- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- 1S-15-988/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00016-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Nuteistasis
- A. J.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria buvo nutarta netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 59-187 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Š. K. Aukščiausiojo teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal Švedijos kontrabandos įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipą (kontrabanda) ir 6 straipsnio 3 pastraipą (narkotinių medžiagų kontrabanda) paskiriant 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutartimi (teikimo Nr. E1-767-573/2020) pripažintas 2018 m. rugsėjo 19 d. Š. K. Aukščiausiojo teismo nuosprendis Nr. B 573-18, priimtas A. J. atžvilgiu, ir nutarta vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistajam A. J. Š. K. Aukščiausiojo teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal Švedijos kontrabandos įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipą (kontrabanda) ir 6 straipsnio 3 pastraipą (narkotinių medžiagų kontrabanda) paskirta 5 (penkių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi ir nustatyta A. J. 5 (penkių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos galutinės 5 (penkių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. iki bausmės atlikimo pradžios Švedijos karalystėje 2018 m. rugsėjo 19 d. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 15 d.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (teikimas Nr. T-1070-1078/2020) atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 59-153 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam A. J.. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 22 d. nutartimi (skundo Nr. 1S-272-908/2020) atmestas nuteistojo A. J. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi (teikimas Nr. T-452-817/2021) netvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. 59-48 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam A. J.. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi nuteistojo A. J. skundas atmestas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartis.
5. A. J. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. rugsėjo 19 d., bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 25 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. lapkričio 5 d. – 1 metai 3 mėnesiai 20 dienų. Pusę laisvės atėmimo bausmės atliko 2020 m. gegužės 27 d.
6. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 59-187 nutarė taikyti A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija priėmė tokį sprendimą motyvuodama tuo, kad A. J. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Dalyvavo priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones. Stengėsi mokėti civilinių ieškinių skolas. Nuteistajam suteikta galimybė išvykti trumpalaikėms, dviejų parų išvykoms j namus. Sąlygų nepažeidė. Nuteistasis motyvuotas keistis, dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi nepatvirtino Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 59-187 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. J..
7.1. Apylinkės teismas įvertino nemažai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų ir į juos atsižvelgė, tačiau nurodė, kad iš asmens bylos duomenų matyti, kad minėtos aplinkybės egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, ir tai nebuvo pakankamos sąlygos atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio.
7.2. Apylinkės teismas nurodė, kad A. J. būdingas polinkis pervertinti savo sėkmę bei galimybes.
7.3. Apylinkės teismo vertinimu, likusi neatlyginta skolos dalis yra pakankamai didelė. Nuteistasis skolinius įsipareigojimus pradėjo atlyginti pakankamai neseniai, tai rodo A. J. nepakankamas pastangas skolinių įsipareigojimų mažinimui. Šios aplinkybės ypatingai svarbios atsižvelgiant į socialinėje išvadoje nurodytą kriminogeninį veiksnį – nuteistojo lėšų įgijimo bei paskirstymo įgūdžių stoką.
7.4. Apylinkės teismas nurodė, kad nuteistojo A. J. išreikštas noras keistis, kaltės pripažinimas, pozityvios nuostatos, teigiami ateities lūkesčiai, nenutrūkę socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei pastangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau savaime nėra lemiančios sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą. Teismo manymu teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių, manytina, kad A. J. paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendė, kad negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką bei jos padarymo aplinkybes, už kurios padarymą buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Teismas sprendė, kad nuteistasis ir toliau turi būti izoliuotas nuo visuomenės, kadangi nagrinėjamu atveju paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
8. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinant Komisijos nutarimą.
8.1. Nuteistasis pažymi, jog teismas vertino kaip vieną iš nepaleidimo lygtinai motyvų jo nusikaltimą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatas tai nėra vienas iš reikalavimų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tad šis teiginys neturi teisimo svorio ir yra nevertintinas, o jeigu vertinamas bendrame kontekste, tai negali turėti įtakos lygtinio paleidimo klausimui. Jo nusikaltimą jau įvertino kitas teismas ir pagal kitą, BK, skirdamas bausmę, todėl vertinimas iš naujo yra baudimas už tą patį antrą kartą, o tai prieštarauja ne tik BK nuostatoms, BVK bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vertinama tai, kaip atliekama bausmė ir ar nepadaryti nauji nusikaltimai (žr., pvz., nutartis byloje Nr. 1S-454-327/2016).
8.2. A. J. pastebi, kad teismas analizuoja, kokia liko neatliktos bausmės dalis, tačiau BVK numato tik, kokią bausmės dalį reikia atlikti, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas. Šiai dienai A. J. jau atliko privalomą atlikti paskirtos bausmės dalį.
8.3. Pareiškėjo nuomone, teismas, be kita ko, nesilaiko Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo, svarbos ir Rekomendacijos vykdymo privalomumo visoms Europos Sąjungos šalims narėms.
8.4. A. J. pažymėjo, kad įstatymas numato lygtinį paleidimą net devynis mėnesius iki atlikus pusę bausmės. Be to, BVK nenumato, kokia neatliktos bausmės dalis turi likti, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas.
8.5. A. J. pastebėjo, kad būdamas lygtinai paleistas galėtų rasti geriau apmokamą darbą ir ženkliai padidinti esamų ieškinių išmokėjimą (Žr., pvz., nutartis byloje Nr. 1S-237-497/2020).
8.6. Argumentuoja, kad pagal teismo, nuteisusio jį Švedijos Karalystėje, nuosprendį, jis turėtų būti paleistas atlikus 2/3 dalį jam skirtos bausmės, jei tinkamai elgsis, tačiau teismas šį faktą ignoravo, nors turėtų laikytis Š. K. nuosprendžio jo atžvilgiu reikalavimų.
8.7. A. J. nurodė, kad Lygtinio paleidimo Komisijai nurodžius mažinti nusikalstamo elgesio riziką jis kreipėsi į pataisos namų administraciją prašymu nurodyti jam, kokiu būdu įmanoma sumažinti dinaminius balus. Priemonės buvo nurodytos ir jis jas įvykdė. Ši situacija parodo, kad A. J. yra motyvuotas taisytis ir laikytis nustatytų reikalavimų.
III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai jiems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Be to, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, teismas spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors skunde argumentuojama, jog pagal teismo, nuteisusio jį Švedijos Karalystėje, nuosprendį jis turėtų būti paleistas atlikus 2/3 dalį jam skirtos bausmės, jei tinkamai elgsis, tačiau tokios galimybės nėra. Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutarties (teikimo Nr. E1-767-573/2020) matyti, kad A. J. gynėja advokatė E. G. atsiliepime apie šią aplinkybę nurodė, kad „<...> Švedijos baudžiamojo įstatymo nuostatomis, asmeniui, kuris yra nuteistas pirmą kartą ir kuriam yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra numatyta galimybė – atlikus 2/3 bausmės dalis paskirtos už nusikalstamą veiką, būti paleistu į laisvę anksčiau nei 2023 m., tuo tarpu Lietuvos baudžiamieji įstatymai tokios galimybės nenumato.“. Be to, nors nuteistasis nurodė, kad įstatymas numato lygtinį paleidimą atlikus pusę bausmės net devynis mėnesius iki bausmės pabaigos, tačiau BVK 157 straipsnis tokios galimybės nenumato.
10. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas A. J. lygtinio paleidimo klausimą teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.
11. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju A. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką vertinama kaip žema. Taigi A. J. formaliai atitinka ir šią BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą sąlygą. Vis dėlto, kaip minėta, BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas teismui suteikia teisę, o ne imperatyvų įpareigojimą taikyti nuteistam asmeniui lygtinį paleidimą, kuris atitinka šiame straipsnyje nurodytas sąlygas. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, mokosi santechniko specialybės, nuteistasis nuo 2021 m. liepos 15 d. buvo perkeltas į pusiaukelės namus, nebaustas drausmine tvarka, palaiko ryšius artimaisiais, turi ilgametę gyvenimo draugę, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
12. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Komisijos nutarime ir 2021 m. spalio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje yra pripažinta, kad A. J. įvykdė ankstesniu, 2021 m. birželio 25 d. Komisijos nutarimu jam paskirtas rekomendacijas dalyvauti priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą; mokėti ieškinius. Vis dėlto apygardos teismas pastebi, kad nepaisant to dauguma kriminogeninių dinaminių veiksnių, nurodytų 2021 m. gegužės 11 d. ir 2021 m. spalio 14 d. socialinio tyrimo išvadose, sutampa, o 2021 m. spalio 14 d. išvadoje jų netgi nurodyta daugiau – labai didelė civilinio ieškinio skola, būdingi sunkumai dėl savivaizdžio adekvatumo bei kritinio požiūrio į save. Tai reiškia, kad nors galima laikyti, jog A. J. įvykdė rekomendacijas nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2021 m. spalio 14 d., tačiau tai dar nedavė tokių rezultatų, kurie leistų padaryti išvadą, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Dinaminius kintamuosius veiksnius nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti. Nors tai nereiškia, kad tam, jog taikyti lygtinį paleidimą, jis turi atlyginti visas skolas (2021 m. rugpjūčio 13 d. duomenimis pagal vykdomąsias bylas bendrai 759 514,48 Eur, iki šiol remiantis antstolių raštais grąžinta tik nedidelė šios skolos dalis) ar pakeisti savo mąstymą, jog nebeliktų visų dinaminių veiksnių, tačiau jų vis dar yra pakankamai nemažai ir jis vis dar gali juos sumažinti. Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų nuteistojo skunde itin akcentuojamų jo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme A. J. pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
13. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. A. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus, visuomenei pavojingo nusikaltimo padarymą – labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą. Tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą dar labiau sustiprina ir tai, jog A. J. atžvilgiu, dar prieš aptarto nusikaltimo padarymą, buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, be kita ko, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau juo paskirta bausmė jam teigiamos įtakos nepadarė ir jis vėl nusikalto. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas, išsamiai aptaręs nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, likusią paskirtos bausmės dalį bei jo asmenybės ypatumus, pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. J. lygtinį paleidimą. Apylinkės teismas spręsdamas A. J. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Be to, įvertinęs visus tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį A. J. charakterizuojančius duomenis, teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
14. Išvados, jog šiuo metu yra pagrindas nuteistajam A. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apygardos teismui neleidžia daryti ir aplinkybė, jog nuteistasis būdamas laisvėje galimai turės darbovietę, kurioje gautų didesnį atlyginimą ir galėtų grąžinti skolas. Neabejojama, kad darbas laisvėje užtikrintų didesnes nuteistojo pajamas, kurias jis, kaip teigia, skirtų savo skolų grąžinimui, tačiau pažymima, kad socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog, kaip jis pats nurodė, nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis nuteistas, jis padarė dėl to, kad turėjo skolų. Dėl šios priežasties abejojama, jog ir šiuo atveju nuteistojo teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio, kadangi jis turi skolų, ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytą tvarką.
15. Nors nuteistasis skunde nurodė, kad teismų praktikoje esama pavyzdžių, kai lygtinis paleidimas buvo taikomas nuteistajam, kuris nedirbo dėl to, kad pataisos įstaigoje nebuvo darbo vietų (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-237-497/2020), tačiau apygardos teismas, susipažinęs su minėtos nutarties turiniu, pažymi, kad teismas nustatė, jog yra pakankamas pagrindas manyti jog M. S., atlikdamas likusią bausmės dalį neizoliavus jį nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals, o nagrinėjamu atveju teismas tokios išvados dėl A. J. negali padaryti.
16. Skundą nagrinėjanti teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad nuteistasis A. J. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – teismas nėra įsitikinęs, kad A. J. laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. J. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.