- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-22
- Bylos Nr.
- I-311-583/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01494-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai
2019 m. sausio 28 d. viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius) 2018 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-1239-12515 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas).
Nurodo, kad 2018 m. birželio 19 d. Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-2888-281/2018, kuri yra nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Teigia, jog minėtoje byloje jam būtina kvalifikuota antrinė teisinė pagalba, o advokato dalyvavimą procese garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai.
Klaipėdos skyrius skundžiamu sprendimu nutarė netenkinti pareiškėjo 2018 m. birželio 19 d. prašymo. Skundžiamas sprendimas grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėjas nėra apmokėjęs išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas pažymi, jog Klaipėdos skyrius praeityje faktiškai nesuteikė antrinės teisinės pagalbos ir iš jo 1240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma priteista nesąžiningai surengtame administraciniame procese kuriame neturėjo galimybės gintis. Jis neturėjo ir neturi finansinių galimybių sumokėti priteistą sumą, kadangi jo pastovios pajamos siekia tik 133 Eur. Iš nurodytos sumos jis turi apmokėti komunalines išlaidas, prasimaitinti, pirkti vaistus, todėl gaunamų lėšų nepakanka visoms išlaidoms padengti. Akcentuoja, kad Klaipėdos skyrius nesiėmė veiksmų išieškoti iš jo 1240 Eur sumos ir eilę metų manipuliuoja minėta aplinkybe kaip pagrindu neskirti antrinės teisinės pagalbos visuose teisminiuose procesuose.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais motyvais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 priteisė iš pareiškėjo 1240 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi minėtą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos skyriuje 2018 m. birželio 19 d. gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą reg. Nr. (2.3)KLTP-1-1239. Klaipėdos skyrius 2018 m. birželio 20 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-4924 paprašė pareiškėjo pateikti patvirtinimą, jog jis yra apmokėjęs valstybės patirtas išlaidas teikiant antrinę teisinę pagalbą, kurių mokėjimas priteistas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu. 2018 m. liepos 4 d. gautas pareiškėjo pranešimas, kuriame jis nurodė, kad valstybės patirtų išlaidų neapmokės, o 2018 m. liepos 11 d. gautas pranešimas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kuriame teigiama, kad duomenų apie pareiškėjo vardu sumokėtą 1240 Eur sumą nėra.
Klaipėdos skyrius įvertinęs minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu nutarė skundžiamu sprendimu atsisakyti suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Pabrėžia, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Įstatymo numatytomis sąlygomis ir tvarka. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą suteikia pati valstybė tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti.
Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą yra vienas iš įstatymo leidėjo nustatytų teisės gauti antrinę teisinę pagalbą apribojimų, būtinų antrinės teisinės pagalbos paskirties įgyvendinimui. Nurodyta teisės norma aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidų už anksčiau suteiktą pagalba kitoje byloje.
Skunde nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjui nepakanka gaunamų lėšų pragyvenimui ir, kad jis neturi galimybės apmokėti priteistą sumą, nėra pagrindas teikti antrinę teisinę pagalbą kitose bylose, eliminuojant pareiškėjo pareigą atlyginti priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Pabrėžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiga yra teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir informuoti asmenis apie apskaičiuotą sumą, apmokėjimo tvarką bei terminus. Priverstinį antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų išieškojimą priimtų sprendimų pagrindu vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija. Tarnybos nuomone Klaipėdos skyrius pagristai bei teisėtai 2018 m. liepos 12 d. sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.
Pareiškėjas ir Tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje tarp proceso šalių kilo ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-1239-12515 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. birželio 19 d. Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą reg. Nr. (2.3)KLTP-1-1239 (b. l. 18 – 22). Minėtame prašyme pareiškėjas nurodė, jog jam reikalinga antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje Nr. I-2888-281/2018, kuri nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Klaipėdos skyrius išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. birželio 19 d. prašymą, pareiškėjui 2018 m. birželio 20 d. išsiuntė raštą Nr. (2.3) NO-2-4924 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą“ (b. l. 28 – 29). Minėtame rašte nurodoma, jog Klaipėdos skyrius išnagrinėjęs prašymą, reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nustatė: 1) Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjo 1240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31) TPD-5-13; 2) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015m. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjas įpareigotas per 30 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti patvirtinimą, jog jis yra apmokėjęs valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad 2018 m. liepos 4 d. Klaipėdos skyriuje buvo gautas pareiškėjo pranešimas reg. Nr. (2.3)NTP-9-3201, kuriame jis nurodė, kad neketina apmokėti valstybės patirtų išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Taip pat Klaipėdos skyrius 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. (2.3) NO-2-4923 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 30 – 31) kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu pateikti informaciją ar yra įvykdytos/vykdomos iš pareiškėjo išskaitos pagal įsiteisėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1134-261/2015, į surenkamąją sąskaitą, už antrinę teisinę pagalbą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. (20.2-06 E) RMA-17103 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 32) informavo Tarnybą, kad nėra duomenų apie pareiškėjo vardu sumokėtą 1240 Eur sumą.
Klaipėdos skyrius atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes bei vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, skundžiamu sprendimu nutarė atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2018-01-01 iki 2019-01-01) 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.
Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis matyti, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015, iš pareiškėjo buvo priteistas 1240 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimas valstybei, kurios patirtos pareiškėjui teikiant antrinę teisinę pagalbą pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus, priimtus 2012 m. sausio 13 d. Nr. (1.31)-TPD-2-12; 2012 m. spalio 1 d. Nr. (1.31)-TPD-94-12; 2012 m. gruodžio 17 d. Nr. (1.31)-TPD-119-12; 2013 m. sausio 13 d. Nr. (1.3)-TPD-5-13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015, nutarė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu iš pareiškėjo valstybės naudai buvo priteistas 1240 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimas ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas šios prievolės nebuvo įvykdęs.
Pareiškėjas skunde minėtų aplinkybių neneigia, tačiau pažymėjo, jog 1240 Eur iš jo priteista už realiai nesuteiktą antrinę teisinę pagalbą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 įsiteisėjo ir tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui įgijo res judicata galią. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Vadovaujantis minėtomis aplinkybes darytina išvada, jog teismo sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas išspręstu galutinai ir negrįžtamai, taip pat šalys nebegali kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu.
Pareiškėjas skunde teigia, kad advokato dalyvavimą procese garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas ta apimtimi, kuria jame nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies, net kai nuteistajam asmeniui veiksmingos (nemokamos) teisinės pagalbos teikimo užtikrinimas būtinas dėl teisingumo interesų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT20-N11/2018, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą ir nagrinėdamas analogišką administracinę bylą konstatavo, jog jeigu Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, priėmė sprendimą neteikti asmeniui antrinės teisinės pagalbos, tačiau neatsižvelgė į jokias kitas aplinkybes t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018).
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą, kuriuo inter alia pakeitė Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi, jas išdėstant taip: 1) Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai; 2) kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis teigia, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Taigi pagal Įstatymo 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas galės kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o Tarnyba, įvertinusi jo individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui), išimtiniais atvejais turės teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, t. y. netaikydama Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-270 redakcija), kuriuo nagrinėjamu atveju vadovavosi atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą (žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje A-4729-442/2018).
Remiantis minėtomis aplinkybėmis bei aktualiausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija analogiškose bylose, darytina išvada, kad Tarnybai nagrinėjant pareiškėjo 2018 m. birželio 19 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą kilo prievolė įvertinti ne tik tai, ar pareiškėjas yra sumokėjęs išlaidų atlyginimą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą kitoje byloje, tačiau įvertinti ir pareiškėjo turtinę padėtį, pajamas, teisingumo interesus, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir t.t. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, skundžiamo sprendimo turinio, nustatyta, jog Klaipėdos skyrius spręsdamas pareiškėjo 2018 m. birželio 19 d. prašymo pagrįstumą atsižvelgė tik į aplinkybę, ar pareiškėjas yra sumokėjęs 1240 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą, darytina išvada, jog pareiškėjo skundas tenkintinas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 12 d. sprendimas Nr. 2.3-(NTP-2)-18-1239-12515 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pripažįstamas neteisėtu bei nepagrįstu, todėl naikintinas.
Pažymėtina, jog administracinio akto panaikinimas gražina šalis į status quo ante ir sukelia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. birželio 19 d. prašymą reg. Nr. (2.3)KLTP-1-1239 suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-1239-12515 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.