- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-467-656/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00942-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- S. G., P. G., A. G., R. T.
- Suinteresuotas asmuo
- S. G., P. G., A. G., valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, R. T.
- Kategorijos
- 3.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų S. G., P. G. ir A. G., apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. G., P. G., A. G., valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal pareiškėjų (suinteresuotų asmenų) S. G., P. G., A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. T., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėja R. T. pareiškimu prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. B. G., gimusios (duomenys neskelbtini) metai, mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos duktė R. T., gimusi (duomenys neskelbtini) metais.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2024 m. spalio 21 d. pareiškėjos mama O. B. G. buvo sudariusi testamentą, kuris 2024-10-23 buvo perduotas saugoti Raseinių rajono 1-ajam notarų biurui, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo testamentu visą turtą, kurį turės mirties dieną, ir į kurį turės teisę, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjai R. T.. Mama mirė (duomenys neskelbtini). Apie testamentą pareiškėjai mama buvo sakiusi. Patirties, susijusios su paveldėjimo dokumentų tvarkymu, pareiškėja neturėjo ir buvo įsitikinusi, kad šis dokumentas suteikia jai teisę į mamos O. B. G. turėtą turtą: 1,84 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1,08 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Turėdama testamentą pareiškėja buvo įsitikinusi, kad šie žemės sklypai po mamos mirties priklauso jai, tačiau atsitiktinai sužinojo, kad palikimo priėmimas turi būti įformintas, nežiūrint to, ar yra testamentas, ar paveldima pagal įstatymą.
3. Pareiškėja žinodama mamos valią, likusiu po mamos mirties turtu, o būtent žemės sklypais, rūpinosi kaip savo turtu. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, ji įgis teisę kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos po motinos O. B. G. užvedimo, gaus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą bei galės savo nuožiūra disponuoti paveldėtu turtu.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo P. G. nurodė, kad prieš mirtį mama visas santaupas ir turimą turtą paliko dukrai R. T.. Liepė palaidoti iš jos sutaupytų santaupų, o likusius pinigus pasidalinti. Žemę sakė pasidalinti kaip jie patys norės. Labai nustebo perskaitęs teismo pranešimą, kuriame rašoma apie mamos testamentą. Iki pat mamos mirties apie testamentą niekas nekalbėjo, nors mamą lankydavo dažnai ir su ja kalbėdavo.
5. Suinteresuotas asmuo A. G. nurodė, kad nesutinka dėl pareiškėjos R. T. pareiškimo, kad visas buvęs mamos turtas, žemė po mamos mirties atitektų vienam asmeniui. Mama jiems sakė pasidalinti gražiai.
Šalies argumentai
6. Suinteresuoti asmenys (pareiškėjai) S. G., P. G., A. G. pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Jie pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai S. G., P. G. ir A. G. priėmė savo mamos O. B. G. palikimą po jos mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdami turtą valdyti. S. G., P. G., A. G. ir R. T. yra vieninteliai įstatyminiai įpėdiniai, kurie turėjo teisę paveldėti savo motinos turtą po jos mirties. Dar gyva būdama O.B. G. ne kartą savo vaikams yra sakiusi, jog nori, kad po jos mirties visi vaikai lygiomis dalimis pasidalintų tiek jos santaupas, tiek turimą turtą. Tačiau per trijų mėnesių laikotarpį į notarų biurą po O. B. G. dėl palikimo priėmimo nei vienas iš pareiškėjų nesikreipė, nes palikimą priėmė aktyviais veiksmais, pradėdami turtą valdyti. Pareiškėjai šienauja minėtus žemės sklypus, sukalė riboženklius, kreipėsi į VMI dėl žemės mokesčio sumokėjimo bei atliko kitus aktyvius veiksmus. Nors R. T. savo pareiškime ir nurodo, kad O. B. G. 2024 m. spalio 21 d. buvo sudariusi testamentą, tačiau svarbu tai, kad R. T. laiku palikimo pagal testamentą nepriėmė. R. T. laiku nepriėmus palikimo pagal testamentą, ji įgijo teisę kartu su savo broliais, t. y. pareiškėjais S. G., P. G. ir A. G., priimti palikimą pagal įstatymą lygiomis dalimis.
II. Teismo sprendimo esmė
7. Pirmosios instancijos teismas nusprendė pareiškėjos R. T. pareiškimą tenkinti, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš karto po savo mamos O. B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Teismas atmetė suinteresuotų asmenų (pareiškėjų) S. G., A. G., P. G. pareiškimą.
8. Teismas nustatė, kad O. B. G. nuosavybės teise registruotas turtas: 1,84 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1,08 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. rugsėjo 15 d. žemės sklypo nuomos sutarties matyti, kad O. B. G. žemės sklypus (duomenys neskelbtini) išnuomojo D. J. penkeriems metams, t. y. iki 2029 m rugsėjo 15 d.
9. Liudytojas J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad liudytojo sūnus išsinuomojo du žemės sklypus iš O. B. G.. Žemės nuomos mokestis – 100 Eur už hektarą per metus. Po O. B. G. mirties dėl žemės sklypų nuomos prieš žemės sklypų deklaravimą kalbėjo su R.. Paskambino R. ir pasakė, kad turi testamentą. Suprato, kad viskas turėtų atitekti R. ir reikės sudaryti naujas žemės nuomos sutartis. Dėl žemės nuomos su P. G. nekalbėjo.
10. Liudytoja J. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai O. B. G. sunkiai susirgo, tai iki mirties gyveno pas R.. Pati G. visą turtą žadėjo palikti R.. Apie konkretų turtą nežino. Lovos, patalynė atiteko R..
11. Teismas nurodė, kad nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
12. Teismas nustatė, kad įstatymo nustatytu 3 mėnesių terminu testamentinė įpėdinė R. T. nesikreipė į notarų biurą dėl O. B. G. palikto turto priėmimo. Į notarų biurą nesikreipė ir suinteresuoti asmenys (pareiškėjai) S. G., A. G., P. G., nors jiems buvo žinoma, kad mama O. B. G. turėjo nekilnojamojo turto (žemės sklypus). P. G. žinojo, kad mamai priklausančios žemės išnuomotos. Teismui pateiktos foto nuotraukos, kuriose žolės pjovimo darbus atlieka P. G. nepatvirtina fakto, kad jis atliko mamai priklausančių žemės sklypų priežiūrą per 3 mėnesius nuo mamos mirties, nes iš nuotraukų neįmanoma nustatyti, kur darbai atliekami ir kokiu metu atliekami. Pažymėtina, kad palikimo priėmimo terminas baigėsi (duomenys neskelbtini) dieną. Akivaizdu, kad šiuo laikotarpiu toks žolės dydis, kaip nuotraukoje, žiemą būti negalėjo. P. G. pateiktos užklausos Valstybinei mokesčių inspekcijai patvirtina faktą, kad tik iškėlus bylą teisme, taigi ir pasibaigus trijų mėnesių palikimo priėmimo terminui, 2025-06-19 jis kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl mamos paliktų žemės sklypų. Pareiškėja nurodė, kad ji net siūlė broliams pasiimti mamos paliktus daiktus, tačiau šie nepageidavo.
13. Byloje nekilo ginčas, kad po motinos mirties visus motinos daiktus (nuotraukas, dokumentus, stalo įrankius ir kt.) turi ir valdo pareiškėja R. T.. Mirus mamai, ji telefonu informavo žemės nuomininko tėvą apie testamentinį paveldėjimą. Tokios faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad R. T. po savo mamos O. B. G. mirties faktiškai priėmė ir valdė jos paliktą turtą ir rūpinosi juo kaip savo turtu, todėl, atsižvelgiant į CK 5.51 straipsnio nuostatas, laikytina, kad R. T. priėmė mamos O. B. G. palikimą faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Atsiliepimas
14. Suinteresuoti asmenys nepagrįstai nurodė, kad palikimo nepriėmimas sukelia tokias pat pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas. Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys). Todėl R. T. laiku nepriėmus palikimo pagal testamentą, ji įgijo teisę kartu su savo broliais, t.y. pareiškėjais S. G., P. G., ir A. G., priimti palikimą pagal įstatymą lygiomis dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nurodė, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais – tai faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja R. T. nustatytu 3 mėnesių terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau ji faktiniu valdymu priėmė mamos paliktą turtą, todėl negalima teigti, kad ji palikimo nepriėmė, tuo labiau negalima teigti, kad ji atsisakė palikimo pagal testamentą. CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nėra daromas skirtumas dėl palikimo atsisakymo pagal testamentą at pagal įstatymą. Įstatymas nenumato galimybės atsisakyti palikimo pagal testamentą ir priimti palikimą pagal įstatymą. Esant testamentui, praleidus 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą, testamentas netampa negaliojantis. Testamentinis įpėdinis, kaip ir paveldintis pagal įstatymą asmuo, praleidęs palikimo priėmimo terminą, turi teisę kreiptis į teismą ne tik dėl termino atnaujinimo, bet ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis palikimą priėmė. Kaip ir padarė pareiškėja ir anksčiau aptarta, kad jos pareiškimas įrodytas ir tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai
Apeliantų argumentai
16. Suinteresuoti asmenys (Apeliantai) S. G., P. G. ir A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį ir nustatyti, kad palikimą po savo motinos O. B. G. mirties, t.y. nuo (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama turtą valdyti priėmė ne tik pareiškėja R. T., bet ir suinteresuoti asmenys S. G., P. G. ir A. G..
17. Pareiškėja pripažino, kad neatliko aktyvių veiksmų, susijusių su palikimo priėmimu, o priešingai, pažymėdama, kad turėdama testamentą buvo įsitikinusi, kad palikimas priklauso jai. Be to, į notarą kreipėsi jau tuomet, kai buvo praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti.
18. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
19. Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėja R. T. 3 mėnesių laikotarpyje atliko kokius nors aktyvius veiksmus, kaip vienintelė įpėdinė. Priešingai, teismo posėdžio metu, teikdama paaiškinimus, ji nurodė, jog po mamos mirties kvietė brolius dėl daiktų pasiėmimo, kas atėjo, kas neatėjo, kad liepos mėnesį bus kapavietės šventinimas ir su broliais išsidalins viską, kad broliai tikrai buvo atvažiavę, sutarė, kad mamos daiktus pasidalins liepą. Taigi pati pareiškėja patvirtino, kad palikimą turėjo priimti visi įpėdiniai ir toks buvo jų susitarimas.
Šalies argumentai
20. Ieškovė teikdama savo paaiškinimus, tokių veiksmų taip pat įvardyti negalėjo, pvz. nurodė, kad žemė jau buvo apsėta nuomininko tik augo, ji nieko neatliko, kad veiksmus atliko tik ūkininkas (nuomininkas), nuomos sutarties neįregistravo, nes yra nuomininkas, nežino kam dabar nuomininkas turėtų mokėti žemės mokestį, gal valstybei, nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti teismui, kad pavėlavo perduoti dokumentus notarui. Todėl nesuprantama, kokiais įrodymais remiantis, teismas padarė išvadas, kad tik viena R. T. priėmė palikimą faktiniu valdymu.
Žemesnės instancijos teismas
21. Nepagrįsta teismo padaryta išvada, kad byloje nekilo ginčas, kad po motinos mirties visus motinos daiktus (nuotraukas, dokumentus, stalo įrankius ir kt.) turi ir valdo pareiškėja R. T.. Tai, kad ginčas kilo patvirtina vien tai, kad suinteresuoti asmenys pateikė savarankišką reikalavimą. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog mirus mamai, ji telefonu informavo žemės nuomininko tėvą apie testamentinį paveldėjimą. Tačiau liudininkas J. J. net kelis kartus nurodė, kad per 3 mėnesių laikotarpį po motinos mirties apie testamentą R. T. jo neinformavo, o tai buvo padaryta tik gegužės – birželio mėnesiais.
Atsiliepimas
22. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad tiek pareiškėjos, tiek liudytojo J. J. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Pareiškėja nurodė, kad žemės sklypus išnuomojo J. J., nors iš nuomos sutarties matyti, kad nuomininkas yra D. J.. Tuo tarpu liudytojas nurodė, kad buvo sudaryta panaudos sutartis, nors į bylą yra pateikta nuomos sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas tinkamai neįvertino ir neatsižvelgė į liudytojus J. G. parodymus, kurie patvirtino, kad ji nežino nei apie žemės sklypus, nei kam atiteko kilnojamieji daiktai. Liudytoja nurodė, kad nieko nežino apie žemės sklypus, nesigilino, kad gal tuos daiktus su broliais ir dalinosi, kad tiek nežino, gal tarpusavyje ir dalinosi, ji tokių dalykų nežino, kad ko nežino, to nežino.
24. Aplinkybes, kai pareiškėja apie testamento egzistavimą nuomininkui praneša gegužės – birželio mėnesiais; kai nurodo, kad jokių aktyvių veiksmų neatlieka, nes mano, kad pakanka tik testamento, teismas jau laiko pakankamomis aplinkybėmis, kurios leidžia pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
25. Pareiškėjai R. T. nepateikus jokių neginčijamų, patikimų įrodymų, kad tik ji viena priėmė palikimą po motinos mirties, teismas nepagrįstai tenkino išimtinai pareiškėjos R. T. reikalavimus.
Pareiškėjos argumentai
26. Pareiškėja R. T. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pateikta nuomos sutartis buvo sudaryta ne R. T., bet pačios O. B. G., jai esant gyvai. Nors Apeliantai ne kartą apeliaciniame skunde akcentavo, kad pareiškėja po mamos mirties minėtos nuomos sutarties neįregistravo viešajame registre, tačiau po motinos mirties pati pareiškėja nebeturėjo jokios teisinės galimybės tai padaryti.
Šalies argumentai
27. O.B. G. daug metų savarankiškai gyveno dukrai R. T. priklausančiuose pastatuose, į kuriuos buvo atsikrausčiusi su savo kilnojamuoju turtu. Pablogėjus sveikatai, progresuojant sunkiai ligai, O. B. G. apsigyveno pas dukrą R. T. šios namuose, kur buvo dukros visapusiškai prižiūrima. Taigi, po O. B. G. mirties R. T. atiteko visi asmeniniai, atminčiai skirti ir kilnojamieji O.B. G. daiktai (baldai,patalynė, indai, stalo įrankiai ir pan.). R. T. mamą O. B. O. G. ne tik slaugė, bet ir palaidojo, pasirūpino jos amžinojo poilsio vieta, pastatė paminklą, sutvarkė kapavietę.
28. R. T. teismo posėdžio metu paklausta kam nuomininkas turėtų mokėti nuomos mokestį, atsakė kad galbūt valstybei, galvodama apie žemės mokestį, kuris realiai būna paskaičiuojamas kartą metuose ir mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teismo posėdžio metu deklaracija apie tokio mokesčio sumokėjimą dar nebuvo gauta.
29. Liudytojas J. J. (žemės nuomininko D. J. tėvas) teismui paaiškino, kad sūnus su O.B. G. sudarė žemės panaudos sutartį, o jis padeda sūnui ūkininkauti. Nurodė, kad paavasarį su R. T. bendravo telefonu, tai buvo tikrai prieš pasėlių deklaravimą, o 2025 m. pasėlių deklaravimas prasidėjo balandžio mėn. Liudytojas paaiškino, kad R. T. pasakė, jog turi mamos testamentą ir pratęs žemės nuomą. Taigi, tuo metu, kai buvo bendraujama su liudininku, R. T. buvo tikra, kad ji yra teisėta turto savininkė.
30. Pareiškėja teismui pateikė sutartį, kuri pavadinta nuomos sutartimi, ir joje aptartas nuomos dydis. Žmonėms, kurie nėra teisininkai, svarbus yra pats sutarties objektas - žemės sklypas, ir jie nelabai supranta panaudos ir nuomos sutarties skirtumų. Tačiau tuo pačiu liudytojas D. J. nurodė, kad nuomos mokestis teismo dienai dar nėra sumokėtas, kad įprastai jis sumokamas gavus išmokas metų pabaigoje. Taigi, toks liudytojo paaiškinimas patvirtina, kad tarp Nuomotojos ir Nuomininko buvo sudaryta atlygintinė sutartis, kas atitinka nuomos sutarties sampratą.
Šalies argumentai
31. Itin aktuali aplinkybė, kad mirusioji O.B. G. gyveno pas dukterį R., ir kad žadėjo turtą palikti būtent dukrai R. T.. Liudytoja yra garbaus amžiaus, ji nedetalizavo kokius daiktus turėjo mirusioji, bet nurodė, kad lovos, patalynė atiteko būtent R. T..
32. Suinteresuoti asmenys nepagrįstai nurodė, kad R. T. laiku nepriėmus palikimo, testamentas neteko galios, o tokiu atveju visi vaikai įgyja teisę paveldėti pagal įstatymą lygiomis dalimis kartu su savo broliais, t.y. pareiškėjais S. G., P. G., ir A. G., priimti palikimą pagal įstatymą lygiomis dalimis.
33. Suinteresuotų asmenų vertinimas nepagrįstas, nes pareiškėja R. T. nustatytu 3 mėnesių terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau ji faktiniu valdymu priėmė mamos paliktą turtą, todėl negalima teigti, kad ji palikimo nepriėmė, tuo labiau negalima teigti, kad ji atsisakė palikimo pagal testamentą. Įstatymas nenumato galimybės atsisakyti palikimo pagal testamentą ir priimti palikimą pagal įstatymą. Esant testamentui, praleidus 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą, testamentas netampa negaliojantis. Testamentinis įpėdinis, kaip ir paveldintis pagal įstatymą asmuo, praleidęs palikimo priėmimo terminą, turi teisę kreiptis į teismą ne tik dėl termino atnaujinimo, bet ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis palikimą priėmė.
34. Paklaustas kaip faktiškai rūpinosi po mamos mirties likusiu turtu teismo posėdyje dalyvavęs suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) nurodė, kad su broliais tarpusavyje kalbėjosi, tarėsi dėl žemės. Tik iškėlus bylą teisme P. G. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, teismui pateikė nuotraukas, turėjusias patvirtinti P. G. žolės pjovimą, tačiau iš nuotraukų neįmanoma nustatyti kur ir kokiu metu darbai atliekami, nes, kaip pastebėjo teismas, pagal žolės dydį, šie veiksmai negalėjo būti atliekami 3 mėnesių laikotarpyje po O.B. G. mirties. Liudytojas J. J. (žemės sklypo nuominnkas) paaiškino, jog jis nepastebėjęs, kad šalia nuomojamų sklypų kažkas būtų šienavęs, be to ten šienauti ir nereikėjo, nes nuomojama O.B. G. žemė buvo apsėta rapsu, o kelių zoną prižiūri ir pakeles nušienauja įmonė Kauno regiono keliai.
35. Nors į notarų biurą per trijų mėnesių nesikreipė testamentinė įpėdinė, tačiau nesikreipė ir suinteresuoti asmenys, nors apie tai, kad mama turėjo žemės, žinojo. Taigi, teismo išvada, jog suinteresuoti asmenys (pareiškėjai) neįrodė, kad jie per tris mėnesius po mamos mirties priėmė palikimą, yra pagrįsta.
36. Teismas pagrįstai nurodė, kad esant testamentinei įpėdinei, kuri palikimą priėmė faktiniu valdymu, negali būti tenkinamas suinteresuotų asmenų pareiškimas (savarankiškas reikalavimas) dėl ginčo palikimo priėmimo faktiniu valdymu.
37. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašė apeliacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.
38. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas prašė apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
39. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
40. Byloje sprendžiamas ginčas, ar pakanka įrodymų nuspręsti, kad pareiškėja R. T. priėmė ginčo palikimą faktiniu valdymu.
41. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
42. Kasacinio teismo praktika bylose dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu yra išplėtota. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007) .
43. Taigi apibendrinant darytina išvada, kad bylose dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas.
44. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Visuma nustatytų aplinkybių leidžia teismui pagrįstai nuspręsti, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiniu valdymu.
45. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nekilo ginčas, kad po motinos mirties visus motinos daiktus (nuotraukas, dokumentus, stalo įrankius ir kt.) turi ir valdo pareiškėja R. T.. Mirus mamai, R. T. telefonu informavo žemės nuomininko tėvą apie testamentinį paveldėjimą. Tokios faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad R. T. po savo mamos O. B. G. mirties faktiškai priėmė ir valdė jos paliktą turtą ir rūpinosi juo kaip savo turtu, todėl, atsižvelgiant į CK 5.51 straipsnio nuostatas, laikytina, kad R. T. priėmė mamos O. B. G. palikimą faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti
46. Nustatyta aplinkybė O. B. G. daug metų savarankiškai gyveno pareiškėjai dukrai R. T. priklausančiuose pastatuose, į kuriuos buvo atsikrausčiusi su savo kilnojamuoju turtu. Vėliau, pablogėjus sveikatai, progresuojant sunkiai ligai, O. B. G. apsigyveno pas dukrą R. T. šios namuose, kur buvo dukros prižiūrima. Po O. B. G. mirties R. T. atiteko visi asmeniniai, atminčiai skirti ir kilnojamieji O.B. G. daiktai (baldai,patalynė, indai, stalo įrankiai ir pan.). Nors teismas tuo klausimu ir neturėjo pareigos pasisakyti, tačiau R. T. mamą O. B. O. G. ne tik slaugė, bet ir palaidojo, pasirūpino kapaviete, pastatė paminklą. Pagal žemės nuomininko parodymus neabejotinai nustatyta, kad pareiškėja po mamos mirties toliau valdė žemės sklypą save pristatydama nuomininkui kaip sklypo savininkę. Pareiškėja turi ir pateikė teismui rašytinę žemės nuomos sutartį.
47. Apeliantai nurodo, kad liudytojo J. J., kuris atstovavo nuomininką, parodymai turėtų būti vertinami kritiškai ir dėl to, kad nuomininkas yra D. J., o liudytojas nurodė, kad sutartis yra panaudos, nors į bylą pateikta nuomos sutartis. Pareiškėja teismui pateikė sutartį, kuri pavadinta nuomos sutartimi, ir joje aptartas nuomos dydis. Apeliantai teigia, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus, nes liudytojas J. J. nurodė, kad R. T. dėl žemės jam paskambino gegužės-birželio mėnesį.
48. Teismo vertinimu, esminė aplinkybė yra tai, kad pareiškėja R. T., o ne suinteresuoti asmenys, turėjo žemės nuomos sutartį ir palaikė kontaktą su J. J. dėl tolimesnės žemės nuomos jo sūnui ir šiais veiksmais konkrečiai valdė žemės sklypą. Tikslios teisinės žemės perdavimo ūkininkavimui formos nesuvokimas ir pokalbio su nuomininku datos nenurodymas nepaneigia fakto, kad žemės sklypą valdė pareiškėja.
49. Teismo posėdyje dalyvavęs vienas iš apeliantų P. G. nurodė, kad žinojęs, jog mama žemę yra išnuomavusi, jis mamai gyvai esant papasakodavo, kas pasėta jos žemėje, tačiau patvirtino, kad kam ta žemė išnuomota, jis nežinojo. Įrodymų, kad bent vienas iš suinteresuotų asmenų būtų bent domėjęsi tuo klausimu po mamos mirties kokioje nors įstaigoje (savivaldybėje, seniūnijoje ar pan.) į bylą nepateikta.
50. Apeliantai nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog byloje nekilo ginčas, kad po motinos mirties visus motinos daiktus (nuotraukas, dokumentus, stalo įrankius ir kt.) turi ir valdo pareiškėja R. T.. Apeliantų teigimu, kilusį ginčą patvirtina vien tai, kad suinteresuoti asmenys pateikė savarankišką reikalavimą.
51. Teismas pritaria pareiškėjos R. T. argumentui, kad apeliantams klausimas dėl žemės tapo labai aktualus tik po to, kai byla teisme buvo užvesta pagal pareiškėjos R. T. pareiškimą. Suinteresuoti asmenys savo pareiškime nurodė, kad R. T. laiku nepriėmus palikimo, testamentas neteko galios, o tokiu atveju visi vaikai įgyja teisę paveldėti pagal įstatymą lygiomis dalimis.
52. Kaip minėta, Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais - tai faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja R. T. nustatytu 3 mėnesių terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau ji faktiniu valdymu priėmė mamos paliktą turtą, todėl negalima teigti, kad ji palikimo iš viso nepriėmė, tuo pačiu negalima teigti, kad ji atsisakė palikimo pagal testamentą.
53. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Civilinio kodekso 5.60 straipsnio 1 dalyje nėra daromas skirtumas dėl palikimo atsisakymo pagal testamentą ar pagal įstatymą. Palikimas yra priimamas arba jo atsisakoma paveldint bet kuriuo atveju - pagal testamentą ar pagal įstatymą. Įstatymas nenumato galimybės atsisakyti palikimo pagal testamentą ir priimti palikimą pagal įstatymą. Esant testamentui, tačiau praleidus 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą, testamentas netampa negaliojantis. Testamentinis įpėdinis, kaip ir paveldintis pagal įstatymą asmuo, praleidęs palikimo priėmimo terminą, turi teisę kreiptis į teismą ne tik dėl termino atnaujinimo, bet ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis palikimą priėmė. Pastarąjį teisių gynimo būda pareiškėja ir pasirinko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti palikėjos turtą (namų apyvokos reikmenis ir žemės sklypą) faktas įrodytas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
54. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, t. y. pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 176, 185 str.), sprendimas ginčijamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimo keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
55. Pareiškėja R. T. pateikė įrodymus, kad už advokatės pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 250 Eur. Suinteresuoti asmenys (pareiškėjai) S. G., P. G. ir A. G. prieštaravo pareiškimo tenkinimui, todėl, teismo vertinimu, kilo ginčas tarp pareiškėjos R. T. iš vienos pusės ir suinteresuotų asmenų S. G., P. G. ir A. G. iš kitos pusės, todėl teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto pagal CPK 93 straipsnio taisykles, t. y. pralaimėjusiai šaliai tenka kitos šalies išlaidos. Teismas pareiškėjos R. T. patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis po 83 Eur iš kiekvieno.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suinteresuotų asmenų S. G., P. G. ir A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai R. T. suinteresuotų asmenų S. G., P. G. ir A. G. iš kiekvieno po 83 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.