Kauno apylinkės teismo sprendimas

ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovėms D. D. ir BUAB „Statva“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, su trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, - R. D. ir S. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė

ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo už aplinkai padarytą žalą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui priteisti iš atsakovės D. D. 10 698 Lt (3098,35 Eur); iš atsakovės BUAB „Statva“ 13 980 Lt (4048,89 Eur). Ieškinyje nurodė, kad į D. D. žemės sklypą UAB „Statva“ atvežė 1 379 m³ grunto. Paskleidus gruntą buvo pakeistos reljefo formos, darbai atlikti neturint nei projekto, nei leidimo. Pagal Kėdainių rajono bendrąjį planą 0,476 ha bendraturčiams R. D. ir D. D. priklausantis žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją, todėl gyvenamųjų teritorijų plėtra, kraštovaizdžio keitimas šioje vietoje draudžiami pagal kraštovaizdžio draustinio reglamentą.

Posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad vykdydama (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukciją gruntą atvežė BUAB „Statva“, grunto išpylimo vietą nurodė atsakovės D. D. sutuoktinis. Remiantis S. K. paaiškinimu, prieš išpilant gruntą tame sklype jau buvo grunto, tačiau jo kiekio vairuotojas nenustatė, neatskleidė ir pati D. D. Išnagrinėjus (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos projektą buvo paskaičiuota, kad BUAB „Statva“ atvežto grunto likutis buvo 1379 m³, o kadangi atsakovės sutuoktinis BUAB „Statva“ nurodė atvežti 600 m³, laikoma, kad BUAB „Statva“ atsakinga už 779 m³ grunto atvežimu padarytą žalą. 2011-04-16 už padarytus pažeidimus D. D. ir BUAB „Statva“ surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai. Šiais pažeidimais D. D. ir BUAB „Statva“ padarė žalą gamtai – supylus gruntą buvo sunaikintas iki tol buvęs reljefas, šlaitas iš 12 laipsnių tapo 36 laipsnių. Grunto vežimo darbai pradėti 2011 m. rugsėjo mėnesį, tačiau byloje yra duomenų, kad D. D. sklypo statusas buvo žinomas jau 2010-09-24. Padaryta žala aplinkai siejama su neigiamu poveikiu kraštovaizdžio būklei. Atsakovai turi atlyginti gamtai padarytą žalą, o tolimesni veiksmai paaiškės teismo sprendimui įsiteisėjus. Neatmetama galimybė, kad atsakovams bus surašytas privalomas nurodymas pašalinti pažeidimo padarinius.

Atsakovės UAB „Statva“ bankroto administratorė UAB „Valdsita“ prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 12, 36, 75, 94).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. M. pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi jau yra davęs paaiškinimus, su anksčiau priimtu teismo sprendimu nesutinka ir prašo teisminį procesą nutraukti (b. l. 35, 51).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovei D. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise su R. D. priklauso 0,4760 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklauso 3000/4760 žemės sklypo dalys, trečiajam asmeniui R. D. – 1760/4760 dalys. Nuosavybės teisę į sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį D. D. ir R. D. įgijo 2010-08-12 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Sklype apskrities viršininko 2010-02-05 įsakymu Nr. 02-06-1227 nustatytos tik specialiosios naudojimo sąlygos – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos (b. l. 15, t. 1).

Pagal Kėdainių rajono bendrąjį planą, patvirtintą Kėdainių r. savivaldybės tarybos 2010-09-24 sprendimu Nr. TS-274, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0,476 ha nuosavybės teise priklausantis bendraturčiams R. D. ir D. D. patenka į (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją, šio žemės sklypo tikslinė paskirtis yra žemės ūkio (iš jų 0,0322 ha ariamos ir 0,4438 ha pievų ir natūralių ganyklų; nurodoma kraštovaizdžio būklę atstatyti) (b. l. 8, t. 1).

2011-04-20 D. D. žodžiu kreipėsi dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo į Kėdainių r. savivaldybės Žemėtvarkos skyrių ir tada jai Žemėtvarkos skyriuje neginčytinai paaiškėjo, kad minėti žemės sklypai yra draustinio teritorijoje (b. l. 22, t. 1).

2011-04-26 Kėdainių r. savivaldybės administracijos rašte dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo nurodyta, kad 2011 m. III ketvirtį (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio reglamento projektas bus teikiamas tvirtinti rajono tarybai, reglamentas bus tikslinamas (b. l. 34, t. 1).

D. D. 2011-11-02 buvo informuota, kad jai priklausantis žemės sklypas pagal Kėdainių miesto bendrąjį planą, patvirtintą Kėdainių r. savivaldybės tarybos 2010-09-24 sprendimu Nr. TS-274, patenka į (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją, todėl gyvenamųjų namų plėtra šioje vietoje negalima (b. l. 16, t. 1).

(duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinis įsteigtas Kėdainių rajono savivaldybės pirmojo šaukimo tarybos 25-osios sesijos 1992-09-18 sprendimu (b. l. 22, 24, 31, 34, 37, 39, t. 1).

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros 2011-11-15 akte nurodyta, jog į atsakovei priklausantį sklypą atvežta per 2,798 m³ grunto (atsakovės D. D. prašymu UAB „Statva“ atvežė 1,379 m³ grunto), keletas pamatų blokų, dėl to keičiamos reljefo formos ir atlikti matavimai (b. l. 5-14 t. 1; b. l. 7-8, 10, t. 1).

Pagal 2011-12-01 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros aktą Nr. 3 2011-12-01 (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos statybos aikštelėje rasta 1214 m³ grunto, iš kurių objekte panaudoti 300 m³, pagal gyventojų prašymus leista paimti 300 m³ (b. l. 10, t. 1, prijungta byla Nr. 2-91/228/2013), 300 tonų grunto priimta į savartyną, 60 m³ išvežta ant (duomenys neskelbtini) kelio (b. l. 19-20, t. 1, prijungta byla Nr. 2-91/228/2013). Pagal perteklinio grunto kiekio ir išvežto grunto balansą žemės sklype paskleista 1379 m³ grunto (b. l. 44, t. 2, prijungta byla Nr. 2-91/228/2013).

Atsakovės D. D. ir UAB „Statva“ statybos vadovas S. M. buvo nubausti administracine tvarka už ATPK 76 straipsnio 8 dalyje numatyto saugomų teritorijų režimo pažeidimo padarymą (b. l. 26, t. 1; prijungta byla Nr. 2-91-228/2013, b. l. 40-41, t. 2). Nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-5 nurodyta, kad D. D. kalta prisipažino, gailisi. Nutarimo neskundė, paskirtą 500,00 Lt baudą sumokėjo.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūra, atlikusi skaičiavimus, atsakovėms pateikė pretenzijas Dėl padarytos žalos aplinkai ir (ar) kitų nuostolių dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo - atsakovė D. D. raginama sumokėti 10698,00 Lt žalos atlyginimui už 600 m³ grunto, atsakovė UAB „Statva“ – 13890,00 Lt už 779 m³ grunto (b. l. 3-4, t. 1; b. l. 31, t. 1, prijungta byla Nr. 2-91-228/2013).

D. D. pateikė pasiūlymą Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vedėjui K. M. kompensuoti gamtai padarytą žalą alternatyviomis priemonėmis, kuriuo pasiūlyta atstatyti aplinkai padarytą žalą iš dalies (b. l. 42-43, t. 1).

2014-07-04 Kėdainių r. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-153 (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinis panaikintas (b. l. 22, t. 2); 2014-09-26 Kėdainių r. savivaldybės tarybos sprendimu 2014-07-04 sprendimas pripažintas netekusiu galios ir nuspręsta rengti (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio ribų planą, planavimo tikslu nustatant esamų draustinio ribų pakeitimą (b. l. 41, t. 2). Pagal 2014-10-20 Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos raštą (b. l. 31-32, t. 2) saugomos teritorijos negali būti panaikintos, jos gali būti peržiūrimos ir keičiamos draustinio ribos, privalomai atsižvelgiant į saugomas vertybes ir paplitimą draustinyje. Konstatuota, kad pats draustinio statusas nepasikeitęs, pažymėta, kad tik remiantis Savivaldybės tarybos 2014-09-26 sprendimu Nr. TS-179 pradedamas rengti draustinio ribų plano keitimas, o 2014-07-04 sprendimas pripažintas neteisėtu.

2015-09-18 Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Kėdainių r. savivaldybės (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio ribų planas ir jis pripažintas Kėdainių r. savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudedamąja dalimi (b. l. 65).

Pagal 2015-10-05 Gamtai padarytų nuostolių pakeitus reljefo formas skaičiuotes (b. l. 67, 68) BUAB „Statva“ sunaikindama žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0322 ha ariamos ir 0,4438 pievų ir natūralių ganyklų, užpilant teritoriją 1379 m³ gruntu (iš jų – 779 m³ savavališkai) ir taip performuojant kraštovaizdį, gamtai padarė nuostolių už 6944,78 Lt (2011,35 Eur); D. D. sunaikindama žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0322 ha ariamos ir 0,4438 pievų ir natūralių ganyklų, užpilant teritoriją per 2798 m³ gruntu (iš jų – 600 m³ D. D. prašymu) ir taip performuojant kraštovaizdį, gamtai padarė nuostolių už 5349,00 Lt (1549,18 Eur).

2015-11-26 D. D. gavo atsakymą į savo 2015-11-24 paklausimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl grunto atvežimo į jai priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ar tokiems darbams atvežant gruntą ir jį paskleidžiant yra reikalingas projektas ar leidimas. Konsultacinio pobūdžio atsakyme (b. l. 96-97) nurodyta, kad atliekant reljefo formavimo darbus atitinkamas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas.

Pagal 2010-10-28 R. D. sutikimą jis neprieštarauja, kad bendraturtė D. D. keistų jai priklausančių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių paskirtį.

Dėl D. D. ir BUAB „Statva“ civilinės atsakomybės

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d).

Kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo (Aplinkos apsaugos įstatymo 33 str.), tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y., tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Civilinis kodeksas taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. A. K., L. K., bylos Nr. 3K-3-125/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas v. AB „ORLEN Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-61/2014). Aplinkos apsaugos įstatymas nustato griežtąją aplinkai žalą padariusio asmens atsakomybę – atsakomybę be kaltės. Šio įstatymo 34 str. 2 d. įtvirtinta, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Civilinė atsakomybė už aplinkai padarytą žalą taikoma nustačius tris sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Dėl atsakovių neteisėtų veiksmų

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros 2011-11-15, 2011-11-17 aktais ir 2012-04-04 akto papildymu nustatyta, kad į atsakovei D. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 3000/4760 dalių iš 0,4760 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atvežta per 2,798 m³ grunto, iš kurių 1,379 m³ atvežė BUAB „Statva“, keletas pamatų blokų ir taip pakeistos reljefo formos, atlikti matavimai. Grunto vežimo darbai atlikti atsakovei D. D. žinant, jog šis sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Už padarytus ATPK 76 str. 8 d. pažeidimus atsakovės D. D. ir BUAB „Statva“ nubaustos administracine tvarka, joms Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūra pateikė pretenzijas dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo. D. D. žinodama, kad jai priklausantis žemės sklypas patenka į draustinio teritoriją privalėjo išsiaiškinti specialius tokios rūšies sklypams keliamus žemės naudojimo reikalavimus ir tik tada atlikti galimus su žemės naudojimu susijusius veiksmus. Kita vertus, iš byloje surinktų įrodymų ir šalių paaiškinimų posėdžių metu matyti, kad D. D. neleistinus grunto vežimo į sklypą veiksmus atliko žinodama, kad Kėdainių r. savivaldybė pakeis (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją ir jai priklausantis žemės sklypas į ją nebepateks, kas 2015-09-18 savivaldybės tarybos sprendimu ir buvo padaryta.

UAB „Statva“ sutarties su Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pagrindu vykdė (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukciją (b. l. 14, 15, 16-17, 27-28, t. 1, prijungta byla Nr. 2-91/228/2013). UAB „Statva“ į žemės sklypą neteisėtai atvežė 1 379 m³ grunto, iš kurių 600 m³ - D. D. prašymu (b. l. 7-8, t. 1, byla Nr. 91-228/2013). Pagal S. K. paaiškinimą (b. l. 24, t. 1, prijungta byla Nr. 2-91/228/2013), jam pradėjus vežti gruntą ant D. D. priklausančio sklypo, ten jau buvo grunto. UAB „Statva“ rekonstruojamoje (duomenys neskelbtini) gatvėje iš viso turėjo būti išvežta 3 153 m³ grunto (b. l. 15, 17, t. 1, prijungta byla Nr. 2-91/228/2013). 2011-12-01 (duomenys neskelbtini) g. statybos aikštelėje buvo likę 1 214 m³ grunto (iš jų 300 m³ jau sunaudota, krūvose rasta 914 m³), 300 m³ paimta pagal gyventojų prašymus (b. l. 10, t. 1, prijungta byla Nr. 2-91/228/2013). Kita dalis objekte buvusio grunto – 300 t (atitikmuo 200 m³) priimta į sąvartyną, 60 m³ išvežta ant (duomenys neskelbtini) kelio (b. l. 19, 20, t. 1, prijungta byla Nr. 2-91/228/2013). Nustatyta, kad sklype paskleista 1 379 m³ grunto, tą patvirtina perteklinio grunto kiekio ir išvežimo grunto balansas (b. l. 44, t. 2, prijungta byla Nr. 2-91/228/2013). 2013-06-03 Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimu konstatuota, kad UAB „Statva“ į sklypą nuvežė 1 379 m³ grunto. Atsakovė UAB „Statva“ gruntą į sklypą atvežė ne pagal projektą, tuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai.

Dėl padarytos žalos aplinkai

Žala aplinkai - tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimas (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 21 p.). Pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010, 2014 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-125/2014). Taigi, žalos aplinkai atsiradimo faktas turi būti įrodomas ir nėra preziumuojamas.

2015-06-22 Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad bylai išspręsti būtina išreikalauti naujus įrodymus (topografinius planus, nuotraukas, specialių žinių aplinkos apsaugos srityje turinčio asmens ar landšafto specialisto išvadą ar paaiškinimus dėl reljefo kraštovaizdžio draustinio teritorijoje pakeitimo, privalomus nurodymus aplinkos būklei atkurti ir jų (ne)įvykdymo faktą patvirtinančius įrodymus, kt.), būtinus žalos faktui ir dydžiui nustatyti.

Iš 2015-07-29 specialisto M. P. išvados dėl (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio reljefo atstatymo matyti, kad iš dalies užliejamą sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), netinkamą statyboms supylus storą sluoksnį grunto yra siekiama paversti statyboms tinkama teritorija. Supylus atvežtą gruntą statokas 12? šlaitas tapo skardingu 36? šlaitu. Visuomeniniu požiūriu šioje teritorijoje statybos neturėtų būti vykdomos, o žemės paviršius sutvarkytas taip, kad įgytų natūralų pobūdį (b. l. 17), prie išvados pateiktos sklypo schemos (b. l. 18-19).

Sprendžiama, jog D. D. ir BUAB „Statva“ neteisėtais grunto paskleidimo ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), veiksmais pakeičiant šlaito lygį padarė žalą aplinkai, tarp neteisėtų atsakovių veiksmų ir padarytos žalos aplinkai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarytą žalą visiškai privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1, 2 d.). Už 600 m³ grunto paskleidimu žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą atsakinga žemės savininkė, leidusi pilti nurodytą grunto kiekį jos žemės sklype. Dėl likusio paskleisto grunto ir žalos aplinkai padarymo yra atsakinga BUAB „Statva“, kadangi buvo peržengtos susitarimo dėl leidžiamo pilti grunto kiekio ribos.

Padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 2 d.). Ši nuostata derinama su CK 6.251 str. 1 d., kur nurodyta, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą civilinę atsakomybę. Padaryta aplinkai žala turi būti atlyginta, tačiau neteisėtais veiksmais padarytas žalos dydis turi būti įrodytas ir jis taip pat nėra preziumuojamas.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vedėjas UAB „Statva“ 2012-02-28 surašė privalomąjį nurodymą Nr. 3, kuriuo atsakovę BUAB „Statva“ įpareigojo iki 2012-06-02 išvežti 1379 m³ gruntą iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atstatyti buvusį reljefą (b. l. 6, prijungta administracinė byla Nr. I-8-320-2013), 2013-06-03 Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimu privalomasis nurodymas panaikintas (b. l. 159-162, prijungta administracinė byla Nr. I-8-320-2013).

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vedėjas UAB „Statva“ 2012-04-16 surašė privalomąjį nurodymą Nr. 6, kuriuo atsakovę D. D. įpareigojo iki 2012-07-16 išvežti 1419 m³ gruntą iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atstatyti buvusį reljefą (b. l. 98, prijungta administracinė byla Nr. I-8-320-2013). 2012-11-16 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-160 2012-04-16 nurodymas panaikintas ir perduotas jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo (b. l. 104, prijungta administracinė byla Nr. I-8-320-2013).

Ieškovas, pateikdamas atsakovėms reikalavimą atlyginti aplinkai padarytą žalą, ją paskaičiavo pagal Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovėms būtų pateiktas nurodymas iš pradžių atlikti konkrečius veiksmus ar imtis atitinkamų priemonių tam, kad jų neteisėtais veiksmais padaryta žala aplinkai būtų pašalinta. Neatsižvelgta ir nepasisakyta dėl D. D. pasiūlymų Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vedėjui K. M. kompensuoti gamtai padarytą žalą alternatyviomis priemonėmis. Tai, kaip ir minėta aukščiau, yra svarbu nustatant galutinį žalos dydį. Šioje situacijoje ieškovas iš pradžių pateikia piniginiu ekvivalentu išreikštą žalos dydį teigdamas, jog įsiteisėjus teismo sprendimui galbūt bus sprendžiamas klausimas dėl tolimesnių nurodymų atsakovėms. Tokiu atveju jeigu atsakovėms būtų pateiktas nurodymas atkurti aplinkos būklę, jos ne tik patirtų aplinkos būklės atkūrimo išlaidas, bet turėtų sumokėti ir ieškovo prašomą žalos dydį. Akivaizdu, jog tokia situacija nulemtų nepagrįstai didelį kompensuojamos žalos dydį. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, savo reikalavimo nekeitė – iš atsakovės D. D. prašo priteisti 10 698 Lt (3098,35 Eur), o iš BUAB „Statva“ - 13 980 Lt (4048,89 Eur). Pagal byloje esančias Gamtai padarytų nuostolių pakeitus reljefo formas skaičiuotes (b. l. 67, 68) BUAB „Statva“ gamtai padarė nuostolių už 6944,78 Lt (2011,35 Eur), o D. D. - už 5349,00 Lt (1549,18 Eur). Tai reiškia, kad siekiant nustatyti realų padarytos žalos dydį ieškovas iš pradžių ne tik privalo pateikti nurodymą atsakovėms pašalinti aplinkai padarytą žalą, bet ir atsižvelgti į tai, kad šiuo metu D. D. priklausantis žemės sklypas nebėra (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritorijoje.

Pagal CPK 83 str. 1 d. 5 p. ieškovas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro, valstybės ar savivaldybės institucijos ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš prokuratūrai ar ieškinį pareiškusioms valstybės ar savivaldybės institucijoms skirų biudžeto lėšų (CPK 96¹ str. 1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą, tačiau šios išlaidos atsakovėms šiuo atveju nepriteisiamos, kadangi prašymas ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nebuvo pateikti (CPK 98 str. 1 d.).

Kitos bylinėjimosi išlaidos (išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 17,32 Eur) apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl iš ieškovo nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 5 p., 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str., teismas

nusprendžia

ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus Panevėžio apygardos administraciniam teismui grąžinti bylą Nr. I-8-320-2013.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.