- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-4-890/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02111-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pažeidėjas
- J. P.
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei – Baniulienei, Linai Pazdrazdienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P., jo atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio, aukštojo išsilavinimo, nevedusio, administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. 2015-05-31, 11.06 val., Neringoje, kelyje Smiltynė-Nida, 38,00 km, vairavo transporto priemonę „LEXUS IS 220d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas (0,67 promilių) neblaivumo (girtumo) laipsnis.
J. P. teisme savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad sekmadienį važiavo iš Nidos savo automobiliu, pareigūnai patikrino blaivumą. Tą dieną alkoholio vartojęs nebuvo, išvakarėse buvo išgėręs dvi taures vyno. Apie 13.20 val. nuvažiavo į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumą, procedūrų nežino, todėl paprašė patikrinti kraują.
Paaiškinime pareigūnams administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog su parodymais nesutinka, alkoholį vartojo vakar (b.l. 4).
Policijos pareigūnams 2015-05-31, 11.06 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus blaivumo testą J. P. iškvėptame ore nustatyta 0,67 prom. etilo alkoholio (b.l. 7). Patikros sertifikate nurodyta, jog prietaisas yra tinkamas naudoti, prietaiso matavimo ribos – (0,01-1.00) prom. +/- 0,017 prom. (b.l. 8).
Liudytojas V. M. teisme parodė, kad dėl įvykio rašė tarnybinį pranešimą, buvo reidas, pamena, jog stabdė „Lexus“ automobilį, daug neįpūtė, buvo stabdomi visi iš eilės automobiliai. Su alkotesteriu visus iš eilės tikrino. Pamena, kad tame automobilyje buvo daug žmonių, ten buvo tikrai vienas asmuo blaivus, jam perdavė automobilį, ginčų nebuvo. Neatsimena, gal ir nesutiko asmuo su alkotesterio rodmenimis, viską nurodė savo tarnybiniame pranešime. Pradėjo dirbti nuo 6.00 val., tai iki 11.00 val., daugiau nei 20 mašinų buvo patikrintos. Ant alkotesterio uždedami vienkartiniai antgaliai, kiekvieną kartą išsilupamas naujas antgalis.
2015-05-31 tarnybiniame pranešime pareigūnas V. M. nurodė, kad 2015-05-31, 11.06 val. Neringos sav. Kelyje Smiltynė – Nida 38 km policinės priemonės metu sustabdė automobilį Lexus, kurį vairavo J. P., tikrinant dokumentus, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 0,67 promilių neblaivumo laipsnis. Vairuotojas su pažeidimu nesutiko, teigė, jog alkoholį gėrė vakar ir važiuos pasitikrinti kraujo į ligoninę. J. P. buvo nušalintas nuo vairavimo, automobilis perduotas blaiviai automobilio keleivei (b.l. 5).
Liudytoja N. N. teisme parodė, kad J. P. yra jos draugas, kartu su juo važiavo įvykio dieną, automobilyje buvo keturiese. J. P. iš ryto nevartojo alkoholio, jis išgėrė tik dvi taures vyno išvakarėse, nes ryte planavo važiuoti. Kai pareigūnai patikrino alkotesteriu J. P., ji rezultatų nematė. Grįžęs į automobilį, J. P. pasikeitė vietomis su kita keleive, sakė, kad negali būti tokie parodymai. Iš karto nusprendė važiuoti pasitikrinti, į gydymo įstaigą greitai nuvyko. Užtruko tik kol pareigūnai tikrino, nes ilgai pildė dokumentus, paskui kol keltu persikėlė kažkiek laiko praėjo. Tuo metu, kai pareigūnai tikrino, buvo automobilyje neblaivių asmenų, vienas asmuo tos pačios dienos rytą dar vartojo alkoholio. J. P. alkoholį vartoja retai.
Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninės 2015-05-31 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte (forma Nr. 155-1/a) ( kurioje, kaip vėliau teisme nurodė liudytojas E. V., įsivėlė klaida nurodant datą: vietoj 2015-05-31 nurodyta 2015-03-31) užfiksuota, kad J. P. atvykimo laikas 2015-05-31, 13.20 val., 13.25 val. paimtas jo biologinės terpės bandinys, 3 ml kraujo, alkoholio kvapas iškvepiamame ore neužuodžiamas (b. l. 22, 29).
Liudytojas E. V. teisme parodė, kad tikrinant asmens neblaivumą, bandoma užuosti alkoholio kvapą, alkotesterio gydymo įstaigoje neturi, todėl juo ir netikrina, kraujas paimamas tą pačią apžiūros dieną, galimai įsivėlė rašybos klaida, kad J. P. kraujas paimtas kovo 31 d., registratūroje yra žurnalas, sesutės asmenį užregistruoja, tada kviečia gydytoją. Iš kvapo ir eisenos įtarimo nebuvo, kad asmuo buvo vartojęs alkoholio. Biologinės terpės siuntimo data turi sutapti su akto data, akte įsivėlė techninė klaida, nurodant datą. Kraujas paimamas tuo momentu, kai asmuo atvyksta.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2015-06-02 specialisto išvados Nr. T-A 4351/15(01) matyti, jog praėjus daugiau nei dviem valandoms laiko nuo tada, kai nustatytas J. P. neblaivumas alkotesteriu, 2015-05-31 (siuntime kraujo paėmimo laikas nenurodytas, tačiau neblaivumo akte nurodyta, jog kraujas paimtas 13.25 val.), iš J. P. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 28).
Siekdamas nustatyti, ar tarp specialisto išvados dėl alkoholio kiekio kraujyje ir alkotesterio rodmenų nėra prieštaravimų, teismas byloje paskyrė narkologinę medicininę ekspertizę bei pratęsė J. P. administracinės nuobaudos skyrimo terminą (b.l. 47-48).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte Nr. EG 2089/15(03) nurodoma, jog medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp 2015-05-31, 11.06 val. alkotesteriu atlikto J. P. blaivumo testo parodymų – nustatyta 0,67 prom. etilo alkoholio bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4351/15(01) – J. P. kraujo ėminyje etilo alkoholio nerasta, nes alkoholio koncentracija organizme dėl redukcijos dėsningai mažėja. Suaugusio vyro kraujyje per 1 val. minimaliai gali sumažėti 0,1 prom. etilo alkoholio (per 1 min. 0,0017 prom.), maksimaliai per 1 val. gali sumažėti 0,25 prom. etilo alkoholio (per 1 min. 0,0042 prom.), be to, alkoholio koncentracija kraujyje ir iškvepiamame ore gali skirtis, nes tiriamos skirtingos organizmo terpės – iškvėptas oras ir kraujas. Apskaičiuojant pagal Vidmarko formulę, 2015-05-31, 11.06 val. minimali etilo alkoholio koncentracija J. P. kraujyje galėjo būti 0,23 prom., o maksimali etilo alkoholio koncentracija kraujyje galėjo būti -0,56 prom., kas atitinka lengvą neblaivumo laipsnį. Atsižvelgiant į administracinėje byloje esančius J. P. blaivumo būklės tyrimo rezultatus, medicininiu požiūriu negalima paneigti, kad J. P. automobilį vairavo neblaivus (b.l. 52-53).
Teismo medicinos ekspertas D. V. teisme papildomai nurodė, kad jam užkliuvo laiko tarpas, nuo sustabdymo iki kraujo paėmimo momento praėjo daugiau kaip 2 val. Teigia, jog ekspertizės akte nurodytos 0,35 promilės, tai apskaičiuotas vidurkis, kuris galėjo būti. Ekspertams liepia paskaičiuoti minimumą ir maksimumą, palikti teismui nuspręsti. Daugiau linkęs prie vidurkio, nes maksimali alkoholio per valandą koncentracija oksiduojasi - 0,25, kai žmogus smarkiai fiziškai dirba, ar labai šalta aplinka. Vidurkis skaičiuojamas, kad per 1 val. redukuojasi 0,15 promilės suaugusio vyro kraujyje. Vidurkis 0,35 promilės - tikėtina galėjo būti tuo metu kraujyje, kai sustabdė policijos pareigūnai. Kaip ekspertui jam kilo klausimų, kodėl buvo važiuojama tikrintis į Kretingos ligoninę. Iš akto matyti, kad klinikinių girtumo požymių nebuvo. Universitetinėje ligoninėje tikrinamas neblaivumas ir alkotesteriu, bet rajone to nedaro. Be to, buvo paimta 3 ml kraujo, nors pagal metodiką turėjo būti ne mažiau 5 ml kraujo paimta. Ekspertizės akte skaičiavimo metodas yra atbuline seka, skaičiuojama 0,00 promilės kraujyje, kai paimtas kraujas. Alkoholio kiekis kraujyje nuo iškvėptame ore gali ženkliai skirtis, daug faktorių veikia. Tik kraujyje turi apskaičiavimui patvirtintą metodiką. Jei automobilyje buvo neblaivus asmuo, įmanoma prisikvėpuoti, bet tikrai ne tiek, kiek užfiksuota alkotesteriu.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas vertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, logiškumą ir įrodymų šaltinių patikimumą.
Remiantis teismų praktika, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip) (Taisyklių 3 p.). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 p.). Šiomis Taisyklėmis neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 p.).
J. P. tiek duodamas paaiškinimus pareigūnams, tiek teisme neigė padaręs pažeidimą ir tvirtino, kad automobilį vairavo blaivus, nes alkoholio (dvi taures vyno) vartojo išvakarėse, o tikrinimo dieną alkoholio nevartojo, todėl su alkotesterio rodmenimis nesutiko.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įsitikinimą, jog vairavo būdamas blaivus paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Liudytojas V. M. teisme patvirtino, jog specialios priemonės vykdymo metu sustabdė J. P. vairuojamą automobilį „Lexus“, vairuotoją patikrinus alkotesteriu, nustatytas lengvas girtumo laipsnis, savo tarnybiniame pranešime pareigūnas buvo nurodęs, kad tikrinant dokumentus, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas (b.l. 5). Iš alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo policijos pareigūnas tikrino J. P. neblaivumą, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šio matuoklio patikra atlikta 2015-03-16, patikros sertifikatas galiojo iki 2015-09-15, jo matavimo paklaida, kai nustatomas girtumas nuo 0,01 iki 1 proc. promilės, gali būti ± 0,017 prom. (b. l. 8). Alkotesteriu 2015-05-31, 11.06 val. nustatytą 0,67 promilės girtumą sumažinus 0,017 procentų paklaida, J. P. girtumas patikrinimo metu 11.06 val. buvo ne mažesnis kaip 0,653 promilės ir leistiną 0,4 promilės neblaivumo laipsnį viršijo.
Nesutikdamas su jam nustatytu neblaivumo laipsniu J. P. neblaivumą vyko pasitikrinti į ligoninę, kur iš jo 13.25 val. paimtas 3 ml kraujo bandinys (b.l. 22,29), specialisto išvadoje Nr. T-A4351/15(01) konstatuota, kad 2015-05-31 iš J. P. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 28).
Vertindamas minėtus duomenis teismas pastebi, kad ligoninėje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neblaivumas alkotesteriu nebuvo nustatomas, liudytojas E. V. teisme nurodė, jog ligoninėje alkotesterių neturi, o J. P. kraujo bandinys paimtas praėjus daugiau nei dviem valandoms nuo pirminio blaivumo patikrinimo, todėl ši specialisto išvada nepaneigia kitais įrodymais nustatyto fakto, kad J. P. buvo neblaivus tuo metu, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuojantis transporto priemonę ir iš karto po to tikrinamas alkotesteriu.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pažeidžiant Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 (toliau – Metodika) 8.2 punktą, kuriame imperatyviai nurodyta, jog į vakuuminį mėgintuvėlį su antikoagulianto mišiniu (heparinu arba natrio citratu) iš dilbio venos imama ne mažiau kaip 5 ml kraujo, iš J. P. ligoninėje paimta tik 3 ml kraujo.
Ekspertizės akte Nr. EG2089/15(03) konstatuota, jog medicininiu požiūriu prieštaravimų tarp pareigūnų patikros alkotesteriu rezultatų ir specialisto išvadoje Nr. T-A4351/15(01) padarytos išvados nėra, kadangi alkoholio koncentracija organizme dėl redukcijos dėsningai mažėja, todėl medicininiu požiūriu paneigti, kad J. P. automobilį vairavo neblaivus, negalima, ekspertizės akte nurodyta, kad pirminės J. P. neblaivumo patikros metu jo kraujyje galėjo būti nuo 0,23 iki 0,56 promilių etilo alkoholio (b.l. 52-53). Taigi minėtas ekspertizės aktas patvirtina, kad pareigūnų atlikto J. P. patikrinimo alkotesterio rodmenys buvo teisingi. Teismo ekspertas D. V. teisme papildomai nurodė, jog alkoholio koncentracija iškvepiamame ore ir kraujyje skiriasi, be to, nuo pareigūnų patikros iki kraujo paėmimo ligoninėje praėjo daugiau nei 2 val., J. P. kraujo paėmimas ligoninėje buvo atliktas, pažeidžiant Metodikos 8.2 punktą, ką teisme pabrėžė ir ekspertas D. V., o alkoholio koncentracija J. P. iškvepiamame ore ligoninėje nebuvo tikrinama. Taigi, teismas negali besąlygiškai vadovautis medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu bei specialisto išvada.
Įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog J. P. 2015-05-31, 11.06 val. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas, dirba, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ATPK 20 str. numatyti tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrus ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą su trumpiausiu sankcijoje numatytu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 2 d., -
nutaria:
J. P. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti administracinę nuobaudą – 289 EUR (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK: 07-15-9331688, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.