- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-27-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06709-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- UAB „PCS 85“
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „Monorento“, UAB „Ratukai“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto pareiškėjo UAB „PCS 85“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13692-819/2014 pagal pareiškėjo UAB „PCS 85“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje UAB „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „Monorento“, UAB „Ratukai“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, antstolis D. T..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėjas skundą prašė panaikinti 2014-01-31 antstolio D. T. patvarkymą Nr. 241 2014 01 30 1630/13-9 UAB „PCS 85“ skolininkui UAB „Kauno dujotiekio statyba“.
Nurodė, kad 2014-02-08 UAB „PCS 85“ gavo antstolio 2014-01-31 patvarkymą Nr. 241 2014 01 30 1630/13-9, adresuotą jo skolininkui UAB „Kauno dujotiekio statyba“, dėl turimų pradelstų skolų UAB „PCS 85“ įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Laikotarpiu nuo 2013-11-28, kai Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė iškelti UAB „PCS 85“ restruktūrizavimo bylą, iki 2013-12-09, kai Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo priimtas pakartotinis UAB „PCS 85“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir sustabdytas priverstinis areštuoto turto išieškojimas ir/ar realizavimas, UAB „PCS 85“ skolininkų įsipareigojimų pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą nebuvo tikslingas, nes išieškojimas priverstine tvarka vyksta tuomet, kai skolininkas nėra linkęs su kreditoriumi atsiskaityti geruoju. Lietuvos apeliaciniam teismui nepakeitus 2014-01-07 Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl atsisakymo UAB „PCS 85“ iškelti restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo laikotarpiu UAB „PCS 85“ kreditoriniai reikalavimai būtų tenkinami restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta tvarka. Tokiu būdu dabartiniams UAB „PCS 85“ skolininkams, remiantis antstolio patvarkymu pervedant pinigines lėšas į jo depozitinę sąskaitą po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, būtų tenkinami tik tų UAB „PCS 85“ kreditorių interesai, kurie kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo. Tuo metu dar galiojo 2013-12-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo pagal vykdomąsias bylas sustabdymas. 2013-12-09 Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad įmonė po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo, jei jos sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo ribojimai, neatsižvelgiant į juos, gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai būtini mokėjimai ir kitos įmokos, todėl minimu patvarkymu nukreipus visus UAB „PCS 85“ skolininkų mokėjimus į antstolio depozitinę sąskaitą, įmonė neturėtų jokių apyvartinių lėšų. Restruktūrizavimo proceso metu sustabdyti išieškojimai pagal vykdomąsias bylas reiškia tai, jog už esamų/būsimų įmonės skolų išieškojimą yra tiesiogiai atsakingas įmonės restruktūrizavimo administratorius su įmonės vadovu, o antstoliai nebėra atsakingi už vykdomuosiuose dokumentuose įtvirtintų sprendimų vykdymą. Antstolio veiksmai, susiję su priverstiniu skolų išieškojimu ir atliekami teismui priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikštų restruktūrizavimo proceso tvarkos pažeidimą, kuris stabdo priverstinį išieškojimą iš įmonės, turinčios laikinų finansinių sunkumų, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytam laikotarpiui.
Antstolis 2014-02-25 priėmė patvarkymą, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjo skundo. Nurodė, jog skolininko skundo argumentai įrodo, kad skolininkas vengia atsiskaityti su savo kreditoriais. Tai patvirtina ir vykdomojoje byloje esantis išrašas iš antstolių vykdomųjų bylų sąvado – skolininko atžvilgiu vykdoma 21 vykdomoji byla, taip pat skolininko veiksmai, tokie kaip kredito įstaigų neinformavimas apie nutrauktą restruktūrizavimo procesą (2013-11-28 – 2013-12-09 laikotarpyje), taip pat informacijos apie nutrauktą procesą galimas slėpimas nuo UAB „PCS 85“ skolininkų, kuriems yra pateikti antstolio patvarkymai dėl išmokėtinų lėšų arešto. Vilniaus apygardos teismas 2013-12-09 priėmė nutartį Nr. B2-6355-258/2013, kurioje nustatė, kad sustabdomas skolininko turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimas ir (ar) išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus. Ši teismo nuostata reiškia, kad antstolis negali vykdyti skolininko turto priverstinio realizavimo CPK nustatyta tvarka. Ji negali būti traktuojama plečiamąja prasme, t.y. kaip vykdomosios bylos ir atitinkamai visų vykdymo veiksmų sustabdymas. Šiuo atžvilgiu išieškojimo sustabdymas turėtų būti suprantamas kaip lėšų išmokėjimo sustabdymas išieškotojams. Antstolis taip pat nurodo, kad skundžiamu patvarkymu trečiasis asmuo buvo pakartotinai informuotas apie skolininkui išmokėtinoms lėšoms taikomus antstolio apribojimus, o būtent antstolio 2013-07-24, 2013-08-01, 2013-08-02 patvarkymus, kurie yra nepanaikinti, galiojantys, dėl jų skundai pateikti nebuvo, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti antstolio skundžiamo patvarkymo, kuriuo faktiškai nebuvo atlikti jokie nauji procesiniai veiksmai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu prašė sprendimą dėl UAB „PCS 85“ skundo priimti teismo nuožiūra pagal byloje esančius dokumentus.
Suinteresuotas asmuo UAB „Ratukai“ atsiliepimu su skundu nesutiko. Nurodė, kad skolininkas nėra linkęs su kreditoriais atsiskaityti geruoju.
Suinteresuoti asmenys UAB „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „Monorento“ atsiliepimų į skundą nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjo UAB „PSC 85“ skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 241/13/1630 medžiagos nustatė, kad 2014-01-31 antstolis priėmė patvarkymą, kuriame nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-06-28 vykdomąjį raštą Nr. 2-14253-819/2013 dėl 28298,71 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš UAB „PCS 85“ išieškotojo UAB „Monorento“ naudai, Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-06-11 įsakymą Nr. L2-26453-600/2013 dėl 36867,42 Lt skolos, 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš UAB „PCS 85“ išieškotojo UAB „Ratukai“ naudai, VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-06-25 sprendimą Nr. (7.2)7-10-44696 dėl 43357,63 Lt, 2013-06-03 sprendimą Nr. (7.2)7-10-41568 dėl 28130,45 Lt, 2013-05-02 sprendimą Nr. (7.2)7-10-33179 dėl 547,61 Lt skolos išieškojimo iš UAB „PSC 85“ išieškotojo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai. Taip pat antstolis nurodė, kad vykdymo proceso metu UAB „Kauno dujotiekio statyba“ išsiųsti ir tinkamai įteikti sekantys patvarkymai dėl skolininkui mokėtinų piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą – 2013-07-24 patvarkymas Nr. 44 241 2013 07 24 1630 dėl 30762,42 Lt sumos arešto, 2013-08-01 patvarkymas Nr. 44 241 2013 08 01 1823 dėl 72993,20 Lt sumos arešto, 2013-08-02 patvarkymas Nr. 44 241 2013 08 02 1828 dėl 37387,65 Lt sumos arešto. Pastaruoju patvarkymu antstolis, atsižvelgęs į tai, kad dalis skolos yra išieškota, arešto mastą pagal aukščiau minėtus antstolio patvarkymus sumažino nuo 141143,27 Lt iki 131854,56 Lt sumos.
Iš vykdomosios bylos Nr. 241/13/1630 medžiagos taip pat nustatė, kad antstolis D. T. vykdo Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-06-28 vykdomąjį raštą Nr. 2-14253-819/2013 dėl nuomos mokesčio – 18037,47 Lt, nuostolių – 6111,43 Lt, delspinigių – 3325,81 Lt, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą – 27474,71 Lt nuo bylos iškėlimo dienos 2013-03-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų – 824 Lt išieškojimo iš UAB „PCS 85“ UAB „Monorento“ naudai. 2013-07-24 antstolis D. T. priėmė patvarkymus dėl turtinių teisių arešto, kuriais areštavo skolininkui UAB „PCS 85“ priklausančias turtines teises į jam išmokėtinas pinigines sumas 30726,42 Lt sumai ir šiuos patvarkymus išsiuntė UAB „PCS 85“ skolininkams, tarp jų UAB „Kauno dujotiekio statyba“. Pastaruosiuose patvarkymuose antstolis nurodė, kad skolininkas neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo, taip pat valdyti ir disponuoti areštuojama turtine teise, o prievolės skolininkams nurodė prievolę pagal suėjusius mokėjimo terminus įvykdyti antstoliui į jo depozitinę sąskaitą. UAB „Kauno dujotiekio statyba“ 2013-07-29 raštu informavo antstolį, kad nuo patvarkymo gavimo dienos UAB „Kauno dujotiekio statyba“ nebuvo skolinga UAB „PCS 85“, tačiau yra sulaikiusi pinigų sumą kokybės užtikrinimui – 260798,14 Lt, kuri bus sumokėta UAB „PCS 85“ per 50 kalendorinių dienų nuo galutinio atliktų darbų akto pasirašymo po to, kai bus įvykdytos tam tikros sąlygos. Teismui nėra pateiktos kitos vykdomosios bylos, kurios yra nurodomos antstolio 2014-01-31 patvarkyme.
Teismas iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 241/13/1630 medžiagos, taip pat teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatė, kad nors Vilniaus apygardos teismo nutartimis ir buvo sustabdytas UAB „PCS 85“ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimas ir/ar išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus, du kartus priėmus UAB „PCS 85“ pareiškimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas abu kartus atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylas UAB „PCS 85“ ir panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šios nutartys įsiteisėjo, Lietuvos apeliaciniam teismui jas palikus nepakeistas.
Pareiškėjas kelia ginčą dėl antstolio 2014-01-31 patvarkymo pagrįstumo tuo aspektu, kad jį priimant galiojo 2013-12-09 Vilniaus apygardos nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – UAB „PCS 85“ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimo ir/ar išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus, sustabdymas, todėl, pareiškėjo teigimu, antstolis, kol galiojo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo atsakingas už jam pateiktuose vykdyti vykdomuosiuose dokumentuose įtvirtintų sprendimų vykdymą.
Teismas vadovavosi LR ĮRĮ 7 str. 2 d. bei šios normos taikymo teismuose praktiką (Šiaulių apygardos teismo 2013-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-501-210/2013), ir konstatavo, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog antstoliui priimant ginčijamą 2014-01-31 patvarkymą vis dar galiojo Vilniaus apygardos teismo 2013-12-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6355-258/2013 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – UAB „PCS 85“ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimo ir/ar išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus, sustabdymas, niekaip nepagrindžia 2014-01-31 antstolio priimto patvarkymo nepagrįstumo ar neteisėtumo, nes šiuo patvarkymu antstolis atliko ne turto realizavimo ir/ar išieškojimo veiksmus, o sprendė UAB „PCS 85“ turto arešto (jo sumažinimo) klausimą.
Ginčijamas antstolio 2014-01-31 patvarkymas visiškai atitiko CPK 794 str. įtvirtintą turtinių teisių arešto tvarką. Be to, šiuo patvarkymu turto arešto klausimas net nebuvo sprendžiamas iš naujo, o buvo sprendžiamas 2013-07-24, 2013-08-01, 2013-08-02 patvarkymais, kurie nebuvo skųsti CPK 510-512 str. nustatyta tvarka, taikyto arešto pakeitimo (sumažinimo) klausimas.
Teismas pažymėjo, jog kiti pareiškėjo skunde dėstomi argumentai, kurie skunde išdėstyti itin dviprasmiškai ir nerišliai, neturi esminės reikšmės keliamam ginčui dėl 2014-01-31 antstolio priimto patvarkymo pagrįstumo teisingai išnagrinėti, todėl dėl jų nutartyje nepasisakė, tik trumpai pažymėjo, kad pagal CPK 624 str. 1 d., jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 241/13/1630 medžiagos matyti, kad raginimas įvykdyti sprendimą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos šioje byloje UAB „PCS 85“ buvo įteiktas 2013-07-04. Todėl suėjus raginime nustatytam terminui (2013-07-15) antstolis turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą taikyti CPK 624 str. 2 d. nustatytas priverstinio vykdymo priemones, tarp jų turtinių teisių areštą pagal CPK 749 str.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b.l.39-42), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi sustabdė UAB „PCS 85“ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus, nustatė, kad iš UAB „PCS 85“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant privalomąsias įmokas bei ĮRĮ 5 str. 1 d. 6 p. nurodyti mokėjimai. Šia 2013-12-09 nutartimi Vilniaus apygardos teismas priėmė UAB „PCS 85“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones tam, kad būtų užtikrinta nenutrūkstama įmonės ūkinė - komercinė veikla bei apsaugoti įmonės darbuotojų ir kreditorių interesai.
UAB „PCS 85“ skolininkas AB „Kauno dujotiekio statyba“ atsisakė sumokėti turimą piniginių lėšų įskolinimą, pervedant jį į UAB „PCS 85“ atsiskaitomąją sąskaitą, nurodytą Vilniaus apygardos teismo 2013-12-09 nutartyje, motyvuodamas tuo, kad yra gavęs 2014-01-31 antstolio D. T. patvarkymą Nr. 241 2014 01 30 1630/13-9. Antstolis savo patvarkymu vykdė išieškojimą iš UAB „PCS 85“ UAB „Monorento“, UAB „Ratukai“ ir VSDFV Vilniaus skyriaus naudai, kai pareiškėjas tuo metu negalėjo atsiskaityti su UAB „PCS 85“ įmonės darbuotojais (pirmos eilės kreditoriais). Tokie antstolio ir skolininko AB „Kauno dujotiekio statyba“ veiksmai prieštaravo 2013-12-09 Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Egzistuojant tokiai situacijai, buvo užkirstas kelias UAB „PCS 85“ tęsti finansinius atsiskaitymus su įmonės darbuotojais, VMI. Tokiu būdu buvo sutrikdyta įmonės UAB „PCS 85“ tolimesnės finansinė veikla.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad 2014-01-31 patvarkymu antstolis atliko ne turto realizavimo ir/ar išieškojimo veiksmus, o sprendė UAB „PCS 85“ turto arešto (jo sumažinimo) klausimą. Pareiškėjas su tokia teismo pozicija nesutinka, nes antstolis 2014-01-31 patvarkymu nustatė, kad AB „Kauno dujotiekio statyba“ visus mokėjimus, pagal suėjusius mokėjimo terminus UAB „PCS 85“, 131854,56 Lt sumoje, nedelsiant, nuo prievolės mokėjimo termino pabaigos, privalo įvykdyti į antstolio D. T. depozitinę sąskaitą. Tokio antstolio patvarkymo neturėjo būti, nes 2014-01-31 antstolio patvarkymas prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2013-12-09 nutartimi nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Esant tokiam antstolio patvarkymui, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas laiko teisėtu, Vilniaus apygardos teismo 2013-12-09 nutartis tapo beprasmė, nes negalėjo būti vykdomas nutarties rezoliucinės dalies 2 pastraipoje nustatytas UAB „PCS 85“ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimo ir (ar) išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus, sustabdymas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties rezoliucinės dalies 3 pastraipoje buvo nustatyta, kad iš UAB „PCS 85“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant privalomąsias įmokas bei ĮRĮ 5 str. 1 d. 6 p.nurodyti mokėjimai.
Dėl 2014-01-31 antstolio patvarkymo buvo komplikuojama pareiškėjo situacija restruktūrizavimo byloje. Pareiškėjas siekia tęsti įmonės veiklą, išvengti įmonės bankroto. Ta aplinkybė, kad UAB „PCS 85“ negalėjo atlikti mokėjimų įmonės darbuotojams, prisidėjo prie to, kad pareiškėjui buvo neiškelta restruktūrizavimo byla. Antstolio 2014-01-31 patvarkymas, buvo naudingas tik UAB „Monorento“, UAB „Ratukai“ ir VSDFV Vilniaus skyriui, o pareiškėjo įmonės darbuotojams buvo nepalankus, nes pareiškėjas negalėjo atsiskaityti su įmonės darbuotojais. Dėl to įmonė buvo stumiama į bankrotą, nes pareiškėjo kiti kreditoriai, kurie nevykdė priverstinio išieškojimo, liko visai neapsaugoti ir kėlė UAB „PCS 85“ bankroto bylas.
Atsiliepimas
Antstolis atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.,51) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nesutinka su apelianto motyvu, kad 2014-01-31 antstolio patvarkymas Nr. 241 2014 01 30 1630/13-9 prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2013-12-09 nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria buvo sustabdytas turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimas ir (ar) išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus. Ši teismo nutarties nuostata reiškia, kad antstolis negali vykdyti skolininko turto priverstinio realizavimo LR CPK nustatyta tvarka, tuo tarpu išieškojimo sustabdymas negali būti traktuojamas pliačiamąja prasme, t.y. vykdomosios bylos ir atitinkamai vykdymo veiksmų sustabdymu. Šiuo atžvilgiu išieškojimo sustabdymas turėtų būti suprantamas kaip lėšų išmokėjimo sustabdymas išieškotojams, tuo labiau, kai CPK 628 str. 3 d. leidžia areštuoti skolininko turtą net ir vykdymo veiksmų sustabdymo atveju.
CPK 749 str. numato tvarką, kuria įgyvendinamas turtinės teisės areštas. Šioje nuostatoje numatyta, kad išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui. Šio straipsnio 1 dalyje numatytame patvarkyme, be šio kodekso 613 straipsnyje nurodytų reikalavimų, antstolis nurodo skolininkui, jog šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise, o prievolės skolininkui nurodo prievolę įvykdyti antstoliui arba pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą. Pagal šio straipsnio aiškinimo ir taikymo teismuose praktiką turtinės teisės arešto turinį sudaro dvejopo pobūdžio įpareigojimai, t.y. vienas jų skirtas skolininkui, kurio turtinei teisei taikomas areštas, kitas - asmeniui, kuris turi įvykdyti skolininko turtinę teisę sudarantį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-684/2013). Kaip matyti iš pareiškėjo ginčijamo antstolio 2014-01- 31 priimto patvarkymo, jis visiškai atitiko CPK 794 str. įtvirtintą turtinių teisių arešto tvarką. Be to, šiuo patvarkymu turto arešto klausimas net nebuvo sprendžiamas iš naujo, o buvo sprendžiamas 2013-07-24, 2013-08-01, 2013-08-02 patvarkymais, kurie nebuvo skųsti CPK 510-512 straipsniuose nustatyta tvarka, taikyto arešto pakeitimo (sumažinimo) klausimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria skundas dėl antstolio veiksmų netenkintas, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ta aplinkybė, kad antstoliui priimant ginčijamą 2014-01-31 patvarkymą galiojo Vilniaus apygardos teismo 2013-12-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6355-258/2013 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – UAB „PCS 85“ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimo ir/ar išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus, sustabdymas, niekaip nepagrindžia 2014-01-31 antstolio priimto patvarkymo nepagrįstumo ar neteisėtumo, nes šiuo patvarkymu antstolis atliko ne turto realizavimo ir/ar išieškojimo veiksmus, o sprendė UAB „PCS 85“ turto arešto (jo sumažinimo) klausimą.
Ginčijamu patvarkymu antstolis arešto mastą pagal ankstesnius patvarkymus sumažino nuo 141143,27 Lt iki 131854,56 Lt sumos, o prievolės skolininkams nurodė prievolę pagal suėjusius mokėjimo terminus įvykdyti antstoliui į jo depozitinę sąskaitą.
Apelianto teigimu, galiojant Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. B2-6355-258/2013, skundžiamu antstolio patvarkymu buvo užkirstas kelias UAB „PCS 85“ tęsti finansinius atsiskaitymus su įmonės darbuotojais, Valstybine mokesčių inspekcija ir tokiu būdu buvo sutrikdyta įmonės UAB „PCS 85“ tolimesnės finansinė veikla.
Iš vykdomosios bylos Nr. 241/13/1630 medžiagos bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad 2013-08-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5196-881/2013 buvo priimtas UAB „PCS 85“ vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „PCS 85“ ir sustabdytas UAB „PCS 85“ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimas ir/ar išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus (v.b.l. 146-147). 2013-09-30 nutartimi Vilniaus apygardos teismas atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „PCS 85“ ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013-08-13 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (v.b.l. 172-176), 2013-11-28 nutartimi Lietuvos apeliaciniam teismui palikus šią nutartį nepakeistą, nutartis įsiteisėjo (v.b.l. 167-171). 2013-12-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6355-258/2013 Vilniaus apygardos teismas priėmė pakartotinį UAB „PCS 85“ vadovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „PCS 85“ ir vėl sustabdė UAB „PCS 85“ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimą ir/ar išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus (v.b.l. 180-181), tačiau 2014-01-07 nutartimi Vilniaus apygardos teismas atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „PCS 85“ ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013-12-09 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (v.b.l. 182-185). Ši nutartis įsiteisėjo, 2014-02-27 nutartimi Lietuvos apeliaciniam teismui ją palikus nepakeistą.
Šiuo atveju yra svarbus ir LR Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas. LR ĮRĮ 7 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir/ar išieškojimas sustabdomas.
Atsižvelgiant į LR ĮRĮ reglamentavimą, LR ĮRĮ 7 str. 2 d. įtvirtintas tik draudimas nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos turto realizavimą ir/ar išieškojimą, tačiau nedraudžiama įmonės turtą areštuoti, keisti arešto mastą, apimtį ir pan.
Taip pat pažymėtina, jog skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Dėl to, antstoliui išieškant iš skolininko turto ar turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotu turtu ar turtinėmis teisėmis. Tai patvirtina CPK 749 straipsnio 3 dalyje nustatyta antstolio pareiga patvarkyme, kuriuo areštuojamos skolininko turtinės teisės, nurodyti pastarajam, kad šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti turtinę teisę ar ja disponuoti. Pagal šią įstatymo nuostatą antstolio patvarkymu prievolė nustatoma ne tik skolininkui, bet ir prievolės skolininkui – patvarkymu nurodoma, kad šis (prievolės skolininkas) prievolę įvykdytų antstoliui arba pervestų pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2007). Taigi, areštuojant turtines teises ribojamos ne tik skolininko teisės, bet ir prievolės skolininko (šiuo atveju – UAB „Kauno dujotiekio statyba“) veiksmai, nustatant pareigą pervesti areštuotas lėšas į nurodytą sąskaitą.
Pažymėtina, jog LR ĮRĮ 7 str. 2 d. įtvirtintas saugiklis, jog per laikotarpį, iki bus iškelta restruktūrizavimo byla, nebūtų atsiskaityta tik su tais įmonės kreditoriais, kurie jau yra pradėję išieškojimo procesą, ir būtų sudarytos sąlygos atsikaityti su visais kreditoriais pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą. Šiuo atveju antstolis skundžiamu patvarkymu neatliko jokio UAB „PCS 85“ turto realizavimo ir/ar išieškojimo, todėl skundžiamas antstolio patvarkymas neturėjo įtakos UAB „PCS 85“ (ne)mokumui ir restruktūrizavimo (ne)sėkmei. Juo labiau, kad minėtomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis apeliantui restruktūrizavimo byla nebuvo iškelta. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolio 2014-01-31 patvarkymą Nr. 241 2014 01 30 1630/13-9 dėl lėšų arešto mąsto sumažinimo ir įpareigojimo prievolės skolininkams prievolę pagal suėjusius mokėjimo terminus įvykdyti antstoliui į jo depozitinę sąskaitą laikė teisėtu, nes, atsižvelgiant į LR ĮRĮ 7 str. 2 d., įmonės turtas (lėšos) pagal vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas arba keičiamas areštuoto turto mastas ir po pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo. Pažymėtina ir tai, jog CPK 628 str. 3 d. įtvirtinta antstolio teisė areštuoti skolininko turtą net ir vykdymo veiksmų sustabdymo atveju.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.