Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alonos Romanovienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams V. L., A. L. dėl nuompinigių ir skolos sumokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas netenkino pareikšto ieškinio dėl nuompinigių priteisimo bei vietinės rinkliavos sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl 27 200,00 Eur nuompinigių priteisimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. B. 2011-01-20 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 214,95 kv. m ploto gyvenamąjį namą su kiemo statiniais bei 0,1563 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-07 nutartimi, buvo pripažinta negaliojančia 2011-01-20 pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią M. Z. pardavė R. B. žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), netaikyta restitucija natūra, grąžinant ginčo statinius, o taikyta restitucija piniginiu ekvivalentu ir priteista iš L. B., M. Z. ir R. B. solidariai 101 357,00 Eur piniginė kompensacija V. L.. Teismas taip pat nutarė iškeldinti V. L., A. L., S. L., T. L., V. L. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nustatė, kad sprendimo dalis dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdytina priverstinai praėjus 6 mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kai V. L. bus sumokėta 101 357,00 Eur dydžio kompensacija.Apeliaciniu skundu apeliantas teigia, jog su atsakovais nėra sudaręs ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, todėl, jo nuomone, atsakovai patalpose gyvena neteisėtai, pažeidžia ieškovo teisę naudoti savo nuožiūra jam nuosavybes teise priklausantį turtą bei tinkamai įgyvendinti savo teisėtas funkcijas. Teigia, kad šalių nesieja sutartiniai teisiniai santykiai, todėl atsakovams taikytina civilinė atsakomybė. Atsakovų gauta nauda, šiems nemokant nuomos mokesčio, pripažindintina ieškovo patirtais nuostoliais. Lietuvos Respublikos įstatymai numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 5 str.). Teismas tokias teises gina Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Tačiau kokį konkretų savo teisių gynimo būdą pasirinkti, sprendžia pats į teismą besikreipiantis asmuo, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Toks ieškovo pasirinkimas ir apsisprendimas suformuluojamas ir išreiškiamas rašytiniame dokumente – ieškinyje, kaip pagrindas ir dalykas (CPK 135 str. 1 d.). Ieškinio dalykas yra materialusis teisinis reikalavimas ir ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas, o pagrindas – aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, todėl būtent šis asmuo ieškinyje (patikslintame ieškinyje), kaip vientisame šalies procesiniame rašytiniame dokumente, turi pareigą tiksliai suformuluoti minėtus ieškinio elementus, nes taip yra užtikrinamas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, apibrėžiamos bylos teisminio nagrinėjimo ribos ir sudaromas pagrindas atsakovui gintis nuo pareikštų reikalavimų ir ieškovo pasirinktu bei įstatymo nustatytu būdu apginti pažeistas teises. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas sprendime negali savo iniciatyva keisti ar plėsti ieškinio pagrindo, dalyko, tai yra peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus Civilinio proceso kodekse nurodytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Šis draudimas yra laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, užtikrinančių rungimosi, šalių lygiateisiškumo, teismo nepriklausomumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3- 114/2007; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2008).Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas patikslintu ieškiniu konkrečiai suformulavo ieškinio dalyką ir reikalavimą atsakovams. Ieškovas ieškinyje nurodė ir bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog tarp šalių susiklostė išimtinai tik nuomos teisiniai santykiai, todėl reikalavo priteisti jam 27 200 Eur nuompinigius. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ieškovas jau nurodo, jog atsakovams taikytina civilinė atsakomybė ir iš atsakovų turėtų būti priteista 27 200 Eur nuostolių, kuriuos sudaro negautos pajamos iš nuomos, kad tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovų kaltų neteisėtų veiksmų jiems savavališkai užėmus ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą yra priežastinis ryšys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios faktinės aplinkybės nebuvo nurodytos ieškinyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nesvarstė ir netyrė. Jei pirmosios instancijos teismas būtų svarstęs tokias aplinkybes, teismas būtų peržengęs ieškovo pareikštų reikalavimų ribas, tuo pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą.Civilinio proceso kodekso 306 str. apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys ir nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal Civilinio proceso kodekso 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Civilinio proceso kodekso 306 str. 2 d. nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).Civilinio proceso kodekso 312 str. taip pat numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reiškiantys naujų reikalavimų ar naujų įrodymų pateikimą (CPK 312, 314 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-169/2005). Kadangi ieškovas pirmosios instancijos teismui nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą, neįrodinėjo atsakovų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas šiais naujais argumentais neturi teisės remtis apeliacinėje instancijoje, dėl to ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti nauji ieškinyje ir pirmosios instancijos teismui nenurodyti argumentai nenagrinėtini.Taip pat nepagrįstu laikytinas ir apelianto argumentas, kad tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos santykiai, todėl atsakovams nesuteikiama teisė naudotis ginčo gyvenamosiomis patalpomis neatlygintinai. Pažymėtina, kad atsakovai ginčo patalpose gyvena ne susitarimo su apeliantu pagrindu, o įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad įsiteisėjusiais tiek Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimu, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-07 nutartimi konstatuota, jog atsakovai turi teisėtą pagrindą naudotis turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Šiais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, jog atsakovų iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), gali būti vykdomas priverstinai praėjus 6 mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kai bus sumokėta visa kompensacija. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo, kad piniginė kompensacija atsakovui iki šiol nesumokėta, todėl neišsikeldami iš ieškovui nuosavybės teise paliktų patalpų atsakovai pastarojo nuosavybės teisių nepažeidžia, kadangi atsakovų gyvenimas ginčo gyvenamajame name apriboja ieškovo galimybę tą turtą valdyti, juo naudotis teismo sprendimo pagrindu. Taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nuomos sutartis savo pobūdžiu yra konsensualinė sutartis, o sutarties atlygintinumas yra esminė sąlyga kvalifikuojant tam tikrą sutartį kaip nuomos (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Be to, būtina atsižvelgti, jog CK 6.478 str. 1 d. numatyta, kad nuomos sutartis, sudaroma ilgesniam kaip vienerių metų terminui, turi būti rašytinė. Kaip matyti iš ieškovo reikalavimo, ieškiniu yra prašoma priteisti nesumokėtą nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2011-01-20 iki 2016-08-20, t. y. už 68 mėnesius, todėl nustatytinas ir nuomos sutartims taikomos sutarčių formos pažeidimas. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad šalys dėl tam tikro nuomos mokesčio nesitarė ir atsakovai tokio mokesčio neturi mokėti, todėl vertinti, kad tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai, dėl kurių susidarė skola dėl nesumokėtų nuompinigių, nėra pagrindo.

Dėl 423,55 Eur skolos už komunalinių atliekų tvarkymą priteisimo

Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad per laikotarpį, kai atsakovai gyveno ginčo patalpose, t. y. nuo 2011-01-20 iki 2015-12-31, susidarė 423,55 Eur dydžio įsiskolinimas už komunalinių atliekų tvarkymą, kurį už atsakovus sumokėjo ieškovas. Ieškovas, būdamas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininku, privalėjo sumokėti savivaldybės nustatytą rinkliavą už šiukšlių tvarkymą, tačiau name gyveno ir atliekas sudarė atsakovai, kurie teismo posėdžio metu pripažino faktą, kad jie turi atlieki, kurias neša pas kaimynus. Ieškovas byloje pateikė duomenis apie jam kaip namo savininkui, įregistruotam Nekilnojamojo turto registre, apskaičiuotą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, ir įrodymus, kad ši rinkliava buvo sumokėta (T. 1, b. l. 9). Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų pagrindu atsakovams buvo leista gyventi apeliantui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo teisinio valdymo pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015). Pažymėtina, jog nors tarp ginčo šalių ir nėra susiformavę civiliniai nuomos teisiniai santykiai, tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovams yra leista gyventi apeliantui nuosavybės teise priklausančiame name. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai įrodymų, kad jie nuo rinkliavos buvo atleisti, nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad atliekų nėra sukūrę, priešingai, teismo posėdžio metu pripažino, jog turi atliekų ir jas neša pas kaimynus. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro informaciniame rašte (T. 1, b. l. 111) yra nurodoma, jog vietinė rinkliava yra privaloma įmoka ir jai nėra būdingas atlygintinumo požymis, t. y. vietinės rinkliavos mokėjimas nėra mokėjimas už paslaugas. Rinkliava nėra sutartinio pobūdžio ir ji reglamentuojama viešosios teisės normomis, todėl rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Mišrių komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas yra reglamentuotas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-11-24 sprendimu Nr. T2-370 patvirtintose Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse. Šios taisyklės numato, kad individualiame name gyvenantys asmenys gali naudotis individualiais mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais (Taisyklių 30 p.), tačiau taip pat gali naudotis ir kolektyviniais mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais (Taisyklių 11 p.). Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad atsakovų nurodytas motyvas, jog jie neturi konteinerio ir ieškovas jiems nepadeda jo gauti, nelaikytinas esmine aplinkybe nepriteisti iš jų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi jie gali naudotis kolektyviniais mišriais komunalinių atliekų surinkimo konteineriais. Be to, atsakovai nurodydami, kad negali gauti konteinerio, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o būtent, kad kreipėsi dėl jo suteikimo ir kad jiems buvo atsakyta.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusius santykius, byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis formuojama teismų praktika, sutinka su apelianto nurodytais argumentais, kad name gyveno ir atliekas sudarė atsakovai, todėl daro išvadą, kad atsakovams, įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų pagrindu faktiškai gyvenant ginčo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą, susijusią su komunalinių atliekų sukūrimu, naudojant ginčo patalpas. Remdamasi išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su atsakovų pareiga mokėti vietinę rinkliavą, priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimo dalis dėl 435,55 Eur skolos už komunalinių atliekų tvarkymą naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – iš atsakovų V. L. ir A. L. ieškovui R. B. solidariai priteistina 423,55 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį patenkinus iš dalies, perskirstytinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Ieškovas už ieškinio pateikimą sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (T. 1, b. l. 72). Duomenų apie kitas ieškovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra. Kadangi apeliacinės instancijos teismas tenkino 1,53 proc. ieškinio reikalavimų, tai iš atsakovų V. L. ir A. L. ieškovo R. B. naudai priteistina 1,53 Eur žyminio mokesčio.Pirmosios instancijos teismas priteisė valstybei iš ieškovo 312,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Panaikinus dalį teismo sprendimo bei tenkinant 1,53 proc. ieškinio reikalavimų, iš ieškovo R. B. priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 307,89 Eur (CPK 96 straipsnio 2 dalis).Paduodamas apeliacinį skundą ieškovas prašė teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. 2017-01-26 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas atleido ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigojo sumokėti 100 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas R. B. pateikė į bylą 2017-01-29 mokėjimo nurodymą (T. 1, b. l. 186), kuris patvirtinta, jog ieškovas sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio. Kadangi tenkinama 1,53 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, tai iš atsakovų V. L. ir A. L. ieškovo R. B. naudai priteistina 1,53 Eur žyminio mokesčio. Iš viso iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistina 3,06 Eur žyminio mokesčio.Pažymėtina, kad byloje gautos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (T. 2, b. l. 3–4), kuriomis prašoma iš ieškovo R. B. priteisti 195,28 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybės naudai. Kadangi apeliacinės instancijos teismas tenkino 1,53 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, tai vadovaujantis CPK 96 straipsnio, 99 straipsnio 2 dalimi iš ieškovo R. B. valstybės naudai priteistina 192,28 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį dėl 423,55 Eur skolos už komunalinių atliekų tvarkymą panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tekinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 423,55 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 307,89 Eur bylinėjimosi išlaidų už byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme valstybės naudai. Priteisti iš atsakovų V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis 3,06 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 192,28 Eur bylinėjimosi išlaidų už byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Bylinėjimosi išlaidas už byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą pervesti į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bake, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 – Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.