Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuotų asmenų S. G., P. G., A. G.atstovei advokatei Daivai Rusakienei (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. G., P. G., A. G., valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal pareiškėjų (suinteresuotų asmenų) S. G., P. G., A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. T., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja R. T. pareiškimu prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos duktė R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodė, kad 2024 m. spalio 21 d. pareiškėjos mama O. B. G. buvo sudariusi testamentą, kurį patvirtino (duomenys neskelbtini) seniūnas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris 2024-10-23 buvo perduotas saugoti (duomenys neskelbtini) notarų biurui, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo testamentu visą turtą, kurį turės mirties dieną, ir į kurį turės teisę, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjai R. T.. Mama mirė (duomenys neskelbtini). Apie testamentą pareiškėjai mama buvo sakiusi. Patirties, susijusios su paveldėjimo dokumentų tvarkymu, pareiškėja neturėjo ir buvo įsitikinusi, kad šis dokumentas suteikia jai teisę į mamos O. B. G. turėtą turtą. VĮ Registrų centro duomenimis O. B. G. vardu yra registruotas turtas: 1,84 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1,08 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Turėdama testamentą pareiškėja buvo įsitikinusi, kad šie žemės sklypai po mamos mirties priklauso jai, tačiau atsitiktinai sužinojo, kad palikimo priėmimas turi būti įformintas, nežiūrint to, ar yra testamentas, ar paveldima pagal įstatymą. Kai ji kreipėsi į notarų biurą, buvo išduota pažyma, patvirtinanti, kad po O. B. G. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta. Žinodama mamos valią, likusiu po mamos mirties turtu, o būtent žemės sklypais, rūpinosi kaip savo turtu. Tačiau nežiūrint to, kad faktiškai rūpinosi mamos paliktu turtu, jį prižiūrėjo kaip savo, negali to įrodyti dokumentais, todėl prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, ji įgis teisę kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos po motinos O. B. G. užvedimo, gaus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą bei galės savo nuožiūra disponuoti paveldėtu turtu.

Suinteresuotas asmuo P. G. 2025 m. birželio 10 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prieš mirtį mama visas santaupas ir turimą turtą paliko dukrai R. T.. Liepė palaidoti iš jos sutaupytų santaupų, o likusius pinigus pasidalinti. Žemę sakė pasidalinti kaip jie patys norės. Labai nustebo perskaitęs teismo pranešimą, kuriame rašoma apie mamos testamentą. Iki pat mamos mirties apie testamentą niekas nekalbėjo, nors mamą lankydavo dažnai ir su ja kalbėdavo.

Suinteresuotas asmuo A. G. 2025 m. birželio 10 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad byloje Nr. e2YT-11053-496/2025 nesutinka dėl pareiškėjos R. T. pareiškimo, kad visas buvęs mamos turtas, žemė po mamos mirties atitektų vienam asmeniui. Mama jiems sakė pasidalinti gražiai.

2025 m. liepos 1 d. suinteresuoti asmenys (pareiškėjai) S. G., P. G., A. G. pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Jie pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos O. B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą po jos mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdami turtą valdyti. Nurodė, kad S. G., P. G., A. G. ir R. T. yra vieninteliai įstatyminiai įpėdiniai, kurie turėjo teisę paveldėti savo motinos turtą po jos mirties. Dar gyva būdama O. B. G. ne kartą savo vaikams yra sakiusi, jog nori, kad po jos mirties visi vaikai lygiomis dalimis pasidalintų tiek jos santaupas, tiek turimą turtą. Tačiau per trijų mėnesių laikotarpį į notarų biurą po O. B. G. dėl palikimo priėmimo nei vienas iš pareiškėjų nesikreipė, nes palikimą priėmė aktyviais veiksmais, pradėdami turtą valdyti. Pareiškėjai šienauja minėtus žemės sklypus, sukalė riboženklius, kreipėsi į VMI dėl žemės mokesčio sumokėjimo bei atliko kitus aktyvius veiksmus. Taigi, nors pareiškėjai S. G., P. G. ir A. G. laiku nesikreipė į notarinę kontorą, tačiau O. B. G., palikimą priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti. Nors R. T. savo pareiškime ir nurodo, kad O. B. G. 2024 m. spalio 21 d. buvo sudariusi testamentą, kurį patvirtino (duomenys neskelbtini) seniūnas, tačiau svarbu tai, kad R. T. laiku palikimo pagal testamentą nepriėmė. R. T. laiku nepriėmus palikimo pagal testamentą, ji įgijo teisę kartu su savo broliais, t. y. pareiškėjais S. G., P. G. ir A. G., priimti palikimą pagal įstatymą lygiomis dalimis.

2025 m. liepos 14 d. suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjų S. G., P. G., A. G. pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

2025 m. liepos 24 d. suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į suinteresuotų asmenų S. G., P. G., A. G. pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus, jų atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėja R. T. teismo posėdžio metu prašo jos pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad mamos valia buvo tokia, kad pas ką užbaigs gyvenimą, tam ir liks turtas, visi vaikai yra aprūpinti. Kai mamos jėgos išseko, prieš važiuodama į ligoninę, ji paprašė iškviesti seniūną, kad būtų surašytas testamentas. Mama testamentą surašė su seniūnu būdama viena. Mama mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja galvojo, kad turint testamentą, jai nieko nereikės tvarkyti. Praėjus 4 mėnesiams po mamos mirties, ji sužinojo, kad reikia kreiptis į notarą, bet kreipėsi jau pavėluotai. Tada jai reikėjo kreiptis į brolius, bet ji su jais nepakalbėjusi kreipėsi į teismą. Broliai nesutinka su jos pareiškimu. Paskutinė mamos gyvenamoji vieta buvo jos (pareiškėjos) namuose. Mamą į savo namus parsivežė spalio 6 d., iki tol ji mamą dažnai lankė, prižiūrėjo. Apie 25 metus mama gyveno pareiškėjai priklausančiame name. Po mamos mirties liko apie 3 ha žemės. Faktiniu valdymu ji priėmė mamos turtą. Po mamos mirties visi mamos daiktai (dokumentai, knygos, žurnalai, nuotraukos, asmeniniai daiktai (rūbeliai, indai, įrankiai)) liko pas pareiškėją. Siūlė broliams pasidalinti daiktus, kad jie pasiimtų kokius nori mamos daiktus, bet broliai nieko nepaėmė. Ankstesniais metais pati mama išnuomojo savo žemės sklypus ūkininkui J.. Pareiškėja nurodė, kad tuo pačiu metu ji (pareiškėja) savo žemės sklypus išnuomojo tam pačiam ūkininkui. Nuomos sutarties egzempliorius liko pas pareiškėją. Mamai mirus, jos žemė buvo išnuomota, įsėti įsėliai. Apie žemės savininkės mirtį pareiškėja informavo nuomininką. Tarėsi su juo, kad ji toliau nuomos jam žemę. Mokesčių už mamos žemę mokėti nereikia. Pareiškėja prašo suinteresuotų asmenų S. G., P. G., A. G. pareiškimą atmesti. Paaiškino, kad broliai dėl mamos palikimo priėmimo nieko nedarė. Kai kurie broliai net nežinojo, kur yra mamos žemė. Broliai žemės nešienavo. Nuotraukoje brolis P. šienauja, bet kur jis šienauja, ji negali pasakyti. Tikrai brolis mamos paliktų žemės sklypų nešienavo.

Pareiškėjos atstovė prašo pareiškėjos R. T. pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja net nepagalvojo, kad per trijų mėnesių terminą reikia kreiptis į notarą, nes mama buvo sudariusi testamentą. Be to, žmonėms buvo įprasta, kad palikimas priimamas per šešis mėnesius. Pareiškėja, sužinojusi, kad yra praleistas terminas palikimui priimti pagal testamentą, informavo žemės nuomininką apie situaciją. Didelę gyvenimo dalį mama gyveno pareiškėjai priklausančiame name, ten yra likę mamos daiktai, pareiškėja tuos daiktus valdė iš karto po mamos mirties. Tik labai pablogėjus mamos sveikatai, pareiškėja parsivežė mamą pas save. Dalis daiktų buvo pervežta perkeliant mamą. Pareiškėja rūpinosi mamos sveikatos priežiūra, po to jos likusiais daiktais. Žemės sklypas buvo išnuomotas, žemės sklype pasėti rapsai. Suinteresuotas asmuo P. G. pareigos prižiūrėti sklypą neturėjo. Jis kreipėsi į mokesčių inspekciją dėl žemės mokesčio tik po pareiškėjos R. T. pareiškimo teismui pateikimo. Nėra sklypo koordinačių, kuriame P. G. šienavo. Suinteresuoti asmenys pradėjo domėtis mamos paliktu turtu tik po to, kai gavo iš teismo pareiškėjos pareiškimą. Testamentas, kuriuo palikėja paliko turtą pareiškėjai, yra galiojantis, pareiškėja palikimą priėmė faktiniu valdymu. Suinteresuoti asmenys per tris mėnesius nesiėmė priemonių kad priimtų ir pradėtų valdyti mamos paliktus daiktus. Jų pareiškimas atmestinas.

Suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) P. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog mama prieš mirtį sakė, kad vaikai gyventų draugiškai ir paliktą turtą pasidalintų lygiai. Mama buvo sakiusi, kad žemė išnuomota. Žinojo, kur yra žemė. Po mamos mirties buvo nuvažiavęs prie žemės, apšienavo, iškirto krūmus, sukalė riboženklius. Riboženklius buvo ir anksčiau sukalęs. Po mamos mirties, t. y. vasaros pradžioje, jau buvo gavęs pareiškėjos R. T. pareiškimą, kreipėsi į mokesčių inspekciją dėl žemės mokesčių. Kai mamos sveikata pablogėjo, mama labiausiai rūpinosi sesuo ir jis. Sesuo užregistruodavo pas gydytoją, o jis nuveždavo į (duomenys neskelbtini) pas gydytojus. Prieš mirtį mama gyveno sesers namuose. Po mamos mirties sesuo nedavė jokių mamos daiktų. Visi mamos daiktai liko pas seserį. Pridėjo nuotraukas į bylą, darytas vasarą mamos paliktame žemės sklype. Jis prie mamos paliktų sklypų nuo kelio apipjovė piktžoles, sukalė riboženklius, kad matytųsi žemės ribos. Nuotrauka padaryta prie mamos žemės sklypo. Žinojo, kad mamos sklypas išnuomotas, tačiau po mamos mirties dėl žemės nuomos sutarties su niekuo nekalbėjo.

Suinteresuotų asmenų (pareiškėjų) S. G., A. G. ir P. G. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad suinteresuoti asmenys palaiko savo pareiškimą. Iš esmės visas aplinkybes išdėstė pareiškime. Jų pareiškimas turėtų būti tenkinamas ir tenkinamas pareiškėjos R. T. pareiškimas, nes laiko tarpas po mamos mirties iki bylos iniciavimo yra pakankamai trumpas ir kažkokių ypatingai aktyvių veiksmų, kurie susiję su mirusiosios paliktu turtu nebuvo įmanoma atlikti, nes mirusios nekilnojamasis turtas yra žemės sklypas, kuris išnuomotas. Organizacinius ir priežiūros veiksmus broliai atliko taip, kaip nurodė suinteresuotas asmuo P. G.: buvo tvarkomos sklypo ribos sukalant riboženklius, nušienaujant. Paskutinius mėnesius šalių mama gyveno pas seserį, jos asmeniniai daiktai buvo pas seserį, tai asmeninių daiktų paėmimas nebuvo paprastas, buvo apsunkintas paėmimas. Visi broliai komunikavo tarpusavyje dėl žemės sklypų priežiūros ir aptarė, kuris iš jų vyks ir faktiškai atliks žemės sklypų prižiūrą. Pareiškėjai per tris mėnesius nepriėmus palikimo, testamentas netenka galios. Atstovė nurodė, kad pareiškėja R. T. neįrodė išskirtinių veiksmų, lyginant su broliais. Dukra labiau priėmėm kilnojamuosius mamos daiktus, o broliai diskutavo žemės mokesčių, sklypo priežiūros klausimais.

Pareiškimas R. T. tenkintinas.

Suinteresuotų asmenų (pareiškėjų) S. G., P. G., A. G. pareiškimas atmestinas.

Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad O. B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Medicininiame mirties liudijime įrašyta mirties vieta (duomenys neskelbtini).

Gyventojų registro duomenimis O. B. G. vaikai yra S. G., A. G., P. G., R. T., duomenų apie sutuoktinį nėra, nes ji mirė būdama našle.

2025-05-20 (duomenys neskelbtini) notarų biuro duomenimis į (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl mirusios (duomenys neskelbtini). O. B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. 2024 m. spalio 21 d. O. B. G. sudarė testamentą, kuriuo savo visą turtą, kurį mirties dieną turės ir į kurį turės teisę, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko dukrai R. T.. Testamentas patvirtintas (duomenys neskelbtini) seniūno (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Testamentas 2024-10-23 buvo perduotas saugoti (duomenys neskelbtini) notarų biurui, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

2025-05-24 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad O. B. G. nuosavybės teise registruotas turtas: 1,84 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1,08 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Iš teismo posėdžio metu pateiktos 2024 m. rugsėjo 15 d. žemės sklypo nuomos sutarties matyti, kad O. B. G. žemės sklypus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išnuomojo D. J. penkeriems metams, t. y. iki 2029 m rugsėjo 15 d.

Liudytojas J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad liudytojo sūnus išsinuomojo du žemės sklypus iš O. B. G.. Žemės nuomos mokestis – 100 Eur už hektarą per metus. Po O. B. G. mirties dėl žemės sklypų nuomos prieš žemės sklypų deklaravimą kalbėjo su R.. Paskambino R. ir pasakė, kad turi testamentą. Suprato, kad viskas turėtų atitekti R. ir reikės sudaryti naujas žemės nuomos sutartis. Dėl žemės nuomos su P. G. nekalbėjo. Nepastebėjo, kad žemės sklypai būtų apipjauti, niekas nepjovė, išskyrus Kauno regiono kelių darbuotojus. Nuotraukoje yra pieva, bet ne rapsų laukas, o išsinuomotame iš O. B. G. sklype užsėti rapsai. Nuomos mokestis dar nesumokėtas.

Liudytoja J. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažinojo O. B. G.. Kai O. B. G. sunkiai susirgo, tai iki mirties gyveno pas R.. Pati G. visą turtą žadėjo palikti R.. Apie konkretų turtą nežino. Lovos, patalynė atiteko R..

2025-06-19 P. G. išsiuntė paklausimą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl O. B. G. priklausančių žemės sklypų žemės mokesčio. 2025-06-23 P. G. raštu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl O. B. G. priklausančių žemės sklypų žemės mokesčio.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Anksčiau aptarti įrodymai įrodo, kad įstatymo nustatytu 3 mėnesių terminu testamentinė įpėdinė R. T. nesikreipė į notarų biurą dėl O. B. G. palikto turto priėmimo. Į notarų biurą nesikreipė ir suinteresuoti asmenys (pareiškėjai) S. G., A. G., P. G., nors jiems buvo žinoma, kad mama O. B. G. turėjo nekilnojamojo turto (žemės sklypus). P. G. žinojo, kad mamai priklausančios žemės išnuomotos. Teismui pateiktos foto nuotraukos, kuriose žolės pjovimo darbus atlieka P. G. (dalyvaujantys byloje asmenys pripažino, kad tai P. G.) nepatvirtina fakto, kad jis atliko mamai priklausančių žemės sklypų priežiūrą per 3 mėnesius nuo mamos mirties, nes iš nuotraukų neįmanoma nustatyti, kur darbai atliekami ir kokiu metu atliekami. Pažymėtina, kad palikėja O. B. G. mirė (duomenys neskelbtini), taigi palikimo priėmimo terminas baigėsi 2025 m. kovo 3 dieną. Akivaizdu, kad šiuo laikotarpiu toks žolės dydis, kaip nuotraukoje, žiemą būti negalėjo. P. G. pateiktos užklausos Valstybinei mokesčių inspekcijai patvirtina faktą, kad tik iškėlus bylą teisme, taigi ir pasibaigus trijų mėnesių palikimo priėmimo terminui, 2025-06-19 jis kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl mamos paliktų žemės sklypų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja R. T. būtų neleidusi broliams pasiimti kokius nors mamos paliktus daiktus. Pareiškėja nurodė priešingai, kad ji net siūlė broliams pasiimti mamos paliktus daiktus, tačiau šie nepageidavo.

Byloje nekilo ginčas, kad po motinos mirties visus motinos daiktus (nuotraukas, dokumentus, stalo įrankius ir kt.) turi ir valdo pareiškėja R. T.. Mirus mamai, ji telefonu informavo žemės nuomininko tėvą apie testamentinį paveldėjimą. Tokios faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad R. T. po savo mamos O. B. G. mirties faktiškai priėmė ir valdė jos paliktą turtą ir rūpinosi juo kaip savo turtu, todėl, atsižvelgiant į CK 5.51 straipsnio nuostatas, laikytina, kad R. T. priėmė mamos O. B. G. palikimą faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Suinteresuoti asmenys savo pareiškimo (savarankiško reikalavimo) 12 punkte nurodė, kad įstatymo nustatytu terminu nepriėmus palikimo, nesikreipus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y. neišreiškus valios priimti palikimą, laikytina, kad įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė. Palikimo nepriėmimas sukelia tokias pat pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas. Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys).

Toliau suinteresuoti asmenys vertina, kad R. T. laiku nepriėmus palikimo pagal testamentą, ji įgijo teisę kartu su savo broliais, t.y. pareiškėjais S. G., P. G., ir A. G., priimti palikimą pagal įstatymą lygiomis dalimis.

Negalima sutikti su tokiu suinteresuotų asmenų vertinimu. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais – tai faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja R. T. nustatytu 3 mėnesių terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau ji faktiniu valdymu priėmė mamos paliktą turtą, todėl negalima teigti, kad ji palikimo nepriėmė, tuo labiau negalima teigti, kad ji atsisakė palikimo pagal testamentą.

Civilinio kodekso 5.60 straipsnio 1 dalyje nėra daromas skirtumas dėl palikimo atsisakymo pagal testamentą at pagal įstatymą. Palikimas yra priimamas arba jo atsisakoma paveldint bet kuriuo atveju – pagal testamentą art pagal įstatymą. Įstatymas nenumato galimybės atsisakyti palikimo pagal testamentą ir priimti palikimą pagal įstatymą. Esant testamentui, praleidus 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą, testamentas netampa negaliojantis. Testamentinis įpėdinis, kaip ir paveldintis pagal įstatymą asmuo, praleidęs palikimo priėmimo terminą, turi teisę kreiptis į teismą ne tik dėl termino atnaujinimo, bet ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis palikimą priėmė. Kaip ir padarė pareiškėja ir anksčiau aptarta, kad jos pareiškimas įrodytas ir tenkintinas.

Suinteresuoti asmenys (pareiškėjai) S. G., A. G., P. G. neįrodė, kad jie per tris mėnesius nuo mamos mirties mamos palikimą priėmė faktiniu valdymu, bei esant testamentinei įpėdinei, kuri priėmė palikimą faktiniu valdymu, negali būti tenkinamas suinteresuotų asmenų S. G., P. G., A. G. pareiškimas (savarankiškas reikalavimas). Jų pareiškimas atmestinas.

Iš pareiškėjos valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 23,79 Eur, nes šios išlaidos susidarė siunčiant suinteresuotiems asmenims pareiškėjos pareiškimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444 straipsniu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nuspr endžia:

Pareiškėjos R. T. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš karto po savo mamos O. B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Atmesti suinteresuotų asmenų (pareiškėjų) S. G., A. G., P. G. pareiškimą.

Priteisti iš R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas: 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (įmokos kodas 5662), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.