- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-26
- Bylos Nr.
- eI3-4202-402/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00416-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- J. H. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 29.1.2Išmokų sumažinimas arba neskyrimas, kai nesilaikoma teisės aktų reikalavimų
- 29.1.4Kiti su paraiškų administravimu susiję klausimai
- 29.3Parama kaimo plėtrai
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
- 57.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. H. B. skundą dėl atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2022-05-04 sprendimo Nr. BRK-5618 „Dėl projekto įgyvendinimo vietos“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2023-01-20 sprendimą Nr. 21RE1-13 (AG1-255/10-2022) (toliau – 2023-01-20 sprendimas), kuriuo ji panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2022-09-07 sprendimą, ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas su atsakovės skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą jis teigia, kad 2022-04-20 prašymą „Dėl verslo plano įgyvendinimo vietos keitimo“ (toliau – prašymas), kuriuo prašė pakeisti paraiškos verslo plano įgyvendinimo vietą ir už paramos lėšas įsigytą investiciją (traktorių) leisti laikyti kitame žemės sklype, argumentavo tuo, kad nauja vieta yra patogesnė, saugesnė laikyti investiciją bei apdirbti valdomus laukus, kurie yra arčiau naujos vietos nei pirminė projekto įgyvendinimo vieta (traktoriaus laikymo vieta). Pirminė projekto įgyvendinimo vieta (traktoriaus laikymo vieta) – (duomenys neskelbtini). Nauja vieta, kurioje buvo prašyta leisti laikyti traktorių, – Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (unk. Nr. (duomenys neskelbtini)).
Atsakovė nepagrįstai teigia, kad NMA 2022-05-04 sprendimu (raštu) pareiškėjui pateikė išsamų atsakymą į pareiškėjo prašymą. 2022-07-11 LAGK sprendimu Nr. 21R1-143(AG1-105/12-2022) (toliau – 2022-07-11 sprendimas) panaikino NMA 2022-05-04 sprendimą Nr. BRK-5618 „Dėl projekto įgyvendinimo vietos“ (toliau – 2022-05-04 sprendimas). LAGK konstatavo, kad NMA 2022-05-04 sprendimas nebuvo pagrįstas teisės aktų normomis, o atsisakymas neleisti keisti traktoriaus laikymo vietos nemotyvuotas. Taigi, NMA ne tik, kad nepateikė išsamaus atsakymo į pareiškėjo prašymą, bet jos atsakymas (sprendimas) keisti traktoriaus laikymo vietą apskritai buvo nemotyvuotas.
Šioje byloje skundžiamas 2022-09-07 NMA sprendimas NMA informaciniame portale 2022-09-07 paskelbtas nebuvo. Kitu būdu pareiškėjui taip pat įteiktas nebuvo. Pareiškėjas, iš NMA gavęs 2022-11-08 atsakymą į savo paklausimą dėl nevykdomo LAGK sprendimo, 2022-11-09 pasitikrino Informacinį portalą, kuriame NMA pateikia visus savo sprendimus, pranešimus bei kitą informaciją. Tačiau sprendimo, kuris būtų patalpintas 2022-09-07 ar vėliau ir kurio numeris būtų BRK-13061, Informaciniame portale nebuvo. Tuo tarpu, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-08-26 įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės), 39 punktą, paklausimai, informaciniai pranešimai pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui pateikiami Informaciniame portale. Paklausimas, informacinis pranešimas laikomas įteiktu paklausimo, informacinio pranešimo Informaciniame portale paskelbimo dieną.
NMA nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjo traktorius buvo rastas Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad buvo padarytas koks nors pažeidimas. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas individualus administracinis aktas, kurio pagrindu būtų buvęs pripažintas pažeidimas dėl traktoriaus transportavimo remontuoti į kitą vietą ir (ar) paskirta dėl to kokia nors sankcija. Kaip nurodo ir NMA savo skunde teismui, traktorius laikinai buvo transportuotas būtiniems remonto darbams atlikti į uždarą, nuo vėjo ir lietaus apsaugotą patalpą, nes tokių darbų neįmanoma atlikti lauke, t. y. atviroje aplinkoje – verslo plano įgyvendinimo vietoje. NMA savo skunde taip pat nurodo, kad pareiškėjas NMA pateikė detalių pirkimo dokumentus ir nurodė, jog traktorius buvo remontuojamas savo jėgomis. Pažymėtina, kad pati NMA, atsakydama į paklausimą el. paštu, yra nurodžiusi, jog dėl laikinų išvažiavimų (pvz., važiavimas į degalinę, laikiną remonto vietą) su už paramos lėšas įsigyta investicija (pvz., traktoriumi) įgyvendinant verslo planą, NMA papildomai informuoti nereikia.
Atsakovės teisė duoti ar neduoti sutikimą pakeisti verslo vykdymo vietą (traktoriaus laikymo vietą) nėra absoliuti. LAGK pagrįstai nurodė, kad diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas. Atsakovės atsisakymas suderinti verslo plano įgyvendinimo vietą (traktoriaus laikymo vietą) turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis prašymo negatyvų poveikį įgyvendinamam projektui. Tačiau tai nereiškia, kad NMA sprendimas gali būti nemotyvuotas ir nepagrįstas teisės normomis. NMA sprendimas neleisti keisti projekto įgyvendinimo vietos, nes esą visi pareiškėjo projekto keitimai turėjo būti atlikti iki mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo dienos, nėra pagrįstas teisės normomis ir tinkamai nemotyvuotas.
NMA atsisakė keisti projekto įgyvendinimo vietą, nes ją prašoma keisti po mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo. Taigi, mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimas yra siejamas su projekto įgyvendinimo laikotarpiu, kaip tai numatyta Taisyklių 4.19 papunktyje (projekto įgyvendinimo laikotarpis – laikotarpis nuo paramos paraiškos pateikimo iki paskutinio mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo dienos). Kaip nustatyta LAGK 2022-07-11 sprendime, mokėjimo prašymas ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos buvo pateiktos dar 2022-02-28. Pagal NMA argumentaciją, nuo tada jau būtų galima keisti traktoriaus laikymo vietą be apribojimų. Taisyklių 181 punkte nurodyta, kad projekto keitimai be NMA sutikimo nėra leidžiami. Tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad po 2022-02-28, t. y. po projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, traktoriaus laikymo vieta gali būti keičiama be apribojimų. Jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad, pasibaigus projekto įgyvendinimo laikotarpiui, nebūtų galima keisti traktoriaus laikymo vietos. Taigi, visiškai neaišku, kodėl NMA kaip argumentą dėl negalėjimo keisti laikymo vietos nurodo patikros metu nustatytą tariamą pažeidimą (traktoriaus remontavimą 2022-03-30 dieną kitoje vietoje nei pirminė verslo vykdymo vieta). Jei verslo plano įgyvendinimo laikotarpis jau buvo pasibaigęs, 2022-03-30 atliktos patikros metu traktorius neprivalėjo būti verslo vykdymo vietoje. Tačiau, jei jis ir būtų privalėjęs būtų verslo vietoje, pažeidimo nebuvo, kadangi traktorius buvo tik laikinai transportuotas remontui. Visą kitą laiką traktorius buvo laikytas verslo įgyvendinimo vietoje, išskyrus tą dieną, kai buvo atliekamas remontas ar kai traktorius buvo išvažiavęs į laukus, degalines ir kt. Beje, 2022-03-30 atlikta patikra buvo pozityvi, tikrintojas neginčijo traktoriaus remonto atlikimo vietos.
Kita vertus, jei negalima keisti traktoriaus laikymo vietos iki verslo laikotarpio pabaigos (pareiškėjo atveju – 2021-12-31) ar iki projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos (pareiškėjo atveju – 2022-02-28), NMA turėjo nurodyti teisinį pagrindą, kodėl po nurodytų laikotarpių vis dar buvo būtina traktoriaus laikymo vietos pakeitimą derinti su NMA. Tačiau jokio teisinio pagrindo nenurodė. Jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad po verslo plano įgyvendinimo laikotarpio negalima būtų keisti traktoriaus laikymo vietos.
Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2018-05-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2279-1062/2018, 2020-10-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai (LVAT 2015-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).
Šalies argumentai
NMA savo skunde teismui nurodo naujus argumentus, kodėl negali būti keičiama pareiškėjo traktoriaus laikymo vieta, t. y. pareiškėjas negali keisti paraiškoje nurodytos projekto įgyvendinimo vietos, kadangi 2014-07-17 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 (toliau – Reglamentas Nr. 809/2014) 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, jei per patikrą vietoje nustatoma reikalavimų nesilaikymo atvejų, su tokiais atvejais susijusias dokumentų dalis atsiimti draudžiama. NMA argumentai visiškai nesusiję su pareiškėjo prašymu ir yra nepagrįsti. Nurodytų argumentų NMA nebuvo pateikusi nė viename iš savo sprendimų, kuriais atsisakė pakeisti pareiškėjo traktoriaus laikymo vietą. Naujus argumentus dėl pareiškėjo prašymo netenkinimo NMA nurodė tik skunde, kurį pateikė teismui. Šitaip elgdamasi atsakovė visiškai nepaiso Viešojo administravimo įstatyme administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir konkrečių teisės normų nesusieja su objektyviais duomenimis (faktais). Toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Be to, pateiktas naujas NMA argumentas nesusijęs su pareiškėjo prašymu pakeisti traktoriaus laikymo vietą. Pareiškėjas dokumentų, susijusių su patikra, neatsiima, todėl visiškai neaišku, kodėl dokumentų dalies atsiėmimo draudimas neleidžia keisti traktoriaus laikymo vietos. Tuo labiau net neaišku, kas tai per dokumentai, kuriuos draudžiama atsiimti. Visiškai neaišku, kodėl pasikeitus traktoriaus laikymo vietai NMA negalėtų įvertinti, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendino projektą ir pasiekė verslo plane iškeltus tikslus. NMA nenurodo, ko konkrečiai negalėtų nustatyti. Tuo labiau neaišku, ką iki šiol veikė ir veikia NMA, kad vis dar negali įvertinti, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendino projektą, kai verslo plano laikotarpio pabaiga buvo 2021-12-31, o projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaiga – 2022-02-28.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad NMA atsisakymas suderinti naują traktoriaus laikymo vietą (projekto vykdymo vietą) yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, NMA sprendimas atsisakyti suderinti naują traktoriaus laikymo vietą yra prieštaringas. NMA nurodomi atsisakymo argumentai prieštarauja vienas kitam.
Taigi, traktoriaus laikymo vietos (projekto vykdymo vietos) pakeitimas neturės neigiamos įtakos pradiniams projekto tikslams, nekeis tinkamumo gauti paramą sąlygų ir reikalavimų, atrankos kriterijų, nepanaikins prisiimtų įsipareigojimų ir kt. Atsakovė nepateikė argumentų, kad būtų priešingai. Kaip jau šiame skunde nurodyta, pareiškėjas verslo planą ir jo keltus tikslus įgyvendino dar iki 2021-12-31. Atsakovė taip pat nenurodė, kokios konkrečiai aplinkybės, priežastys ar projekto vietoje patikros rezultatai neleidžia pakeisti projekto vykdymo vietos. Pareiškėjas nekeičia nei veiklos pobūdžio, nei tikslų ar įgyvendinimo sąlygų, kaip bando teigti atsakovė. Be traktoriaus laikymo vietos kitos verslo plano sąlygos, įskaitant apdirbamų laukų vietą, nėra keičiami.
Atsakovė skunde teigia, kad pareiškėjas NMA pateikė 2021-06-30 paraišką Nr. 19SU-KV-21-1-05807-PR001 (toliau – Paraiška) paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis „Parama smulkiesiems ūkiams“ (toliau – Programa) gauti. NMA 2021-10-22 raštu Nr. BRK-12649 „Dėl paramos skyrimo“ informavo pareiškėją, kad jis yra patvirtintas paramos gavėju ir pareiškėjo projektui „Ūkio stiprinimas“ įgyvendinti buvo skirta 15 000,00 Eur dydžio paramos suma. Iš jos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos sudaro iki 12 750,00 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 2 250,00 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos.
Pareiškėjas 2022-02-28 pateikė Mokėjimo prašymą Nr. 19SU-KV-21-1-05807-MP002 bei Projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 19SU-KV-21-1-05807-PI001. NMA 2022-03-30 atlikto projekto patikrą vietoje (Administracinio vizito patikros vietoje ataskaita Nr. V-VV-1411543), kurios metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo įsigytas ratinis traktorius buvo rastas adresu: Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), o ne projekto įgyvendinimo vietoje: Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2021 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021-03-31 įsakymu Nr. 3D-200 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2021 metų, patvirtinimo“ (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 17.3 papunktyje nurodyta: „nekeisti verslo plano įgyvendinimo vietos, nesuderinus su Agentūra. Nekeisti veiklos pobūdžio, tikslų ar įgyvendinimo sąlygų (numatyta žemės ūkio veikla turi būti vykdoma visu verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu).“
Administravimo taisyklių 181 punkte nurodyta, kad projekto keitimai be NMA sutikimo nėra leidžiami. NMA 2022-04-05 pareiškėjui išsiuntė paklausimą Nr. BRK-4611 „Dėl nustatytų neatitikimų ir informacijos pateikimo“ kuriame prašė paaiškinti, kodėl pareiškėjas nesilaiko Taisyklių 17.3 papunkčio.
Pareiškėjas 2022-04-11 pateiktame atsakyme (reg. Nr. GDM-886) nurodė, kad ,,traktorius laikinai buvo transportuotas būtiniems remonto darbams atlikti į uždarą, nuo vėjo ir lietaus apsaugotą patalpą, nes tokių darbų neįmanoma atlikti lauke, t. y. atviroje aplinkoje – verslo plano įgyvendinimo vietoje“.
NMA 2022-04-13 pareiškėjui išsiuntė dar vieną paklausimą Nr. BRK-4922 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“, kuriame buvo paprašyta pateikti išsamesnę informaciją apie nustatytus neatitikimus. Pareiškėjas pateikė antrą atsakymą.
NMA 2022-05-04 raštu Nr. BRK-5618 „Dėl projekto įgyvendinimo vietos“ pareiškėjui išsiuntė išsamų atsakymą į pareiškėjo prašymą, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad NMA, atsižvelgdama į pareiškėjo prašyme pateiktas aplinkybes ir į 2022-03-30 atliktos projekto vietoje patikros rezultatus, netenkina pareiškėjo prašymo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA 2022-05-04 sprendimu, 2022-06-04 pateikė skundą LAGK. Ši, išnagrinėjusi ginčą, 2022-07-11 priėmė sprendimą Nr. 21R1-143 (AG1-105/12-2022), kuriuo patenkino pareiškėjo skundą iš dalies. LAGK 2022-07-11 sprendimu panaikino NMA 2022-05-04 sprendimą, ir įpareigojo NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
NMA, vykdydama 2022-07-11 sprendimą ir atsižvelgdama į jame išdėstytus argumentus, pakartotinai įvertino pareiškėjo prašymą ir priėmė naują 2022-09-07 sprendimą Nr. BRK-13061 „Dėl projekto įgyvendinimo vietos“ (toliau – 2022-09-07 sprendimas). NMA 2022-09-07 sprendimas, vadovaujantis Administravimo taisyklių 39 punktu, 2022-09-07 buvo paskelbtas NMA informaciniame portale, taip pat pareiškėjas buvo informuotas pasirinktu būdu, t. y. registruotu laišku ir el. paštu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas 2022-11-29, nesutikdamas su NMA priimtu 2022-09-07 sprendimu pateikė skundą LAGK. Ši, išnagrinėjusi ginčą, 2023-01-20 priėmė sprendimą Nr. 21RE1-13 (AG1-255/10-2022), kuriuo patenkino pareiškėjo skundą iš dalies. LAGK 2023-01-20 sprendimu panaikino NMA 2022-09-07 sprendimą ir įpareigojo ją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš esmės.
2023-01-20 LAGK sprendime nurodyta, kad „<...> NMA padaryta išvada, jog vadovaujantis Administravimo taisyklių 4.19 p. pareiškėjo projekto keitimai turėjo būti atlikti iki Mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo dienos, vertinama kaip nepagrįsta, kadangi, Administravimo taisyklių 4.19 p. yra pateiktas projekto įgyvendinimo laikotarpio apibrėžimas (sąvoka) (projekto įgyvendinimo laikotarpis – laikotarpis nuo paramos paraiškos pateikimo iki paskutinio mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo dienos), tačiau nėra reglamentuoti projektų pakeitimo klausimai ir sąlygos. Atsižvelgiant į tai, NMA skundžiamame sprendime nurodytas atsisakymo patenkinti prašymą pagrindas – projekto keitimai turėjo būti atlikti iki Mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo dienos, nėra pagrįstas teisės normomis. “
NMA nesutinka su šiuo 2023-01-20 LAGK sprendimo argumentu.
Nurodoma, kad NMA 2022-09-07 sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 17 punktu, 17.3, 4.5 papunkčiais; Administravimo taisyklių 181 punktu, 4.19 papunkčiu bei patikros vietoje atlikimu ir atliekant patikrą nustatytu pažeidimu. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, pateikdamas Paraišką, patvirtino, jog yra susipažinęs su Įgyvendinimo ir Administravimo taisyklėmis, tokiu būdu patvirtino, kad buvo susipažinęs su visais reikalavimais gauti paramą ir su galimomis sankcijomis už teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų ir reikalavimų nevykdymą / nustatytus pažeidimus.
Pareiškėjui pateikus mokėjimo prašymą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, NMA turėjo įvertinti, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendino projektą ir verslo planą, todėl vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir teisės aktų nuostatomis, NMA 2022-09-07 sprendime teisėtai nurodė kad, projekto keitimai turėjo būti atlikti iki mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo dienos, nes priešingu atveju projekto keitimai po mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo dienos sudarytų sąlygą, dėl kurios NMA negalėtų įvertinti, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendino projektą ir pasiekė verslo plane iškeltus rodiklius. Taip pat 2022-09-07 sprendime nurodyta, kad buvo atlikta patikra vietoje, kurios mietu buvo nustatytas pažeidimas, o Reglamento Nr. 809/2014 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokiais atvejais pareiškėjas negali atsiimti susijusių dokumentų. Tai reiškia, kad pareiškėjas negali keisti Paraiškoje nurodytos projekto įgyvendinimo vietos.
LAGK 2023-01-20 sprendime nurodo, kad NMA sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo. 2022-09-07 sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 17 punktu, 17.3, 4.5 papunkčiais, Administravimo taisyklių 181 punktu, 4.19 papunkčiu, bei patikros vietoje atlikimo ir atliekant patikrą nustatyto pažeidimo.
Pareiškėjui 2022-09-07 nurodytu informacijos pateikimo būdu, t. y. el. paštu (duomenys neskelbtini), buvo pateiktas 2022-09-07 sprendimas. Tą pačią dieną šis sprendimas buvo paskelbtas NMA informaciniame portale. 2022-09-07 sprendimas pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, kurio registracijos Nr. BRK-13061. 2022-09-07 sprendime nurodyti konkretūs teisės aktų punktai, kuriais vadovaujantis sprendimas priimtas. 2022-09-07 sprendime nurodyta: asmens, priėmusio sprendimą, vardas, pavardė, pareigos; sprendimo data ir numeris bei teisinis ir faktinis pagrindimai; taip pat pateikta apskundimo tvarka. Todėl 2022-09-07 sprendimas visiškai atitinka administraciniams sprendimams keliamus reikalavimus.
Skundas netenkintinas.
Atsakovė skundu prašo panaikinti LAGK 2023-01-20 sprendimą Nr. 21RE1-13(AG1-255/10-2022), kuriuo ji panaikino NMA 2022-09-07 sprendimą, ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo dėl NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Marijampolės paramos administravimo skyriaus 2022-09-07 sprendimo Nr. BRK-13061 „Dėl projekto įgyvendinimo vietos“ pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas; Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021-03-31 įsakymu Nr. 3D-200 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014—2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (taikomos nuo 2021 m.); Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-08-26 įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, ir kt.
Bylos duomenimis, pareiškėjas 2021-06-30 NMA pateikė Paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ Nr. 19SU-KV-21-1-05807- PR001. Paraiškoje nurodyta, kad programos priemonės veiklos srities remiama veikla – žemės ūkio produktų gamyba. Žemės ūkio šaka – kita. Prašoma paramos suma – 15 000 Eur. Investicijos pavadinimas – naudotas traktorius; investicijų suma – 15 000 Eur. Investicijų įgyvendinimo / laikymo vieta: Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) (unikalus objekto Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo / pastato valdymo pagrindas – panauda. Prie kitos informacijos nurodyta, kad pareiškėjui žinoma ir jis įsipareigoja nekeisti verslo plano įgyvendinimo vietos, nesuderinęs su Agentūra, nekeisti veiklos pobūdžio, tikslų ar įgyvendinimo sąlygų (numatyta žemės ūkio veikla turi būti vykdoma visu verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu), neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto, išskyrus biologinį turtą, nuo sprendimo skirti paramą priėmimo (administracinė byla Nr. AG1-105/12-2022, 1 t., b. 1. 6–18).
NMA 2022-05-04 sprendime Nr. BRK-5618 „Dėl projekto įgyvendinimo vietos“ nurodė, jog išnagrinėjusi pareiškėjo prašyme pateiktas aplinkybes ir atsižvelgusi į 2022-03-30 atliktos projekto vietoje patikros rezultatus, netenkino pareiškėjo prašymo, kad projekto įgyvendinimo vieta būtų pakeista į Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas prašyme nenurodė objektyvių aplinkybių. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2022-05-04 sprendimu, apskundė jį LAGK, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2022-07-11 sprendimu nusprendė: „skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2022-05-04 sprendimą Nr. BRK-5618 „Dėl projekto įgyvendinimo vietos“. Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo J. H. B. 2022-04- 20 prašymą iš esmės. <...>“.
NMA, vykdydama LAGK 2022-07-11 sprendimą ir atsižvelgdama į 2022-07-11 sprendime išdėstytus argumentus, pakartotinai įvertino pareiškėjo prašymą ir priėmė naują 2022-09-07 sprendimą, kuriame nurodė, kad 2022-02-28 pareiškėjas pateikė Mokėjimo prašymą bei Projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 19SU-KV-21-1-05807-PI001. 2022-03-30 buvo atlikta projekto patikra vietoje. Vadovaujantis administracinio vizito patikros vietoje ataskaita, nustatyta, kad pareiškėjo įsigytas ratinis traktorius buvo rastas adresu: Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), o ne projekto įgyvendinimo vietoje: Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Įgyvendinimo taisyklių 17.3 papunktyje nurodyta: „nekeisti verslo plano įgyvendinimo vietos, nesuderinus su Agentūra. Nekeisti veiklos pobūdžio, tikslų ar įgyvendinimo sąlygų (numatyta žemės ūkio veikla turi būti vykdoma visu verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu) <...>.“ Administravimo taisyklių 181 punkte nurodyta, kad projekto keitimai be NMA sutikimo nėra leidžiami. Įgyvendinimo taisyklių 4.5 papunktyje nurodyta, kad verslo plano įgyvendinimo laikotarpis – verslo planui įgyvendinti skirtas laikotarpis nuo sprendimo skirti paramą priėmimo iki verslo plane nurodytų rodiklių pasiekimo, kurio pabaiga sutampa su finansinių metų pabaiga. Administravimo taisyklių 4.19 papunktyje nurodyta, kad projekto įgyvendinimo laikotarpis – laikotarpis nuo paramos paraiškos pateikimo iki paskutinio mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo dienos. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 4.19 papunkčiu, pareiškėjo projekto keitimai turėjo būti atlikti iki mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo dienos. Pareiškėjo prašymas keisti įgyvendinimo vietą pateiktas po mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo, patikros vietoje atlikimo ir atliekant patikrą nustatyto pažeidimo. Priminė, jog 2022-04-05 pareiškėjui buvo išsiųstas paklausimas Nr. BRK-4611 dėl nustatytų neatitikimų ir informacijos pateikimo. Paaiškino, kad 2022-04-11 pateiktame atsakyme (reg. Nr. GDM-886) pareiškėjas nurodė, kad „traktorius laikinai buvo transportuotas būtiniems remonto darbams atlikti į uždarą, nuo vėjo ir lietaus apsaugotą patalpą, nes tokių darbų neįmanoma atlikti lauke t. y. atviroje aplinkoje – verslo plano įgyvendinimo vietoje“. Nurodė, kad 2022-04-13 pareiškėjui buvo išsiųstas dar vienas paklausimas Nr. BRK-4922 ir paprašyta pateikti išsamesnę informaciją apie nustatytus neatitikimus. Pareiškėjas 2022-04-20 pateikė atsakymą (reg. Nr. GDM-977) ir tą pačią dieną buvo gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. BR5.1-6444) dėl projekto vietos keitimo. Informavo, kad NMA dar kartą išnagrinėjo pareiškėjo prašyme pateiktas aplinkybes, atsižvelgė į 2022-03-30 atliktos projekto vietoje patikros rezultatus ir netenkina pareiškėjo prašymo, kad projekto įgyvendinimo vieta būtų pakeista į Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), nes projekto įgyvendinimo vieta keičiama po mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo, patikros atlikimo ir patikros metu nustatyto pažeidimo. Visi keitimai turi būti atlikti projekto įgyvendinimo laikotarpiu.
Įgyvendinimo taisyklės nustato paramos teikimo ir administravimo tvarką pagal Programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Įgyvendinimo taisyklių VII skyrius reglamentuoja pareiškėjo įsipareigojimus. Įsipareigojimai turi būti vykdomi iki galutinio lėšų išmokėjimo, jei nenurodyta kitaip. Pareiškėjas prisiima šiuos įsipareigojimus: nekeisti verslo plano įgyvendinimo vietos, nesuderinęs su Agentūra; nekeisti veiklos pobūdžio, tikslų ar įgyvendinimo sąlygų (numatyta žemės ūkio veikla turi būti vykdoma visu verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu); neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto, išskyrus biologinį turtą, nuo sprendimo skirti paramą priėmimo (Įgyvendinimo taisyklių 17.3 papunktis).
Administravimo taisyklės nustato Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos bei Programos priemonių bendrą administravimo tvarką. Projektų įgyvendinimo priežiūra reglamentuota VIII skyriuje. Šio skyriaus antrajame skirsnyje nustatyti projektų ir paramos sutarties pakeitimai. Projektų ir paramos sutarties keitimai be NMA sutikimo nėra leidžiami (Administravimo taisyklių 181 p.). Paramos gavėjas, norėdamas pakeisti projektą ir (arba) paramos sutartį, turi pateikti NMA prašymą leisti keisti projektą ir (arba) paramos sutartį. Paramos gavėjo prašyme turi būti išdėstomi siūlomi pakeitimai, nurodomos pakeitimų priežastys ir pateikiamas planuojamų keitimų būtinumo pagrindimas, užtikrinama, kad keitimas neturės įtakos pradiniams projekto tikslams, atitikčiai tinkamumo gauti paramą sąlygoms ir reikalavimams, atrankos kriterijams (kai tokie taikomi), nepanaikins prisiimtų įsipareigojimų, nemažins priežiūros rodiklių, nurodytų paramos paraiškoje ir verslo plane (kai toks yra) (Administravimo taisyklių 182 p.). NMA, įvertinusi paramos gavėjo prašymą leisti keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, gali tokį prašymą: atmesti; patenkinti; patenkinti iš dalies (Administravimo taisyklių 183 p.). NMA gali leisti keisti projektą ir (arba) paramos sutartį kitais Priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatytais atvejais (Administravimo taisyklių 185.5 papunktis). NMA, gavusi motyvuotą paramos gavėjo prašymą pakeisti projektą ir (arba) paramos sutartį, įvertina prašymo aplinkybes ir priima sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo. Priimdama sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, NMA atsižvelgia į tas aplinkybes, kurių paramos gavėjas negalėjo numatyti teikdamas paramos paraišką, ir aplinkybes, nepriklausančias nuo paramos gavėjo, ir įvertina, ar bus pasiekti projekto tikslai ir suplanuoti priežiūros rodikliai (išskyrus atvejus, kai investicijos sutampa su priežiūros rodikliais) (Administravimo taisyklių 186 p.).
Remiantis nurodytomis Administravimo taisyklių nuostatomis, darytina išvada, kad paramos gavėjas, norėdamas nukrypti nuo projekto įgyvendinimo, privalo ne tik raštu informuoti NMA apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu, bet ir gauti NMA sprendimą šiuo klausimu.
Kaip jau minėta anksčiau, pareiškėjas 2022-04-20 pateikė NMA prašymą „Dėl verslo plano įgyvendinimo vietos keitimo“, kuriuo prašė leisti pakeisti Paraiškos verslo plano įgyvendinimo vietą į Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), (unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini)). Prašyme nurodė, kad ši vieta yra patogesnė, saugesnė laikyti investiciją bei apdirbti valdomus laukus, kurie būtų žymiai arčiau naujos projekto įgyvendinimo vietos nei pirminė projekto įgyvendinimo vieta. Įvertinus 2022-09-07 sprendimo turinį, matyti, kad jame, be kita ko, pacituotos Įgyvendinimo taisyklių 4.5, 17.3 papunkčių, Administravimo taisyklių 4.19 papunkčio, 181 punkto nuostatos. Taip pat NMA, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 4.19 papunkčiu, iš esmės padarė išvadą, jog „<...> visi pareiškėjo Projekto keitimai turėjo būti atlikti iki Mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo dienos. Pareiškėjo prašymas keisti įgyvendinimo vietą pateiktas po Mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo, patikros vietoje atlikimo ir atliekant patikrą nustatyto pažeidimo“. „NMA, dar kartą išnagrinėjusi pareiškėjo Prašyme pateiktas aplinkybes, atsižvelgusi į 2022-03-30 atliktos Projekto vietoje patikros rezultatus, netenkina pareiškėjo prašymo, kad Projekto įgyvendinimo vieta būtų pakeista į (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., nes Projekto įgyvendinimo vieta keičiama po Mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo, patikros atlikimo ir patikros metu nustatyto pažeidimo. Visi keitimai turi būti atlikti Projekto įgyvendinimo laikotarpiu“. Tuo aspektu LAGK pažymi, kad NMA padaryta išvada, jog, vadovaujantis Administravimo taisyklių 4.19 papunkčiu, pareiškėjo projekto keitimai turėjo būti atlikti iki Mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo dienos, vertinama kaip nepagrįsta, kadangi, Administravimo taisyklių 4.19 papunktyje yra pateiktas projekto įgyvendinimo laikotarpio apibrėžimas (sąvoka) (projekto įgyvendinimo laikotarpis – laikotarpis nuo paramos paraiškos pateikimo iki paskutinio mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo dienos), tačiau nėra reglamentuoti projektų pakeitimo klausimai ir sąlygos. Atsižvelgiant į tai, NMA skundžiamame sprendime nurodytas atsisakymo patenkinti prašymą pagrindas – projekto keitimai turėjo būti atlikti iki Mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo dienos, nėra pagrįstas teisės normomis. Be to, ginčo šalių teisinius santykius reglamentuojančių Įgyvendinimo taisyklių 17.3 papunktis apibrėžia, kad įsipareigojimai turi būti vykdomi iki galutinio lėšų išmokėjimo, jei nenurodyta kitaip. Vienas iš tokių įsipareigojimų – nekeisti verslo plano įgyvendinimo vietos, nesuderinus su Agentūra. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2022-02-28 pateikė Mokėjimo prašymą Nr. 19SU-KV-21-1-05807-MP002 bei Projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 19SU-KV-21-1-05807-PI001, tačiau, pareiškėjo teigimu, jam iki šiol nėra išmokėta likusi 3 000 Eur paramos suma, mokėtina pagal Paraišką. Taigi, galutinis lėšų išmokėjimas faktiškai nėra atliktas. Šio pareiškėjo skundo argumento NMA neginčija. Loginė bei sisteminė Įgyvendinimo taisyklių 17.3 papunkčio analizė leidžia spręsti, kad įsipareigojimas nekeisti verslo plano įgyvendinimo vietos, nesuderinus su Agentūra, pareiškėjams galioja iki galutinio lėšų išmokėjimo, jei nenurodyta kitaip.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka su LAGK padarytomis išvadomis nagrinėjamojoje byloje ir pažymi, kad ir kitos skundžiamame sprendime nurodytos Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatos neįtvirtina sąlygos, apibrėžiančios pareiškėjų teisę kreiptis į NMA dėl projektų pakeitimų iki projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos bei aiškiai ir nedviprasmiškai nenumato, jog projektų keitimai turi būti atliekami iki mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo dienos. LAGK tinkamai pasisakė dėl termino skundui paduoti ir šį klausimą išsprendė, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikoje (taip pat ir priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
NMA Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomi VAĮ reikalavimai (aktuali aido redakcija, galiojanti nuo 2022-01-29 iki 2023-01-01). Vertinant NMA Sprendimo atitikimą VAĮ tokio pobūdžio aktams keliamus reikalavimus, pažymėtina, kad VAĮ 3 straipsnis apibrėžia principus, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Minėto straipsnio 5 punktas nustato išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Viešojo administravimo subjekto sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Tam, kad individualus administracinis aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinas teisės normas, teisinį nustatytų faktų vertinimą, VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai administraciniam sprendimui, taip pat ir reikalavimas nurodyti administracinio sprendimo motyvus.
Nors Administravimo taisyklės nenustato NMA pareigos kiekvienu konkrečiu atveju pritarti projekto pakeitimams, NMA teisės aktais yra suteikta kompetencija kiekvienu konkrečiu atveju spręsti dėl projekto keitimo, įvertinant, ar atlikus tokį pakeitimą projektas duos didesnę naudą ir efektyviau sieks projekte nustatytų tikslų, taip pat atsižvelgiant į tas aplinkybes, kurių paramos gavėjas negalėjo numatyti teikdamas paramos paraišką, ir aplinkybes, nepriklausančias nuo paramos gavėjo. Tačiau tai nereiškia, kad NMA sprendimas gali būti nemotyvuotas.
LVAT savo praktikoje yra nurodęs, jog administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris jo nuomone, yra tinkamiausias (žr., pvz., LVAT 2006-12-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (žr., pvz., 2012-05-31 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., LVAT 2007-03-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A.14-231/2007, 2014-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Įgyvendindamos diskrecines galias, viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų. Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais VAĮ 3 straipsnyje (žr., pvz., LVAT 2013-03-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-596/2013).
Viešojo administravimo subjektas, priėmęs neigiamas pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., 2013-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2015-01-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-112-858/2015).
Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, NMA sprendimas neleisti pareiškėjui keisti projekto įgyvendinimo vietos, kadangi visi jo projekto keitimai turėjo būti atlikti iki Mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo dienos, nėra pagrįstas teisės normomis ir tinkamai nemotyvuotas. NMA 2022-09-07 sprendime nurodytos teisės normos nepagrindžia NMA sprendimo argumentų, kuriais atsakovė grindžia neigiamą sprendimą neleisti keisti projekto įgyvendinimo vietos.
Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektų veiklai yra keliamas imperatyvus veiklos teisėtumo reikalavimas, t. y. viešojo administravimo subjektai gali ir privalo veikti įstatymais nustatytos kompetencijos ribose. Todėl priimami sprendimai išimtinai turi būti grįsti teisės aktų nuostatomis. Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniuose aktuose laikytini esminiais trūkumais, tai sudaro teisinį pagrindą panaikinti NMA 2022-09-07 sprendimą Nr. BRK-13061 „Dėl projekto įgyvendinimo vietos“ bei įpareigoti NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo J. H. B. 2022-04-20 prašymą.
Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka VAĮ 3 straipsnyje, 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. LVAT ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 10 str., 23 str., 56 str.). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui ABTĮ nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (ABTĮ 10 str., 23 str., LVAT 2010-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010).
Gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas 465 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Viešojo administravimo įstatymo normas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str.).
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą. Tai reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kuo trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 1 d.). Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį, teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b punktas); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Šios Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr. LVAT 2012-03-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2015-07-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015; 2010-12-08 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; LVAT biuletenis Nr. 20, 2010).
Be to, Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šios chartijos nuostatos skirtos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams, tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, bei valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę. Todėl jie turi gerbti teises, laikytis principų ir juos taikyti pagal turimus atitinkamus įgaliojimus, nepažeisdami Sąjungos įgaliojimų, suteiktų jai Sutartimis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendimai, kuriuos valstybių narių institucijos priima reglamentų pagrindu, patenka į Europos Sąjungos teisės, įskaitant ir Chartiją, taikymo apimtį. Europos Sąjungos teismų praktikoje gero administravimo principas traktuojamas kaip bendrųjų teisės principų dalis (šiuo aspektu žr. 2014-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014 ir joje nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).
Antru skundo reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti NMA suderinti naują pareiškėjo 2021-06-30 paraiškos Nr. 19SU-KV-2I-1-05807-PR001 projekto „Ūkio stiprinimas“ įgyvendinimo vietą, leidžiant pareiškėjui traktorių laikyti naujame žemės sklype adresu: Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš šio pareiškėjo skundo reikalavimo matyti, kad jis pageidauja, jog teismas (nagrinėjamu atveju LAGK) iš esmės išnagrinėtų jo skundą ir įpareigotų atsakovę leisti pareiškėjui pakeisti projekto įgyvendinimo vietą. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., LVAT 2014-03-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014). LAGK, taip pat ir teismas, nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl negali atlikti viešojo administravimo subjektui priskirtas funkcijas ir priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Atsakovės veikla nagrinėjant prašymus dėl projekto įgyvendinimo vietos pakeitimo laikytina viešojo administravimo veikla. LVAT yra nurodęs, kad teismas (šiuo atveju LAGK) nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, tik sprendžia ginčus dėl teisės (ABTĮ 3 str. 1 d.). Viešojo administravimo institucijai nepriėmus teisėto sprendimo, administracinė procedūra tampa nebaigta. Teismo (nagrinėjamu atveju LAGK) veikla veikti vietoje vykdomosios valdžios institucijos nebūtų suderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių atskyrimo principu (žr., pvz., LVAT 2020-02-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-486-575/2020). Dėl šių argumentų antrasis pareiškėjo reikalavimas atmetamas.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2019-10-16 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-814-492/2019).
Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, LAGK Kauno apygardos skyriaus 2023-01-20 sprendimas Nr. 21RE1-13(AD1-225/10-2022) yra pagrįstas ir naikinti jo nėra įstatyminio pagrindo, todėl atsakovės skundas atmestinas.
Pareiškėjo atstovas advokatas M. G. pateikė prašymą priteisti 1 465,6 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas prašo priteisti 1 465,6 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant išankstine ne teismo tvarka bei pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė su advokatu 2022-06-02 sudarytą Atstovavimo sutartį, PVM sąskaitas faktūras už teisinę pagalbą bei šiose sąskaitose nurodytas sumas atitinkančių mokėjimo pavedimų kopijas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma – 393,25 Eur (už atsiliepimo į NMA skundą parengimą), neviršija Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktuose nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio, todėl yra priteistina. Tačiau, vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.1 punktų nuostatomis, už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, maksimali priteistina suma yra 518,97 Eur (0,3 × 1729,9). Todėl pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, patirta nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka (1072,35 Eur), turi būti atitinkamai mažinama. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui priteistina 912,22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.
ABTĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016; kt.). Kaip minėta, nagrinėjamos bylos dalykas – NMA 2022-09-07 sprendimas Nr. BRK-13061, todėl bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui priteistinos iš NMA.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 punktu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023-01-20 sprendimą Nr. 21RE1-13(AD1-225/10-2022) palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui H. B. iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 912,22 Eur nagrinėjant ginčą išankstine ne teismo tvarka bei pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.