Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovei I. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų teisėtumo, nagrinėjant pareiškėjo prašymus dėl dantų protezavimo kompensacijos sumokėjimo pareiškėjui grynais arba pervedant į kito asmens (pareiškėjo dukros) banko sąskaitą, taip pat dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovo atstovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiksmų jam taip pat kilo turtinė 1,12 Eur ir neturtinė 3 000 Eur žala. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, vertins, ar pagrįstai Klaipėdos teritorinė muitinė atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus dėl dantų kompensacijos pervedimo į kito asmens sąskaitą, taip pat ar Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi tinkamų veiksmų, kad pareiškėjo prašymai būtų išnagrinėti.

Dėl Klaipėdos teritorinės ligoninės veiksmų teisėtumo

Vadovaujantis iki 2018-04-10 galiojusios Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo, patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2005-11-21 įsakymu Nr. V-890 (toliau – ir Aprašas), redakcijos 43 punktu, asmenys, gavę dantų protezavimo paslaugas teritorinėje ligonių kasoje turi pateikti: 1) prašymą kompensuoti dantų protezavimo išlaidas, kuriame turi būti nurodytas banko sąskaitos numeris; 2) teritorinės ligonių kasos pranešimą; 3) dantų protezavimo išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje buvo suteiktos dantų protezavimo paslaugos, išrašytą sąskaitą faktūrą, originalų kasos aparato kvitą ir (arba) grynųjų pinigų priėmimo kvitą, ir (arba) originalų banko išduotą dokumentą, patvirtinantį mokėjimo įvykdymą, ir (arba) banko sąskaitos išrašo kopiją, patvirtintą banko darbuotojo spaudu, ir (arba) kitą mokėjimą patvirtinantį dokumentą); 4) jei reikia, atstovavimą patvirtinančio dokumento kopiją. Tuo atveju, jei pacientas pageidauja, kad jam skirta kompensacija būtų pervesta į kito asmens banko sąskaitą, teritorinei ligonių kasai kartu su Aprašo 43 punkte nurodytais dokumentais iki 2018-04-10 turėjo būti pateikta: 1) notaro patvirtintas paciento sutikimo, kad jam skiriama kompensacija būtų pervesta į kito asmens banko sąskaitą, originalas; 2) asmens, į kurio sąskaitą bus pervedama kompensacija, paso arba asmens tapatybės kortelės, arba kito asmenį identifikuojančio dokumento kopija. Taigi apibendrinant iki 2018-04-10 galiojusį teisinį reglamentavimą matyti, kad pareiškėjui, siekiant, kad kompensacija už dantų protezavimo paslaugas būtų pervedama ne į jo asmeninę banko sąskaitą, o į kito asmens banko sąskaitą, jis turėjo pateikti ne tik Aprašo 43 papunkčiuose nurodytus dokumentus, bet ir Aprašo 46 papunkčiuose išvardintus dokumentus.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, jog turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas 2015-03-18 pateikė prašymą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai apmokėti už atliktą dalinį dantų protezavimą, nurodydamas, kad banko sąskaita nedisponuoja, o kompensuojamą sumą prašo išmokėti grynaisiais pinigais (b. l. 4). Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2015-05-26 raštu informavo pareiškėją, kad grąžinti kompensacijos negali, nes pareiškėjas nenurodė savo banko sąskaitos numerio (b. l. 48). Pareiškėjas pakartotinai 2016-10-31 kreipėsi į Klaipėdos teritorinę ligonių kasą, prašydamas dantų protezavimo išlaidas apmokėti vienu iš nurodytų alternatyvių būdų: 1) grynais); 2) išduoti banko čekį; 3) pervesti priklausančią pinigų sumą pašto perlaida; 4) priklausančią pinigų sumą pervesti į dukros asmeninę banko sąskaitą (b. l. 6). Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2016-11-08 raštu informavo pareiškėją, kad asmuo, pageidaujantis gauti kompensaciją už dantų protezavimo paslaugas, turi užpildyti prašymą, jame nurodant savo banko sąskaitos numerį, o tuo atveju, jei pageidauja, jog kompensacija būtų pervesta į kito asmens sąskaitą, pateikti notaro patvirtintą asmens sutikimo originalą (b. l. 7). Pareiškėjas taip pat į Klaipėdos teritorinę ligonių kasą kreipėsi 2017-10-16 raštu, kuriuo prašė išmokėti jam kompensaciją už dantų protezavimą į dukters banko sąskaitą, kartu pateikė dukros sutikimą (b. l. 8–9). Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2017-10-24 raštu nurodė pareiškėjui, kad jo prašymo tenkinti negali, nes nėra pateiktas notaro patvirtintas sutikimas dėl pinigų pervedimo į kito asmens sąskaitą (b. l. 10). Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2018-04-27 raštu informavo pareiškėją, kad į nurodytą banko sąskaitą jam pervesta 372 Eur pinigų suma (b. l. 55–56).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko. Teismas pažymi, kad iki 2018-04-11 naujos redakcijos Aprašo įsigaliojimo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl kompensacijos pervedimo į jo dukros banko sąskaitą, nes pareiškėjas prie prašymų atlyginti kompensaciją nepridėjo notaro patvirtinto sutikimo originalo ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos. Tuo tarpu pasikeitus teisiniam reglamentavimu ir 2018-04-11 įsigaliojus naujos redakcijos Aprašo 46 punkto nuostatoms, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2018-04-27 pervedė pareiškėjui 372 Eur kompensaciją už dantų protezavimo paslaugas, atsižvelgiant į pareiškėjo kartu su prašymu pateiktą jo dukros sutikimą. Taigi vien rašytinis pareiškėjo dukros sutikimas iki 2018-04-10 negalėjo būti pagrindas pervesti pinigus į jos sąskaitą už pareiškėjui teiktas dantų protezavimo paslaugas, tačiau pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nuo 2018-04-11, toks dokumentas buvo pakankamas. Pažymėtina, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa visuose pareiškėjui teiktuose atsakymuose nurodė teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu pareiškėjo prašymai negalėjo būti tenkinti, o pasikeitus teisiniam reglamentavimui per protingą terminą atliko pinigų pervedimą į pareiškėjo nurodytą jo dukros banko sąskaitą ir informavo apie šį veiksmą pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos teritorinė muitinė atliko veiksmus pareiškėjo atžvilgiu pagal Apraše nurodytą tvarką, neteisėtų šios institucijos veiksmų nenustatyta. Nenustačius neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, Lietuvos valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų teisėtumo

Vadovaujantis Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų bei skundų nagrinėjimo Sveikatos apsaugos ministerijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-10-23 įsakymu Nr. V-864 (toliau – ir Taisyklės), 5 punktu, skundas – tai asmens rašytinis kreipimasis į Sveikatos apsaugos ministeriją, nurodant, kad yra pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašant juos apginti, tuo tarpu, atsakymas – atsižvelgiant į prašymo (skundo) turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Pagal Taisyklių 9 punktą, asmenų prašymai (skundai) nagrinėjami pagal Sveikatos apsaugos ministerijos kompetenciją. Jeigu Sveikatos apsaugos ministerija, kuriai pateiktas prašymas (skundas), neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo (skundo) gavimo išsiunčia prašymą (skundą) kompetentingai institucijai (pasilikdama kopiją) ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis. Asmenų prašymai (skundai) turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo (Taisyklių 32 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Pažymėtina, jog sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-296/2007).

Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas 2017-03-07 pateikė prašymą Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos apsaugos reikalų komiteto pirmininkei, prašydamas padėti įgyvendinti jo teisę gauti dantų protezavimo išlaidų kompensaciją, atsižvelgiant į 2016-10-31 prašymą (b. l. 66). Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas 2017-03-22 persiuntė nurodytą raštą Sveikatos apsaugos ministerijai (b. l. 65). Sveikatos apsaugos ministerija 2017-04-21 raštu paaiškino pareiškėjui, jog kompensacija už dantų protezavimo paslaugas gali būti pervedama teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjas, norėdamas gauti dantų protezavimo kompensaciją, turėtų pateikti prašymą kompensuoti išlaidas ir nurodyti savo asmeninės banko sąskaitos numerį, o jei pageidauja, kad kompensacija būtų pervedama į kito asmens sąskaitą, pateikti šio asmens notaro patvirtintą sutikimą (b. l. 76–77).

Pareiškėjas 2018-01-23 kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydamas tarpininkauti siekiant išmokėti jam priklausančią piniginę kompensaciją už atliktą dantų protezavimą į dukros asmeninę sąskaitą (b. l. 11). Sveikatos apsaugos ministerija 2018-01-25 persiuntė pareiškėjo 2018-01-23 prašymą spręsti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (b. l. 78). Valstybinė ligonių kasa 2018-02-21 atsakė pareiškėjui, kad jeigu jis neturi galimybės asmeniškai gauti priklausančios dantų protezavimo kompensacijos, tuomet Klaipėdos teritorinei ligonių kasai turėtų pateikti notaro patvirtintą sutikimo, kad skiriama kompensaciją būtų pervedama į kito asmens sąskaitą, originalą bei to asmens paso arba tapatybės kortelės, arba kito asmenį identifikuojančio dokumento kopiją (b. l. 81). Pareiškėjas, dėl konstitucinių teisių gauti kompensaciją už dantų protezavimą pažeidimo 2018-03-03 skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašydamas pripažinti sveikatos apsaugos ministrą A. V. vilkinus atsakyti į pareiškėjo 2018-01-23 prašymą, įpareigoti ministrą motyvuotai atsakyti į 2018-01-23 prašymą ir jo kompetencijos ribose spręsti klausimą dėl kompensacijos už dantų protezavimą išmokėjimo į pareiškėjo nurodomą sąskaitą (LAGK medžiaga, b. l. 1).

Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad Sveikatos apsaugos ministerija atliko aktyvius veiksmus, siekdama išnagrinėti pareiškėjo pateiktus skundus, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji buvo pasyvi ir pareiškėjo prašymų nenagrinėjo. Kaip nustatyta, Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi pareiškėjo 2017-03-07 prašymo, kurį ji gavo 2017-03-23 (b. l. 65), turinį per 20 darbo dienų nustatytą terminą į jį atsakė (b. l. 76), paaiškindama priežastis, dėl kurių pareiškėjo prašymas pervesti kompensaciją už dantų protezavimo paslaugas į kito asmens sąskaitą negali būti tenkinamas. Pastebėtina, kad Sveikatos apsaugos ministerijos 2017-04-21 atsakyme aiškiai nurodyta kokių teisės aktų nuostatų pagrindu pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, toks atsakymas atitiko pareiškėjo prašymo turinį, jis buvo pakankamai aiškus bei informatyvus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl kompensacijos pervedimo į kito asmens sąskaitą nelaikytinas Sveikatos apsaugos ministerijos neveikimu, o traktuotinas kaip atsisakymas atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

Pažymėtina, kad Sveikatos apsaugos ministerija 2018-01-23 vėl gavusi iš esmės analogišką pareiškėjo skundą persiuntė jį nagrinėti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (b. l. 78). Nors 2018-01-25 rašte, kuriuo pareiškėjas informuotas apie jo skundo persiuntimą Valstybinei teritorinei ligonių kasai, nenurodyta priežasčių, kodėl toks persiuntimas atliktas, teismas tai laiko formaliu pažeidimu, nesudarančiu pagrindo konstatuoti neteisėtų Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų vertinant pareiškėjo prašymus pervesti kompensuojamą sumą. Teismo vertinimu, kadangi, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, prašymas dėl kompensacijos pervedimo su papildomais dokumentais turėtų būti pateiktas būtent teritorinėms ligonių kasoms, Sveikatos apsaugos ministerija, pagrįstai tokį pareiškėjo prašymą adresuotą jai persiuntė Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Taisyklių 33.1 punktas). Todėl, darytina išvada, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija tinkamai įvertino pareiškėjo 2018-03-03 skundo turinį ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, jog Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmuose vilkinimo atlikti veiksmus nenustatyta, todėl pagrindo įpareigoti atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus nėra.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-04-05 sprendimo Nr. 3R-147(AG-100/10-2018) naikinti nėra teisinio pagrindo, o nenustačius neteisėtų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiksmų, pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinę bei neturtinę žalą iš iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Todėl pareiškėjo skundas netenkintinas visa apimtimi (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.