Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-10-06 · Civilinė byla Nr. e2S-1713-613/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-10-06Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-25Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-06
Bylos Nr.
e2S-1713-613/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02966-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Atsakovas
V. L., A. L.
Ieškovas
R. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1713-613/2016 (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02966-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.2.1; 3.3.2.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 6 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų V. L. ir A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-09 nutarties, kuria atsakovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams V. L. ir A. L. dėl nuompinigių ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-09 nutartimi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovams priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, neviršijant arešto sumos, leidžiant vykdyti privalomuosius mokėjimus. Atsakovai pateikė atskirąjį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-09 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai taikė procesines teisės normas bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus;Ieškovas neįrodė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai taikė procesines teisės normas bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie apeliantų teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais, apeliantai nenurodė, kokias procesinės teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė priimta nutartimi, todėl apeliacinės instancijos teismas negali dėl tokių argumentų pasisakyti. Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Jeigu teismas nustato, jog ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimas palankus ieškovui sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, yra pagrindas laikinąsias apsaugos priemones taikyti. Apibendrinant kosntatuotina, jog apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai taikė procesines teisės normas bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas bei nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 straipsniai), toliau nagrinėtinas atskirojo skundo pagrįstumas.Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.Formuojama teismų praktika, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t.Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Jei teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, reiškia, teismui nekilo abejonių, jog palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo tikimybė egzistuoja.Nagrinėjamu atveju preliminariai sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė 27200 Eur dydžio ieškinį. Atsakovai yra fiziniai asmenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia suma fiziniams asmenims yra pakankamai didelė, apeliantai gali imtis veiksmų, dėl kurių galimai palankus ieškovui teismo sprendimas pasidarytų neįmanomas, todėl tai sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas potencialiai gali apsunkinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą.Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog preliminariai yra tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-09 nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaGiedrė Seselskytė