Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

2019 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčui aktualios faktinės aplinkybės

Tarnybos Klaipėdos skyrius 2019 m. liepos 19 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-4329 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 38-39) kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti informaciją ar pareiškėjui yra aktualus antrinės teisinės pagalbos teikimas LVAT administracinėje byloje Nr. A-3405-756/2019 ir jeigu aktualus, kartu pateikti dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjo turtinę padėtį, patirtas vartojimo išlaidas ir turimus finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. ir nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. bei pareiškėjo išsilavinimą ir profesiją pagrindžiančius dokumentus.

Tarnybos Klaipėdos skyrius 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1239-12667 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ vėl atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Dėl skundžiamo sprendimo

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 2019 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5352-520/2019 ir kt.).

Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis, Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11, 14 punktais, 10 dalimi, 18 straipsnio 2, 4 dalimis bei Sprendimų priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-121 (2019 m. sausio 7 d. įsakymo 1R-16 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 20 d.) 5, 6, 7, 8, 9 punktais. Skundžiamas sprendimas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo patirtas vartojimo išlaidas ir turimus finansinius įsipareigojimus už laikotarpius nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. ir nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. bei pareiškėjo išsilavinimą ir profesiją pagrindžiančių dokumentų, todėl Tarnyba negali tinkamai įvertinti visų Apraše numatytų pareiškėjo individualios situacijos įvertinimo kriterijų. Taip pat pažymėta, jog LVAT administracinė byla Nr. A-3405-756/2019 laikytina nesudėtinga.

Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Byloje pateiktame Antstolio G. Kairio 2019 m. balandžio 23 d. pranešime (b. l. 57) nurodyta, kad pareiškėjo likusi neišieškota skola pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 yra 1 188,09 €. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis apie fizinių asmenų į valstybės biudžetą sumokėtas įmokas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 59), teikiamais 2010 m. spalio 7 d. duomenų teikimo sutarties Nr. (1.43-04-2)-270-32 (b. l. 58) pagrindu, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. nėra sumokėjęs įmokų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą į valstybės biudžetą. Taigi, vadovaujantis vien tik Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.

Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą, kuriuo, be kita ko, pakeitė Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi.

Įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.

Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad: kai Tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją; individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui; šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Sprendimų priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-121 (2019 m. sausio 7 d. įsakymo 1R-16 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 20 d.) sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo tvarką, kai pareiškėjas kreipiasi į Tarnyba dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo (Aprašo 1 punktas).

Aprašo 5 punkte nurodyta, jog individuali pareiškėjo situacija vertinama pagal šiuos kriterijus: 1) gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį (Aprašo 5.1 papunktis); 2) galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti (Aprašo 5.2 papunktis); 3) galimas išlaidas advokato pagalbai (Aprašo 5.3 papunktis); 4) bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, esmę (Aprašo 5.4 papunktis). Aprašo 6 punkte nustatyta, jog vertinant Aprašo 5.1 papunktyje nurodytą kriterijų atsižvelgiama į Lietuvos statistikos departamento pateikiamo bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui pokytį (ar jis didėjo, ar sumažėjo, palyginti su praėjusių dviejų metų ketvirčių iki pareiškėjo kreipimosi mėnesio rodikliais), pareiškėjo turtinę padėtį, jo pateiktus duomenis apie patirtas vartojimo išlaidas ir finansinius įsipareigojimus. Aprašo 7 punkte nustatyta, jog vertinant Aprašo 5.2 papunktyje nurodytą kriterijų atsižvelgiama į pareiškėjo pateiktus duomenis apie jo išsilavinimą ir profesiją. Aprašo 8 punkte nustatyta, jog vertinant Aprašo 5.3 papunktyje nurodytą kriterijų galimos išlaidos advokato pagalbai apskaičiuojamos atsižvelgiant į Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, nuostatas. Aprašo 9 punkte nurodyta, jog vertinant Aprašo 5.4 papunktyje nurodytą kriterijų atsižvelgiama į ginčo, kuriame pareiškėjas siekia gauti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą pagal ginčo dalyką ir pobūdį, keliamų reikalavimų skaičių ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, o išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais ir ginčą nagrinėjant teisme – taip pat ir į bylos apimtį, stadiją, pareiškėjo procesinę padėtį ir galimus neigiamus padarinius pasibaigus bylos nagrinėjimui (pavyzdžiui, pareiškėjas byloje yra atsakovas ir patenkinus ieškinį jam kils pareiga įvykdyti ieškinio reikalavimą). Aprašo 10 punktas nustato, jog Tarnyba individualiai pareiškėjo situacijai įvertinti sudaro komisiją, kurios sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina tarnybos direktorius.

Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkte – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad: norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs Tarnybai dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjo patirtas vartojimo išlaidas ir turimus finansinius įsipareigojimus už laikotarpius nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. ir nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. bei pareiškėjo išsilavinimą ir profesiją pagrindžiančius dokumentus. Tokių dokumentų pareiškėjas nepateikė ir teismui šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad Tarnyba negalėjo tinkamai įvertinti visų Apraše numatytų pareiškėjo individualios situacijos įvertinimo kriterijų.

Pažymėtina, jog Tarnyba skundžiamame sprendime taip pat įvertinto Apraše numatytus punktus, kurių vertinimui nereikia pareiškėjo pateiktų dokumentų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-2888-281/2018 pareiškėjo skundą atmetė, tačiau šį sprendimą pareiškėjas apskundė LVAT, kuriame tuo pagrindu šiuo metu yra nagrinėjama administracinė byla Nr. A-3405-756/2019. Byla pirmoje instancijoje iškelta pagal pareiškėjo skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 3R- 147(AG-100/10-2018) panaikinimo ir 1,12 Eur turtinės bei 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Patirtą žalą pareiškėjas kildina iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų, atsisakius pareiškėjui išmokėti kompensaciją už atliktą dantų protezavimą, kadangi pareiškėjas pateikdamas prašymus dėl kompensacijos išmokėjimo nenurodė savo banko sąskaitos numerio, taip pat prašydamas pervesti kompensaciją į kito asmens banko sąskaitą nepateikė notaro patvirtinto sutikimo originalo. Kaip ir nurodyta, skundžiamame sprendime kilusio ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos numatančios civilinės atsakomybės sąlygas bei Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarko aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-890. Pareiškėjas kelia kelis reikalavimus, t. y. siekia pripažinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos veiksmus neteisėtais bei atlyginti patirtą žalą. Pareiškėjo turtinis reikalavimas sudaro 3 001,12 € dydžio sumą, bylos apimtis nėra didelė, byla šiuo metu nagrinėjama LVAT pagal paties pareiškėjo paduotą apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus pareiškėjo skundo pareiškėjui nekils pareigos įvykdyti kokio nors pobūdžio prievolę, be to, kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2888-281/2018, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2018 m. balandžio 27 d. pervedė pareiškėjui 372 € kompensaciją už dantų protezavimo paslaugas, atsižvelgdama į pareiškėjo kartu su prašymu pateiktą jo dukros sutikimą dėl banko sąskaitos naudojimo. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, sutiktina skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog LVAT administracinė byla Nr. A-3405- 756/2019 nelaikytina sudėtinga.

Konstatuojama, kad skundžiamas aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus individualiam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas. Be kita ko, skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-121 (2019 m. sausio 7 d. įsakymo 1R-16 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 20 d.) patvirtintą rekomenduojamą sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo formą. Teismas nenustatė, kad skundžiamas sprendimas pažeistų įstatymą ar kitą teisės aktą, ar kad Tarnyba būtų viršijusi kompetenciją, taip pat kad skundžiamas sprendimas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Tarnyba buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.