- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-30
- Bylos Nr.
- e2S-396-856/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- M. I.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Algirdo namai“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Alpra LT“, OŪ Estateguru
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15079-1168/2025 pagal ieškovo M. I. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Algirdo namai“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Alpra LT“ ir OŪ Estateguru tagatisagent.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. I. 2025 m. kovo 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) ,,Algirdo namai“, UAB ,,Alpra LT“ ir OŪ Estateguru tagatisagent, prašydamas: 1) nustatyti ieškovo nuosavybės teisę į pastatui – administraciniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 18 d. nustatytais naujais kadastro duomenimis atžymėtą projektinį butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pirmame aukšte, preliminarioje sutartyje minimą indeksu (duomenys neskelbtini), bei automobilio stovėjimo vietą, kadastro duomenyse pateiktame rūsio plane, kuriame ji yra pažymėta indeksu 21, nuo šio turto įregistravimo nekilnojamojo turto registre momento; 2) pripažinti UAB „Alpra LT“ ir OŪ Estateguru tagatisagent sudarytus sutartinius maksimaliosios hipotekos sandorius: Hipotekos sandorį Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. lapkričio 11 d. Hipotekos sandorio pakeitimą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), niekiniais ir negaliojančiais; 3) priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. gegužės 4 d. tarp M. I. ir UAB “Algirdo namai” buvo sudaryta preliminari nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo preliminarioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, pasitelkdama kitus asmenis, rekonstruojant pastatą pagal statybos leidimą, būsimame daugiabučiame gyvenamajame name pastatyti ir įrengti: 2 kambarių butą, kurio paskirtis – gyvenamoji, kuriame bus atlikti nurodyti apdailos darbai bei įrengta Preliminariosios sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta įranga; požeminę automobilių stovėjimo vietą, kuri rūsio plane yra pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovas nurodė, kad Preliminariosios sutarties 4 dalimi nustatyta turto kaina yra 320 735 Eur, kurią ieškovas pilnai sumokėjo atsakovei UAB “Algirdo namai”. 2020 m. lapkričio 11 d. UAB „Alpra LT“ ir OŪ Estateguru tagatisagent sudarė sutartinės maksimaliosios hipotekos sandorį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „Alpra LT“ pagal prievolę - 2020 m. spalio 30 d. susitarimą dėl lygiagretaus įsipareigojimo Nr. (duomenys neskelbtini) (užtikrinimo susitarimas) pagal atitinkamu metu pakeistą, papildytą ir (arba) išdėstytą nauja redakcija užtikrinimo susitarimą - hipotekos objektais nustatė žemės sklypo nuomos teisę, pastatą bei turtinį kompleksą, kurį sudaro visos įkaito davėjui UAB „Algirdo namai“ priklausančios turtinės teisės į daugiabučio pastato ir su juo susijusių statinių statybos projektą bei kitus sprendinius, kurių pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016-03-03 yra išdavusi statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Ieškovas pažymėjo, kad jam kaip nekilnojamojo turto pirkėjui visiškai atsiskaičius su atsakove už įsigyjamą turtą, nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie esamą pastato ir turtinio komplekso suvaržymą hipoteka. Ši aplinkybė nebuvo atskleista ir nebuvo nurodyta Preliminariosios sutarties sudarymo metu pateiktuose dokumentuose ar pačioje Preliminarioje sutartyje. Ieškovas tikėdamasis, kad atsakovė įvykdys sutartines prievoles ir užbaigs turto statybos ir įrengimo darbus, 2023 m. sausio 20 d. sudarė su atsakove papildomą susitarimą prie Preliminariosios sutarties Nr. 1. Ieškovas sutiko pratęsti terminą prievolėms, nurodytoms Preliminariosios sutarties 3.1 – 3.1. 3. p. iki 2024 m. liepos mėnesio, vadovaujantis Preliminarios sutarties 3.3. punktu, numatančiu atsakovės pareigą suderinti su ieškovu abiem šalim tinkamą pagrindinės sutarties pasirašymo laiką, ne vėlesnį nei 30 kalendorinių dienų nuo 3.1. punkte nurodytos datos. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 1 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo M. I. ieškinį.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas pirmuoju pareikštu reikalavimu prašo pripažinti nuosavybės teisę į butą ir automobilių stovėjimo aikštelę, už kuriuos pilnai apmokėjo visą kainą pagal preliminariąją sutartį, iš viso 320 735 Eur.
7. Teismas vadovavosi kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, kuriais remiantis ginčas laikytinas turtiniu kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašo nustatyti nuosavybės teisę į nurodomus ieškinyje nekilnojamuosius daiktus, t. y. yra kilęs ginčas dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus. Teismas sprendė, kad tokio pobūdžio reikalavimai yra priskirtini prie turinių ir vadovaujantis CPK 85 straipsniu, kuriame reglamentuojamos ieškinio sumos apskaičiavimo taisyklės turtiniuose ginčuose. Minimo straipsnio 9 punkto nuostatoje numatyta, kad bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatytina pagal turto rinkos vertę. Vadinasi, ieškovui pareiškus reikalavimą nustatyti nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, pareikšto reikalavimo suma yra 320 735 Eur ir, vadovaujantis CPK 27 straipsnio 1 punktu, šio reikalavimo nagrinėjamas pirmąja instancija priskirtinas apygardos teismui.
9. Teismas nurodė, kad antruoju pareikštu reikalavimu ieškovas prašo sutartinius maksimaliosios hipotekos sandorius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, t. y. ieškovas siekia panaikinti suvaržymus turtui, į kurį prašo pripažinti jam nuosavybės teises, kad išvengti išieškojimo iš šio 320 735 Eur vertės turto 3 000 000 Eur vertės prievolei užtikrinti. Reikalavimas pripažinti negaliojančia turto įkeitimo (hipotekos) sutartį taip pat pripažintinas turtinio pobūdžio, nes turto įkeitimu yra suvaržomos nuosavybės teisės nepaisant to, kad įkeisto turto savininkui lieka nuosavybės teisės į įkeistą daiktą, sumažėja įkeisto daikto vertė, todėl įkeitimo teisė daro tiesioginę įtaką tiek daikto teisinei būklei, tiek ir įkeisto daikto vertei. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad įkeitimas yra turtinio pobūdžio priemonė, užtikrinanti prievolės įvykdymą, todėl reikalavimas pripažinti daikto įkeitimo sutartį negaliojančia yra turtinio pobūdžio ir yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2002). Kasacinis teismas hipotekos panaikinimą sieja su asmens turtinės padėties pagerėjimu, nes panaikinus hipoteką nelieka pagrindo vykdyti piniginę prievolę ir turtui panaikinami suvaržymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-378/2024).
10. Teismas sprendė, kad ieškovas ieškiniu reiškia du savarankiškus turtinius reikalavimus – dėl daiktinės teisės (nuosavybės teisės) nustatymo į nekilnojamuosius daiktus, kurio suma yra 320 735 Eur, ir hipotekos sandorių šio nekilnojamojo turto atžvilgiu pripažinimo niekiniais, kurio suma taip pat yra 320 735 Eur. Jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Šiuo atveju ieškovo pareikštų reikalavimų suma sudaro 641 470 Eur ir atsižvelgiant, kad ji viršija 100 000 Eur sumą, civilinė byla pagal ieškovo pareikštą ieškinį neteisminga apylinkės teismui kaip pirmosios instancijos teismui, todėl ieškovas su ieškiniu turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 29 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Ieškovas M. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11352-987/2025 ir perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Ieškovas nurodė, kad 2025 m. sausio 30 d. teikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl nuosavybės teisės į butą su priklausiniais pripažinimo ir hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu. 2025 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1610-866/2025 atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.
11.2. 2025 m. vasario 18 d. ieškovas M. I. pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui nekeisdamas ieškinio turinio ir reikalavimo, pridėdamas teiktus ieškinio priedus, įskaitant ir ieškinio vertimą į estų kalbą. 2025 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti M. I. ieškinį, pareikštą atsakovėms, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
11.3. 2025 m. vasario 18 d. ieškovas M. I. pakartotinai pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui, nekeisdamas ieškinio reikalavimo ir teiktų priedų, įskaitant ieškinio vertimą į estų kalbą. 2025 m. kovo 13 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1815-603/2025, kuria atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.
11.4. Apeliantas rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kurią pasisakant dėl bylos teismingumo neprivalomo procesinio bendrininkavimo atveju yra išaiškinta, kad savarankiškų, tarpusavyje nesusijusių reikalavimų aritmetinė sudėtis, atitinkanti CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą sumą, negali lemti bylos rūšinio teismingumo pirmąja instancija apygardos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2012). Kasacinės instancijos teismo taip pat yra išaiškinta, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
11.5. Apeliantas nurodė, kad neprašo priteisti kokio nors turto, o prašo pripažinti įgijus nuosavybę visiškai atsiskaičius už įsigyjamą turtą, atitinkamai formuluojant ir išvestinį reikalavimą dėl hipotekos sandorio panaikinimo. Taigi, patenkinus ieškinio reikalavimus, papildomo turto ieškovas neįgytų, o būtų modifikuojamas teisinis santykis. Todėl, apelianto vertinimu, reikalavimai laikytini neturtiniais. Tokios praktikos laikomasi ir horizontalioje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1556-863/2024). Atsižvelgdamas į tai ieškovas darė išvadą, kad ieškinys nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui.
11.6. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma ar nepagrįstai pasunkinama. Teismas turi pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą ir ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl ginčo esmės
13. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius, teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o būtent suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1375-370/2021).
15. Teismingumas yra laikomas viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija.
16. CPK IV skyriaus normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Remiantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. CPK 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme.
17. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 kt.). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi, ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas siekia pripažinti jam nuosavybės teisę į turtą pagal jo su atsakove UAB „Algirdo namai“ sudarytą preliminariąją sutartį bei pripažinti UAB „Alpra LT“ ir OŪ Estateguru tagatisagent sudarytus sutartinius maksimaliosios hipotekos sandorius: Hipotekos sandorį Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. lapkričio 11 d. Hipotekos sandorio pakeitimą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), niekiniais ir negaliojančiais. Apeliantas nurodė, kad yra sumokėjęs atsakovei UAB „Algirdo namai“ preliminarioje sutartyje sutartą kainą, tačiau ieškovas šiuo atveju negali įregistruoti nei nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, nei paties turto. Taigi, darytina išvada, kad iš esmės pagal pareikštų reikalavimų turinį ir jų galimo tenkinimo padarinius apeliantas jais siekia turtinės naudos – nuosavybės teisių pripažinimo į turtą. Nors apeliantas ir neprašo konkretaus turto priteisimo, tačiau, kaip minėta, ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie keičia asmens turtinę padėtį. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas prašo nustatyti nuosavybės teisę į nurodomus ieškinyje nekilnojamuosius daiktus, t. y. yra kilęs ginčas dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus. Be to, pirmosios instancijos teismo išvados neprieštarauja kasacinės instancijos teismo išaiškinimams, pagal kuriuos „turtinis ginčas“ aiškinamas kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu, t. y. kai pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė.
19. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas antruoju ieškinio reikalavimu prašo pripažinti UAB „Alpra LT“ ir OŪ Estateguru tagatisagent sudarytus sutartinius maksimaliosios hipotekos sandorius: Hipotekos sandorį Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. lapkričio 11 d. Hipotekos sandorio pakeitimą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), niekiniais ir negaliojančiais. Pripažinus, kad ieškovo reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo pagal ieškovo su atsakove UAB „Algirdo namai“ sudarytą preliminariąją sutartį yra teismingas apygardos teismui, remiantis CPK 33 straipsnio 4 dalimi, reikalavimas dėl minėtų hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais taip pat nagrinėtinas apygardos teisme.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto reiškiami reikalavimai yra turtiniai, o iš pareikšto ieškinio reikalavimų matyti, jog ieškinio suma viršija CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtintą 100 000 Eur sumą, todėl pareikštas ieškinys yra teismingas apygardos teismui. Atsižvelgiant į ginčijamo nekilnojamojo daikto buvimo vietą, apelianto ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 31 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.