Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-04-28 · Byla Nr. ATP-249-360/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-28
Bylos Nr.
ATP-249-360/2015
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00099-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-249-360/2015Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00099-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.;79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko S. M. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarimo, kuriuo R. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. pradėta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. sausio 22 d. R. Š., surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. sausio 22 d., 6.10 val. Šilutės r., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Toyota Yaris Verso", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,71 promilės).

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. nutarimu R. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą, pradėtą pagal ATPK 126 str. 4 d., nutraukė. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, padarė išvadą, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. Š. 2015 m. sausio 22 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato( toliau – Institucijos) viršininkas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarimą ir priimti kitą sprendimą.

Šalies argumentai

Institucijos apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas. Apeliantas skunde nurodo, kad R. Š. kaltės nepripažinimas yra jo siekimas išvengti atsakomybės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą R. Š. nurodo, kad automobilio jis nevairavo, o tiesiog jame miegojo, kai privažiavo policijos pareigūnai. Alkoholį vartojo po įvažiavimo į griovį, girtas nevairavo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarimu R. Š. pagal ATPK 126 str. 4 d. pradėta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.

ATPK 126 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas S. M., pateikęs apeliacinį skundą, šį teismo nutarimą ginčija tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas, tačiau jokių argumentų nepateikia, o atvirkščiai skunde nurodo, kad gavus pranešimą jog griovyje yra automobilis, atvažiavę policijos pareigūnai rado vairuotojo vietoje miegantį R. Š., kuriam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis ( 1,71 prom.).

Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padaryta išvada, kad byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą dėl R. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Šilutės rajono apylinkės teismas, nutraukdamas R. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog R. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Nagrinėjamu atveju Institucija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis, savo nesutikimą iš esmės grindžia tik tuo, kad R. Š. parodymais, jog iš pradžių jis atvykusiems policijos pareigūnams prisipažino vairavęs neblaivus, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu jis paneigė, teigdamas, kad automobilyje tiesiog miegojo, prieš tai vartojęs alkoholį, tačiau automobiliu girtas nevažiavo. Jokių kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą dėl R. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. nėra. Institucija nepateikė ir nenurodė nei apeliaciniame skunde, jų nėra ir administracinio teisės pažeidimo byloje. Tai, kad atvykę policijos pareigūnai rado mašinoje miegantį R. Š., kuris pažadintas neva prisipažino vairavęs automobilį, o teisminio nagrinėjimo metu tai paneigė, neįrodo, jog jis padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Policijos pareigūnai neapklausė asmens, kuris pranešė apie nuo kelio nuvažiavusį automobilį, bei netoliese gyvenančių asmenų, kad būtų paneigta R. Š. versija, jog į griovį jis įvažiavo vakare ir naktį praleido automobilyje, kuriame ir vartojo alkoholinius gėrimus, o neblaivus automobilio nevairavo, tai yra nepanaikino iškilusių abejonių tarp byloje esančių duomenų ir nesiėmė visų priemonių prieštaravimams pašalinti.

Institucijos apeliaciniame skunde jokių esminių faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas, nepateikta. Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Institucija nepateikė jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog R. Š. vairavo būdamas neblaivus. Šiuo atveju Institucija apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, nepateikdama jokių argumentų dėl skundžiamą nutarimą priėmusio teismo galimų esminių materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų, kartu ignoruodama įrodymų naštos paskirstymo taisykles, pagal kurias visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai. Vienintelis argumentas, kuriuo grindžiama Institucijos pozicija, kad R. Š. vairavo automobilį būdamas neblaivus, yra tai, kad jis pirminiame savo paaiškinime prisipažino, kad vairavo neblaivus, tačiau to Institucija negalėjo net patvirtinti, nes kaip nurodė dėl techninių aplinkybių garso įrašas nebuvo išsaugotas. Remiantis vien šiais prieštaringais policijos pareigūnams duotais R. Š., kuriam įvykio metu buvo nustatytas vidutinis ( 1,71promilės) girtumo laipsnis, parodymais, kuriuos jis paneigė bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, nesant byloje jokių kitų objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kuriais remiantis būtų galimą padaryti neabejotiną išvadą, kad būtent R. Š. neblaivus vairavo automobilį, teismas pagrįstai iškilusias abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad R. Š. 2015-01-22 būdamas neblaivus, vairavo automobilį, taigi šioje byloje neįrodyta jo veiksmuose jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., sudėtis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, vadovaudamasis ATPK 256 str. 1 ir 2 d. ir 257 str. nuostatomis, išsamiai ištyrė bylos įrodymus ir visapusiškai juos įvertino, teisingai konstatavo, jog byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad būtent R. Š. įvykio metu vairavo automobilį, būdamas neblaivus.

Nenustačius esminių materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko S. M. apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas