Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. T-1070-1078/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-22
Bylos Nr.
T-1070-1078/2020
Teisminio proceso Nr.
1-69-3-00016-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1070-1078/2020
Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00016-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 59-153 Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas Švedijos Karalystės Aukščiausiojo teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal Švedijos kontrabandos įstatymo 3 straipsnio 1 pastraipą ir 6 straipsnio 3 pastraipą, paskirta bausmė – 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutartimi Švedijos Karalystės Aukščiausiojo teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir nustatyta bausmė – 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia 2017 m. rugpjūčio 27 d. Bausmės pabaiga 2023 m. vasario 27 d. 1/2 bausmės dalį atliko 2020 m. gegužės 27 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo 2 metai 6 mėnesiai 7 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 59-153, nutarė taikyti A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą su intensyvia priežiūra.

Komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. 59-153 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos: atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos nuteistojo A. J. asmens bylos matyti, kad šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Pažymėtina, jog nuteistasis A. J. praeityje taip pat buvo teistas už nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą, kas teismui leidžia spręsti, jog nuteistasis neatsisako savo nusikalstamo elgesio modelio. Ši aplinkybės taip pat rodo, jog nuteistasis praeityje nesugebėjo pateisinti jam teismo parodyto pasitikėjimo, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir nei ankstesnė bausmė, nei teismų parodytas pasitikėjimas juo, nuteistojo elgesiui jokios įtakos nepadarė ir nesustabdė jo nuo tolesnio nusikalstamo elgesio. Toks nuteistojo elgesys parodo nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir daryti teigiamas išvadas, siekiant nekartoti nusikalstamo veiklos modelio.

Teismas, spręsdamas nuteistojo A. J. lygtinio paleidimo klausimą, taip pat atsižvelgia į 2020 m. rugpjūčio 12 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-134 nurodytas aplinkybes, jog A. J. (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo vidurinį išsilavinimą, turi įgijęs (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją. Dirbo (duomenys neskelbtini) statybų sektoriuje, yra įgijęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) profesines kvalifikacijas, yra įkūręs individualią įmonę, užsiimančią (duomenys neskelbtini). Nors atlikdamas bausmę Švedijos kalėjime studijavo švedų kalbą ir dirbo, tačiau duomenų, jog perkeltas atlikti bausmę Lietuvoje būtų bandęs įsidarbinti pataisos įstaigoje, nėra. Nors, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, A. J. pagrindinės pajamos iki nuteisimo buvo gaunamos remontuojant ir perparduodant automobilius – užsiimant legalia veikla, tačiau akivaizdu, jog to neužteko materialiniams poreikiams tenkinti bei gyvenimo kokybei gerinti. Pats nuteistasis neneigia nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas ir atliekantis laisvės atėmimo bausmę, įvykdęs būtent dėl finansinių motyvų – siekiant padengti turimus įsiskolinimus. Apibendrinant teigtina, jog A. J., atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje, stokoja motyvacijos darbui, nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu sudarytame Individualiame socialinės reabilitacijos plane nuteistajam buvo rekomenduota įsidarbinti, tačiau ši rekomendacija nebuvo vykdoma ir duomenų, kad A. J. būtų ieškojęs galimybių įsidarbinti pataisos įstaigoje Lietuvoje, nėra. Taigi, negalima teigti, jog vien deklaratyvūs teiginiai, apie norą užsidirbti pragyvenimui teisėtais būdais, būtų pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad A. J. iš pataisos įstaigos paleistas lygtinai, galės tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinką, užsidirbdamas pragyvenimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis, neieškodamas papildomų nusikalstamų pajamų šaltinių.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką buvo nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei (artima vidutinei) – 37 balai, iš jų 5 balai yra statiniai, 32 balai yra dinaminiai, kurie objektyviai gali būti mažinami elgesio korekcijos priemonėmis. Didžiąją nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro būtent dinaminiai veiksniai, nuteistasis taip pat turi problemų identifikavimo ir jų sprendimo būdų pasirinkimo problemų, palaiko ryšius su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, kas ir turėjo įtakos A. J. nusikalstamo elgesio pasireiškimui, yra linkęs elgtis neapgalvojus elgesio pasekmių, todėl esant tokioms aplinkybėms, norint asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, ko šiuo atveju nėra nustatyta. Tokie rizikos vertinimo rezultatai, nors ir priskiriant nuteistąjį prie žemos rizikos grupės asmenų, neleidžia teismui daryti išvados, jog A. J. elgesys bei bendras požiūris į jo paties padarytą nusikalstamą veiką, rodytų, kad nuteistasis keičia savo elgesį teigiama linkme ir yra linkęs savo tolesnio gyvenimo nesieti su nusikalstamų veikų darymu.

Atsižvelgtina ir į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu už režimo reikalavimų pažeidimus drausmine tvarka baustas nebuvo, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jis nebuvo ir skatintas. Teismas pažymi, jog rėžimo reikalavimų laikymasis yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir tai, kad asmuo nebuvo baustas už rėžimo reikalavimų nesilaikymą, nėra jį išskirtinai teigiamai charakterizuojanti aplinkybė, juolab, kad kaip ir minėta – viso bausmės atlikimo laikotarpiu jis nei karto nebuvo skatintas.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog nuteistojo elgesys mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo tam tikros pastangos koreguoti savo elgesį teigiama linkme, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programoje bei nemokamų darbų įkalinimo įstaigoje atlikimas, nors tik iš dalies vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra remtinas, ir vertintinas teigiamai, tačiau atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką, neatliktos bausmės dalį, teismas mano, kad A. J. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas ir gebantis vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų.

Teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Dėl šių priežasčių Komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. 59-153 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2020 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-153 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam A. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė