Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Rusakas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę palikimo priėmimo turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - VMI) prie Lietuvos Respublikos (toliau - LR) finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės?

5. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad mirusioji L. L. yra R. L. (duomenys neskelbtini) (7, 10 el. b. l.). Mirties liudijimo duomenimis, pareiškėjo (duomenys neskelbtini) L. L. mirė (duomenys neskelbtini) (12 el. b. l.). L. L. buvo sudariusi santuoką su J. L., kuris (duomenys neskelbtini) mirė (9, 30 el. b. l.). L. L. (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkurta nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) ha ploto žemę, kompensacija neišmokėta (13, 14 el. b. l.). Iš (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centras testamentų registro išrašo nustatyta, kad nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios L. L. palikimą (17 el. b. l.). Iš (duomenys neskelbtini) testamento nustatyta, kad L. L. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjui R. L. (15 e. b. l.0)

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

6. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 str. 1 d.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga - 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

7. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Tais atvejais, kai palikimą sudaro asmeniniai daiktai, faktiškas jo valdymas reiškia: rūpinimasis turtu kaip savu, naudojimasis juo ir disponavimas, valdymas, priežiūra, t. y. aktyvus siekimas įgyvendinti palikimo priėmimo teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

8. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pareiškėjas R. L. priėmė po (duomenys neskelbtini) L. L. mirties atsiradusį palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, nes turtą prižiūrėjo ir juo naudojosi, aktyviai siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą - per 6 mėnesius nuo palikėjos mirties. Tokie asmens veiksmai, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 str. 2 d.).

9. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas sprendžia, kad kitokia tvarka, kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Nustačius, kad R. L. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L., po (duomenys neskelbtini) L. L. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti, pareiškėjas turės galimybę priimti (duomenys neskelbtini) palikimą. Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.?

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjo R. L. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) L. L. mirties ((duomenys neskelbtini)) (gim. (duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.