkiai sužalojo žmogų – D. G., o būtent, po kambaryje G. V. suduotų smūgių Ž. J., G. V. priėjus prie tame pačiame kambaryje sėdėjusio D. G., kurį rankomis sugriebus už drabužių apykaklės ir pastarąjį pargriovus ant grindų, jis kartu su G. V. ir D. K. visi bendrai tyčia sudavė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip po 2 smūgius kojomis D. G. į įvairias kūno vietas, po ko G. V., sugriebęs D. G. už drabužių apykaklės, ištempė D. G. į kiemą, kur tęsdamas nusikalstamą veiką, jis kartu su G. V. ir D. K., visi bendrai sudavė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip po 2 smūgius ant žemės gulinčiam D. G. į kairį šoną ir kitas kūno vietas, tokiu būdu jis bendrais veiksmais su G. V. ir D. K. nukentėjusiajam D. G. padarė poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, dešinės ausies kaušelio srityje, odos nubrozdinimus kaktos srityje, kairio antakio srityje, nosies vidurinėje dalyje, smakro vidurinėje dalyje, kairės pusės VIII šonkaulio lūžimą ir nukentėjusįjį D. G. nesunkiai sužalojo, nes dėl kairės pusės VIII šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis D. K. kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. kovo 3 d. apie 15 val. 20 min., sodybos esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios G. V., kieme, veikdamas kartu su G. V. ir A. V., visi bendrais veiksmais nesunkiai sužalojo žmogų – D. G., o būtent, G. V. sugriebus nukentėjusįjį D. G. už drabužių apykaklės ir pastarąjį ištempus iš gyvenamojo namo į kiemą, jis kartu su G. V. ir A. V. tyčia sudavė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip po 2 smūgius ant žemės gulinčiam D. G. į kairės pusės šoną ir kitas kūno vietas, tokiu būdu jis bendrais veiksmais su G. V. ir A. V. nukentėjusiajam D. G. padarė poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, dešinės ausies kaušelio srityje, odos nubrozdinimus kaktos srityje, kairio antakio srityje, nosies vidurinėje dalyje, smakro vidurinėje dalyje, kairės pusės VIII šonkaulio lūžimą ir nukentėjusįjį D. G. nesunkiai sužalojo, nes dėl kairės pusės VIII šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
2020 m. sausio 13 d. prašymu dėl kaltinimo pakeitimo prokurorė pakeitė kaltinimą D. K. ir kaltina tuo, kad 2019 m. kovo 3 d. apie 15 val. 20 min., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje G. V., veikdamas kartu su G. V. ir A. V., visi bendrais veiksmais nesunkiai sužalojo žmogų – D. G., o būtent, po kambaryje G. V. suduotų smūgių Ž. J., G. V. priėjus prie tame pačiame kambaryje sėdėjusio D. G., kurį rankomis sugriebus už drabužių apykaklės ir pastarąjį pargriovus ant grindų, jis kartu su G. V. ir A. V., visi bendrai tyčia sudavė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip po 2 smūgius kojomis D. G. į įvairias kūno vietas, po ko G. V., sugriebęs D. G. už drabužių apykaklės, ištempė D. G. į kiemą, kur tęsdamas nusikalstamą veiką, jis kartu su G. V. ir A. V., visi bendrai sudavė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip po 2 smūgius ant žemės gulinčiam D. G. į kairį šoną ir kitas kūno vietas, tokiu būdu jis bendrais veiksmais su G. V. ir A. V. nukentėjusiajam D. G. padarė poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, dešinės ausies kaušelio srityje, odos nubrozdinimus kaktos srityje, kairio antakio srityje, nosies vidurinėje dalyje, smakro vidurinėje dalyje, kairės pusės VIII šonkaulio lūžimą ir nukentėjusįjį D. G. nesunkiai sužalojo, nes dėl kairės pusės VIII šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamųjų pozicija dėl kaltės ir jų parodymai
Kaltinamasis G. V. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nusikaltimų nepadarė. Nurodė, kad į jam priklausančią sodybą buvo priėmęs gyventi R. J., kuris sodyboje 2019 m. kovo 2 d. surengė savo gimtadienį. Jame dalyvavo R. J. artimieji, taip pat jis (G. V.) su žmona. Maždaug apie 20.30 val. atėjo nukentėjusysis Ž. J.. Jis jau buvo išgėręs, o dar daugiau išgėręs ėmė elgtis agresyviai, reiškė nepasitenkinimą D. G.. Jo brolis G. J. taip pat pyko ant D. G.. Vienu metu išgirdo, kad kitoje patalpoje G. ir Ž. J. labai ginčijosi, už sienos pasigirdo, riksmai, keiksmažodžiai. Jo žmona nuėjo pažiūrėti ir sugrįžusi liepė eiti jam, sakė, kad Giedrius užgulęs Ž. kumščiuoja. Nuėjęs pamatė, kad G. J. užsigulęs ant krūtinės Ž. J., kuris gulėjo ant menčių, ir smūgiuoja jam į veidą. V. Ž. Jocevičiaus veidas buvo kruvinas. Jis juos išskyrė. G. J. pasakė, kad brolis sumušė jų dėdę Ž. J.. Pastarąjį rado lauke, jo lūpa buvo sutinusi, o po akim buvo didelis gumbas. Po to kažkas iš moterų nušluostė kraują nuo nukentėjusiojo Ž. J. veido ir J. I. nuvežė jį namo. Kraujas Ž. J. bėgo iš nosies. Po kiek laiko policija atvažiavo ir išsivežė G. J., bet šis netrukus vėl grįžo, sakė pabėgo iš namų nuo policijos. Sekančią dieną R. J. parašė SMS žinutę, kad atėjo Ž. J., D. G. ir jie geria, triukšmauja, prašė juos išvyti. Jis su sūnumi A. V. ir žentu D. K. nuvažiavo į savo sodybą ir R. J. jį įsileido į vidų. Didžiajame kambaryje už stalo rado abu nukentėjusiuosius. R. J. į didįjį kambarį neužėjo, o G. J. buvo mažajame kambaryje, jį matė praeidamas į didįjį kambarį. Jis liepė nukentėjusiesiems susirinkti daiktus ir išeiti, bet jų nemušė. Jie abu buvo labai girti ir išėjo. Tik jiems išeinant, kambario tarpduryje pamatė savo sūnų ir žentą, nematė kada jie įėjo į namą paskui jį. Nukentėjusiųjų namo viduje niekas nemušė. Paskui nukentėjusiuosius į lauką išėjo ir jis su sūnumi ir žentu. Matė kaip D. G. keliuku ėjo link pagrindinio kelio, o Ž. J. jau nematė, jis nuėjo už ūkinio pastato. Nukentėjusiųjų niekas nemušė ir lauke. Po kiek laiko buvo atvažiavusi policija, tikrino jo rankas, jis sakė, kad nieko nemušė. Vėliau tyrimo metu D. G. sakė, kad J. nori iš jo 3 000 Eur, todėl ir sugalvojo šią istoriją. J. konfliktuoja su juo, nes jis suarė neįteisintą keliuką į jų žemę per savo žemės sklypą.
Kaltinamasis A. V. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nusikaltimo nepadarė. Nurodė, kad 2019 m. kovo 3 d. tėvas G. V. pasakė, kad reikia vykti į tėvo sodybą, kur tuo metu gyveno R. J., nes yra atėję Ž. J. ir D. G., kuriuos reikia išprašyti, nes jie girtuokliauja, daro betvarkę. Jis su tėvu ir D. K. nuvažiavo į tėvo sodybą. Duris atidarė R. J. ir tėvas pirmas nuėjo į kambarį. Kai jis įėjo paskui, matė mažajame kambaryje R. J. ir G. J.. Nukentėjusieji buvo didžiojoje patalpoje. Jis pats liko koridoriuje, o paskui nuėjo į virtuvę prie lango. D. K. buvo ties tarpduriu. Nematė, kad nurodyti asmenys iš mažojo kambario būtų nuėję į didįjį. Išgirdo kaip tėvas kambaryje pasakė „kas čia vyksta, ką čia darot, pasiimkit savo daiktus ir išeikit“. Pirmas išbėgo Ž. J., po kelių akimirkų D. G.. Paskui juos išėjo ir jis su tėvu bei D. K.. Tuo metu matė kaip Ž. J. bėgo per kalną, pro ūkinio pastato kairę pusę, o D. G. ėjo link savo namų keliu. Kieme jokių konfliktų nevyko. D. G. jokių smūgių jis nesudavė. D. K. greitai išvažiavo, o jis su tėvu vaikštinėjo aplink kūdrą. Po kurio laiko policija nuvyko pas J., o paskui atvažiavo į tėvo sodybą. Policijos pareigūnai apklausinėjo tėvą, tačiau jo neapklausinėjo, jis jiems jokių įtarimų nesukėlė.
Kaltinamasis D. K. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nusikaltimo nepadarė. Nurodė, kad 2019 m. kovo 3 d. buvo uošvio G. V. laukuose ir apie 15 val. G. V. paprašė nuvežti jį į jam priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, minėjo, kad jam R. J. parašė žinutę. Kai jie atvažiavo į sodybą, R. J. atidarė duris ir pirmas įėjo G. V., kuris nuėjo į didįjį kambarį. Jis (D. K.) buvo prie šio kambario prie durų, o A. V. kažkur šalia jo. R. J. tame kambaryje nebuvo, o kur buvo G. J. nepamena. G. V. pasakė D. G. ir Ž. J. „ką jūs čia veikiat, greitai eikit iš čia, kad čia jūsų nebūtų“. Pirmas atsistojo ir išėjo Ž. J., o neužilgo išėjo ir D. G.. Tada ir jie visi trys bei visi, kurie buvo tame name, išėjo į lauką. Tuo metu matė D. G. einantį link savo namų pagrindiniu keliu, o Ž. J. matė einantį nuo kalno link savo namų pusės. D. G. smūgių jis nesudavė, kieme jo niekas nemušė. Neužilgo sėdo į savo automobilį ir išvažiavo namo. Vėliau buvo atvažiavęs pas uošvį G. V., kur atėjęs D. G. kalbėjo, kad „tie tavo antpečiai, riekia tave išsaugoti, nenoriu nieko blogo, viskas yra sugalvota, viskas yra melas“.
Byloje ištirti įrodymai
Nukentėjusysis Ž. J. teismo posėdžių metu parodė, kad 2019 m. kovo 2 d. su abiem seserimis buvo Krosnoje, ten sutiko D. G., su kuriuo gėrė alkoholį pas draugą. Kai ruošėsi eiti namo, susibarė su D. G., jie susistumdė ir abu nukrito ant asfalto. Neprisimena, ar vienas kitam sudavė smūgius. Jam nosis nebuvo sužalota, nieko neskaudėjo. Gal ir galėjo būti, kad dėl alkoholio nejautė skausmo. Paskui jį kažkas nuvežė pas brolį R. J., kur jie šventė brolio gimtadienį (t. 5, b. l. 152). Vakare švenčiant brolio gimtadienį G. V. sodyboje jis susistumdė su broliu G. J.. Abu buvo nugriuvę ant žemės ir susimušė, bet brolis jam nesudavė smūgių ir jo nesužalojo, nes vėliau atvykusi greitoji pagalba jam nieko nenustatė, o policija jį nubaudė už melagingus parodymus. Kodėl iškvietė policiją, bet pasakė, kad jo niekas nesužalojo nežino. Patvirtino, kad tuo metu brolis G. J. jau laukė teismo už D. G. sumušimą. Tiksliai aplinkybių nepamena, nes buvo girtas. Sekančią dieną ryte paskambinęs R. J. pakvietė ateiti išgerti alaus. Kai nuėjo pas jį, rado D. G., G. J. ir R. J.. G. V. sodyboje visi gėrė alų ir degtinę. Vienu metu atvažiavo D. K. ir A. V., bet kieme pakalbėję su R. J. išvažiavo. Po 5 min. atvažiavo A. V., D. K. ir G. V.. Įbėgęs į kambarį G. V. iš karto trenkė jam sėdinčiam į veido sritį du kartus, pataikė į nosį. Tuo metu D. G. ir R. J. sėdėjo ant lovos, o G. J. sėdėjo ant kėdės. Po smūgių jis nukrito ant grindų, o atsistojęs išbėgo į lauką. Eidamas link namų, nuo kalno matė kaip kieme D. G. spardo D. K., A. V. ir G. V.. Kai parbėgo namo, apie sumušimą pranešė policijai. Atvažiavusi greitoji pagalba apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę. Ligoninėje jam nustatė nosies lūžį. Policijai nurodė, kad sumušė G. V., taip pat sakė, kad buvo sumuštas ir D. G. (t. 5, b. l. 80-81).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Ž. J. buvo nurodęs tokias aplinkybes:
- 2019-03-03 apklausos metu teigė, kad G. V. jam sėdinčiam prie stalo sudavė tris kartus į veido sritį. Po šių smūgių jis nukrito nuo kėdės ant žemės, tuomet G. V. du kartus sudavė rankomis jam į galvą. Atsikėlęs pabėgo į kiemą, o parbėgęs namo išsikvietė policiją. Daugiau nieko paaiškinti negalėjo (t. 1, b. l. 58-59);
- 2019-03-05 apklausos metu teigė, kad G. V. jam sėdinčiam prie stalo sudavė tris kartus į veido sritį. Po šių smūgių jis nukrito nuo kėdės ant žemės, tuomet G. V. du kartus sudavė rankomis jam į galvos sritį. Teigė, kad prie namo D. G., gulintį ant žemės, spardė G. V. kartu sūnumi A. V. (t. 1, b. l. 61-62);
- 2019-04-16 apklausos metu teigė, kad G. V. dešinės rankos kumščiu jam sėdinčiam sudavė į veidą, tačiau kiek smūgių buvo pasakyti negali, nepamena. Taip pat nurodė, kad matė kaip kieme, netoli automobilio, ant žemės gulėjo D. G., kurį spardė A. V. ir G. V.. Tuo metu D. K. stovėjo prie automobilio ir nespardė D. G.. Vėliau G. J. nesakė jam, kad namo viduje būtų spardę D. G. (1 t., b. l. 65-67);
- 2019-06-07 parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad G. V. jam sudavė kumščiu du kartus į veidą ir jis nukrito ant žemės. Atsistojęs pabėgo ir bėgant į namus matė kaip visi trys spardo ant žemės gulintį D. G. (t. 1, b. l. 113-123);
- 2019-06-14 apklausos metu teigė, kad matė, jog D. G., gulintį ant žemės, spardė trise, t. y. G. V., jo sūnus A. V. ir žentas D. K.. Nurodė, kad anksčiau apklausiamas taip pat sakė, jog D. G. spardė V. su sūnumi ir žentu, tik gal jį ne taip suprato, nes tiek smulkiai neklausinėjo, ar tiesiog "prasileido" rašant kompiuteriu protokolą (t. 1, b. l. 71-73);
- 2019-07-25 apklausos metu teigė, kad 2019-03-02 vykusio gimtadienio metu tarp jo brolio G. J. ir jo įvyko konfliktas, kurio metu jie tarpusavyje susibarė, vienas su kitu susistumdė, tačiau jo brolis jam smūgių nesudavė, jo nemušė ir jo nesužalojo (t. 1, b. l. 74-77);
- 2019-07-25 akistatos su įtariamuoju G. V. metu nurodė, kad smūgius D. G. sudavė G. V. ir D. K.. Matė, kad D. G. buvo mušamas ant kelio netoli šios sodybos (t. 1, b. l. 82-90);
- 2019-07-25 akistatos su įtariamuoju D. K. metu nurodė, kad kieme gulintį D. G. kojomis spardė ir smūgius sudavė G. V. ir D. K. (t. 1, b. l. 95-101);
- 2019-07-25 akistatos metu su įtariamuoju A. V. nurodė, kad ant žemės gulintį D. G. prie pagrindinio kelio, šalia gyvenamojo namo mušė D. K. ir G. V., kurie smūgius sudavė kojomis. Nematė, kad A. V. būtų sudavęs smūgius D. G. (t. 1, b. l. 106-110);
- 2019-09-10 papildomo parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad bėgdamas nuo G. V. sodybos sustojo ir atsisukęs matė, kaip D. K., G. V. ir A. V. visi spardė kojomis ant žemės gulintį D. G. (t. 1, b. l. 124-127).
Nukentėjusysis D. G. teismo posėdžių metu parodė, kad dėl dažno gėrimo neprisimena ką veikė 2019 m. kovo 2 d., neprisimena, ar buvo susitikęs Krosnoje su Ž. J., neprisimena ar jam sudavė (t. 5, b. l. 152). Patvirtino, kad 2019 m. kovo 3 d. jis buvo G. V. sodyboje ir kartu su Remigijum, Giedrium bei Ž. J. gėrė alkoholį. Kai atėjo pas juos jis buvo pagiringas, todėl išgėrus dar daugiau neprisimena visko, kas tą dieną vyko. Tvirtina, kad kovo 3 d. niekas jos nemušė ir nespardė, nes būtų tai jautęs. Jis dažnai išgeria ir dažnai griuvinėja pats, todėl galėjo pats kažkur nugriūti ir susižaloti. Nurodė, kad prieš kovo 3 d., vasario mėnesio pabaigoje, buvo griuvęs (duomenys neskelbtini) kaime ant ledo, todėl galėjo susilaužyti šonkaulį ir tada. Tarp šio įvykio ir kovo 3 d. jis gėrė ne vieną kartą, nes kai užsikabina, būna sunku sustoti, būna daugiadienis gėrimas. Kai išgeria, skausmų nejaučia. Kovo 3 d. jokio skausmo jis nejautė. Tik praėjus kelioms dienoms pradėjo jausti skausmą ir nuvažiavo pas šeimos daktarą, kuris pasakė, kad jam lūžo vienas šonkaulis. Veido nubrozdinimai tikriausiai atsirado kai nugriuvo į žvyrą jau išėjęs iš G. V. sodybos. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai skiriasi, nes jis viską pasakojo pagal tai, ką jam nurodė J. Jis pats nejautė, kad jį kas nors spardė, bet tuo jį įtikino broliai J.. Kodėl jie norėjo jį tuo įtikinti nežino, tik žino, kad jie nesutaria su G. V., kuris suarė jų kelią ir dėl to jie pykstasi. Jis matė, kad po kovo 3 d., gal trečią dieną, Ž. J. buvo mėlynės po akimis, klausė kas nutiko, bet jis nieko neatsakė (t. 5, b. l. 81-83).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. G. buvo nurodęs tokias aplinkybes:
- 2019-03-07 apklausos metu teigė, kad 2019-03-03 jis matė tik G. V., o kitų dviejų kaltinamųjų nematė. Apie tai, kad jie atvyko trise jam sakė Ž. ir G. J.. Kažkuris vienas, kuris atvažiavo su G. V., priėjo prie jo ir ranka už "čiuprynos" sugriebė bei ištraukė į kiemą. Prie plento jis gulėjo ant žemės, kai jį pradėjo spardyti. Spardė lyg vienas žmogus, bet kuris pasakyti negali, jam atrodo, kad spyrė G. V. sūnus (t. 2, b. l. 7-9);
- 2019-06-19 parodymų patikrinimo metu nurodė, kad jis nematė, kas priėjo prie jo, tačiau pajautė, kaip kažkas sugriebė jį už "čiuprynos" ir pradėjo temti link virtuvės, nutempė ant kiemo. Nurodė vietą ir paaiškino, kad gulintį ant žemės jį pradėjo spardyti, tačiau tiksliai pasakyti, kas spyrė, negali (t. 2, b. l. 54-61);
- 2019-06-21 apklausos metu teigė, kad įėjęs į kambarį G. V. sudavė dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį Ž. J. į veido sritį, bet po suduoto smūgio Ž. J. nenukrito ir atsistojęs pabėgo. Taip pat kambaryje, netoli durų, buvo G. V. žentas bei sūnus A. V.. Po to iš karto pajuto, kad G. V. rankomis sugriebė jį už apykaklės iš nugaros pusės ir parvertė ant grindų bei ištempė į kiemą. Kambaryje jam smūgių niekas nesudavė. Kieme, gulint ant šono, pajuto 3-4 smūgius į kairį, šoną. Kas konkrečiai jam sudavė smūgius nurodyti negali, nes užsidengė veidą. Mano, kad smūgius jam sudavė ne vienas žmogus, o dviese, nes smūgiai buvo suduoti labai greitai (t. 2, b. l. 10-13);
- 2019-07-25 akistatos metu su įtariamuoju G. V. nurodė, kad 2019-03-03 G. V. sugriebė jam už pakarpos ir jį ištempė į kiemą. Tuo pat metu kai jį tempė G. V., matė, kad Ž. J. smūgį kumščiu sudavė G. V. žentas. Kai jį ištempė iš namo į kiemą, netoli pagrindinio kelio G. V. ir jo žentas jį spardė kojomis, sudavė 3 ar 2 smūgius į kairės pusės šoną. Ž. J. sužalojo G. V. žentas (t. 2, b. l. 21-29);
- 2019-07-25 akistatos su įtariamuoju D. K. metu nurodė, kad 2019-03-03, kai Ž. J. buvo suduoti smūgiai, tame pačiame kambaryje buvo jis, R. J., Ž. J., G. J., G. V.. Ar D. K. taip pat buvo tame kambaryje negali pasakyti, nes to neįsidėmėjo (t 2., b. l. 34-38);
- 2019-09-12 apklausos metu teigė, kad tiksliai nematė, kiek ir kokie konkrečiai asmenys jį gulintį ant žemės spardė, nes buvo užsidengęs veidą rankomis, tačiau jautė ir suprato, kad jį spardė tikrai ne vienas asmuo. Be to, po šio įvykio Ž. J. ir G. J. jam pasakojo, kad jie matė, jog jį gulintį spardė G. V., D. K. ir A. V. (t. 2, b. l. 44-47).
Liudytojas G. J. (nukentėjusiojo Ž. J. brolis) teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. kovo 2 d. šventė brolio R. J. gimtadienį. Jis su broliu Ž. J. apsistumdė, buvo nukritę ant žemės, bet vienas kitam smūgių nesudavė. Brolis nubėgo namo, išsišaukė policiją, greitąją pagalbą. Sakė, kad jam kažką skauda, bet greitoji pagalba pasakė, kad jam nieko nėra, o policija surašė protokolą už melagingus parodymus. Tuo metu jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl D. G. sužalojimo, už kurį jis (G. J.) yra nuteistas. Tą dieną jis nakvojo pas brolį R. J.. Kitą dieną atėjo brolis Ž. ir D. G.. Jie visi gėrė alkoholį. Dieną atvažiavo D. K., G. V. ir A. V.. G. V. iš karto sudavė sėdinčiam broliui Ž. J. du smūgius su kumščiu į veidą – antakį ir nosį. Nuo kėdės brolis nukritęs nebuvo. Kai brolis pabėgo, G. V. užsipuolė D. G. ir iš kojos sudavė jam smūgį į šoną. D. G. nukrito ant žemės. G. V. paėmė jį už čiuprynos ir ištempė į lauką. D. K. ir A. V. kambaryje nieko nedarė. Kieme visi kaltinamieji sudavė D. G. smūgius iš kojos. Įspyrė po vieną kartą, iš viso tris kartus. Liudytojas nurodė, kad posėdžio metu pagarsinti 2019-03-08 duoti jo parodymai yra teisingi, jis tyrėjai sakė, jog kambaryje D. G. spardė visi trys kalinamieji. Tačiau posėdžio metu jis taip pat nurodė, kad teisingi yra ir pagarsinti 2019-06-13 duoti jo parodymai, nors juose užfiksuota, kad D. G. kambaryje mušė tik G. V.. Liudytojas nurodė, kad 2019 m. birželio 13 d. tyrėja įkalbinėjo jį dar kartą duoti parodymus po akistatos su D. K., nes iš veido matė, kad jis buvo išsigandęs. Tačiau G. J. posėdžio metu patvirtino, jog jokios agresijos iš D. K. nejautė ir grasinimų nesulaukė. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl jis bijojo D. K. akistatos metu (t. 5, b. l. 140-141).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. J. buvo nurodęs tokias aplinkybes:
- 2019-03-08 apklausos metu teigė, kad 2019-03-02 pas R. J. šventė šio gimtadienį. Tą vakarą jokių konfliktų nebuvo, niekas nesiginčijo. Jis prisigėrė ir liko nakvoti pas brolį. Sekančią dieną su R. J., Ž. J. ir D. G., gėrė G. V. namuose. Apie 15 val. atvažiavo G. V., A. V. ir D. K.. Įėjęs į kambarį G. V. iš karto dešinės rankos kumščiu 2-3 kartus sudavė smūgius Ž. J. į veidą, iš nosies ir iš antakio bėgo kraujas. Tuomet G. V. griebė D. G. už "čiuprynos" parvertė ant grindų ir tada G. V., A. V. ir D. K. pradėjo spardyti D. G.. Po to G. V. vėl griebė už D. G. už "čiuprynos" ir išvilko į kiemą. Netoli mašinos D. G. kieme ant žemės spardė visi trys (t. 2, b. l. 102-104);
- 2019-06-13 akistatos metu su D. K. metu nurodė, kad D. K. 2019-03-03 jokių veiksmų, tarp jų ir smurtinių, D. G. atžvilgiu neatliko (t. 2, b. l. 107-110);
- 2019-06-13 apklausos metu, iš karto po akistatos su D. K., teigė, kad akistatos metu su D. K. neteisingai nurodė, kad D. G. atžvilgiu D. K. neatliko jokių smurtinio pobūdžio veiksmų, nes bijojo pasakyti teisybę, kad D. K. spardė D. G.. Teigė, kad pasilieka prie savo pirminių parodymų ir patikslindamas juos nurodė, kad tuomet kai D. G. norėjo išeiti iš kambario, G. V. rankomis sugriebė jį už apykaklės iš nugaros pusės ir parvertė ant grindų. D. G. nukritus ant grindų, prie šio priėjo G. V. ir pradėjo spardyti kojomis. Tuo metu D. K. ir A. V. stovėjo tarpduryje ir nieko nedarė. Kieme D. G. spardė visi trys (t. 2, b. l. 112-116);
- 2019-06-21 apklausos metu teigė, kad kai G. V. sudavė kambaryje gulinčiam D. G. 3-4 smūgius į kairės pusės šoną, tuo metu D. K. ir A. V. stovėjo tarpduryje ir nieko nedarė. Kieme D. G. spardė visi trys (t. 2, b. l. 120-123);
- 2019-07-25 akistatos metu su įtariamuoju G. V. nurodė, kad D. G. kambaryje mušė ir gulinčiam ant grindų smūgius koja sudavė G. V., kuris sugriebęs už apykaklės pastarąjį ištempė į kiemą, o ten G. V., D. K. ir A. V. ant žemės gulinčiam D. G. sudavė kojomis smūgius į įvairias kūno vietas (t. 2, b. l. 132-139);
- 2019-07-25 akistatos metu su įtariamuoju A. V. nurodė, kad kambaryje G. V. sugriebė ranka D. G. už “čiuprynos” ir šį pargriovęs ant grindų sudavė smūgį koja gulinčiam D. G. į šoną ar į sėdmenis. Tada G. V. ištempė D. G. į kiemą, kur sodybos kieme D. K., A. V. ir G. V. sudavė kojomis smūgius gulinčiam D. G. į šonus (t. 2, b. l. 144-149).
Liudytojas R. J. (nukentėjusiojo Ž. J. brolis) teismo posėdžio metu parodė, kad neprisimena kas buvo 2019 m. kovo 2 dieną, nes šventė savo gimtadienį, buvo girtas ir anksti užmigo. 2019 m. kovo 3 d. apie 12-13 val. pas jį atėjo D. G.. Tuo metu jis su broliais Giedriumi ir Ž. J. gėrė. D. G. atėjo jau kruvinas, apsidaužęs. Jo visas veidas buvo apdaužytas, kraujas apdžiūvęs buvo, ne pirmos dienos. Jiems geriant atvažiavo G. V., A. V. ir D. K.. Į namus užėjo pirmas G. V., po jo A. V., o D. K. buvo prie lauko durų, stovėjo priemenėje ir į kambarį nebuvo užėjęs. R. J. patvirtino, kad pats į kambarį negrįžo, buvo virtuvėje ir matė tik pro durų plyšį kas vyksta kambaryje. Matė kaip kambaryje G. V. smogė D. G. ir Ž. J.. D. G. G. V. sudavė kumščiu ar delnu, pataikė į galvą. Po to trenkė kumščiu Ž. J., kuriam pradėjo bėgti kraujas iš antakio ar iš nosies. Nepamena, kuriam pirmam G. V. sudavė. Pirmas per duris po smūgio išlėkė D. G.. Jo niekas netempė, jis išbėgo pats. Po to Ž. J. irgi išlėkė pro duris. Kieme D. G. matė prie eglės. Jį pamatė jau gulintį. G. V. kelis kartus įspyrė D. G. į užpakalį. Po to D. G. atsistojo ir nuėjo namo. Nepastebėjo ar dar kas nors jį spardė. Tuo metu A. V. ir D. K. stovėjo prie mašinos, maždaug už 3-4 metrų. Brolis Ž. J. tuo metu buvo ant kalno. D. G. ir Ž. J. sumušė tik G. V., o kodėl šioje byloje yra dar du kaltinamieji jis nežino. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo 13 ir liepos 5 d. jis sakė netiesą. Kodėl melavo negali paaiškinti. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. tyrėjai papasakojo viską kaip buvo, nes tuo metu jau negyveno pas G. V. sodyboje. Posėdžio metu nurodė, kad patvirtina savo 2019 m. rugsėjo 12 d. parodymus ir teigia, kad D. G. mušė G. V. ir A. V.. Posėdžio pradžioje nieko nesakė apie A. V., nes buvo pamiršęs. Negalėjo paaiškinti, kodėl posėdžio metu jis prisimena 2019 m. kovo 3 dienos įvykius, bet neprisimena kovo 2 d., nors abi dienas buvo girtas. Posėdžio metu R. J. patvirtino, kad visą šį melą byloje sugalvojo jis, jo tėvai ir brolis Ž. J., bet vėliau teigė, kad teisingi jo 2019 m. rugsėjo 12 d. parodymai (t. 5, b. l. 141-142).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. J. buvo nurodęs tokias aplinkybes:
- 2019-03-13 ir 2019-07-05 apklausų metu teigė, kad 2019-03-03 pas jį atėjo broliai G. J., Ž. J. ir pažįstamas D. G. ir jie visi kambaryje gėrė alų. Nuo išgerto alkoholio kiekio jis buvo girtas, todėl nepamena minėtos dienos tikslių įvykio aplinkybių. Pamena, kad į savo sodybą buvo atvažiavęs sodybos šeimininkas G. V., tačiau ar pastarasis atvažiavo ar su sūnumi A. V. bei žentu D. K. nepamena, su jais tą dieną nebendravo. Jis atvykus G. V. visą laiką buvo kambaryje ir iš kambario į kiemą kiek pamena nebuvo išėjęs. G. V. liepė Ž. J. ir D. G. išeiti ir jie išėjo iš namo į kiemą. Kambaryje tarp G. V. ir Ž. J. bei ir D. G. konflikto, nesutarimų, ar muštynių nebuvo (t. 2, b. l. 152-154, 157-161);
- 2019-09-12 apklausos metu teigė, kad ankstesnių apklausų metu nurodė netikslias aplinkybes, nes jis iki 2019-08-20 gyveno G. V. sodyboje, todėl nenorėjo, kad G. V. jį išvytų iš savo sodybos. 2019 m. rugsėjo mėnesį dėl nuolatinių G. V. priekaištų jis išėjo iš jo sodybos ir apsigyveno pas savo tėvus. Nurodė, kad 2019-03-03 į sodybą atvažiavo G. V., A. V. ir D. K.. Jis atrakino jiems namo duris ir pirmas įėjo G. V., paskui A. V. bei D. K.. Jis nuėjo paskui juos, ir įėjęs į didelį kambarį atsistojo prie įėjimo durų. Matė, kad G. V. rankos kumščiu sudavė kelis smūgius Ž. J. į veido sritį, matė, kad po suduotų smūgių Ž. J. bėgo kraujas. Iš kur konkrečiai nepastebėjo. Po suduotų smūgių Ž. J. išbėgo iš kambario į kiemą. D. G. norėjo išeiti iš kambario, tačiau G. V. pargriovė D. G. ant grindų ir pradėjo mušti, suduodamas gulinčiam D. G. smūgius. Kiek smūgių sudavė ir kokiu būdu buvo suduoti smūgiai, rankomis ar kojomis, nepastebėjo. Matė, kad kambaryje D. G. mušė tik G. V.. Tuo metu D. K. ir A. V. tik stovėjo. Po suduotų smūgių G. V. griebė D. G. už apykaklės ir ištempė į kiemą. Kieme jis pamatė netoli eglės ant žemės gulintį D. G., kurį kojomis spardė A. V. ir G. V.. Ar spardė ir D. K., jis nepastebėjo (t. 2, b. l. 162-166).
Liudytoja A. V. (kaltinamojo G. V. sutuoktinė) teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. kovo 2 d. vyko R. J. gimtadienis. Ji su vyru nuvyko į sodybą pažiūrėti tvarkos. Ž. J. vakaro metu triukšmavo. Jo dėdė Ž. J. pradėjo jį tildyti. Prie tų riksmų prisidėjo ir G. J.. Nukentėjusysis Ž. J. ir jo dėdė Ž. J. išėjo pakalbėti. Ji išgirdo triukšmą ir nuėjo pažiūrėti. Pamatė, kad G. J. užgulęs brolį Ž. J. smūgiuoja jam. Giedrius savo keliais buvo užsirėmęs Ž. ant krūtinės, o Ž. nosis buvo visa kruvina. Ji greitai pakvietė vyrą, kuris atitraukė Giedrių nuo Ž. Visi kiti irgi atėjo iš kambario, klausė, kas čia pasidarė. Giedrius pasakė, kad mušė brolį, nes šis sumušė dėdę. Jų dėdei ant veido buvo iššokęs guzas. Nukentėjusiojo Ž. J. nosis buvo kruvina. Jo nosį apšluostė močiutės draugas I. kuris parvežė Ž. J. namo. Po to atvažiavo policija ir išsivežė G. J., bet jis už kiek laiko grįžo. Po to visi išsiskirstė. Apie kovo 3 dienos įvykius ji nieko nežino. Mano, kad J. viską suplanavo pasipelnymo tikslais, nes D. G. buvo atėjęs pas ją, atsiprašinėjo, norėjo susitaikyti, prašė, kad ji parašytų pareiškimą, kad jis nieko prieš A. V. ir D. K. neturi. Parašyti prašė jos, nes jam ranka buvo sulaužyta ir jis negalėjo rašyti. Tą prašymą ji parašė ir jo prašymu išsiuntė prokurorei. D. G. sakė, kad J. jį įtraukė, sakė, kad jie pasipelnys ir gaus pinigų (t. 5, b. l. 143).
Liudytojas Ž. J. (nukentėjusiojo Ž. J. dėdė) teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. kovo 2 d. šventė R. J. gimtadienį G. V. sodyboje. Jis labai pasigėrė ir pabaigos neatsimena. Kai kitą dieną atsikėlė, matė ant savo veido įdrėskimą prie žandikaulio. Kaip jis atsirado, nesiaiškino. Visi buvo girti ir niekas nepamena, kaip ten buvo. Jokių muštynių gimtadienio metu jis nematė, buvo girtas (t. 5, b. l. 143).
Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena su Ž. J., kuris yra nukentėjusiojo Ž. J. dėdė. 2019 m. kovo 2 d. ji buvo gimtadienyje, kuris vyko G. V. sodyboje. Ten nuvyko su A. J. ir sugyventiniu Ž. J.. Juos nuvežė vairuotojas J. I., kuris negėrė alkoholio. Vakaro metu jos sugyventinis labai pasigėrė ir vienu metu ji pasigedo jo. Nuėjo ieškoti ir rado sėdintį kruviną. Kai ji įėjo, virtuvėj kažkas gulėjo ant grindų ir „kamuoliavosi“. Nežino kas ten buvo, tik peržengė juos ir nuėjo pas savo sugyventinį, nes buvo išsigandusi. Ten gulėjo daugiau nei vienas žmogus. S. Ž. J. nepaaiškino kas ten įvyko, nes jis nieko neprisimena (t. 5, b. l. 151).
Liudytoja A. J. (nukentėjusiojo Ž. J. senelė) teismo posėdžio metu parodė, kad jos anūko R. J. gimtadienis vyko Krosnėnų kaime, V. name. Ją, sūnų Ž. J. ir jo draugę V. M. atvežė J. I.. Kitą dieną, ant savo sūnaus Ž. J. veido matė guzą. Iš kur jis atsirado, neklausė. Dėl nesusipratimų gimtadienio metu nieko nežino, neprisimena, nes per daug išgėrė (t. 5, b. l. 143).
Liudytojas J. I. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. kovo 2 d buvo R. J. gimtadienyje, kuris vyko G. V. sodyboj. Ten buvo su A. J., Ž. J. ir V. M.. Juos vežė į gimtadienį, nes nevartoja alkoholio ir tą dieną vairavo. Gimtadienio metu buvo konfliktas, matė kaip Ž. J. jaunesnysis koridoriuje stumdėsi su G. J.. Jis praėjo pro juos kai ėjo į automobilį. Jie galynėjosi, stovėdami stumdė vienas kitą. Kai po 5-7 minučių grįžo iš mašinos, jie abu buvo kruvini. Juos rado stovinčius, abu valėsi kraujus. Pas Ž. J. jaunesnįjį ant veido matė kraujo. Iš gimtadienio namo vežė tuos pačius asmenis, kuriuos atsivežė. Ž. J. vyresnysis truputį buvo sužalotas, atrodo ranka buvo sumušta, taip pat jis sakė, kad jam skauda veidą (t. 6, b. l. 27).
Liudytoja V. J. (nukentėjusiojo Ž. J. motina) teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. kovo 2 d. buvo sūnaus R. J. gimtadienis, kuris vyko G. V. sodyboje, bet ji ten nedalyvavo, buvo savo namuose, nes nesutaria su G. V.. Tą dieną, apie 19 val., kitas sūnus Ž. J. buvo išėjęs į Krosną, su jos dukromis E. J. ir S. J.. Apie 20.30 val. jai paskambino dukra Snieguolė ir pasakė, kad mušasi D. G. su Žydrūnu. Dukra prašė ateiti iki Krosnos pasitikti, nes buvo tamsu. Kai nuėjo pas dukras, jos pasakojo, kad paliko Žydrūną ir D. G. besistumdančius prie parduotuvės. Ž. J. į namus grįžo po vidurnakčio ir pasakė, kad brolio gimtadienyje susibarė ir jį išvijo. Su kuo susibarė, nesakė. Jis skambino policijai telefonu, o policija perdavė greitajai. Ž. J. buvo girtas, ant akies matė lyg mėlynę nedidelę, ar purvina buvo. Atrodo, kad ant dešinės akies tai matė. Pirma atvažiavo policija. Sūnus tuo metu miegojo ir šoko į policiją iš miegų. Jam uždėjo antrankius ir paguldė ant lovos. Medikai atvažiavę pasakė, kad jam nieko nėra, tik truputį mėlyna. Pasitikrinti išsamiau medikai nesiūlė. Sekančią dieną sūnus Ž. parėjo namo kruvinu veidu. Sakė jį sumušė G. V.. Ar sūnus minėjo policijai apie D. G. sumušimą nežino, tačiau prie jos sūnus policijai to nesakė. Liudytoja patvirtino, kad su Vaišniu būdavo jų konfliktai, jis yra grasinęs jiems (t. 5, b. l. 142-143).
Liudytoja S. J. (nukentėjusiojo Ž. J. sesuo) teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. kovo 2 d. buvo išėjusi Į Krosną su sese ir broliu Ž. J.. Krosnoje brolis Ž. nusipirko alaus ir susitiko D. G.. Tada jie nuėjo pas Ž. draugą išgerti alaus, o ji su sese liko lauke. Kai jie išgėrė alų, visi ėjo namo. Ji su sese ėjo prieš juos ir atsisuko pažiūrėt ar jie eina iš paskos. Pamatė, kad Ž. su D. G. buvo nugriuvę ant gatvės. Kas ką stūmė nematė, jie jau gulėjo ant važiuojamosios dalies. Nukritę vienas kitam nieko nedarė. Jie atsikėlę nuėjo link Krosnos, o ji paskambino mamai, kad ateitų pasitikt. Tą pačią dieną savo brolio daugiau nematė. Kitą dieną taip pat nematė, nes išvažiavo mokytis į Alytų (t. 6, b. l. 6-7).
Liudytojas R. J. (nukentėjusiojo Ž. J. tėvas) teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. kovo 2 d. G. V. namuose visi šventė sūnaus Remigijaus gimtadienį, tačiau liudytojas pats ten nedalyvavo. Tą dieną į namus grįžo tik sūnus Ž. J.. Tai buvo apie 22 ar 23 valandą. Sūnus sakė, kad susiginčijo su broliu Giedriumi ir išsišaukė policiją. Buvo atvažiavusi policija ir greitoji pagalba, bet pasakė, kad sūnui nieko nėra, todėl policija surašė jam protokolą už melagingus parodymus. Prieš policiją Ž. J. truputį šūkavo, vadino juos necenzūriniais žodžiais. Policija stvėrė ir jį išsivedė, bet antrankių nebuvo uždėję. Žmona kovo 2 d. nebuvo išėjusi iš namų, ji nėjo pasitikti dukrų, nes jos pačios pareina. Dukros tą dieną nieko nepasakojo apie Ž. muštynes Krosnoje. Kovo 2 d. ant sūnaus Ž. jokių sužalojimų nematė. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad grįžusio sūnaus lūpos buvo kruvinos paaiškinti negali. Kovo 3 d. jis išvežė dukrą į autobusų stotelę, o apie 15 val. grįžęs namo rado sumuštą sūnų Ž. Matė, kad jo nosis buvo kreiva. Ar buvo patinimų neatsimena, kraują jis jau buvo apsivalęs. Sūnus sakė, kad jį sumušė Vaišniai, t. y. tėvas ir sūnus. Sakė, kad buvo trise, bet mušė tik dviese - G. V. ir jo sūnus. Trečio žmogaus neminėjo. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad mušė V. su žentu paaiškinti negalėjo (t. 5, b. l. 151).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. J. buvo nurodęs, kad kai 2019-03-02 sūnus Ž. J. grįžo iš gimtadienio, jo lūpos buvo šiek tiek kruvinos. 2019-03-03 sūnus Ž. J. sakė, kad jį sumušė V. su savo žentu. Sūnus atrodė smarkiai sumuštas, buvo ištinusi nosis ir visas veidas kraujuotas (t. 3, b. l. 90-93).
Liudytojas R. I. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dirbdamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato tyrėju 2019 m. kovo 3 d. pradėjo šio įvykio aplinkybių patikslinimą pagal gautą informaciją dėl sumušto asmens(duomenys neskelbtini) kaime. Tą pačią dieną bendravo su Ž. J., kuris buvo stipriai neblaivus. Jis nurodė, kad jį mušė vyresnysis V., t. y. tėvas. Apie sumuštą D. G. nieko neminėjo. Pats V. tą pačią dieną sakė, kad Ž. J. nemušė, pasakojo, kad kažkuriam iš brolių leido gyventi savo sodyboje, o Ž. J. atvykęs su D. G. ten kelia konfliktus, todėl atvyko sudrausminti juos. A. V. rankų krumplius ar nesimato nubrozdinimai. Tiksliai neprisimena ką nustatė, bet jei būtų užfiksavęs nubrozdinimus, būtų pristatęs į policijos komisariatą aplinkybių tikslinimui. Tačiau tuo momentu nekilo jokių akivaizdžių įtarimų (t. 5, b. l. 139-140).
Liudytoja apklausta Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Jurgita Virbickaitė teismo posėdžio metu parodė, kad kontroliavo šį ikiteisminį tyrimą kol buvo atliekamas Lazdijų r. PK, o vėliau buvo perduotas Druskininkų PK. Apklausė kaip liudytoją, kažkurį iš J. tuo metu, kai tyrimas jau buvo Druskininkuose, nes tas pats J. buvo liudytoju kitoje jos kontroliuojamoje byloje, kurią tyrė Lazdijų policijos komisariatas ir jai buvo žinoma, kad jis yra atvykęs kažkokiems tyrimo veiksmams. Paskambino ir informavo tyrėją Druskininkuose, bet ji pasakė, kad neturi galimybės atvažiuoti į Lazdijų komisariatą, todėl buvo nutarta apklausti liudytoją jo buvimo vietoje Lazdijuose. 2019 m. birželio 14 d. apklausė Ž. J., nes jis buvo atvykęs pas tyrėją Lazdijuose į kitą ikiteisminį tyrimą. Surašė apklausos protokolą, jokių požymių, kad meluotų nebuvo. Kabutėse rašo žodžius ar išsireiškimus, kuriais žmogus išsireiškė, kad kuo tiksliau jo frazę pasakyti pažodžiui. Kiek nukentėjusysis J. nurodė asmenų, kurie spardė D. G. nepamena, viską ką pasakė nurodė apklausos protokole. Žodis „prasileido“ reiškia, kad kažkokią aplinkybę liudytojas nurodė plačiau ar išsamiau ir paaiškino, kad jis tą patį buvo sakęs ir ankstesnėje apklausoje, bet galbūt rašant protokolą surašyta trumpiau, gal kažkokia frazė „prasileido“, nebuvo užrašyta. Ji suprato, kad liudytojas ir anksčiau sakė ta patį, tiesiog rašant protokolą prasileido, nebuvo užfiksuota kai kurios aplinkybės. Atliekant apklausą nepiktnaudžiavo savo pareigom ir nesavivaliavo, nes prokuroras turi teisę atlikti apklausą, tuo labiau, kad buvo informuotas ir aukštesnis prokuroras ir buvo gautas pavedimas (t. 6, b. l. 5-6).
Liudytoja apklausta Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK vyresnioji tyrėja S. L. teismo posėdžio metu parodė, kad Ž. J. apklausą ji įformino liudytojo apklausos protokolu, ką jis sakė, tą ji ir rašė. Apklausos metu Ž. J. būklė nekėlė abejonių, kad jį galima apklausti. Jis tikrai buvo blaivus, nes girtų niekada neapklausinėja. Ji atliko ir Ž. J. parodymų patikrinimą. Kiek pamena, per parodymų patikrinimą jis pakeitė savo parodymus, sakė, kad bėgdamas namo atsisuko ir pamatė, kad D. G. spardo visi trys. Į kalną su Ž. J. nebuvo užlipę pasižiūrėti, ar iš tos vietos matosi kurs D. G. buvo spardomas. Ji vėliau nesiaiškino prieštaravimo, kodėl iš pradžių Ž. J. sakė, kad du asmenys spardė D. G., o po to trys. Po šio parodymų patikrinimo Ž. J. dar kvietėsi į Lazdijų PK, nes dar buvo kitų bylų su juo. Po šio parodymų patikrinimo jis buvo atėjęs pasirašyti parodymų patikrinimo protokolą, bet nepamena, ar tą pačią dieną, ar kitą. Jis atėjo pas ją perskaityti ir pasirašyti prieš tai atlikto parodymų patikrinimo protokolo. Po atlikto parodymų patikrinimo prokurorei Virbickaitei buvo pasakyta, kad jis pakeitė parodymus ir atsirado naujos aplinkybės. Ar prokurorė ką nors dėl to darė nežino. Prokurorei Virbickaitei tai pasakė kai Ž. J. dar buvo komisariate. Prokurorė buvo su juo susitikusi, jis lyg ėjo į prokuratūrą, kuri yra tame pačiame aukšte kaip ir jos kabinetas. Į prokuratūrą Ž. J. ėjo po to, kai pasirašė protokolą pas ją (t. 6, b. l. 25-26).
Liudytoja apklausta Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK tyrėja I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad po to, kai ikiteisminis tyrimas buvo perduotas Druskininkų PK ji apklausinėjo liudytoją G. J.. Atliko jo akistatą su D. K. ir papildomą apklausą. Pirmiausia buvo atliekama akistata, kurios metu liudytojas pakeitė savo parodymus, duotus prieš tai. Todėl po akistatos G. J. buvo apklaustas papildomai, kodėl jis akistatos metu pakeitė savo duotus parodymus. Papildomos apklausos metu jis nurodė, kad akistatos metu bijojo sakyti tiesą. Nepamena priežasties kodėl jis bijojo, apklausos protokole atrodo yra nurodyta priežastis. Liudytoja patvirtino, kad akistatos metu nieko nenutiko, kad liudytojas bijotų duoti parodymus, patvirtino, kad jam nebuvo daromas joks poveikis. G. J. akistatos metu pats nenurodė, kad bijo duoti parodymus, jis taip nurodė tik po akistatos. Kodėl dar kartą nebuvo surengta jų akistata liudytoja negalėjo atsakyti. Kai jai buvo perduota byla, procesiniai veiksmai buvo atlikinėjami ir Lazdijų rajono PK pagal jos pavedimus, kuriuos vykdė Lazdijų policijos komisariatas. Taip pat buvo veiksmas, kurį atliko pati prokurorė. Prokurorė jai skambino ir pasakė, kad tuo metu Lazdijų komisariate yra Ž. J.. Ji neturėjo galimybės atvykti iš Druskininkų ir apklausti jį, todėl apklausą atliko pati Lazdijų prokurorė, kuri ir skambino dėl Ž. J.. Paskui tą apklausą persiuntė paštu (t. 6, b. l. 26-27).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas L. U. parodė, kad Ž. J. neapžiūrėjo, nes jis nebuvo atvykęs. Išvada buvo pateikta iš medicininės dokumentacijos. Išvadoje yra trafaretiniai klausimai ir trafaretiniai atsakymai. Tikslaus nosies sužalojimo padarymo laiko jis nustatyti negali, nes tai turi nustatyti gydytojas, kuris davė tą diagnozę. Konkrečiai negali nustatyti, ar nosis buvo sulaužyta kovo 2 d., ar kovo 3 d. To neįmanoma nustatyti kai laiko tarpas vos paros bėgyje. Nosies lūžimas pasireiškia nevienodai. Kartais būna nosies patinimas, tačiau pagrindinis simptomas būna tai, kad čiuopiant jaučiama krepitacija, skausmas. Tačiau tai, ar būna patinimas po suduoto smūgio, priklauso nuo kiekvieno asmens. Pas vienus gali būti patinimas, pas kitus gali nieko nebūti. Kraujas iš nosies taip pat pas vienus bėga, pas kitus gali nebėgti, priklauso nuo kiekvieno individualių savybių. Alkoholis yra narkotikas ir žmogus gali nejausti skausmo, arba mažiau jausti, nes alkoholis slopina skausmą. Praktikoje būna, kad ateina žmonės po kelių dienų, kai baigiasi intoksikacija, nes anksčiau nieko nejaučia. Ekspertas nurodė, kad greitosios medicinos pagalbos brigada paprastai nediagnozuoja nosies lūžimo. Ekspertai remiasi radiologo rentgeno nuotrauka, pagal kurią ir nustatoma, kad yra lūžimas. Kitu atveju vertinimas būtų subjektyvus. Būna, kad nosį čiuopiant žmogus jaučia skausmą, o padarius rentgeno nuotrauką pasirodo, kad nieko nėra. Nosies lūžimą galima matyti paprasta akim tik jei nosis būna deformuota. Tačiau kartais nosies lūžimas būna be dislokacijos, kai vizualiai deformacijos nesimato. Atsakyti, ar greitosios pagalbos medikai galėjo matyti Ž. J. nosies lūžimą, jei jis buvo kovo 2 d., ekspertas negali. Dėl D. G. sužalojimų paaiškino, kad apžiūrai jis atvyko 2019 m. kovo 7 d.. Jo kraujosruvos ir nubrozdinimai padaryti beveik vienu metu, nes kraujosruvų spalva vienoda, nubrozdinimai irgi vienodi. Tačiau nustatyti jų padarymo laiką vienos dienos tikslumu šiuo atveju neįmanoma. Jei jis būtų atvykęs kovo 3 d., tai gali būti, kad būtų galima nustatyti kurios dienos šie sužalojimai. Tačiau dabar identifikuoti, ar sužalojimai buvo padaryti kovo 2 d., ar kovo 3 d. neįmanoma. Šonkaulių lūžimą D. G. konstatavo remdamasis pateikta medicinine pažyma, kurioje atžymėta, kad atliktoje krūtinės ląstos rentgenogramoje stebimas dešinėje pusėje 10-to šonkaulio senas lūžimas ir kairėje 8-to šonkaulio lūžimas. Šonkaulio lūžimą senu galima laikyti praėjus mėnesiui, nors nėra nustatyto tikslaus termino. D. G. 8-to šonkaulio lūžimas galėjo būti padarytas ir anksčiau nei kovo 3 d., galėjo būti padarytas ir vasario mėnesio gale. Jei jis padarytas vasario pabaigoje, radiologas nelaikytų lūžimo senu. Kai yra sulaužytas šonkaulis, tai vieni gali laisvai judėti, kiti jaučia skausmą, nes kiekvienas skausmą jaučia subjektyviai. Tokie lūžimai galimi ir griūnant, paprastai jei asmuo atsimušė į kokį nors atsikišusį daiktą. Šonkaulio lūžimui užtenka vieno trauminio poveikio. Nustatyti kokios jėgos reikia lūžimui neįmanoma, būna, kad net ir darant dirbtinį kvėpavimą šonkauliai lūžta (t. 5, b. l. 150-151).
2019-03-03 tarnybiniame R. I. pranešime nurodyta, kad 2019-03-03 apie 15.28 val. gautas pranešimas dėl kūno sužalojimo. Nuvykus pasitiko Ž. J. ir nurodė, kad jį sumušė G. V. (t. 1, b. l. 23).
2019-03-05 protokolas-pareiškimas patvirtina, kad Ž. J. nurodė, jog 2019-03-03(duomenys neskelbtini) G. V. jam sėdinčiam prie stalo sudavė tris kartus į veido sritį, jis nukrito ant žemės ir jam dar du kartus sudavė rankomis į galvos sritį (t. 1, b. l. 52).
2019-03-07 protokolas-pareiškimas patvirtina, kad D. G. nurodė, jog 2019-03-03 (duomenys neskelbtini) G. V. kartu su sūnumi ir žentu sugriebė jį už kaklo ir ištempė į kiemą, prie asfalto pargriovė ant žemės ir spyrė 2-3 kartus į kairį šoną (t. 2, b. l. 3).
Iš 2019-03-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas, kurio durys įvykio vietos apžiūros metu yra užrakintos, todėl nėra galimybės patekti į namo vidų (t. 1, b. l. 31-34).
Iš 2019-06-07 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje yra ūkinis pastatas ir gyvenamasis namas. Į kiemą patenkama keliuku nuo pagrindinio kelio. Kiemo dešinėje pusėje, žiūrint nuo įvažiavimo, yra ūkinis pastatas, prieš kurį yra sukapotų malkų krūva. Kairėje pusėje nuo malkų krūvos yra gyvenamasis namas su plytiniu prieangiu ir veranda. Į gyvenamąjį namą patenkama užlipus laiptais. Praėjus pro duris patenkama į prieangį. Prieangyje tiesiai matomos medinės durys, kairėje pusėje taip pat yra medinės durys, pro kurias patenkama į virtuvę. Iš virtuvės yra įėjimas į miegamąjį, virtuvėje taip pat yra durys, pro kurias patenkama į kambarį (t. 1, b. l. 40-49).
Žemesnės instancijos teismas
2019-03-02, 23:19:23 val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš abonento 8 601 86620, kurio garso įrašo kopija patvirtina, kad skambinantis asmuo operatorei prisistatė Ž. J. ir nurodė, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), brolis dūrė peiliu ir sužalojo ranką, o sujungus jį su greitosios medicininės pagalbos operatore nurodė, kad brolis sužalojo ranką ir nosį (t. 3, b. l. 60, 61-64; garso įrašas CD laikmenoje - t. 4, vokas Nr. 1)
2019-03-02 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2019-03-02, 23:39 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini) , apžiūrėtas Ž. J., kuriam išoriškai sužalojimų nėra, nustatytas kitaip nepatikslintas alkoholio vartojimas, nurodyta, kad yra labai agresyvus, iš burnos stiprus alkoholio kvapas (t. 3, b. l. 68-69).
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK tyrėjo Š. P. 2019-03-03 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. kovo 2 d. nuvykus į sodybą, adresu(duomenys neskelbtini), lovoje rado miegantį Ž. J., kurį prikėlė atvykę GMP medikai. Jokių sužalojimų jam nenustatė, o jis tapo agresyvus ir įžeidinėjo pareigūnus. Bandant sulaikyti Ž. J. jis pradėjo muistytis, standino rankas, spardėsi, todėl bandant uždėti antrankius buvo pargriautas ant lovos, veidu į ją, tačiau po savimi sustandino rankas ir bandė jiems įspirti kojomis. Kadangi į jų reikalavimus nusiraminti nereagavo, toliau muistėsi ir spardėsi, vyriausiasis patrulis Š. R. panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser X26“, kaip įprastą elektros šoką, penkis kartus priremdamas prie dešinės pusės mentės. Jis buvo pristatytas į Lazdijų r. PK, jam buvo nustatytas 1.74 promilių girtumo laipsnis. Už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir jų garbės ir orumo įžeidimą surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Ž. J. negalėjo paaiškinti, kodėl kvietė policiją, todėl už melagingą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (t. 3, b. l. 109-110).
Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad Ž. J. 2019-03-13 buvo nubaustas Alytaus apylinkės teismo nutarimu už tai, kad 2019-03-02 nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų – standino rankas, muistėsi, spardėsi vengdamas būti sulaikytas, taip pat pažemino pareigūnų garbę ir orumą. Taip pat Ž. J. 2019-03-03 buvo nubaustas Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK nutarimu už tai, kad 2019-03-02 melagingai pranešė, kad brolis jam peiliu sužalojo ranką (t. 3, b. l. 111-115).
2019-03-03, 15:24:02 val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš abonento 8 648 27968, kurio garso įrašo kopija patvirtina, kad skambinantis asmuo prisistatė Ž. J. ir nurodė, kad name, adresu(duomenys neskelbtini), prieš 5-10 min jį sumušė ūkininkas, pas kurį dirba jo brolis. Nurodė, kad sudavė kumščiu į akį, bėga kraujas (t. 2, b. l. 169, 170-173; garso įrašas CD laikmenoje - t. 4, vokas Nr. 2).
2019-03-03 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2019-03-03, 15:47 val. atvykus adresu(duomenys neskelbtini), apžiūrėtas Ž. J., kuriam nustatyta akies voko ir periokulinės srities žaizda, nurodyta, kad teigia vartojęs alkoholį, sužalojo kaimynas suduodamas ranka per veidą (t. 3, b. l. 70-71).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 208/2019 (06) nurodyta, kad Ž. J. odos nubrozdinimai veide, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimas, veido sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Kadangi nukentėjusysis teismo medicinos apžiūrai atvykęs nebuvo, pateiktoje medicininėje dokumentacijoje sužalojimai detaliai neaprašyti, todėl kelių trauminių poveikių pasekoje padaryti sužalojimai ekspertas neturi galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius rankomis, tiek ir spardant kojomis. Sužalojimai galėjo būti padaryti trumpame laiko tarpe vienas po kito. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Tiriamojoje dalyje nurodyta, kad nosies kaulų rentgenogramoje yra nosikaulio distaliniame trečdalyje lūžimas be dislokacijos (t. 1, b. l. 133).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. pG 581/2019(06) nurodyta, kad Ž. J. sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Visi likusieji sužalojimai tiek kartu, tiek ir atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 137).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 200/2019(06) nurodyta, kad D. G. poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, dešinės ausies kaušelio srityje, odos nubrozdinimai kaktos srityje, kairio antakio srityje, nosies viršutinėje dalyje smakro vidurinėje dalyje, kairės pusės VIII šonkaulio lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai septynių poveikių pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgius kumščiais, tiek ir spardant kojomis. Sužalojimai galėjo būti padaryti trumpame laiko tarpe vienas po kito. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės VIII šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t 2., b. l. 73).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. pG 580 /2019(06) nurodyta kad D. G. sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės VIII šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Visi likusieji sužalojimai, tiek kartu, tiek atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 77).
Žemesnės instancijos teismas
2019-11-07 teisme gautas 2019-11-05 D. G. pareiškimas, kuriame jis nurodo, kad 2019-03-03 apie 15 val. atvažiavo G. V. ir visus išvijo iš savo sodybos. Jo niekas nemušė ir nespardė (t. 5, b. l. 61).
2018-12-12 Alytaus apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas Nr. 1-1332-393/2018 patvirtina, kad G. J. yra nuteistas dėl 2018-09-23 eismo įvykio metu D. G. padaryto dešinės pusės X šonkaulio lūžimo (t. 5, b. l. 92-96).
2019-08-12 Alytaus apylinkės teismo nuosprendis Nr. 1-635-393/2019 patvirtina, kad G. J. yra nuteistas dėl 2018-10-23 D. G. padarytų kūno sužalojimų, tarp jų ir dėl V bei VII kairės pusės šonkaulių lūžimo, krūtinės sumušimo (t. 5, b. l. 104-118).
2019-05-07 Alytaus apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas Nr. 1-516-780/2019 patvirtina, kad Ž. J. yra nuteistas dėl 2019-02-12 D. G. suduoto smūgio į krūtinės sritį ir padaryto odos nubrozdinimo pakaušio srityje, atsitrenkus į sieną (t. 5, b. l. 100-103).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, tačiau BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo pareiga ir teisė įrodymus vertinti ne pagal jų kiekį, o pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją bei įrodymų visumą. Kasacinis teismas pripažįsta, kad įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir įrodymai, kurie yra nepatikimi, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-P-89/2014, 2K-606-697/2015). Įrodymų pakankamumo vertinimui taikomas visuotinai pripažįstamas principas in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) (E. Ž. Teisių Teismo sprendimai Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001). Remiantis šiuo principu kasacinis teismas suformulavo taisyklę, jog duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).
Pažymėtina, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį įrodymais, kurių įrodomojo turinio patikimumas kelia abejonių, todėl kaltinimas turi būti pagrįstas ne vien tik kiekybine įrodymų apimtimi, bet kokybine prasme patikimais įrodymais, kurių patikimumas nepaliktų jokių abejonių dėl kaltinamųjų kaltės. Šioje byloje tai reiškia, kad kaltinamiesiems nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai neigiant savo kaltę ir tvirtinant, kad jie nepadarė inkriminuotų nusikalstamų veikų, kaltinimus turi patvirtinti ne tik nukentėjusiųjų parodymai, kuriais remiantis tyrimas ir buvo pradėtas, bet ir kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtintų nukentėjusiųjų parodymus ir pašalintų bet kokias abejones dėl kaltinamųjų kaltės.
Vertinant įrodymų patikimumą šioje byloje abejonių nekelia tik specialisto išvadoje dėl Ž. J. sužalojimo užfiksuotas faktas, kad kaltinime nurodyti kūno sužalojimai nukentėjusiajam Ž. J. buvo konstatuoti 2019-03-03, kai buvo atlikta jo apžiūr ir padaryta nosies rentgenograma (t. 1, b. l. 133), ir specialisto išvadoje dėl D. G. sužalojimo užfiksuotas faktas, kad kaltinime nurodyti kūno sužalojimai nukentėjusiajam D. G. buvo konstatuoti 2019-03-06 padarius krūtinės ląstos rentgenogramą ir 2019-03-07, kai jis pats atvyko apžiūrai pas teismo medicinos ekspertus (t 2., b. l. 73). Tačiau vien tik šios specialisto išvados dėl nukentėjusiesiems konstatuotų kūno sužalojimų savaime kaltinamųjų kaltės neįrodo, nes jos nepatvirtina nei kas nukentėjusiuosius sužalojo, nei kada tiksliai tai buvo padaryta.
Nustatinėjant, ar abu nukentėjusieji tikrai buvo sužaloti 2019-03-03 pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad remiantis jo surašytomis specialisto išvadomis negalima paneigti, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ne 2019-03-03, nes nustatyti tikslią abiejų nukentėjusiųjų sužalojimų padarymo dieną šioje byloje neįmanoma. Ekspertas patvirtino, kad neįmanoma nustatyti, ar nosis Ž. J. buvo sulaužyta 2019 m. kovo 2 d., ar kovo 3 d., nes ekspertas remiasi tik radiologo rentgeno nuotrauka, kuri neleidžia nustatyti sužalojimo padarymo laiko dienos tikslumu. Ekspertas paaiškino, kad vizualiai nosies lūžimas pasireiškia labai nevienodai, todėl lūžimo konstatavimas tik pagal išorinius požymius būtų subjektyvus. Ekspertas pažymėjo, kad išoriškai nosies lūžimą įtarti leidžia nosies patinimas ir deformacija, bet šie požymiai būna ne visiems ir ne visada. Pagrindinis simptomas būna krepitacija (kaulų traškėjimas) ir skausmas čiuopiant nosį. Todėl ekspertas negalėjo atsakyti, ar greitosios pagalbos medikai galėjo matyti Ž. J. nosies lūžimą 2019 m. kovo 2 d. vien tik vizualiai, jeigu ji būtų lūžusi dar šią dieną. Dėl D. G. nustatytų kraujosruvų ir nubrozdinimų ekspertas paaiškino, kad apžiūrai nukentėjusysis atvyko tik 2019 m. kovo 7 d., todėl nustatyti jų padarymo laiką vienos dienos tikslumu šiuo atveju neįmanoma. Tai galbūt būtų buvę galima nustatyti jei nukentėjusysis būtų atvykęs kovo 3 d., tačiau dabar identifikuoti, ar sužalojimai buvo padaryti kovo 2 d., ar kovo 3 d. neįmanoma. Dėl D. G. nustatyto kairės pusės 8-to šonkaulio lūžimo ekspertas taip pat patvirtino, kad šis lūžimas galėjo būti padarytas ir anksčiau nei kovo 3 d., galėjo būti padarytas ir vasario mėnesio gale. Paaiškino, kad radiologas nelaikytų šio lūžimo senu, kaip kad laikė dešinės pusės X šonkaulio lūžimą, net ir tuo atveju, jei jis padarytas vasario mėnesio pabaigoje, nes šonkaulio lūžimą senu galima laikyti praėjus maždaug mėnesiui. Todėl tiek tuo atveju, jeigu šonkaulis buvo sulaužytas 2019 m. kovo 3 d., tiek tuo atveju, jeigu jis buvo sulaužytas 2019 m. vasario pabaigoje, šis lūžimas senu nelaikomas (t. 5, b. l. 150-151).
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenų, jog Ž. J. nosis galėjo buvo sulaužyta dar 2019 m. kovo 2 d., o D. G. šonkaulis galėjo būti sulaužytas tiek iki 2019 m. kovo 3 d., tiek ir po to, t. y. be kuriuo metu mėnesio laikotarpyje iki kol 2019 m. kovo 6 d. buvo padaryta krūtinės rentgenograma, nurodyti teismo medicinos eksperto paaiškinimai teisme neleidžia daryti išvados, kad jo surašytos specialisto išvados dėl nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų patikimai patvirtina sužalojimų padarymo laiką būtent 2019 m. kovo 3 dieną. Tuo tarpu kitų įrodymų visuma taip pat neleidžia patikimai paneigti kaltinamojo G. V. nuo pat pradžių nuosekliai nurodomos galimybės, kad nukentėjusiojo Ž. J. nosis galėjo būti sulaužyta dar 2019 m. kovo 2 d., kai smūgius jam į nosį sudavė jo brolis G. J..
Pažymėtina, kad apie G. J. 2019 m. kovo 2 d., suduotus smūgius į nosį Ž. J. kaltinamasis G. V. ir jo žmona A. V. nuosekliai tvirtino nuo pačios ikiteisminio tyrimo pradžios, o pats nukentėjusysis Ž. J. ir liudytojas G. J. šią aplinkybę iš pradžių iš viso vengė nurodyti, o vėliau jų duoti parodymai neatitinka ne tik kaltinamojo G. V. ir jo žmonos parodymų, bet ir kitų liudytojų parodymų.
Nukentėjusysis Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu, nei 2019-03-03 apklausos metu (t. 1, b. l. 58-59), nei 2019-03-05 apklausos metu (t. 1, b. l. 61-62), nei 2019-04-16 apklausos metu (1 t., b. l. 65-67), nei 2019-06-14 apklausos metu (t. 1, b. l. 71-73) nenurodė, kad 2019-03-02 su broliu G. J. konfliktavo ir stumdėsi. Apie tai pirmą kartą jis nurodė tik penktos apklausos metu, kai 2019-07-25 apklausiamas teigė, kad 2019-03-02 su broliu G. J. susibarė ir susistumdė, tačiau teigė, kad brolis jam smūgių nesudavė, jo nemušė ir jo nesužalojo (t. 1, b. l. 74-77). Bet net ir 2019-07-25 apklausos metu Ž. J. nenurodė, kad grumtynių metu su G. J. jie buvo nugriuvę ant grindų. Šią aplinkybę jis nurodė tik 2019-11-28 teismo posėdžio metu (t. 5, b. l. 80-81). Atitinkamai liudytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu 2019-03-08 teigė, kad 2019-03-02 pas R. J. šventė šio gimtadienį, tačiau tą vakarą jokių konfliktų nebuvo, niekas nesiginčijo (t. 2, b. l. 102-104). Tuo tarpu 2019-12-16 teismo posėdžio metu jis jau pripažino, kad su broliu Ž. J. 2019-03-02 apsistumdė, buvo nukritę ant žemės, tik neigė, kad vienas kitam sudavė smūgius (t. 5, b. l. 140-141). Taigi, nukentėjusiojo Ž. J. ir liudytojo G. J. vengimas ikiteisminio tyrimo metu išsamiai papasakoti apie jų konfliktą 2019-03-02, ir netgi G. J. visiškas neigimas tokio konflikto, leidžia ne tik abejoti jų parodymų objektyvumu ir nuoširdumus, bet ir patvirtina kaltinamojo G. V. parodymų teisingumą, kad 2019-03-02 Ž. J. galėjo būti sulaužyta nosis. Be to, kaltinamojo ir jo žmonos A. V. parodymus apie 2019-03-02 įvykius patvirtina ir liudytojų parodymai. Net ir nukentėjusiojo Ž. J. motina V. J. teisme patvirtino, kad 2019-03-02 Ž. J. namo grįžo lyg su nedidele mėlyne ant akies (t. 5, b. l. 142-143), o nukentėjusiojo tėvas R. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad 2019-03-02 sūnaus lūpos buvo šiek tiek kruvinos kai jis grįžo iš brolio gimtadienio (t. 3, b. l. 90-93). Galiausiai vienintelis šioje byloje nešališkas liudytojas - J. I., kurisnei su kaltinamaisiais, nei su nukentėjusiaisiais nėra susijęs giminystės ar draugystės ryšiais, taip pat patvirtino, kad 2019-03-02 išeidamas į lauką matė kaip Ž. J. koridoriuje stumdėsi su G. J., o po kelių minučių grįžęs matė kaip jie abu buvo kruvini, valėsi kraujus, matė pas Ž. J. ant veido kraują (t. 6, b. l. 27). Tokie liudytojų parodymai patvirtina kaltinamojo G. V., o ne nukentėjusiojo Ž. J. ir liudytojo G. J. parodymus apie 2019-03-02 įvykius ir leidžia daryti išvadą, kad Ž. J. dar 2019-03-02 buvo sumuštas G. J., o smūgiai jam buvo suduoti būtent į veidą, kuris buvo iškruvintas. Todėl iš tiesų labai tikėtina, kad smūgiai jam ir teko į nosį, kuri lengviausiai pradeda kraujuoti, nes jokių prakirstų žaizdų kitose veido vietose Ž. J. nėra nustatyta.
Be nurodytų kaltinamojo ir liudytojų parodymų nurodytą aplinkybę dėl Ž. J. patirto nosies sumušimo dar 2019-03-02 patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro pateiktas 2019-03-02, 23:19:23 val. gauto telefoninio pranešimo garso įrašas, kuriame girdėti kaip pats Ž. J. greitosios medicininės pagalbos operatorei nurodo, kad brolis sužalojo ranką ir nosį (t. 3, b. l. 60, 61-64; garso įrašas CD laikmenoje - t. 4, vokas Nr. 1). Šis objektyvus įrodymas sutampa su minėtais kaltinamojo G. V. ir liudytojų J. I. bei Ž. J. tėvų parodymais bei paneigia nukentėjusiojo Ž. J. ir liudytojo G. J. parodymus, kad 2019-03-02 jokie smūgiais nukentėjusiajam nebuvo suduoti.
Nors kaltinimas dėl nukentėjusiojo Ž. J. sumušimo ir nosies sulaužymo 2019-03-03 grindžiamas tuo, kad 2019-03-02 atvykę greitosios medicininės pagalbos medikai nukentėjusiajam nenustatė jokių sužalojimų, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia galimybės, kad Ž. J. nosis galėjo būti sulaužyta jau 2019-03-02. Visų pirma, 2019-03-02 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad Ž. J. „išoriškai sužalojimų nėra“ ir nurodyta, kad jis yra labai agresyvus, iš burnos stiprus alkoholio kvapas (t. 3, b. l. 68-69). Be to, tyrėjo Š. P. 2019-03-03 tarnybinis pranešimas taip pat patvirtina, kad 2019-03-02 atvykusių GMP medikų prikeltas iš miegų Ž. J. tapo agresyvus ir prieš jį buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser X26“, net penkis kartus priremiant prie dešinės pusės mentės (t. 3, b. l. 109-110). Taigi, akivaizdu, kad medikai tokiomis aplinkybėmis sužalojimų labai agresyviai besielgiančiam Ž. J. nenustatė todėl, kad jį tik vizualiai apžiūrėjo ir išsamiau jo nosies netikrino. Tai patvirtina ir tai, kad greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nenurodyta kokia nukentėjusiojo reakcija į galimą skausmą čiuopiant nosį, nenurodyta, ar jaučiama krepitacija (tarškėjimas), kas reiškia, kad tiesiogiai čiuopiant nosį nebuvo įsitikinta, ar ji nėra lūžusi. Tuo tarpu teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad pagrindinis išorinės apžiūros simptomas nosies lūžimui nustatyti kaip tik ir yra krepitacija ir skausmas čiuopiant nosį (t. 5, b. l. 150-151). Tai, kad greitosios medicinos pagalbos medikai pažymėjo, jog išoriškai sužalojimų nėra paaiškinama dar ir tuo, kad specialisto išvadoje dėl Ž. J. sveikatos sutrikdymo užfiksuota, jog nosies kaulų rentgenogramoje nosikaulio distaliniame trečdalyje lūžimas yra be dislokacijos (t. 1, b. l. 133). Teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad išoriškai nosies lūžimą įtarti leidžia ir nosies patinimas bei deformacija, bet šie požymiai būna ne visiems ir ne visada (t. 5, b. l. 150-151). Šiuo atveju net ir rentgenogramoje Ž. J. nosikaulio lūžimas užfiksuotas be dislokacijos, todėl 2019-03-02 jo nosis nebuvo deformuota ir greitosios medicinos pagalbos medikai išoriškai nosies lūžimo įtarti neturėjo pagrindo, todėl tai ir nebuvo užfiksuota pagalbos kvietimo kortelėje. Taigi, 2019-03-02 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje esantis įrašas, kad Ž. J. „išoriškai sužalojimų nėra“ nepaneigia, kad nosis galėjo būti sulaužyta jau tada.
Pačių nukentėjusiojo Ž. J. ir liudytojo G. J. parodymų apie 2019-03-02 jų konfliktą objektyvumu verčia abejoti, o tuo pačiu ir jų norą nuslėpti suduotus smūgius Ž. J., paaiškina dar ir tuo metu buvusi G. J. teisinė padėtis dėl jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. 2019-08-12 Alytaus apylinkės teismo nuosprendis Nr. 1-635-393/2019 patvirtina, kad G. J. yra nuteistas dėl to, kad 2018-10-23 sužalojo D. G., sulaužydamas V bei VII kairės pusės šonkaulius (t. 5, b. l. 104-118). Tai reiškia, kad 2019-03-02 konflikto metu G. J. jau buvo įtariamasis dėl D. G. sužalojimo, todėl G. J. šeimos nariai, įskaitant ir Ž. J., suvokė, kad G. J. gali susilaukti dar griežtesnės atsakomybės, jeigu paaiškės, jog jis sužalojo dar ir savo brolį Ž. J.. Todėl noras apsaugoti G. J. nuo dar griežtesnės atsakomybės iš tiesų gali būti priežastis, dėl kurios Ž. J., iš pradžių pats pranešęs policijai, kad jį sužalojo brolis, po to neigė šią aplinkybę, o šios bylos ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu toliau neigia, kad 2019-03-02 jam buvo suduoti smūgiai į nosį. Jau pats faktas, kad Ž. J. 2019-03-03 Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK nutarimu yra nubaustas už tai, kad 2019-03-02 melagingai pranešė, kad brolis jam peiliu sužalojo ranką (t. 3, b. l. 111-115) rodo, kad jo parodymai yra nepatikimi ir nepakankami vien jais grįsti kaltinamojo G. V. kaltę.
Dėl tos pačios priežasties teismas kaip nepatikimus atmeta ir liudytojo R. J. (nukentėjusiojo tėvo) teisme pakeistus parodymus apie tai, kad 2019-03-02 jis ant sūnaus Ž. J. jokių sužalojimų nematė, o 2019-03-03 neva jau matė sūnaus nosį kreivą (t. 5, b. l. 151). Visų pirma, faktą, kad Ž. J. nosis 2019-03-03 nebuvo kreiva patvirtina tos pačios dienos nosies rentgenograma, kuria vadovaujantis teismo medicinos ekspertas savo specialisto išvadoje konstatavo nosies lūžimą be dislokacijos (t. 1, b. l. 133). Antra, liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu 2019-07-15 apklausos metu nurodė priešingas aplinkybes, t. y. teigė, kad 2019-03-02 sūnaus Ž. J. lūpos buvo šiek tiek kruvinos, o apie neva kreivą jo nosį 2019-03-03 jis nieko nenurodė (t. 3, b. l. 90-93). Trečia, liudytojo R. J. parodymai teisme prieštarauja jo žmonos V. J. parodymams, nes liudytojas teigė, kad žmona 2019-03-02 nebuvo išėjusi iš namų ir nėjo pasitikti dukrų iš Krosnos (t. 5, b. l. 151), nors tai teisme patvirtino ir jo žmona V. J. (t. 5, b. l. 142-143) ir jų dukra S. J. (t. 6, b. l. 6-7). Taigi, liudytojo R. J. parodymai vertintini kaip nepatikimi, kuriais bandoma padėti savo sūnums Ž. J. ir G. J. nuslėpti faktą, kad 2019-03-02 G. J. sudavė smūgius Ž. J. į nosį.
Kaltinimas G. V., kad 2019-03-03 jis sumušė nukentėjusįjį Ž. J. grindžiamas ir 2019-03-03 telefoninio pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašu, kuriame girdėti kaip Ž. J. nurodo, kad jį sumušė ūkininkas, pas kurį dirba jo brolis (t. 2, b. l. 169, 170-173; garso įrašas CD laikmenoje - t. 4, vokas Nr. 2). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vieną dieną prieš tai tas pats Ž. J. iš pradžių melagingai telefonu pranešė, kad jo brolis jam peiliu sužalojo ranką, o po to atvykusiems policijos pareigūnams melavo, kad brolis jo iš viso nemušė, toks 2019-03-03 telefoninis pranešimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas ir jį galima laikyti patikimu įrodymu kaltinamojo kaltei pagrįsti. Byloje esančių įrodymų visuma nepaneigia galimybės, kad ir 2019-03-03 Ž. J. telefonu nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kaip tai buvo padaręs 2019-03-02.
Kaltinamojo G. V. kaltė dėl nukentėjusiojo Ž. J. sumušimo grindžiama ir abiejų nukentėjusiųjų parodymais bei liudytojų G. J. ir R. J. (nukentėjusiojo brolio) parodymais, tačiau tam, kad tokiais įrodymais būtų galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį jų parodymai turi nekelti abejonių dėl patikimumo. Parodymų patikimumo vertinimas priklauso nuo parodymų nuoseklumo, vienodumo, atitikimo kitiems įrodymams, nuo logiško prieštaravimų paaiškinimo. Objektyviai teisingus parodymus duodantis asmuo tas pačias aplinkybes vienodai aiškina net ir duodamas parodymus po kelis kartus, todėl priešingas elgesys - tų pačių aplinkybių nupasakojimas kiekvieną kartą vis kitaip - yra požymis, kad tokie parodymai nėra patikimi. Dar labiau patikimumą mažina tai, kad vieno asmens parodymai apie tas pačias aplinkybes prieštarauja kito asmens parodymams ir iš kelių asmenų pasakojimų apie tą patį įvykį neįmanoma nustatyti tokių pačių aplinkybių.
Paties nukentėjusiojo Ž. J. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir nesutampa su kitais įrodymais, todėl jų negalima laikyti patikimu įrodymu. Be jau aptartų jo parodymų prieštaravimų dėl 2019-03-02 įvykių pažymėtini ir kiti jo nenuoseklūs tų pačių aplinkybių paaiškinimai viso proceso metu apie 2019-03-03 įvykius. Pirmos apklausos metu 2019-03-03 jis teigė, kad G. V. jam sėdinčiam sudavė tris kartus į veido sritį, o nukritus ant žemės du kartus sudavė rankomis į galvą (t. 1, b. l. 58-59). Tą patį jis patvirtino ir 2019-03-05 apklausos metu (t. 1, b. l. 61-62). Taigi, pirmų apklausų metu iš viso nukentėjusysis nurodė penkis jam suduotus smūgius. Tačiau apklausiamas 2019-04-16 Ž. J. jau nurodė, kad nepamena kiek smūgių jam sėdinčiam sudavė G. V., o apie smūgius nugriuvus ant žemės iš viso nieko nenurodė (1 t., b. l. 65-67). Parodymų patikrinimo vietoje metu 2019-06-07 Ž. J. jau teigė, kad G. V. jam sudavė kumščiu du kartus į veidą, o apie smūgius nukritus ant žemės nieko nenurodė (t. 1, b. l. 113-123). Tą patį jis patvirtino ir 2019-07-25 akistatos su G. V. metu (t. 1, b. l. 82-90). Taigi, nukentėjusysis Ž. J. 2019-03-03 ir 2019-03-05 teigė, kad sėdinčiam jam sudavė tris kartus į veidą, o nugriuvus dar du smūgius, tuo tarpu 2019-04-16, 2019-06-17 ir 2019-07-25 jau nurodė tik du smūgius vietoj penkių, taip pat teigė, kad gulinčio jo daugiau nemušė. Tokie nenuoseklūs jo paties parodymai verčia abejoti jų patikimumu, nes jie dar ir prieštarauja kitų apklaustų asmenų parodymams.
Pažymėtina, kad nukentėjusysis D. G. teisme nepatvirtino, kad 2019-03-03 G. V. būtų mušęs tame pačiame kambaryje sėdėjusį Ž. J. ir nurodė, kad po 2019-03-03 praėjus maždaug trims dienoms matė pas Ž. J. mėlynes po akimis, bet šis nieko nesakė kas jam atsitiko (t. 5, b. l. 81-83). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu D. G. nors ir buvo nurodęs apie Ž. J. sumušimą, tačiau jo parodymai buvo labai prieštaringi ir nenuoseklūs, prieštaravo kitų asmenų parodymams. Štai 2019-06-21 D. G. teigė, kad G. V. sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį Ž. J. į veido sritį, bet po suduoto smūgio Ž. J. nenukrito ir atsistojęs pabėgo (t. 2, b. l. 10-13). Tačiau 2019-07-25 akistatos su įtariamuoju G. V. metu nurodė, kad Ž. J. smūgį kumščiu sudavė G. V. žentas, o ne pats G. V. (t. 2, b. l. 21-29). Dar keisčiau atrodo D. G. parodymai, duoti tą pačią dieną (2019-07-25), iš karto po akistatos su G. V., kai akistatos su pačiu įtariamuoju D. K. metu D. G. ne tik nepatvirtino prieš tai duotų savo parodymų, kad Ž. J. smūgį kambaryje sudavė G. V. žentas D. K., bet ir nurodė, kad iš viso nematė, ar tuo metu kai Ž. J. buvo suduoti smūgiai tame pačiame kambaryje buvo D. K. (t 2., b. l. 34-38). Taigi, tokie nenuoseklūs, vieni kitiems prieštaraujantys ir su paties Ž. J. parodymais nesutampantys D. G. parodymai yra visiškai nepatikimi. Be to, teismo posėdžio metu jis pats pripažino, kad nepamena jokių konfliktų ir muštynių 2019-03-03 G. V. sodyboje ir patvirtino, kad viskuo, ką jis pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, jį įtikino broliai J., kuriais dabar jis netiki.
Liudytojas G. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad kai G. V. sudavė sėdinčiam broliui Ž. J. du smūgius su kumščiu į veidą, brolis nuo kėdės nukritęs nebuvo. Tačiau tai prieštarauja paties Ž. J. parodymams, nes jis visada tvirtino, kad po G. V. smūgių nukrito nuo kėdės ir tik tada pabėgo iš kambario. Taigi, nors G. J. ir duoda broliui palankius parodymus, tačiau vienodai aplinkybių niekada nepapasakoja, todėl kyla abejonės, kad jie galėtų būti patikimi liudytojai šioje byloje.
Liudytojas R. J. (nukentėjusiojo Ž. J. brolis) teisme iš pradžių teigė, kad 2019-03-03 G. V. pirmam smogė D. G., o po to trenkė Ž. J., vėliau teigė, kad nepamena, kuriam pirmam G. V. sudavė, tačiau tvirtino, kad pirmas per duris po smūgių išlėkė D. G. (t. 5, b. l. 141-142). Tačiau tokie parodymai prieštarauja tiek paties Ž. J. parodymams, tiek liudytojo G. J. parodymams, kurie teigia, kad pirmam smūgiai buvo suduoti ir iš kambario pirmas išbėgo ne D. G., o Ž. J.. Ikiteisminio tyrimo metu 2019-03-13 ir 2019-07-05 apklausų metu R. J. teigė, kad 2019-03-03 G. V. liepė Ž. J. ir D. G. išeiti iš jo namų ir jie išėjo, o jokio konflikto, nesutarimų, ar muštynių nebuvo (t. 2, b. l. 152-154, 157-161). Tuo tarpu 2019-09-12 apklausos metu jau teigė, kad 2019-03-03 G. V. rankos kumščiu sudavė kelis smūgius Ž. J., kuris po suduotų smūgių išbėgo iš kambario į kiemą (t. 2, b. l. 162-166). Liudytojas R. J. teisme nurodė, kad 2019-03-13 ir 2019-07-05 apklausų metu melavo, o 2019-09-12 ir teismo posėdžio metu duoda teisingus parodymus, nes jau nebegyvena G. V. sodyboje. Tačiau teisme jis negalėjo paaiškinti, kodėl posėdžio metu jis gerai prisimena 2019-03-03 įvykius, bet visiškai neprisimena 2019-03-02 įvykių, nors abi dienas iš eilės buvo girtas. Be to, o 2019-09-12 jis teigė, kad D. G. kieme spardė tik A. V. ir G. V., o teisme teigia, kad visi trys kaltinamieji. Taip pat teismo posėdžio metu R. J. iš pradžių patvirtino G. V. paaiškinimą, kad visą melą šioje byloje sugalvojo jis, jo tėvai ir brolis Ž. J., o po kiek laiko vėl tvirtino, kad visi kaltinamieji mušė nukentėjusiuosius (t. 5, b. l. 141-142). Tokie nenuoseklūs, prieštaringi ir nuolat kaitaliojami liudytojo R. J. parodymai negali būti laikomi patikimu įrodymu, nes jie ne tik prieštarauja kitų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymams, bet ir akivaizdžiai priklauso nuo tam tikros situacijos. R. J. pats patvirtino, kad kaltinamiesiems nepalankius parodymus pradėjo duoti tik po to, kai dėl nesutarimų su G. V. nustojo gyventi jo sodyboje. Tai leidžia daryti prielaidą, kad jo parodymai yra tik būdas padėti broliui šioje byloje, o ne objektyvūs paaiškinimai apie tikrąsias aplinkybes. Be to, liudytojo parodymai ir jo sutrikęs elgesys teismo posėdyje bei visiškas nesugebėjimas paaiškinti, kurie jo parodymai iš kelių skirtingų yra teisingi, rodo, kad jis yra visiškai nepatikimas liudytojas šioje byloje. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu jis net buvo sutikęs su kaltinamuoju G. V., kad visa ši istorija yra išgalvota, todėl tiek jo, tiek jo brolių nepatikimi parodymai nėra pakankami kaltinamojo G. V. kaltei įrodyti.
Apibendrinant įrodymų vertinimą dėl G. V. pareikšto kaltinimo dėl nukentėjusiojo Ž. J. sužalojimo, teismas pripažįsta, kad byloje esančių įrodymų nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, nes įrodymų visuma nepaneigia kaltinamojo versijos, jog nukentėjusysis buvo sumuštas ir jam konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2019-03-02, kai jį sumušė jo brolis G. J.. Pažymėtina, kad kaltinamasis neturi pareigos įrodyti šios versijos neabejotiną patikimumą, nes galiojant nekaltumo prezumpcijai įrodinėjimo pareiga baudžiamajame procese tenka prokurorui. Todėl būtent valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras turi pareigą abejonių nekeliančiais įrodymais paneigti visas kitas galimas nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes ir įrodyti, kad kaltinime nurodytos nukentėjusiojo Ž. J. sužalojimo aplinkybės yra vienintelis galimas sužalojimų padarymo būdas. Tačiau kaltinamojo G. V. nurodoma versija nėra išsigalvota ir turi visiškai pagrįstą pagrindą, nes ją patvirtino ne tik kaltinamojo sutuoktinė, bet ir visiškai nešališkas liudytojas J. I.. Be to, telefonu pranešdamas apie 2019-03-02 patirtą sužalojimą, nukentėjusysis Ž. J. pats prasitarė, kad brolis jam sudavė į nosį, o vėlesnis jo agresyvus elgesys su atvykusiais medikais ir policininkais, bei noras nuslėpti savo brolio veiksmus, iš tiesų gali būti paaiškinamas siekiu apsaugoti G. J. nuo dar griežtesnės atsakomybės ir sunkesnių teisinių pasekmių, kadangi tuo metu G. J. jau buvo įtariamasis dėl D. G. sužalojimo. Visi aptarti įrodymai, kuriais buvo grindžiamas šis kaltinimas, leido daryti tik prielaidą, kad Ž. J. galėjo būti sužalotas ne 2019-03-02, o būtent 2019-03-03, nes 2019-03-02 greitosios medicinos pagalbos medikai neužfiksavo nukentėjusiajam jokių sužalojimų, nes jų išoriškai nematė, o nukentėjusiojo parodymus tam tikra apimtimi tvirtino liudytojais apklausti jo šeimos nariai. Tačiau, kaip minėta, nukentėjusiojo nosies lūžimas yra be dislokacijos ir vizualiai nosies deformacijos medikai 2019-03-02 matyti negalėjo, o detalesnės Ž. J. apžiūros neatliko dėl jo itin agresyvaus elgesio. Todėl remiantis teisme išklausytais teismo medicinos eksperto paaiškinimais teismas iš byloje esančių įrodymų negali nustatyti, kad nukentėjusysis buvo sužalotas būtent 2019-03-03, o ne 2019-03-02. Šią abejonę paneigti nukentėjusiojo Ž. J. ir liudytojų, kurie yra suinteresuoti jo šeimos nariai, parodymais nėra galimybės, nes jų parodymai yra labai nenuoseklūs, prieštaringi ir jie turi suinteresuotumą nuslėpti, kad vienas brolis sumušė kitą. Todėl tokie parodymai yra labai nepatikimi apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Kadangi vien tik prielaidos dėl galimai padaryto nusikaltimo nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai, tai nepašalinus abejonės, kad nukentėjusiajam Ž. J. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2019-03-02, kaltinamasis G. V. išteisintinas dėl nukentėjusiojo Ž. J. nesunkaus sveikatos surikdymo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Byloje esančių įrodymų taip pat nepakanka ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti pagal visiems kaltinamiesiems pareikštą kaltinimą dėl nukentėjusiojo D. G. sužalojimo, nes įrodymų visuma dėl šio kaltinimo taip pat leidžia tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, bet nėra pakankama neabejotinai išvadai, kad kaltinamieji dalyvavo padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Visų pirma, specialisto išvadoje dėl D. G. sužalojimo užfiksuoti kūno sužalojimai nepatvirtina nei tikslaus jų padarymo laiko, nei neabejotinai tyčinio smurtinio pobūdžio. Šie sužalojimai net nebuvo užfiksuoti tą pačią dieną kai kaltinamasis G. V. iš savo namų išvijo D. G., nes pastarasis tik po trijų dienų kreipėsi į medikus. Specialisto išvadoje užfiksuota, kad 2019-03-06 atliktoje krūtinės ląstos rentgenogramoje stebima dešinės pusės X šonkaulio senas lūžimas ir kairės pusės VIII šonkaulio lūžimas (t. 2, b. l. 73). Teismo medicinos ekspertas teisme paaiškino, kad šonkaulio lūžimas laikomas senu praėjus maždaug mėnesiui, todėl D. G. kairės pusės VIII šonkaulio lūžimas nebūtų laikomas senu ir tuo atveju, jei jis padarytas vasario mėnesio pabaigoje (t. 5, b. l. 150-151). Pažymėtina, kad pats D. G. teisme teigia galėjęs šonkaulį susilaužyti ir vasario mėnesio pabaigoje, kai buvo griuvęs ant ledo (t. 5, b. l. 81-83). Kadangi 2019-03-06 rentgenogramoje stebimas kairės pusės VIII šonkaulio lūžimas nėra nurodomas kaip senas, tai teismo medicinos eksperto nurodyta vieno mėnesio amplitudė reiškia, kad jis galėjo būti sulaužytas bet kuriuo metu laikotarpyje maždaug nuo 2019-02-06 iki 2019-03-06. Esant tokioms aplinkybėms, įrodinėjimo tikslas šioje byloje yra paneigti galimybę, kad D. G. kairės pusės VIII šonkaulis galėjo būti sulaužytas iki inkriminuojamos nusikaltimo datos arba po to, ir nustatyti, kad šonkaulį sulaužė visi kaltinamieji būtent 2019-03-03. Kitų D. G. užfiksuotų sužalojimų veide padarymo tikslaus laiko taip pat nėra galimybės nustatyti objektyviais įrodymais, nes teismo medicinos ekspertas patvirtino, jog neįmanoma identifikuoti, ar sužalojimai buvo padaryti 2019-03-02 ar 2019-03-03, kadangi apžiūrai D. G. atvyko tik 2019-03-07 (t. 5, b. l. 150-151). Taigi, nukentėjusiojo D. G. sužalojimų padarymo laikas ir aplinkybės šioje byloje įrodinėjamos tik subjektyvaus pobūdžio įrodymais – nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais.
Vertinant subjektyviuosius įrodymus, visų pirma, pažymėtina, kad pats nukentėjusysis D. G. teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai tvirtina, jog 2019-03-03 niekas jo nemušė ir nespardė, o ikiteisminio tyrimo metu tuo jį įtikino broliai J. D. G. teisme paaiškino, kad dažnai geria ir dažnai griuvinėja pats, todėl šonkaulį galėjo susilaužyti ir pats kažkur nugriuvęs, o veidą apsidraskyti galėjo nugriuvęs jau po to, kai girtas išėjo iš G. V. sodybos. Jis nurodė 2019 m. vasario mėnesio pabaigoje buvo griuvęs ant ledo ir galbūt galėjo susilaužyti šonkaulį, tik ne iš karto pradėjo jausti skausmą, nes iki 2019-03-03 ne vieną dieną gėrė, jo girtavimai būna daugiadieniai, o būdamas girtas skausmų nejaučia. Patvirtino, kad tik praėjus kelioms dienoms po 2019-03-03 pradėjo jausti skausmą ir nuvažiavo pas šeimos daktarą (t. 5, b. l. 81-83). Pažymėtina, kad teismo medicinos ekspertas patvirtino, jog dėl alkoholio žmogus gali nejausti skausmo, nes alkoholis slopina skausmą ir praktikoje būna atvejų, kad žmonės skausmą pradeda jausti tik po kelių dienų, kai baigiasi intoksikacija (t. 5, b. l. 150-151). Taigi, nukentėjusiojo D. G. paaiškinimas, kad būdamas girtas nejaučia skausmo, o geria po kelias dienas iš eilės yra mediciniškai pagrįstas ir tai neleidžia atmesti galimybės, kad praėjus kelioms dienoms po 2019-03-03 pradėtas jausti skausmas dėl daugiadienio gėrimo gali būti ir ne 2019-03-03 poveikio D. G. kūnui pasekmė. Tik pašalinus tokią abejonę galėtų būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis šioje byloje.
Tokioje situacijoje, kai visi kaltinamieji nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai teigia, kad D. G. 2019-03-03 nemušė, o pats nukentėjusysis tai patvirtina nagrinėjant bylą teisme, būtina sąlyga apkaltinamajam nuosprendžiui priimti yra tokios galimybės neabejotinas paneigimas patikimais ir jokių abejonių nekeliančiais kitais įrodymais, kurie patvirtintų D. G. sumušimą būtent 2019-03-03. Šioje byloje tokiais įrodymais prokuroras nurodo nukentėjusiojo D. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei nukentėjusiojo Ž. J. ir liudytojų G. J. bei R. J. (nukentėjusiojo brolio) parodymus. Tačiau šių asmenų parodymais apkaltinamąjį nuosprendį būtų galima pagrįsti tik tuo atveju, jeigu jų parodymai nekeltų abejonių dėl jų patikimumo, o tokio šių parodymų patikimumo teismas negali pripažinti.
Nukentėjusiojo D. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra tokie nenuoseklūs ir prieštaringi, kad tai iš tiesų patvirtina teisme jo nurodytą aplinkybę, jog jis parodymus davė ne apie tai, ką pats patyrė, o apie tai, kuo jį įtikino J. Pirmos apklausos metu 2019-03-07 D. G. teigė, kad 2019-03-03 matė tik G. V., o kitų dviejų kaltinamųjų net nematė, tik apie tai, kad jie atvyko trise jam sakė Ž. ir G. J.. D. G. teigė, kad ne G. V., o kažkuris vienas, kuris atvažiavo su juo, ranka čiupo jį už "čiuprynos", ištraukė į kiemą ir gulintį ant žemės pradėjo spardyti. Teigė, kad spardė lyg vienas žmogus, atrodo, kad spyrė G. V. sūnus (t. 2, b. l. 7-9). Tačiau jau sekančios apklausos metu 2019-06-21 D. G. teigė, kad kambaryje matė ne tik G. V., bet ir jo žentą bei sūnų A. V., nurodė, kad ne kažkas kitas, o G. V. rankomis sugriebė jį už apykaklės ir ištempė į kiemą, teigė, kad kambaryje jam smūgių niekas nesudavė, o kieme pajuto 3-4 smūgius į kairį šoną, bet kas konkrečiai jam sudavė smūgius nurodyti negalėjo. Mano, kad smūgius jam sudavė ne vienas žmogus, o dviese (t. 2, b. l. 10-13). Taigi, antroje apklausoje D. G. tas pačias aplinkybes apibūdino visiškai priešingai nei pirmoje apklausoje. Dar painesni ir visiškai nelogiški D. G. parodymai užfiksuoti jo akistatų su įtariamaisiais metu. 2019-07-25 akistatos metu su įtariamuoju G. V. jis nurodė, kad Ž. J. smūgį kumščiu kambaryje sudavė G. V. žentas (t. 2, b. l. 21-29), tačiau iš karto po šios akistatos atliktoje akistatoje su pačiu įtariamuoju D. K. nukentėjusysis D. G. ne tik nepatvirtino prieš tai duotų savo parodymų, bet ir nurodė, kad iš viso nematė, ar tuo metu, kai Ž. J. buvo suduoti smūgiai, tame pačiame kambaryje buvo D. K. (t. 2, b. l. 34-38). Be to, akistatos su įtariamuoju G. V. metu D. G. jau tiksliai nurodė, kad kieme jį spardė G. V. ir jo žentas, nors pirmų apklausų metu jis teigė nematęs kas jį spardė, o pirmos apklausos metu apskritai teigė, kad spardė lyg vienas žmogus ir greičiausiai G. V. sūnus. Taigi, nukentėjusysis nuolat painiojosi kas mušė jį ir Ž. J., painiojosi kiek žmonių jį spardė. Galiausiai, paskutinės apklausos metu 2019-09-12 D. G. vėl teigė, kad tiksliai nematė kokie konkrečiai asmenys jį spardė, o apie tai jam tik papasakojo Ž. J. ir G. J., kurie ir pasakė, kad jį gulintį spardė G. V., D. K. ir A. V. (t. 2, b. l. 44-47). Taigi, tokie nenuoseklūs, vieni kitiems prieštaraujantys D. G. parodymai yra visiškai nepatikimi ir atitinka jo parodymus teisme, kad jis nepamena jokių konfliktų ir muštynių 2019-03-03 G. V. sodyboje ir nejautė, kad tuo metų būtų buvęs sumuštas (t. 5, b. l. 81-83). Toks nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas ikiteisminio tyrimo metu leidžia manyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis iš tiesų klaidino tyrėjus įtikintas Ž. J. ir G. J. papasakoti tai, ką neva matė jie, o ne tai ką patyrė ir jautė jis pats. Todėl teismas neturi pagrindo vadovautis visiškai nepatikimais D. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir atmesti jo parodymus teisme.
Vertinant nukentėjusiojo Ž. J. parodymų patikimumą teismas atsižvelgia į jų nenuoseklumą ir itin didelį prieštaringumą, kuris iš dalies jau buvo aptartas vertinant kaltinimą dėl jo paties sužalojimo. Dėl D. G. sužalojimo nukentėjusysis Ž. J. teismo posėdžių metu teigė, kad nuo kalno matė kaip kieme D. G. spardo visi trys kaltinamieji ir teigė, kad 2019-03-03 policijai nurodė ne tik apie savo sumušimą, bet ir apie D. G. sumušimą (t. 5, b. l. 80-81). Tačiau liudytoju apklaustas tyrėjas R. I. teismo posėdžio metu paneigė Ž. J. parodymus apie neva nurodytą D. G. sumušimą ir patvirtino, kad 2019-03-03 Ž. J. apie sumuštą D. G. nieko neminėjo (t. 5, b. l. 139-140). Tą patį patvirtina ir tyrėjo 2019-03-03 tarnybinis pranešimas, kuriame nėra nurodyta, kad Ž. J. 2019-03-03 būtų pranešęs ir apie D. G. sumušimą (t. 1, b. l. 23). Pažymėtina, kad net ir liudytoja apklausta nukentėjusiojo Ž. J. motina V. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad negirdėjo, jog 2019-03-03 sūnus atvykusiai policijai būtų sakęs apie D. G. sumušimą (t. 5, b. l. 142-143). Galiausiai paties nukentėjusiojo Ž. J. pirmosios apklausos 2019-03-03 protokolas patvirtina, kad jis nenurodė, jog 2019-03-03 buvo sumuštas D. G. (t. 1, b. l. 58-59). Pirmą kartą apie D. G. sumušimą nukentėjusysis Ž. J. nurodė tik 2019-03-05 apklausoje, tačiau, skirtingai nei teisme, teigė, kad D. G. kieme spardė tik G. V. kartu sūnumi A. V. (t. 1, b. l. 61-62). Taigi, Ž. J. teiginys, kad jis 2019-03-03 pranešė ne tik apie savo sužalojimą, bet ir apie D. G. sumušimą prieštarauja kitiems įrodymams, kas dar labiau sustiprina abejones, kad D. G. 2019-03-03 buvo sumuštas kaltinamųjų. Pažymėtina, kad su Ž. J. 2019-03-03 jo namuose bendravo tyrėjas R. I., o pirmąjį jo apklausos protokolą 2019-03-03 surašė vyresnysis tyrėjas D. V. (t. 1, b. l. 61-62), tačiau nei vienam iš dviejų skirtingų pareigūnų, bendravusių skirtingu laiku, Ž. J. nenurodė, kad 2019-03-03 buvo sumuštas D. G.. Todėl nėra pagrindo tikėti Ž. J. teiginiu, kad policininkams 2019-03-03 jis sakė apie D. G. sumušimą, tik dėl neaiškių priežasčių to niekas specialiai nefiksavo. Aplinkybė, kad Ž. J. pirmą kartą tik 2019-03-05 nurodė apie D. G. sumušimą, o pastarasis tik 2019-03-06 kreipėsi į medikus, sustiprina D. G. paaiškinimo teisme patikimumą dėl tos aplinkybės, kad jis tik įtikintas Ž. J. nurodė, kad jį sumušė kaltinamieji 2019-03-03. Tuo tarpu nukentėjusiojo Ž. J. parodymų nepatikimumą atspindi esminiai prieštaravimai jo vėlesniuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu. 2019-04-16 apklausos metu jis dar teigė, kad D. G. kieme spardė A. V. ir G. V. bei kategoriškai tvirtino, jog D. K. nespardė D. G. (1 t., b. l. 65-67), tačiau 2019-06-07 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 113-123) ir 2019-06-14 apklausoje jau teigė, kad D. G. spardė trise, t. y. G. V., jo sūnus A. V. ir žentas D. K. (t. 1, b. l. 71-73). Pažymėtina, kad 2019-06-14 apklausos protokole nurodytas Ž. J. paaiškinimas, neva jis ir anksčiau apklausiamas sakė, jog D. G. spardė V. su sūnumi ir žentu, tik jį gal ne taip suprato, gal ši aplinkybė tiesiog "prasileido" rašant kompiuteriu protokolą (t. 1, b. l. 71-73), yra visiškai neįtikinantis ir nelogiškas, nes 2019-04-16 apklausos protokole ne tik nėra jokių neaiškumų ar neužduotų klausimų dėl D. K. vaidmens spardant D. G., bet ir aiškiai užfiksuota, kad Ž. J. patvirtino, jog D. K. nespardė D. G. (1 t., b. l. 65-67). Be to, dar 2019-03-05 apklausoje Ž. J. taip pat nurodė, kad D. G. kieme spardė tik G. V. su sūnumi A. V., bet ne D. K. (t. 1, b. l. 61-62). Todėl Ž. J. parodymų keitimo 2019-06-07 ir 2019-06-14 pasiteisinimas ir bandymas įtikinti, kad D. K. jis neva ir ankstesnėse apklausose įvardijo kaip spardžiusį asmenį tik to tyrėja neužrašė, yra visiškai nelogiškas ir patvirtina jo parodymų nepatikimumą. Tyrėja S. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019-04-16 apklausos protokole užrašė viską, ką sakė Ž. J., patvirtino, kad jo būklė nekėlė abejonių, kad jis yra neblaivus (t. 6, b. l. 25-26), todėl Ž. J. paaiškinimas, kad jo 2019-04-16 parodymai neteisingi, nes juos davė neblaivus, yra visiškai nepagrįstas. Visų jo parodymų nepatikimumą dar labiau sustiprina vėlesni Ž. J. parodymai, kuriuose jis net ir po 2019-06-14 „patikslintų pirminių parodymų“ vėl prieštarauja pats sau. 2019-07-25 akistatų su įtariamaisiais G. V. ir D. K. metu jis teigė, kad kieme gulintį D. G. kojomis spardė ir smūgius sudavė G. V. ir D. K. (t. 1, b. l. 82-90, 95-101), bet šį kartą jau nenurodo, kad spardė A. V., kas vėl prieštarauja minėtiems jau pakeistiems jo parodymams 2019-06-07 ir 2019-06-14, kai jis teigė, kad spardė visi trys kaltinamieji. Tuo tarpu 2019-07-25 akistatos su įtariamuoju A. V. metu Ž. J. aiškiai nurodė, kad nematė, jog A. V. būtų sudavęs smūgius D. G. (t. 1, b. l. 106-1102). Tačiau tai vėl prieštarauja net ir neva jau išsamiems 2019-06-14 Ž. J. parodymams. Galiausiai, papildomo parodymų patikrinimo vietoje metu 2019-09-10 Ž. J. vėl pakeitė akistatų metu duotus parodymus ir vėl nurodė, kad D. G. spardė D. K., G. V. ir A. V. (t. 1, b. l. 124-127). Tokie nenuoseklūs ir prieštaringi Ž. J. parodymai, kai vieną kartą jis aiškiai patvirtina, kad kuris nors iš kaltinamųjų nemušė D. G., o sekančiose apklausose jau teigia priešingai, kai nuolat painiojasi, ar D. G. spardė G. V. su sūnumi, ar su žentu, ar visi trys, yra visiškai nepatikimi.
Vertinant liudytojo G. J. parodymų patikimumą teismas taip pat pabrėžia jų nenuoseklumą ir prieštaringumą, kuris iš dalies jau buvo aptartas vertinant kaltinimą dėl nukentėjusiojo Ž. J. sužalojimo. Dėl D. G. sužalojimo nukentėjusysis G. J. teismo posėdžio metu teigė, kad G. V. kambaryje spyrė D. G. iš kojos vieną kartą į šoną ir ištempė į lauką, kur visi kaltinamieji sudavė D. G. smūgius iš kojos. Posėdžio metu iš pradžių jis teigė, kad D. K. ir A. V. kambaryje D. G. nieko nedarė, vėliau pagarsinus jo 2019-03-08 parodymus teigė, kad jie yra teisingi, nors tuomet jis buvo nurodęs, kad kambaryje D. G. spardė visi trys kalinamieji, o pagarsinus dar vėlesnius - 2019-06-13 - jo parodymus, G. J. teigė, kad ir jie teisingi, nors juose užfiksuota, kad D. G. kambaryje mušė tik G. V. (t. 5, b. l. 140-141). Taigi, jau vien apklausos teisme metu G. J. tas pačias aplinkybes tris kartus apibūdino skirtingai, o dvejus tarpusavyje prieštaraujančius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino kaip abu teisingus. Be to, teisme jis pirmą kartą per visą procesą šioje byloje nurodė, kad G. V. kambaryje D. G. spyrė iš kojos į šoną ir dėl to pastarasis nugriuvo. Tokios aplinkybės nei pats G. J., nei kuris nors liudytojas ar nukentėjusysis niekada nebuvo nurodęs nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, nes buvo tik duomenys, kad G. V. nugriovė D. G. nuo kėdės su ranka suėmęs už apykaklės. Esminiai prieštaravimai yra ir liudytojo G. J. parodymuose ikiteisminio tyrimo metu. 2019-03-08 apklausos metu jis teigė, kad G. V. parvertė D. G. ant grindų sugriebęs už "čiuprynos" ir tada G. V., A. V. ir D. K. pradėjo spardyti D. G., po to G. V. vėl griebė D. G. už "čiuprynos" ir išvilko į kiemą, kur jį spardė visi trys kaltinamieji (t. 2, b. l. 102-104). Tačiau 2019-06-13 akistatos su D. K. metu G. J. patvirtino, kad D. K. 2019-03-03 jokių veiksmų, tarp jų ir smurtinių, D. G. atžvilgiu neatliko (t. 2, b. l. 107-110). Bet tą pačią dieną, iš karto po akistatos su D. K., G. J. vėl buvo apklaustas ir nurodė, jog akistatos metu bijojo pasakyti teisybę, kad D. K. spardė D. G., todėl neteisingai nurodė, kad D. G. atžvilgiu D. K. neatliko jokių smurtinio pobūdžio veiksmų. Šios apklausos metu G. J. teigė, kad pasilieka prie savo pirminių parodymų, kuriuos nori patikslinti, bet patikslindamas nurodė, kad kambaryje D. G. ant grindų spardė tik G. V., o D. K. ir A. V. stovėjo tarpduryje ir nieko nedarė (t. 2, b. l. 112-116). Nors teismo posėdžio metu G. J. teigė, kad po akistatos su D. K. 2019-06-13 tyrėja įkalbinėjo jį dar kartą duoti parodymus todėl, kad iš jo veido matė, kad jis buvo išsigandęs, tačiau teisme jis patvirtino ir tai, kad jokios agresijos iš D. K. akistatos metu nejautė ir jokių grasinimų nesulaukė, o kodėl akistatos metu bijojo D. K. posėdžio metu negalėjo paaiškinti (t. 5, b. l. 140-141). Kaip liudytoja apklausta tyrėja I. K. teisme taip pat patvirtino, kad akistatos metu nenutiko nieko, kad liudytojas G. J. bijotų duoti parodymus, jam nebuvo daromas joks poveikis (t. 6, b. l. 26-27). Todėl teismas konstatuoja, kad liudytojo G. J. nurodoma parodymų pakeitimo priežastis 2019-06-13 iš karto po akistatos su D. K. dėl tariamos baimės nėra pagrįsta jokiais įrodymais, o toks parodymų kaitaliojimas rodo tik logiškai nepaaiškinamą liudytojo blaškymąsi ir painiojimąsi tarp savo nenuoseklių parodymų. Pažymėtina, kad iš 2019-06-13 apklausos protokolo matyti, kad net ir nusprendęs po akistatos su D. K. vėl patikslinti savo parodymus bei nurodęs, kad pasilieka prie savo pirminių parodymų, G. J. vėl davė tiems patiems pirminiams savo parodymams prieštaraujančius parodymus, nes nurodė, kad D. G. kambaryje nukritus ant grindų, G. V. vienas spardė jį kojomis, o tuo metu D. K. ir A. V. stovėjo tarpduryje ir nieko nedarė (t. 2, b. l. 112-116). Tačiau tai ne patikslina, o prieštarauja jo 2019-03-08 parodymams, nes tuomet jis teigė, kad kambaryje D. G. mušė visi kaltinamieji. Taigi, bandydamas paaiškinti savo blaškymąsi parodymuose dėl D. K., liudytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu pradėjo dar labiau painiotis ir skirtingai aiškinti D. G. sumušimo aplinkybes kambaryje. Nors G. J. tiek teisme, tiek 2019-06-13 apklausos metu teigė, kad teisingiausi yra jo pirminiai parodymai, duoti 2019-03-08, tačiau kaip minėta, jis ne tik laisvo pasakojimo metu teismo posėdžio pradžioje nurodė, kad kambaryje D. G. mušė tik G. V., bet ir 2019-07-25 akistatų su įtariamaisiais G. V. ir A. V. metu teigė, kad kambaryje D. G. mušė tik G. V.. Todėl G. J. teiginys, kad teisingiausi yra jo pirminiai parodymai nėra nei logiškas, nei padeda nustatyti, kad iš viso kurie nors jo parodymai yra teisingi, kadangi pirminiuose parodymuose jis teigė, kad kambaryje D. G. mušė visi kaltinamieji, o vėliau šią aplinkybę ne kartą paneigė, tvirtindamas, kad kambaryje D. G. mušė tik G. V.. Tokie nenuoseklūs ir prieštaringi G. J. parodymai, kai vieną kartą jis aiškiai patvirtina, kad vieni kaltinamieji nemušė D. G., o sekančiose apklausose jau teigia priešingai, kai savo parodymus pakeičia tuoj pat po akistatos ir apie tą patį asmenį duoda priešingus parodymus, kai teisme nurodo iš viso niekada anksčiau neminėtas aplinkybes, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, kai teigia, kad teisingi yra keli tarpusavyje prieštaraujantys ankstesni jo parodymai, yra visiškai nepatikimi.
Vertinant liudytojo R. J. (nukentėjusiojo Ž. J. brolio) parodymų patikimumą teismas taip pat pabrėžia jų nenuoseklumą ir prieštaringumą, kuris iš dalies jau buvo aptartas vertinant kaltinimą dėl nukentėjusiojo Ž. J. sužalojimo. Dėl D. G. sužalojimo nukentėjusysis R. J. teismo posėdžio metu iš pradžių teigė, kad kambaryje G. V. pirmam smogė D. G., o po to trenkė Ž. J., vėliau teigė, kad nepamena, kuriam pirmam G. V. sudavė, tačiau tvirtino, kad pirmas per duris po smūgių išbėgo D. G.. Taip pat teigė, kad kieme tik G. V. kelis kartus įspyrė D. G. į užpakalį, o tuo metu A. V. ir D. K. stovėjo prie mašinos, maždaug už 3-4 metrų. Teismo posėdžio metu R. J. tvirtino, kad D. G. ir Ž. J. sumušė tik G. V., o kodėl šioje byloje yra dar du kaltinamieji negalėjo paaiškinti (t. 5, b. l. 141-142). Tačiau tokie parodymai prieštarauja jau aptartiems Ž. J. ir G. J. parodymams, kurie teigia, kad pirmam smūgiai buvo suduoti ir iš kambario pirmas išbėgo ne D. G., o Ž. J.. Be to, ikiteisminio tyrimo metu 2019-03-13 ir 2019-07-05 apklausų metu R. J. teigė, kad 2019-03-03 G. V. liepė Ž. J. ir D. G. išeiti iš jo namų ir jie išėjo, o jokio konflikto, nesutarimų, ar muštynių iš viso nebuvo (t. 2, b. l. 152-154, 157-161). Tik 2019-09-12 apklausos metu R. J. jau teigė, kad 2019-03-03 G. V. rankos kumščiu kambaryje sudavė kelis smūgius Ž. J., teigė, kad kambaryje D. G. mušė tik G. V., o kieme spardė A. V. ir G. V., bet nepastebėjo, ar D. G. spardė D. K. (t. 2, b. l. 162-166). Liudytojas R. J. teisme nurodė, kad 2019-03-13 ir 2019-07-05 apklausų metu melavo, o 2019-09-12 ir teismo posėdžio metu kitokius parodymus duoda, nes jau nebegyvena G. V. sodyboje. Tačiau teisme jis negalėjo paaiškinti, kodėl posėdžio metu jis gerai prisimena 2019-03-03 įvykius, bet visiškai neprisimena 2019-03-02 įvykių, nors abi dienas iš eilės buvo girtas. Be to, teismo posėdžio metu R. J. iš pradžių patvirtino G. V. paaiškinimą, kad visą melą šioje byloje sugalvojo jis, jo tėvai ir brolis Ž. J., o po kiek laiko vėl tvirtino, kad kaltinamieji mušė nukentėjusiuosius(t. 5, b. l. 141-142). Tokie nenuoseklūs, prieštaringi ir nuolat kaitaliojami liudytojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, negali būti laikomi patikimu įrodymu, nes jie ne tik prieštarauja kitų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymams, bet ir akivaizdžiai priklauso nuo tam tikros situacijos, nuo santykių su G. V., kurie po šios bylos iškėlimo kaip tik ir tapo įtemti.
Apibendrinant įrodymų vertinimą pagal kaltinimą dėl nukentėjusiojo D. G. sužalojimo, teismas pripažįsta, kad byloje esančių įrodymų nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, nes įrodymų visuma nepaneigia kaltinamųjų versijos, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti ar būti sumuštas ne 2019-03-03, o 2019 m. vasario pabaigoje ar kitu metu. Tokia kaltinamųjų versija nėra išsigalvota ir turi pagrįstą pagrindą, nes ją visų pirma patvirtina nukentėjusysis D. G., kuris teisme kategoriškai tvirtino, kad 2019-03-03 G. V. sodyboje kaltinamieji jo nemušė. Be to, D. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra visiškai nepatikimi, įtakoti kito nukentėjusiojo Ž. J. ir liudytojo G. J., todėl jais negalima grįsti kaltinamųjų kaltės. Visi aptarti įrodymai, kuriais buvo grindžiamas šis kaltinimas, leido daryti tik prielaidą, kad D. G. buvo sužalotas būtent 2019-03-03, nes taip ikiteisminio tyrimo metu tvirtino ir pats D. G. ir tuo jį įtikinę liudytojai. Tačiau, kaip minėta, remiantis teisme išklausytais teismo medicinos eksperto paaiškinimais, teismas iš byloje esančių įrodymų negali nustatyti, kad nukentėjusysis D. G. buvo sužalotas būtent 2019-03-03 ir niekaip negalėjo būti sužalotas kitu metu, o šios abejonės nėra galimybės pašalinti remiantis itin prieštaringais ir nenuosekliais Ž. J., G. J., R. J. bei paties D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Be to, byloje yra gausu duomenų, kad D. G. iš tiesų dažnai patiria įvairius sužalojimus, kaip teigia jis pats, ir dažnai jį sužaloja tie patys Ž. J. ir G. J.. Štai 2018-12-12 Alytaus apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas Nr. 1-1332-393/2018 patvirtina, kad G. J. yra nuteistas dėl to, kad 2018-09-23 eismo įvykio metu D. G. sulaužė dešinės pusės X šonkaulį (t. 5, b. l. 92-96), o 2019-08-12 Alytaus apylinkės teismo nuosprendis Nr. 1-635-393/2019 patvirtina, kad G. J. yra nuteistas dėl to, kad 2018-10-23 D. G. padarė įvairius kūno sužalojimus, tarp jų V bei VII kairės pusės šonkaulių lūžimus (t. 5, b. l. 104-118). Tuo tarpu Ž. J. 2019-05-07 Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-516-780/2019 taip pat yra nuteistas dėl 2019-02-12 D. G. suduoto smūgio į krūtinės sritį ir padaryto odos nubrozdinimo pakaušio srityje (t. 5, b. l. 100-103). Taigi, D. G. iki 2019-03-03 tris kartus jau buvo sužalotas G. J. ir Ž. J., už ką šie yra nuteisti, o 2019-03-03 dar buvo atliekami du iš šių tyrimų, todėl tai paaiškina kaltinamojo G. V. nurodyto jų priešiškumo D. G. priežastį 2019-03-02 švęsto gimtadienio metu, kai jie piktinosi D. G.. Taip pat nagrinėjimo teisme metu iš liudytojų V. J. ir S. J. apklausų paaiškėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta aplinkybė, kad 2019-03-02 D. G. ir Ž. J. konfliktavo Krosnos miestelyje ir besistumdydami buvo nugriuvę ant asfalto (t. 5, b. l. 142-143, t. 6, b. l. 6-7). Šios aplinkybės ir dažni D. G. konfliktai su broliais J., pasibaigiantys smurtu prieš D. G., dar labiau sustiprina abejonę, kad D. G. iš tiesų galėjo būti sužalotas tiek kitu metu, tiek kitų asmenų nei nurodyta kaltinime.
Kadangi vien tik prielaidos dėl galimai padaryto nusikaltimo nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, o visos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti tarpusavyje nesuderinamais ir itin prieštaringais nukentėjusiojo Ž. J. ir liudytojų parodymais, turi būti traktuojamos kaltinamųjų naudai, tai nepašalinus abejonės, kad nukentėjusysis D. G. galėjo būti sužalotas tiek kitu metu, tiek kitų asmenų nei nurodyta kaltinime, kaltinamieji G. V., A. V. ir D. K. išteisintini dėl nukentėjusiojo D. G. nesunkaus sveikatos surikdymo, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Pažymėtina, kad nuo pat tyrimo pradžios esant tokiems prieštaringiems nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams, o įtariamiesiems kategoriškai neigiant kaltę, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pasinaudota galimybe įrodymus surinkti kokybiškiau ir išvengti tokio apsunkinto įrodinėjimo bei rizikos nesurinkti pakankamų objektyvesnių ir patikimų įrodymų. Dėl nesuprantamų priežasčių nei vienas nukentėjusysis ar pagrindiniai liudytojai nebuvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kas būtų leidę išsamiai, objektyviai ir dalyvaujant patiems įtariamiesiems apklausti pagrindinius asmenis, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas, taip užkisti kelią tokiai gausybei abejonių, kurias sukėlė daugkartinės visų asmenų apklausos. Tuo tarpu byloje naudoti įrodymų rinkimo būdai ne be pagrindo kelia kaltinamųjų nepasitenkinimą ikiteisminio tyrimo kokybe, nes sudaro tendencingumo įspūdį rinkti tik kaltę patvirtinančius įrodymus, o ne išsamiai ir objektyviai nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Iš tyrimo eigos ir procesinių veiksmų pobūdžio matyti, kad kai tik kas nors iš apklausiamų asmenų apklausose nenurodydavo kurio nors iš įtariamųjų, kaip prisidėjusio prie nukentėjusiųjų sumušimo, ar net kategoriškai patvirtindavo atitinkamo įtariamojo nekaltumą, iš karto po to būdavo atliekamos papildomos tų pačių asmenų apklausos, kuriose jie vėl pakeisdavo savo parodymus ir vėl patvirtindavo tų pačių įtariamųjų kaltę, apie kuriuos prieš tai buvo davę visiškai kitokius, juos teisinančius, parodymus. Tai ypač akivaizdu kaltinamojo D. K. atžvilgiu, nes tiek nukentėjusysis Ž. J., tiek liudytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškiai patvirtinę, kad D. K. nemušė D. G., tačiau vėliau abu buvo iš naujo apklausinėjami ir kardinaliai pakeitė savo parodymus, nors logiškų ir įrodymais pagrįstų priežasčių, kodėl taip elgiasi, jie paaiškinti nesugebėjo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Tai sudaro įspūdį, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamuosius teisinantys įrodymai buvo nepakankamai atidžiai vertinami ir iš esmės ignoruojami, o esant esminiams įrodymų prieštaravimams buvo pernelyg didelė reikšmė suteikiama prieštaringiems apkaltinamiesiems įrodymams. Tokios įrodymų rinkimo ir vertinimo spragos ikiteisminio tyrimo metu kelia abejones dėl surinktų įrodymų patikimumo ir pakankamumo, todėl sustiprina vidinį teisėjo įsitikinimą, kad byloje nepakanka patikimų įrodymų, kurie leistų kaltinamuosius pripažinti kaltais.
BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, todėl šiuo pagrindu išteisinus kaltinamuosius šioje byloje kaltinamiesiems pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.
Nukentėjusieji byloje nebuvo pareiškę civilinių ieškinių iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, todėl žalos atlyginimo jiems klausimas šioje byloje iš viso negali būti sprendžiamas (BPK 112 straipsnio 1 dalis).
Nors kaltinamieji baigiamosiose kalbose prašė priteisti jiems neturtinę žalą, o D. K. dar ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau tokie reikalavimai negali būti patenkinti, nes BPK nenumato galimybės kaltinamiesiems reikšti civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje ir prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, net ir išteisinimo atveju. BPK 109 straipsnis baudžiamajame procese numato galimybę pareikšti civilinį ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, bet ne jiems patiems reikšti ieškinius. Atitinkamai BPK 105 ir 106 straipsniai taip pat numato galimybę išieškoti proceso išlaidas tik iš kaltinamojo, o ne kaltinamajam prisiteisti savo išlaidas baudžiamojoje byloje, nors jis ir būtų išteisintas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. V. išteisinti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo Ž. J. ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo D. G., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šioje byloje jam inkriminuotus nusikaltimus.
A. V. išteisinti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo D. G., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šioje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą.
D. K. išteisinti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo D. G., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šioje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą.
G. V., A. V. ir D. K. byloje paskirtas kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį G. V., A. V. ir D. K. atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) CD-R diską (vokas Nr. 1) su 2019-03-02 garso įrašu, kurį pateikė Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius; 2) CD-R diską (vokas Nr. 2) su 2019-03-03 garso įrašu, kurį pateikė Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius ir 3) CD-R diską (vokas Nr. 3) su vaizdo įrašu, darytu 2019-09-10 atliekant parodymų patikrinimą su nukentėjusiuoju Ž. J., palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.