- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-02
- Bylos Nr.
- E1-767-573/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00016-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kategorijos
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1Užsienio valstybės teismo nuosprendžių ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimų vykdymas (BPK 365 str.)
- 2.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės persiųstą Švedijos kalėjimo ir probacijos tarnybos liudijimą ir dokumentus dėl Švedijos Aukščiausiojo teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, priimto A. J. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Švedijos kalėjimo ir probacijos tarnyba kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, prašydama spręsti klausimą dėl nuteistojo A. J. atžvilgiu priimto Švedijos Aukščiausiojo teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio ir tolimesnės laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Nuteistajam, gynėjai, prokurorui pranešta apie klausimo nagrinėjimo laiką ir pasiūlyta pateikti atsiliepimus dėl jo.
Atsiliepimas
Nuteistojo gynėja advokatė E. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti prašymą dėl Švedijos Aukščiausiojo teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo A. J. atžvilgiu Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju, nors A. J. ir yra Lietuvos Respublikos pilietis, dokumentuose nurodyta jo paskutinė žinoma gyvenamoji vieta, tačiau nėra duomenų apie nuteistojo dabartinę deklaruotą gyvenamąją vietą, t. y. nenustatyta nuteistojo gyvenamoji vieta ar ji yra Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Be to, Švedijos baudžiamojo įstatymo nuostatomis, asmeniui, kuris yra nuteistas pirmą kartą ir kuriam yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra numatyta galimybė – atlikus 2/3 bausmės dalis paskirtos už nusikalstamą veiką, būti paleistu į laisvę anksčiau nei 2023 m., tuo tarpu Lietuvos baudžiamieji įstatymai tokios galimybės nenumato. Be to, nuteistasis A. J. nesutinka su prašymu, kadangi kalinimo sąlygos Lietuvoje yra žymiai prastesnės. Gynėja atsiliepime nurodė, kad A. J. nedalyvavo bylos nagrinėjime Aukščiausiame teisme, priimant nuosprendį, kurį prašoma pripažinti ir vykdyti, nors pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose dalyvavo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2019 m. vasario 18 d. ir 2019 m. spalio 21 d. pranešimuose nuteistasis A. J. yra nurodęs, jog ikiteisminio tyrimo metu jis atskleidė informaciją apie kontrabanda gabentų narkotinių medžiagų tvarkymą, apibūdino asmenis dalyvavusius nusikalstamoje veikoje, kas akivaizdžiai suponuoja jo baimę dėl galimų smurto atvejų, nes ir Švedijos kalėjime jo atžvilgiu buvo smurtaujama. Gynėjos vertinimu, pripažinus nuosprendžio vykdymą Lietuvoje, tokiu būdu būtų akivaizdžiai pažeistos nuteistojo A. J. teisės ir laisvės.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.
Nagrinėjamu atveju nustatytos visos Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Byloje yra pateikti duomenys, jog Švedijos Aukščiausiojo teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 19 d., nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jis Lietuvoje turi šeimą, jokių sąsajų su Švedija neturi.
Įvertinus byloje esančius duomenis, nėra nustatyta Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Vadovaujantis šio Įstatymo 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalimi, Švedijos Aukščiausiojo teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius.
A. J. galutiniu Švedijos Aukščiausiojo teismo 2018 m. rugsėjo 19 nuosprendžiu byloje Nr. B 573-18 nuteistas už 1 nusikalstamą veiką, tai yra už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 27 d. Nyneshamno uoste Nyneshamno savivaldybėje, įveždamas į šalį, muitinės patikrinimui nedeklaravo 19,95 kg metamfetamino.
Nuteistojo A. J. įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuota pagal Švedijos kontrabandos įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipą (kontrabanda) ir 6 straipsnio 3 pastraipą (narkotinių medžiagų kontrabanda) ir nuosprendžiu jam paskirta 5 metų ir 6 mėnesių (2005 dienų) laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 19 d.
Švedijos kontrabandos įstatymo (2000:1225) 3 straipsnis numato, kad tas, kuris įveždamas į šią šalį prekę, kuriai taikomas specialiai nustatytas draudimas įvežti arba specialios įvežimo sąlygos, tyčia pažeidžia šį draudimą arba sąlygas, nepranešdamas apie prekę muitinės procedūrai, nuteisiamas už kontrabandą bauda arba daugiausiai dvejų metų laisvės atėmimo bausme; o 6 straipsnis numato, kad jei 3 straipsnyje aprašyta nusikalstama veika yra dėl narkotinių medžiagų, nuteisiama už narkotinių medžiagų kontrabandą daugiausiai trejų metų laisvės atėmimo bausme. Jei nusikaltimas laikomas sunkiu, nuteisiama už narkotinių medžiagų kontrabandą stambiu mastu mažiausiai dvejų, o daugiausiai septynių metų laisvės atėmimo bausme. Sprendžiant ar nusikaltimas sunkus, reikia atsižvelgti, ar nusikaltimas susijęs su ypatingai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, ar nusikaltimas dideliu mastu arba profesionaliai vykdomos veiklos grandis, arba, ar veikla ar nusikalstama veika kitokiu būdu yra ypač pavojingos ir nuožmios rūšies.
Nuteistojo A. J. veika, kvalifikuota pagal anksčiau paminėtas Švedijos kontrabandos įstatymo (2000:1225) nuostatas, už kurias jis nuteistas, suderintina su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 260 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Už šio nusikaltimo padarymą minėto straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų. Narkotinės medžiagos labai didelis kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 10 d. Nr. V-337 įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ pakeitimo“, kur metamfetamino didelio kiekio svoris nurodytas 100 gramų (1971 m. Konvencijos II sąrašas). Nagrinėjamu atveju A. J. gabeno 19,95 kg metamfetamino.
Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. J. atžvilgiu teismas įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu.
Įstatymo 9 straipsnio 2, 3 dalyse numatyta, kad suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti išduodančios valstybės narės paskirtą bausmę ir išduodančiosios valstybės paskirta bausmė gali būti mažinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad Švedijos kontrabandos įstatymo (2000:1225) 6 straipsnyje numatyta, kad jei 3 straipsnyje aprašyta nusikalstama veika yra dėl narkotinių medžiagų, skiriama už narkotinių medžiagų kontrabandą daugiausiai trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jei nusikaltimas laikomas sunkiu, skiriama už narkotinių medžiagų kontrabandą stambiu mastu mažiausiai dvejų, o daugiausiai septynių metų laisvės atėmimo bausme, konstatuojama, kad už A. J. įvykdytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį net nesiekia sankcijoje numatytos minimalios bausmės ribos, tačiau, siekiant nesunkinti nuteistojo A. J. teisinės padėties, suderinus Švedijos Karalystėje veikos kvalifikaciją, paskirtą bausmę su BK 260 straipsnio 3 dalies nuostatomis, A. J. paliktina paskirta 5 metų 6 mėnesių (viso 2005 dienos) laisvės atėmimo bausmė.
A. J. 2019 m. spalio 30 dienai atlikęs bausmės jau 794 dienas įskaitytinai, tame tarpe 388 dienas buvo laikinai sulaikytas ir suimtas prieš nuosprendžio paskelbimą. Pagal išduodančiosios valstybės teisę, visos bausmės laikas baigiasi 2023 m. vasario 25 d. Lygtinis paleidimas pagal išduodančios valstybės teisę galimas atlikus dvi trečiąsias bausmės laiko.
Bausmės atlikimo vieta pagal BK 50 straipsnio 3 dalį parenkama atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Teismas, atsižvelgęs į tai, sprendžia, kad bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.
Nuteistojo gynėjos atsiliepime nurodyti argumentai atmestini. Nuteistojo nuomonė, dėl kalinimo sąlygų Lietuvoje subjektyvi, kadangi jis anksčiau nebuvo teistas ir neatlikinėjo laisvės atėmimo bausmės, todėl spręsti apie kalinimo sąlygas tik iš atskirų pavienių atvejų, nėra pagrindo. Nuteistojo baimė bausmę atlikinėti Lietuvoje tariamai dėl jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytos informacijos, taip pat negali būti pakankamu pagrindu atsisakyti vykdyti jam paskirtą bausmę Lietuvoje. Pažymėtina, kad nuteistojo šeima gyvena Lietuvoje, jokių kitų duomenų, kad nuteistasis ar jo artimieji gyventų kitoje valstybėje nėra, todėl, atsižvelgiant į socialinius ryšius, galima spręsti, kad būtent Lietuvoje yra jo gyvenamoji vieta. Taip pat pažymėtina, kad priimant galutinį Aukščiausiojo teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį, A. J. per savo gynėją išreiškė, kad nepageidauja, jog Aukščiausias teismas bylą nagrinėtų teisiamojo posėdžio būdu, todėl teismas šią bylą išnagrinėjo be teisiamojo posėdžio. Nagrinėjant šį prašymą, gautas nuteistojo sutikimas dėl bausmės atlikimo Lietuvoje.
Atsižvelgiant į išdėstytų duomenų visumą, Švedijos aukščiausiojo teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis, priimtas A. J. atžvilgiu, pripažįstamas ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalis vykdytina Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364, 365, 3655 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu,
nutaria:
pripažinti 2018 m. rugsėjo 19 d. Švedijos Karalystės Aukščiausiojo teismo nuosprendį Nr. B 573-18, priimtą A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Nuteistajam A. J. Švedijos Karalystės Aukščiausiojo teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal Švedijos kontrabandos įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipą (kontrabanda) ir 6 straipsnio 3 pastraipą (narkotinių medžiagų kontrabanda) paskirtą 5 (penkių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi ir nustatyti A. J. 5 (penkių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. rugsėjo 19 d.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos galutinės 5 (penkių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. iki bausmės atlikimo pradžios Švedijos karalystėje 2018 m. rugsėjo 19 d.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo jam įteikimo dienos dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Šios nutarties nuorašą išsiųsti prokurorui, nuteistajam ir jo gynėjai.
Įsiteisėjus šiai nutarčiai, jos nuorašą kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą, išsiųsti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą kontroliuojančiam prokurorui, Švedijos kalėjimo ir probacijos tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.