- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-02
- Bylos Nr.
- ATP-235-557/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02111-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. P. atstovo adv. O. Martinkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarimo, kuriuo J. P. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 289 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. 2015-05-31 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-31552840-15 už tai, kad jis 2015-05-31 11.06 val. Neringoje, kelyje Smiltynė-Nida 38 km, vairavo transporto priemonę „LEXUS IS 220d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas (0,67 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. nutarimu J. P. pripažino kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Teismas motyvavo, jog ekspertizės aktas patvirtina, kad pareigūnų atlikto J. P. patikrinimo alkotesterio rodmenys buvo teisingi. Teismo ekspertas D. V. teisme papildomai nurodė, jog alkoholio koncentracija iškvepiamame ore ir kraujyje skiriasi, be to, nuo pareigūnų patikros iki kraujo paėmimo ligoninėje praėjo daugiau nei 2 val., J. P. kraujo paėmimas ligoninėje buvo atliktas, pažeidžiant Metodikos 8.2 punktą, ką teisme pabrėžė ir ekspertas D. V., o alkoholio koncentracija J. P. iškvepiamame ore ligoninėje nebuvo tikrinama. Įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apylinkės teismas sprendė, jog J. P. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. P. atstovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pasisakydamas dėl alkoholio kvapo nurodo, kad automobilyje, kurį vairavo J. P., iš viso buvo keturi asmenys: vairuotojas, dvi merginos ir vyriškis. Byloje liudytojais apklaustas policijos pareigūnas V. M. bei liudytoja N. N. patvirtino, kad keleivis vyriškis buvo stipriai išgėręs. Todėl mano, kad ši aplinkybė leidžia daryti prielaidą, kad alkoholio kvapo, kurį pajautė policijos pareigūnas, šaltinis buvo šis stipriai neblaivus vyriškis. Pažymi, kad J. P. kraujo mėginį ėmęs Kretingos ligoninės priėmimo skyriaus gydytojas E. V. savo 2015-05-31 akte Nr. 14 nurodė, jog alkoholio kvapas J. P. iškvepiamame ore neužuodžiamas. Pabrėžia, kad policijos pareigūnai pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų LRV 2006-05-12 nutarimu Nr. 452, 6.1 ir 9.1 p. reikalavimus, privalėjo įvertinti J. P. bendrą būklę pagal SAM patvirtintą metodiką, suderintą su VRM. Šios Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau - Metodika), patvirtintos SAM 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505, 2 p. išvardinti neblaivumo požymiai: 2.1. iš burnos sklinda alkoholio kvapas; 2.2. neadekvati elgsena; 2.3. nerišli kalba; 2.4. nekoordinuoti judesiai. J. P. atžvilgiu net ir policijos pareigūnai nenurodė buvus 2.2. - 2.4. neblaivumo požymių.
Pasisakydamas dėl alkotesterio parodymų nurodo, kad pagal liudytojo policijos pareigūno paaiškinimą, 2015-05-31 Neringoje nuo pat ankstaus ryto vyko policijos reidas girtumui nustatyti, todėl, galimai jam pateiktas pūsti alkotesteris buvo su antgaliu, į kurį pūtė koks nors kitas neblaivus asmuo arba, galimai alkoholis iškvepiamame ore galėjo būti dėl to, kad J. P. vairuojamame automobilyje kartu važiavo neblaivus asmuo, dėl ko uždarame automobilyje salone tvyrojo alkoholio kvapas. Iš viešų šaltinių – informacijos apie neva dantų skalavimo skysčio ar kitų ekstraktų, kuriuose yra alkoholio, vartojimo ir dėl esančių klaidingų alkotesterio parodymų bei specialistų paaiškinimų apeliantui žinoma, jog šių priemonių poveikis yra trumpalaikis ir baigiasi per 7-8 minutes. Todėl galima situacija, kad ir šiuo atveju alkotesterio parodymams galėjo turėti įtakos aplinkybė, jog automobilio salone važiavo neblaivus asmuo, o J. P. pūtė į alkotesterį iš karto po automobilio sustabdymo, neišsigaravus automobilio salone buvusiam alkoholio kvapui. Kitų paaiškinimų dėl alkotesterio parodymų neturi. Vienok įstatymo leidėjo nustatyta teisė nesutikti su alkotesterio parodymais ir kreiptis į medicinos įstaigą dėl kraujo tyrimo atlikimo rodo, kad alkotesterio parodymai nėra neginčijamai teisingi visais atvejais ir galimos pagrįstos abejonės dėl jų parodymų teisingumo. Pažymi, kad teismo ekspertas D. V. apklaustas teisme paaiškino, kad jei automobilyje buvo neblaivus asmuo, įmanoma prisikvėpuoti, bet tikrai ne tiek, kiek užfiksuota alkotesteriu. Tačiau būtent kiek įmanoma tokiu atveju prisikvėpuoti, ekspertas negalėjo pasakyti. Mano, kad šie eksperto paaiškinimai prieštaringi, nes prieš tai jis nurodė, kad tik alkoholio kiekio kraujyje apskaičiavimas turi patvirtintą metodiką. Reiškia, kad alkoholio prisikvėpavimas neturi jokios patvirtintos metodikos. Kita vertus, jeigu ekspertas parodė, jog yra tikimybė kažkiek prisikvėpuoti alkoholio dėl to, kad automobilyje buvo neblaivus asmuo, šiuo prisikvėpuotu alkoholio kiekiu turėtų būti sumažinti alkotesterio parodymai.
Nurodo, kad J. P. kraujo bandinys pagal byloje esančius dokumentus paimtas praėjus 2 val. ir 19 min. po pirminio patikrinimo alkotesteriu. Tačiau ši aplinkybė yra objektyviai pateisinama ir nepriklausė nuo jo valios. Neblaivumo nustatymo metu jis buvo Neringoje (kelias Smiltynė-Neringa 38 km) ir vyko namo į Vilnių. 2015-05-31 buvo sekmadienis. Artimiausia medicinos įstaiga, kurioje buvo galima atlikti kraujo mėginio paėmimą, buvo Klaipėdos m., todėl užtruko visų pirma dėl jam nustatyto neblaivumo bei nušalinimo nuo vairavimo įforminimo, vėliau buvo sugaištas laikas vykstant iki Smiltynės keltų perkėlos, sulaukta kelto, persikelta per marias bei nuvykta į ligoninę. Pažymėtina, kad automobilis buvo perduotas vairuoti kartu vykusiai merginai, kuri nebuvo įpratusi vairuoti svetimą transporto priemonę, nepažinojo Klaipėdos miesto. Klaipėdoje ligoninės priėmimo skyriuje buvo keletas pacientų su skubios medicinos pagalbos poreikiu, todėl suprasdamas, kad jo pageidavimas atlikti neblaivumo tyrimą bei kraujo mėginio paėmimą nebus sprendžiamas pirmumo tvarka ir gali tekti laukti neapibrėžtai ilgą laiką, nusprendė skubiai vykti į artimiausią Klaipėdai miestą, kuriame yra ligoninė – į Kretingą, Kretingos ligoninės priėmimo skyrių. Atvykus į šią gydymo įstaigą buvo vienintelis pacientas tuo metu, ir todėl galima pagrįstai teigti, kad sprendimas nelaukti eilėje Klaipėdoje, o atvykti į Kretingą buvo teisingas. Be to, aplinkybė, jog kraujas tyrimui buvo paimtas po 2 val. ir 19 min. nereiškia, kad dėl to nebuvo galima atlikti kraujo tyrimo. Kraujo tyrimas buvo atliktas, o tai, kad teismas buvo paskyręs ekspertizę siekiant pašalinti prieštaravimus taip alkotesterio parodymų ir kraujo tyrimo rezultatų tik patvirtina, kad kraujo paėmimo laikas nebuvo priežastis, dėl ko nebuvo galima nustatyti byloje reikšmingų aplinkybių.
Pažymi, kad teisės aktai nenustato įpareigojimo asmeniui kreiptis į medicinos įstaigą per 1 val. nuo pirminio patikrinimo. Taisyklių 10 p. nurodytas reikalavimas taikomas tik policijos pareigūnams pristatant į medicinos įstaigą tikrinamus transporto priemonės vairuotojus, įtariamus nusikalstamos veikos padarymu, įtariamus esant apsvaigus arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 val. nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamo nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo. Metodikos 5 p. nustatyta, kad bendrasis asmens būklės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1 val. nuo asmens atvykimo į ASPĮ. Mano, kad šių teisės aktų analizė rodo, kad J. P. kraujo paėmimas, praėjus 2 val. 19 m. nuo pirminio patikrinimo, nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir neturėjo įtakos kraujo tyrimo rezultatams. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojo gydytojo E. V. parodymais buvo nustatyta, kad Kretingos ligoninės priimamajame skyriuje nėra alkotesterio, todėl J. P. juo nebuvo tikrinimas. Pažymėtina, kad pagal Metodiką asmens tikrinimas alkotesteriu medicinos įstaigoje nėra numatytas iš viso. Be to, ligoninėje J. P. blaivumas buvo patikrintas pagal klinikinius požymius, kurie rodė, jog J. P. buvo blaivus. Teisme apklaustas liudytojas ekspertas D. V. taip pat patvirtino, kad Kretingos ligoninės gydytojo E. V. surašytame 2015-05-31 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 14 nurodyti klinikiniai J. P. apžiūros požymiai atitinka blaivaus asmens klinikinius požymius.
Mano, kad J. P. nėra ir negali būti atsakingas už tai, kas nepriklausė nuo jo valios, t. y., kad ligoninėje jis nebuvo tikrintas alkotesteriu, ir kad buvo paimtas 3 ml, o ne 5 ml. kraujo mėginys. Už kraujo mėginio teisingumą pagal Metodikos 8.1 p. atsakingas slaugytojas ir gydytojas (8.8 p.). Teigia, kad teismo nutartyje akcentuota aplinkybė, kad iš J. P. paimta tik 3 ml kraujo mėginio, niekaip nesusijusi su kraujo tyrimo rezultatų patikimumu, t. y. nepadarė jiems įtakos. Tokios išvados nedarė ir teismas, todėl vien formalus šios aplinkybės buvimas, kuris nepriklausė nuo J. P., negali būti pagrindu abejoti kraujo tyrimo rezultatais, kuriais, beje, neabejojo ir pats teismas. Nurodo, kad ekspertizės akto Nr. EG 2089/15(03) išvados yra abejotinos dėl jų loginio ydingumo. Šioje ekspertizėje ekspertas padarė tikėtiną išvadą, kad pirminio tikrinimo metu J. P. kraujyje galėjo būti alkoholio nuo 0,27 iki 0,56 prom. Šis skirtumas, eksperto paaiškinimu, priklauso nuo alkoholio skaidymo organizme greičio ir rodo minimalią ir maksimalią ribas. Teismas visiškai nepasisakė dėl pagrindinio ekspertizės trūkumo, t. y. aplinkybės, jog šioje ekspertizėje visiškai niekuo nepagrindžiant buvo vadovaujamasi prielaida, kad alkoholis J. P. kraujyje išnyko (oksidavosi/redukavosi) tuo momentu, kada ligoninėje buvo paimtas kraujo mėginys. Būtent šia prielaida remiantis ekspertas ir atliko savo skaičiavimus apie tikėtiną retrospektyvų alkoholio kiekį kraujyje. Tačiau tai yra absoliučiai jokiais objektyviais kriterijais neparemta prielaida. Atgalinis skaičiavimas, paremtas alkoholio skaidymo (oksidacijos/redukcijos) greičiu žmogaus organizme, taikant E. Widmarko ar kitas formules turi prasmę (yra tikėtinas) tik tada, kada vėlesniame tyrimo etape nustatomas alkoholio kraujyje likutis. Jeigu vėlesniu tyrimu alkoholio kraujyje nerasta iš viso, kaip ir buvo J. P. atveju, tai reiškia, kad skaičiavimai yra/gali būti spekuliacinio pobūdžio. Taip pat pažymi, kad net ir skaičiuojant vadovaujantis eksperto taikyta metodika, ekspertizės akte nėra paaiškinta, kodėl tarp labiausiai tikėtino alkoholio kiekio J. P. kraujyje tikrinimo metu pagal ekspertizę – 0,35 prom. ir rezultatų, užfiksuotų alkotesteriu, susidaro ženklus skirtumas 0.32 prom. skirtumas (0,67 - 0,35). Ekspertas nepasisako, kaip objektyviai galėjo susidaryti toks skirtumas. Tai taip pat yra neaiškumas, kuris turi būti aiškinamas J. P. naudai. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad ekspertizėje atlikti paskaičiavimai apie tikėtiną alkoholio kiekį J. P. kraujyje pirminio tikrinimo metu yra/gali būti spekuliaciniai, nes paremti net 2 prielaidomis: pirma, kad J. P. organizmas visiškai išskaidė (oksidavo, redukavo) alkoholi kraujo ligoninėje paėmimo momentu, ir antra, kad J. P. organizmas alkoholį oksidavo/redukavo 0,15 prom. per valandą greičiu. Jeigu antroji prielaida yra paremta moksliškai nustatytu vidutiniu oksidacijos greičiu nesant ekstremalių sąlygų, tai pirmoji prielaida yra aiškiai spekuliacinio pobūdžio.
Pažymi, kad teismas nesivadovavo eksperto teisme duotais parodymais apie labiausiai tikėtiną alkoholio kiekį J. P. organizme jo tikrinimo metu. Apklaustas liudytoju teismo posėdyje ekspertas išsakė savo nuomonę, kad labiausiai tikėtina, kad J. P. kraujyje pirminio tikrinimo metu galėjo būti 0,35 prom. alkoholio. Šią savo išvadą jis pakomentavo nurodydamas, kad moksliškai nustatytas vidutinis alkoholio išskaidymo kraujyje greitis yra 0,15 prom. per valandą. Tai ir buvo nurodyta jo ekspertizės akto 2 p. B dalyje. Taip pat ekspertas paaiškino, kad maksimalus alkoholio išskaidymo organizme greitis 0,25 prom. per valandą būdingas žmogui patiriant didelį fizinį krūvį (pvz., dirbant statybose) ir/ar būnant šaltyje (pvz., žiemą žvejojant ant ledo). Atsižvelgdamas į tai, kad J. P. tikrinimo metu gegužės mėn. 31 d. oro temperatūra nebuvo šalta, kad nėra duomenų, jog J. P. būtų patyręs didelius fizinius krūvius, ekspertas ir nurodė, kad teisingiausia šiuo atveju būtų taikyti 0,15 prom. alkoholio skaidymo greitį, kas atitiktų 0,35 prom. alkoholio kiekį kraujyje pirminio J. P. tikrinimo metu. Todėl šie eksperto išsamūs ir argumentuoti paaiškinimai, iš dalies atsispindėję ir jo ekspertizės akte (2p. B dalis) prieštaravo jo ekspertizės išvadai, kad medicininiu požiūriu negalima paneigti, kad J. P. automobilį vairavo neblaivus. Todėl nurodo, kad teismas, vertindamas ekspertizės aktą Nr. EG 2059/15(03) bei teisme jį aiškinusio eksperto D. V. parodymus, padarė neteisingą išvadą apie tai, kad neva šis aktas ir ekspertas patvirtino, kad J. P. automobilį vairavo būdamas neblaivus, nes eksperto nurodyta labiausiai tikėtina reikšmė 0,35 prom. reiškia, kad asmuo yra blaivus. Pabrėžia, kad administracinių teisės pažeidimų teisenoje, kaip ir baudžiamajame procese taikytinas asmens nekaltumo prezumpcijos principas, t. y. ne asmuo turi įrodyti, jog jis yra nekaltas, o priešingai, kaltinančioji pusė turi įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Tai reiškia, kad abejonės turi būti traktuojamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo byloje Nr. ATP-249-360/2015 pasisakyta, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N375-2791/2009)).
Žemesnės instancijos teismas
Apibendrinant skundą konstatuoja, kad administracinėje byloje esančios nustatytos aplinkybės leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad J. P., 2015-05-31 13.20 val. tikrinant jo blaivumą, buvo blaivus. Tokia išvada darytina iš to, kad vertinant jo būklę tikrinimo metu, nebuvo nustatyti Metodikos 2.2 - 2.4 p. nurodyti neblaivumo požymiai, o alkoholio kvapui įtaką turėjo automobilio salone buvęs neblaivus asmuo. Tikrinant J. P. blaivumą ligoninėje nustatyti klinikiniai požymiai atitinka blaivaus asmens požymius. Tiriant paimtą kraujo mėginį, rezultatai parodė, jog jo kraujyje alkoholio nerasta iš viso. Atlikus ekspertizę, labiausiai tikėtina, kad J. P. pirminio tikrinimo metu alkoholio kiekis kraujyje neviršijo 0,35 prom., ir tik padarius spekuliacinio pobūdžio prielaidą, kad J. P. organizmas buvusį alkoholį oksidavo/redukavo prieš pat kraujo mėginio paėmimą. Dar kartą pabrėžia, visos abejonės dėl J. P. blaivumo turi būti vertinamos jo naudai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde prašoma nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Pagal ATPK 302¹⁰ str. bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliacine tvarka yra ginčijamas skundžiamame nutarime pateiktas įrodymų vertinimas ir nėra prašoma rinkti ar tirti naujus įrodymus. Administracinio teisės pažeidimo byla Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant J. P. ir jo atstovui, kuriems buvo sudarytos galimybės pateikti teismui įrodymus, duoti paaiškinimus apie visas tiesos nustatymui reikšmingas aplinkybes, užduoti klausimus apklausiamiems asmenims. Apelianto prašymas dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo nėra pagrįstas kokiais nors argumentais, todėl jį tenkinti teismas nemato pagrindo. Teismo vertinimu, žodinis J. P. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme būtų perteklinis, neatitinkantis proceso ekonomiškumo principo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas iš esmės neigia, kad J. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu, mano, kad netinkamai buvo įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad J. P. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus (lengvo girtumo laipsnio), šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. P. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.
Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau nustatyti kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, todėl esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. 2015-05-31 sustabdžius J. P. vairuojamą automobilį ir 11.06 val. patikrinus jo blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARBF-0236, buvo nustatytas lengvas (0,67 prom.) neblaivumo (girtumo) laipsnis (b. l. 7, 8). Po to 2015-05-31 J. P. atvyko į Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninę, kur 13.20 val. buvo apžiūrėtas, tačiau alkotesteriu J. P. blaivumas tikrintas nebuvo (b. l. 22). 13.25 val. šioje ligoninėje buvo paimtas J. P. kraujas, ištyrus šį kraują 2015-06-02 buvo gauta specialisto išvada Nr. T-A 4351/15(01) kurioje nustatyta, kad J. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 28).
Siekiant pašalinti abejones dėl skirtingų J. P. blaivumo nustatymo rezultatų, pirmosios instancijos teismas paskyrė teismo ekspertizę dėl neblaivumo nustatymo (b. l. 47-48). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte Nr. EG 2089/15(03) nurodoma, jog medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp 2015-05-31 11.06 val. alkotesteriu atlikto J. P. blaivumo testo parodymų – nustatyta 0,67 prom. etilo alkoholio bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4351/15(01) – J. P. kraujo ėminyje etilo alkoholio nerasta, nes alkoholio koncentracija organizme dėl redukcijos dėsningai mažėja. Suaugusio vyro kraujyje per 1 val. minimaliai gali sumažėti 0,1 prom. etilo alkoholio (per 1 min. 0,0017 prom.), maksimaliai per 1 val. gali sumažėti 0,25 prom. etilo alkoholio (per 1 min. 0,0042 prom.), be to, alkoholio koncentracija kraujyje ir iškvepiamame ore gali skirtis, nes tiriamos skirtingos organizmo terpės – iškvėptas oras ir kraujas. Apskaičiuojant pagal Vidmarko formulę, 2015-05-31 11.06 val. minimali etilo alkoholio koncentracija J. P. kraujyje galėjo būti 0,23 prom., o maksimali etilo alkoholio koncentracija kraujyje galėjo būti - 0,56 prom., kas atitinka lengvą neblaivumo laipsnį. Atsižvelgiant į administracinėje byloje esančius J. P. blaivumo būklės tyrimo rezultatus, medicininiu požiūriu negalima paneigti, kad J. P. automobilį vairavo neblaivus (b. l. 52-53).
Pirmos instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas D. V. nurodė, kad nuo sustabdymo iki kraujo paėmimo momento praėjo daugiau kaip 2 val. Teigia, jog ekspertizės akte nurodytos 0,35 promilės - tai apskaičiuotas vidurkis, kuris galėjo būti. Ekspertams liepia paskaičiuoti minimumą ir maksimumą, palikti teismui nuspręsti. Daugiau linkęs prie vidurkio, nes maksimali alkoholio per valandą koncentracija oksiduojasi 0,25, kai žmogus smarkiai fiziškai dirba ar labai šalta aplinka. Vidurkis skaičiuojamas, kad per 1 val. redukuojasi 0,15 promilės suaugusio vyro kraujyje. Vidurkis 0,35 promilės - tikėtina galėjo būti tuo metu kraujyje, kai sustabdė policijos pareigūnai. Kaip ekspertui jam kilo klausimų, kodėl buvo važiuojama tikrintis į Kretingos ligoninę. Iš akto matyti, kad klinikinių girtumo požymių nebuvo. Universitetinėje ligoninėje tikrinamas neblaivumas ir alkotesteriu, bet rajone to nedaro. Be to, buvo paimta 3 ml kraujo, nors pagal metodiką turėjo būti ne mažiau 5 ml kraujo paimta. Ekspertizės akte skaičiavimo metodas yra atbuline seka, skaičiuojama 0,00 promilės kraujyje, kai paimtas kraujas. Alkoholio kiekis kraujyje nuo iškvėptame ore gali ženkliai skirtis, daug faktorių veikia. Tik kraujyje turi apskaičiavimui patvirtintą metodiką. Jei automobilyje buvo neblaivus asmuo, įmanoma prisikvėpuoti, bet tikrai ne tiek, kiek užfiksuota alkotesteriu (b. l. 73)
Pažymėtina, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (LAT nutartis Nr. 2AT-39-2014). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – taisyklės) 27 p., nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Tą nagrinėjamu atveju J. P. ir padarė – nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, jis kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4351/15(01) nustatyta, kad J. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.
Nors ekspertizės akte Nr. EG2089/15(03) konstatuota, jog medicininiu požiūriu prieštaravimų tarp pareigūnų patikros alkotesteriu rezultatų ir specialisto išvadoje Nr. T-A4351/15(01) padarytos išvados nėra, kadangi alkoholio koncentracija organizme dėl redukcijos dėsningai mažėja, todėl medicininiu požiūriu paneigti, kad J. P. automobilį vairavo neblaivus, negalima, tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad net ir skaičiuojant vadovaujantis eksperto taikyta metodika, ekspertizės akte nėra paaiškinta, kodėl tarp labiausiai tikėtino alkoholio kiekio J. P. kraujyje tikrinimo metu pagal ekspertizę – 0,35 prom. ir rezultatų, užfiksuotų alkotesteriu, susidaro ženklus skirtumas 0.32 prom. skirtumas (0,67 - 0,35). Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiu apelianto argumentu. Tiek ekspertizės akte, tiek duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu ekspertas D. V. nurodė, kad alkoholio koncentracija kraujyje ir iškvėptame ore gali skirtis, nes tiriamos skirtingos organizmo terpės – iškvėptas oras ir kraujas. Iš ekspertizės akto matyti, jog maksimali alkoholio koncentracija kraujyje iškvėpto oro tyrimo metu alkotesteriu 11.06 val. galėjo būti 0,5798 prom., kuri tik 0.0732 prom. skiriasi nuo J. P. iškvėptame ore alkotesteriu užfiksuotos alkoholio koncentracijos – 0,653 prom. (atėmus alkotesterio paklaidą – 0,017 prom.). Toks nedidelis skirtumas galėjo susidaryti dėl jau nurodytos priežasties – skirtingų organizmo terpių tyrimo, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentas, jog nėra nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių galėjo egzistuoti skirtumas tarp tyrimo alkotesteriu rezultatų ir eksperto skaičiavimų pagal Vidmarko formulę, yra nepagrįstas. Skunde nurodoma, kad teismas nesivadovavo eksperto teisme duotais parodymais apie labiausiai tikėtiną alkoholio kiekį J. P. organizme jo tikrinimo metu, nes apklaustas liudytoju teismo posėdyje ekspertas išsakė savo nuomonę, kad labiausiai tikėtina, kad J. P. kraujyje pirminio tikrinimo metu galėjo būti 0,35 prom. alkoholio, tačiau pažymėtina, kad tokiais atvejais atliekamos ekspertizės tikslas visų pirma yra patikrinti, ar medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp patikrinimo alkotesteriu ir kraujo mėginio tyrimo rezultatų, t. y. siekiama nustatyti, ar įmanoma, kad abiejų patikrinimų rezultatai yra teisingi, ir jų parodymų skirtumai susidarė dėl natūralių organizme vykstančių alkoholio oksidacijos procesų. Šiuo atveju ekspertas nustatė, kad nors labiausiai tikėtina, kad pirminio tikrinimo metu kraujyje galėjo būti 0,35 prom. alkoholio, tačiau jo galėjo būti ir 0,5798 prom., ir būtent ši reikšmė leido konstatuoti, kad nėra pagrindo teigti, kad alkotesterio parodymai prieštarauja kraujo tyrimo rezultatams.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 p. nurodyta, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nebuvo. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju pareigūnams tokių abejonių nekilo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punktas įpareigoja policijos pareigūnus, esant tam tikriems Taisyklėse numatytiems pagrindams ir sąlygoms, pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo. Tais atvejais, kai asmuo savo iniciatyva kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, taikomas Taisyklių 27 p., kuriame nėra nustatytas joks terminas. Todėl vien aplinkybė, kad asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų (LAT nutartys Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014). Kita vertus, sistemiškai analizuojant minėtas taisykles, akivaizdu, kad laiko tarpas, per kurį asmuo atvyksta į medicinos įstaigą, yra itin svarbus – ne tik policijos pareigūnai pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros nedelsdami, ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo (Taisyklių 10 p.), tačiau ir darbuotojas, vairuojantis juridinio asmens transporto priemonę, nesutinkantis su medicininės apžiūros ar tikrinimo rezultatais, ne vėliau kaip per valandą nuo apžiūros ar tikrinimo atlikimo gali pats kreiptis į pageidaujamą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 17 p.). Nėra abejonės, kad tokie reikalavimai nustatyti tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni, ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Taigi, nors Taisyklių 27 p. nėra nustatytas terminas, laikytina, kad ilgesnis nei vienos valandos nuvykimo į medicinos įstaigą terminas didina tikimybę, kad paimto kraujo mėginio tyrimo rezultatai labiau skirsis nuo pirminės patikros ir bus mažiau patikimi. Būtent savalaikis atvykimas į medicinos įstaigą užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento: asmens organizme pirminio patikrinimo metu aptikus nors šiek tiek maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje (0,4 prom.) viršijantį alkoholio kiekį, jis per vieną valandą iš organizmo nepasišalintų (iš ekspertizės akto matyti, kad maksimaliai per valandą iš organizmo pasišalina iki 0,25 prom.) ir būtų aptiktas, todėl būtų galima nustatyti pakankamai tikslų alkoholio koncentracijos sumažėjimą per tam tikrą laiko tarpą ir moksliniais metodais patikrinti tokio sumažėjimo įmanomumą. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo ir kraujyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams (tokia išvada ir padaryta ekspertizės akte).
Nors skunde nurodoma, kad J. P. neturėjo galimybės į sveikatos priežiūros įstaigą atvykti anksčiau, tačiau apelianto argumentai dėl sveikatos priežiūros įstaigos pasirinkimo medicininei apžiūrai nėra įtikinami. Apelianto teigimu, persikėlęs keltu iš Kuršių nerijos, J. P. neva nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę, o ten pamatęs eilėje laukiančius asmenis, nusprendė vykti į už keliasdešimt kilometrų esantį Kretingos miestą, nors greta Klaipėdos Universitetinės ligoninės yra VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninė. Be to, važiuojant nuo Smiltynės perkėlos į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, pakeliui yra ir Klaipėdos priklausomybės ligų centras, ir VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, tačiau šios sveikatos priežiūros įstaigos taip pat nebuvo pasirinktos: iš pradžių nuvykta į toliausiai nuo Smiltynės perkėlos esančią Klaipėdos Universitetinę ligoninę, o po to išvažiuota į kitame mieste esančią gydymo įstaigą. Nors tokį klaidžiojimą apeliantas grindžia tuo, kad automobilis buvo perduotas vairuoti kartu vykusiai merginai, kuri nebuvo įpratusi vairuoti svetimą transporto priemonę, nepažinojo Klaipėdos miesto, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pats J. P. iki 2007 m. gyveno Klaipėdoje (b. l. 9-10), todėl galėjo nurodyti automobilio vairuotojai artimesnę gydimo įstaigą, tačiau to nepadarė, dėl ko jo kraujo mėginys buvo paimtas praėjus ženkliam laiko tarpui nuo pirminės patikros. Kritikuodamas eksperto išvadą, apeliantas nurodo, kad ekspertizėje niekuo nepagrindžiant buvo vadovaujamasi prielaida, kad alkoholis J. P. kraujyje išnyko (oksidavosi/redukavosi) tuo momentu, kada ligoninėje buvo paimtas kraujo mėginys – būtent šia prielaida remiantis ekspertas ir atliko savo skaičiavimus apie tikėtiną retrospektyvų alkoholio kiekį kraujyje. Iš tiesų, kaip jau minėta, J. P. dėl jo paties nepateisinamo (arba atvirkščiai, kaip tik pateisinamo siekiu sąmoningai vilkinti pakartotinio tyrimo laiką) delsimo į sveikatos priežiūros įstaigą atvykus po pakankamai ilgo laiko tarpo ir kraujyje neradus alkoholio, nėra galimybės nustatyti, kokiu tiksliai metu J. P. kraujyje išnyko alkoholis, vienok ši aplinkybė pati savaime jokiu būdu nepaneigia ekspertizės išvados, jog pirminio tyrimo alkotesteriu metu J. P. iškvepiamame ore galėjo būti atitinkama alkoholio koncentracija. Tokio pobūdžio ekspertizėmis kaip tik ir siekiama patikrinti, ar egzistavęs skirtumas yra medicininiu požiūriu įmanomas, ir vykdant skaičiavimus naudojami objektyviai nustatyti duomenys – laikas, kuomet asmuo buvo patikrintas alkotesteriu, ir kraujo mėginio paėmimo laikas, o ne remiamasi prielaidomis. Šiuo atveju ekspertas, pasiremdamas objektyviais duomenimis padarė išvadą, kad medicininiu požiūriu alkotesterio patikros rezultatai neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo metu gautiems rezultatams. Tuo tarpu vadovaujantis apelianto loginėmis išvadomis būtų galima daryti klaidingą premisą, kad po girtumo nustatymo alkotesteriu asmeniui galima laukti tol, kol alkoholis pasišalins iš organizmo, tuomet nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, duoti kraujo mėginį (net pradėjus kelioms valandoms), o šiam rodant, kad asmuo jau blaivus, kelti klausimą dėl išblaivėjimo momento ir taip kvestionuoti alkotesterio parodymus, nors toks išblaivėjimas per išlauktą laiką yra pagrįstas oksidacijos procesais organizme ir nekelia medicininių prieštaravimų.
Apygardos teismo vertinimu, nustatinėjant asmens neblaivumo laipsnį vairavimo momentu ir laboratoriniu kraujo tyrimu tikrinant asmens blaivumą, o remiantis moksliniais skaičiavimais ir vertinant pirminius alkotesterio parodymus, ypatingą reikšmę turi tinkamas medicininės apžiūros atlikimas sveikatos priežiūros įstaigoje ir biologinės terpės bandinio paėmimas preciziškai laikantis visų nustatytų taisyklių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintų Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punkte numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas. Šios Metodikos 8.2 punkte numatyta, kad iš dilbio venos imama ne mažiau kaip 5 ml kraujo. Tuo tarpu iš byloje esančio medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto 21 p. matyti, kad buvo paimta tik 3 ml kraujo. Be to, Metodikos 8.4 p. nustatyta, kad „vakuuminis mėgintuvėlis su krauju ar šlapimu turi būti užantspauduojamas. Ant jo gamintojo etiketės turi būti nurodytas tiriamo asmens vardas, pavardė, tikslus kraujo ir/ar šlapimo paėmimo laikas: data, laikas minučių tikslumu“. Metodikos 8.5 p. nustato, kad „užantspauduotas vakuuminis mėgintuvėlis dedamas į voką, kuris užklijuojamas ir pažymimas gydymo įstaigos antspaudu taip, kad voko nebūtų galima atidaryti jo nepažeidus“. Tuo tarpu byloje esančioje specialisto išvadoje nėra nurodyta, ar pateiktas tyrimo objektas buvo apsaugotas metodikoje numatytomis priemonėmis, ir ar tos priemonės nebuvo pažeistos, išvadoje taip pat nurodyta, kad tyrimo objektas yra J. P. kraujas, paimtas 2015-05-31, tačiau siuntime kraujo paėmimo laikas nenurodytas, todėl nėra aišku, ar ant vakuuminio mėgintuvėlio su krauju gamintojo etiketės buvo nurodytas tikslus kraujo ir/ar šlapimo paėmimo laikas: data, laikas minučių tikslumu. Įvardintos aplinkybės neleidžia paneigti abejonių, ar tyrimui pateiktas kraujas buvo išties paimtas 2015-05-31 13.25 val. (pažymėtina, kad VšĮ Kretingos ligoninės 2015-05-31 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte tiek tiriamojo atvykimo data, tiek ir apžiūros pradžia nurodyti klaidingai 2015-03-31), ar jis nebuvo sukeistas, be to, ženklus procedūrinis pažeidimas, didinantis abejonę specialisto išvados patikimumu, yra ir per mažas paimto kraujo kiekis, negu to reikalaujama anksčiau minėtoje metodikoje.
Didelė reikšmė apeliaciniame skunde suteikiama Kretingos ligoninės gydytojo E. V. surašytame Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktui Nr. 14, kuriame nurodyti klinikiniai J. P. apžiūros požymiai atitinka blaivaus asmens klinikinius požymius. Visų pirma pažymėtina, kad šio akto 12 p. „Kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą“ nurodyta, kad tiriamasis asmuo „alkoholio nevartojo“, taigi J. P. jį apžiūrėjusiam medikui nurodė nevartojęs alkoholio, nors dar prieš kelias valandas, policijos pareigūnams patikrinus jo neblaivumą alkotesteriu ir surašius ATP protokolą jis, duodamas paaiškinimą nurodė, kad alkoholį vartojo vakar (b. l. 4). Tai, jog J. P. nurodė policijos pareigūnui alkoholį vartojęs iš vakaro, matyti ir iš V. M. tarnybinio pranešimo (b. l. 5). Pirmos instancijos teismo posėdyje apklausiama liudytoja N. N. taip pat nurodo, kad įvykio išvakarėse J. P. vartojo alkoholį (b. l. 69). Šią aplinkybę pirmos instancijos teismo posėdyje patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (b. l. 45). Iš išvardinto matyti, kad J. P., medicininės apžiūros metu atsakydamas į klausimą, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį ir nurodydamas, jog jo nevartojo, sakė netiesą. Vertinant Medicininės apžiūros aktą taip pat svarbi aplinkybė, jog apžiūra pradėta tik 13.20 val., t. y. praėjus 2.14 val. nuo J. P. tikrinimo alkotesteriu. Visų pirma, asmuo per tokį laiką galėjo imtis priemonių išsiblaivymui ar girtumo požymių maskavimui – pvz., privačiai kreiptis į medikus dėl operatyvaus organizmo išvalymo nuo toksinių medžiagų (etilo alkoholio), maskuoti iš burnos sklindantį alkoholio kvapą gaivikliais, kramtoma guma ir t.t. Be to, byloje surinktais įrodymais nepaneigta, kad po tokio ilgo laiko tarpo atvykus į apžiūrą, J. P. organizmas ir natūralių procesų metu galėjo būti oksidavęs pirminio tikrinimo metu nustatytą alkoholio kiekį. Natūralu, kad asmeniui išblaivėjus iki leistino neblaivumo lygio, išorinės apžiūros metodais pastebėti tokio lengvo apgirtimo požymius yra itin sudėtinga, ypač turint omenyje tiriamojo nurodomą neteisingą ir jį apžiūrintį mediką klaidinančią informaciją, kad jis alkoholio paskutiniu metu apskritai nėra vartojęs. Gi nekvestionuojant aplinkybės, jog specialisto išvada buvo ištirtas būtent J. P. ir būtent medicininės apžiūros metu paimtas kraujas, kuriame alkoholio apskritai nerasta, akivaizdu, jog išorinės apžiūros metu Kretingos ligoninėje nebuvo netgi teorinės galimybės įžvelgti kokius nors neblaivumo požymius asmens, kuris tuo metu jau buvo blaivus. Tai, kad per kelias valandas pasikeitė J. P. būklė, matyti ir iš policijos pareigūno V. M. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad tikrinant dokumentus nuo J. P. sklido alkoholio kvapas (b. l. 5), tuo tarpu po kelių valandų atliekant pažeidėjo asmens medicininę apžiūrą Akto 20 p. jau nurodyta, kad alkoholis iškvėptame ore iš uoslės neužuodžiamas (b. l. 29).
Apeliaciniame skunde kvestionuojamas ir alkotesterio parodymų tikslumas. Nors apeliantas teigia, kad alkotesteris galimai rodė klaidingus rodmenis dėl to, kad J. P. pateiktas pūsti alkotesteris buvo su antgaliu, į kurį galimai pūtė koks nors kitas neblaivus asmuo, tačiau ši galimybė paneigta pirmos instancijos teismo posėdžio metu duotais liudytojo policijos pareigūno V. M. parodymais, kad yra atskiri antgaliukai, kurie užsideda ant alkotesterio, kiekvieną kartą išsilupa naujas antgaliukas, jie yra vienkartiniai, jų turi daug (b. l. 63). To, kad jam patikrinimo metu būtų duotas jau panaudotas ar išpakuotas alkotesterio antgalis, teismo posėdžio metu nenurodė nei pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (b. l. 45), nei kartu su juo buvusi bendrakeleivė (b. l. 69). Apeliantas taip pat nurodo, kad alkotesterio parodymai galėjo būti iškraipyti dėl to, kad kartu su pažeidėju automobilyje važiavo neblaivūs asmenys. Apygardos teismas pažymi, kad tikrinant alkotesteriu tikrinamas ne aplinkoje (automobilio salone) esantis, o tikrinamojo asmens iškvepiamas oras, kuris yra paimamas iš giliausios ir smulkiausios plaučių dalies – alveolių. Būtent į šią plaučių dalį arterinis kraujas atneša alkoholį, čia oras su krauju apsikeičia deguonimi, anglies dvideginiu bei kitomis cheminėmis medžiagomis – tokiu būdu alkoholis iš tiriamojo organizmo ir patenka į iškvėptą orą. Policijos pareigūnų naudojamas sertifikuotas ir metrologine patikra patikrintas alkotesteris kontroliuoja oro iškvėpimo stiprumą bei iškvėpimo laiką ir taip užtikrina, kad būtų pasiektas reikiamas būtent iš tiriamojo asmens plaučių iškvėpto oro tūris, todėl nėra jokio pagrindo pritarti apelianto argumentams, kad alkotesterio parodymus galėjo sąlygoti mašinoje tvyrojęs alkoholio kvapas ar drauge keliavusio asmens girtumas. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo ekspertas D. V. apklaustas teisme paaiškino, kad jei automobilyje buvo neblaivus asmuo, įmanoma prisikvėpuoti, todėl, jei yra tikimybė kažkiek prisikvėpuoti alkoholio dėl to, kad automobilyje buvo neblaivus asmuo, šiuo prisikvėpuotu alkoholio kiekiu turėtų būti sumažinti alkotesterio parodymai. Apygardos teismas pažymi, kad Kelių eismo taisyklių 14 p. inter alia numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims. ATPK 126 str. 1 d. numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka neblaivumas (girtumas) apibrėžiama kaip asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą. Taigi nei KET, nei ATPK, nei neblaivumo nustatymo taisyklės nenustato konkretaus būdo, nuo kurio asmuo turi būti apgirtęs. Nors paprastai alkoholis vartojamas jį geriant, tačiau juo gali būti svaiginamasi ir garinant alkoholį. Šiuo atveju įstatymo leidėjas vairuotojo atsakomybę sieja su pasisavintu alkoholio kiekiu (apsvaigimo laipsniu, matuojamu promilėmis), neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu buvo vartoti svaigalai. Byloje konstatuota, kad 11.06 val. Policijos pareigūnams patikrinus J. P. neblaivumą, jam nustatytas 0.67 prom. girtumas, ir nepriklausomai nuo to, kokia dalis šios alkoholio koncentracijos buvo pasiekta geriant alkoholį, o kokia dalis galėjo atsirasti galimai kvėpuojant alkoholio garais, toks asmuo laikomas neblaiviu, ir atsako pagal ATPK 126 str. 1 d.
1) kad tinkamai sertifikuotu alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARBF-0236, atlikus blaivumo testą 2015-05-31 11.06 val. J. P. iškvėptame ore nustatyta 0,67 prom. etilo alkoholio;
2) kad specialisto išvada Nr. T-A4351/15(01), kuria buvo tirtas J. P. kraujas, duota ištyrus kraujo mėginį, paimtą nesilaikant nustatytos metodikos ir padarius procedūrinius pažeidimus;
3) kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktu Nr. EG 2089/15(03) ir teismo medicinos eksperto paaiškinimais teisme nustatyta, jog medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp alkotesteriu atlikto J. P. blaivumo testo parodymų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4351/15(01) (kaip minėta, pirminiame ir vėlesniame J. P. girtumo patikrinime buvo tiriama alkoholio koncentracija skirtingose terpėse, ir teoriškai apskaičiuota galima alkoholio koncentracija kraujyje, atsižvelgiant į bandinių paėmimo laiką ir kraujo bandinio paėmimo procedūrų nesilaikymą, nepaneigia pirminio tikrinimo rezultatų);
skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog J. P. 2015-05-31 11.06 val. Neringoje, kelyje Smiltynė-Nida 38 km, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis. Visi apelianto skunde aptariami bylos duomenys, kurių vertinimas yra ginčijamas, teismo buvo motyvuotai įvertinti, nurodant tai, kokias reikšmingas aplinkybes jie patvirtina ar paneigia. Teismo pripažintos įrodytos faktinės pažeidimo padarymo aplinkybės buvo nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus ir tiesiogiai teisme ištirtus duomenis, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, patikrinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus ir kitą pateiktą medžiagą visų bylos duomenų kontekste, todėl nėra pagrindo abejoti teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kaip įrodymų vertinimo rezultato, patikimumu, kaip ir nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo motyvu, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, jog J. P. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, apeliacinio skundo argumentai J. P. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. P. atstovo adv. O. Martinkaus apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.