- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- e2S-512-852/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05495-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Pareiškėjas
- A. B., J. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir J. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. B. ir J. B. (toliau – ir pareiškėjai), gyvenantys (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu nutraukti bendru sutarimu jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje ir patvirtinti 2023 m. spalio 27 d. sutartį (toliau – ir Sutartis) dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad asmeninių ir bendrų finansinių įsipareigojimų neturi. 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismas perdavė bylą pagal teismingumą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutartimi civilinė byla dėl santuokos nutraukimo buvo sustabdyta, kol pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir ją pateiks teismui tvirtinti. Taip pat teismas pareiškėjams išaiškino, kad jeigu per 6 mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdys teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas pareiškėjų prašymą paliks nenagrinėtą.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų Sutarties 3.3 punkte nurodyta, jog asmeninių ir bendrų finansinių įsipareigojimų pareiškėjai neturi, tačiau iš Antstolių informacinės sistemos 2023 m. gruodžio 29 d. išrašų matyti, kad pareiškėjas A. B. turi 347,54 Eur dydžio išieškotiną sumą (išieškotoja S. V.), o pareiškėja J. B. turi 3 938,83 Eur dydžio išieškotiną sumą (išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), 69 154,63 Eur dydžio išieškotiną sumą (išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“) bei 196,94 Eur dydžio išieškotiną sumą (išieškotoja Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).
4. Pažymėjo, kad pareiškėjai Sutartyje neaptarė, kaip bus vykdomos minėtos prievolės po santuokos nutraukimo, todėl pareiškėjų prašoma patvirtinti sutartis dėl neaptartų sutuoktinių turtinių pareigų prieštarauja viešajai tvarkai, neatitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo ir negali būti teismo patvirtinta. Todėl teismas civilinę bylą sustabdė, kol pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pateiks ją teismui tvirtinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Apeliantė (pareiškėja) J. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarė visas įstatyme nustatytas sąlygas, prie prašymo nutraukti sutartį taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) Vedybų sutartį, kurioje dar iki santuokos sudarymo aptarė, kaip bus įgyjamas, dalinamas turtas ir prievolės kreditoriams.
5.2. Sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra privaloma nurodyti asmenines skolas, buvusias iki santuokos sudarymo, jeigu sudaryta sutartimi nėra modifikuojamos šalių prievolės kreditoriams ir jeigu pasirašyta sutartimi yra keičiama jų vykdymo tvarka. Dėl Vedybų sutarties vykdymo nėra ginčo nei tarp pareiškėjų, nei tarp kreditorių, ir pagal tai reikia spręsti, ar sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, ar ne (Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-969/2022).
5.3. Teismas, priimdamas nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo ir įpareigojimo pateikti naują sutartį, pirmiausia turėjo išsiaiškinti, ar pareiškėjai turi prievolių nurodytiems kreditoriams, ar šios prievolės, kurios yra nurodytos Antstolių informacinėje sistemoje, nėra pasibaigusios. Pareiškėja pažymi, kad nebėra skolinga UAB „Legal Balance“, o apie skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai nežinojo. Nurodo, kad pateikė paklausimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, bet nėra gavusi atsakymo.
6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė naujus įrodymus – 2020 m. gruodžio 28 d. uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ raštą dėl visiškos skolos padengimo ir prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti informaciją apie turimą įsiskolinimą. Apeliantė 2024 m. vasario 20 d. pateikė atsakymą, gautą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kuriame nurodoma, kad pareiškėja valstybės biudžetui yra skolinga 57,92 Eur.
11. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CPK 314 straipsnį, yra nuosekliai išplėtota. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
12. Apeliantė atskirajame skunde nesuformulavo prašymo priimti kartu su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus bei nepagrindė, kodėl nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi teikiami įrodymai yra susiję su šios apeliacine instancija nagrinėjamos civilinės bylos dalyku (CPK 180 straipsnis), neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl teismas, atsižvelgdamas ir į byloje vyraujantį viešąjį interesą, pateiktus į nagrinėjamą bylą rašytinius įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK Trečiosios knygos IV skyriaus Antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus nuostatos. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktinai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas.
14. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja sutuoktinius prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka minėtų CK ir CPK normų reikalavimus.
15. Pareiškime nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinio (ar vieno iš jų) kreditorius ir nurodymas, kad kreditoriai yra informuoti apie bylos iškėlimą. Šio kreditorių informavimo tikslas yra sudaryti sąlygas sutuoktinio (sutuoktinių) kreditoriams įgyvendinti savo teises ir įvertinti, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių nepažeidžia kreditorių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-916/2022).
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teismui pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3 punkte nurodė, jog asmeninių ir bendrų finansinių įsipareigojimų neturi. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nustatė, kad abiejų pareiškėjų atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai, išieškotojai – S. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (2024 m. sausio 30 d. duomenimis, pareiškėja yra skolinga – 57,92 Eur), uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“. Taigi, remiantis aukščiau nurodytu reguliavimu, pareiškėjai į sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu privalėjo įtraukti punktą dėl skolinių įsipareigojimo bei jų apimties, nurodyti skolininką, skolos išieškotoją bei pateikti teismui duomenis, kad pareiškėjai yra pranešę kreditoriams apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą.
17. Apeliantė atskirajame skunde, pasisakydama dėl pareigos informuoti kreditorius apie santuokos nutraukimo procesą, remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad kai sutartimi siekiama pakeisti prievolės pobūdį, teismas turi pareigą išsiaiškinti, be kita ko, ar yra kreditoriaus sutikimas atlikti tokį pakeitimą. Teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai (duomenys neskelbtini) Vedybų sutartyje, sudarytoje iki santuokos, aptarė, kaip bus įgyjamas, dalinamas turtas ir prievolės kreditoriams, o dėl šios sutarties vykdymo ginčo tarp pareiškėjų ir kreditorių nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad minėti kreditoriai yra informuoti apie bylos dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo iškėlimą ir nereiškia jokių reikalavimų dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad pareiškėjai yra sudarę vedybų sutartį, ar jog apeliantė nežinojo apie jos atžvilgiu vykdomą priverstinį išieškojimą Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, taip pat neatleidžia pareiškėjų nuo imperatyvios CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos pareigos, informuoti kreditorius (tiek abiejų sutuoktinių, tiek vieno iš sutuoktinių) apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, vykdymo. Papildomai pastebėtina, kad kokia prievolė (bendra sutuoktinių ar vieno jų asmeninė) sieja pareiškėjus ir jų kreditorius spręs teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės.
18. Viena vertus, konstatuotina, kad pareiškėjai neįvykdė pareigos pateikti teismui duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius, nurodant, kad pareiškėjai yra pranešę jiems apie bylos iškėlimą. Tačiau atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 28 d. uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ rašte nurodytas aplinkybes, jog pareiškėja su šiuo kreditoriumi yra atsiskaičiusi, prieš sprendžiant dėl šio kreditoriaus informavimo ir įsipareigojimo jam įtraukimo, pirmosios instancijos teismas turėtų ištirti ir įvertinti, kodėl išieškojimas šio kreditoriaus naudai vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/02225 tebėra vykdomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje nutartyje nurodyti prieštaravimai, susiję su pareiškėjų kreditorių informavimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patikslinimu, galėjo būti pašalinami nustačius terminą tai padaryti. Teismo vertinimu, tik šių trūkumų nepašalinus, spręstina, ar egzistuoja CK 3.53 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai stabdyti civilinę bylą, kad sutuoktiniai galėtų sudaryti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
19. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl civilinės bylos sustabdymo vertintina kaip nepagrįsta, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos (apeliantės) J. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.