Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-657-123/2016, pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo S. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 89 141,88 Eur skolą pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis). Ieškinyje nurodė, kad AB SEB bankas, S. M. ir A. M. 2006 m. rugpjūčio 25 d. sudarė Kredito sutartį, pagal kurią buvo suteiktas 640 000 Lt kreditas S. M. ir A. M.. Pagrindiniu kredito gavėju kredito sutartyje nurodytas S. M., o atsakovė kredito sutarties specialiosios dalies 13 punkte parašu patvirtino, kad susipažino su visomis sutarties sąlygomis, jas suprato ir išreiškė tikrąją sutuoktinių valią. 2006 m. rugsėjo 26 d. sudarytas sutartinės hipotekos sandoris (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindu ieškovo naudai įkeistas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini). 2007 m. rugpjūčio 29 d. sudarytas kredito sutarties pakeitimas Nr. 1, kuriuo pakeistos kredito sutarties specialiosios dalies 3, 4. ir 7.2. punktų sąlygos, papildomai suteikta 58 068,64 Eur kredito dalis, skirta remonto darbams. Kredito suma iš viso sudarė 243 585,17 Eur. Kadangi kredito gavėjas ir atsakovė savo prievolių ieškovui tinkamai nevykdė, ieškovas kredito sutartį nutraukė ir inicijavo priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1795-144/2012 išdavė vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš kredito gavėjo ieškovo naudai, priverstinai parduodant kredito gavėjui ir atsakovei priklausantį įkeistą turtą iš varžytynių. Kredito gavėjo ir atsakovės skola pagal išduotą vykdomąjį dokumentą ieškovui buvo: 214 947,57 Eur skola, 5 proc. procesinių palūkanos už negrąžintą kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei 139,00 Lt (40,26 Eur) žyminis mokestis. 2014 m. spalio 13 d. atsakovės ir trečiojo asmens įkeistas turtas buvo parduotas iš varžytynių už 131 777,11 Eur. Atskaičius antstolio vykdymo išlaidas, bankui buvo padengta 125 845,95 Eur skolos dalis. Ieškinio pateikimo dieną likusi skola pagal Kredito sutartį yra 89 101,62 Eur ir 40,26 Eur žyminis mokestis. Realizavus įkeistą turtą, skola pagal Kredito sutartį nebuvo visiškai padengta, todėl ieškovas įgijo teisę tęsti išieškojimą iš kito skolininko turto turimo vykdomojo dokumento pagrindu. Vykdomasis dokumentas išduotas tik vienam iš solidariųjų skolininkų – S. M.. A. M., kaip S. M. sutuoktinė, yra solidariai atsakinga už prievoles pagal kredito sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui AB SEB bankui iš atsakovės A. M., kaip S. M. solidarios bendraskolės, 89 101,62 Eur skolą pagal 2006 m. rugpjūčio 25 d. Kredito sutartį, 5 procentus metines palūkanas už priteistą 89 101,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki visiško skolos grąžinimo ir 40,26 Eur žyminio mokesčio.Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad iš pateiktų byloje rašytinių įrodymų matyti, kad AB SEB bankas S. M. suteikė 185 356,81 Eur (640 000 Lt) kreditą, vėliau papildomai buvo suteikta 58 068,64 Eur kredito dalis, skirta remonto darbams, todėl kredito suma iš viso sudaro 243 585,17 Eur. Kredito gavėjas savo prievolės tinkamai nevykdė, todėl Kredito sutartis buvo nutraukta ir skola išieškoma iš įkeisto turto. Likusi nepadengta kredito suma sudaro 89 101,62 Eur. Trečiojo asmens S. M. sutuoktinė A. M. Kredito sutarties specialiosios dalies 13 punktu pasirašytinai patvirtino, kad susipažino su visomis sutarties sąlygomis, jas suprato ir taip išreiškė tikrąją sutuoktinių valią. Taip pat trečiojo asmens S. M. sutuoktinė A. M. Kredito sutarties specialiosios dalies 13 punkte pasirašytinai patvirtino, kad susipažino su visomis sutarties sąlygomis ir jas suprato.Taip pat pirmosios instancijos teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė, kad atsakovė pasirašė Kredito sutartyje sutikimą / patvirtinimą su prisiimamomis prievolėmis pagal Kredito sutartį. Kaip patvirtinimą sutikimo sudarė hipotekos sandorį ir atliko eilę veiksmų. Susitarimas dėl solidariosios turtinės prievolės atsiradimo gali būti išreiškiamas tiek raštu, tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Kredito sutartyje pagrindiniu kredito gavėju yra nurodytas trečiasis asmuo S. M.. Kredito sutartį pasirašė ir kredito gavėjo sutuoktinė – atsakovė, kuri Kredito sutarties specialiosios dalies 13 punkte nurodė, kad sutinka su visomis sutarties sąlygomis ir kad jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią. Kreditas suteiktas šeimos poreikių tenkinimui: bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto pirkimui, remontui. Kadangi atsakovė sutiko, kad sutuoktinis sudarytų Kredito sutartį su banku bei patvirtino, kad kreditas bus naudojamas šeimos poreikiams ir išreiškia tikrąją sutuoktinių valią, abu sutuoktiniai yra solidariai atsakingi ieškovui pagal Kredito sutartį. Kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Kadangi Kredito sutartis buvo užtikrinta nekilnojamojo daikto, priklausančio atsakovui ir kredito gavėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, hipoteka, bankas pirmiausia ir pradėjo išieškojimo iš įkeisto daikto procedūrą. Realizavus įkeistą turtą liko nepadengti skoliniai įsipareigojimai ieškovui. Todėl pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovas turi reikalavimo teisę ir į atsakovę, kaip į solidarią skolininkę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė A. M. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius apeliacinio skundo argumentus:Su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovė nesutinka, kadangi pinigų iš AB SEB banko nesiskolino. Hipotekos lakšte yra nurodytas tik vienas skolininkas, t. y. S. M. ir detalizuotas visas įkeistas turtas, o hipotekos lakšto pabaigoje yra atsakovės, kaip turto bendrasavininkės parašas, kuris patvirtina, kad yra įkeičiamas turtas. 2006 m. rugsėjo 18 d. notarė patvirtino AB SEB banko ir S. M. hipotekos lakštą, kas ir kodėl ant hipotekos lakšto užrašė atsakovės vardą ir pavardę atsakovei nėra žinoma. Kredito suteikimo metu atsakovei buvo išaiškinta, kad jei trečiasis asmuo S. M. nevykdys įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, tai skola bankui bus išieškota iš įkeisto atsakovės ir trečiojo asmens, kaip sutuoktinių turto, todėl atsakovė nebuvo laiduotoja už visą skolą. Įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), antstolio Aleksandro Selezniovo parduotas varžytynėse, o 2015 m. vasario 9 d. priimtas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas ir pinigai gauti už parduotą turtą buvo paskirstyti kreditoriams. Priežastys, kodėl iš bankui įkeisto turto gauti pinigai buvo paskirstyti tarp kitų kreditorių, atsakovei nėra žinoma. Atsakovė negavo iš pirmosios instancijos teismo visų ieškinio priedų. Be to, atsakovė nebuvo informuota apie teismo posėdį. Šiuo metu Kretingos rajono apylinkės teisme užvesta atsakovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byla, todėl atsakovė pirmosios instancijos teismo prašė stabdyti šią bylą. Jokių pranešimų apie priimtą procesinį sprendimą atsakovė negavo.Nebuvo tinkamo ieškovo dalyvavimo bylos nagrinėjimo procese, teismui pateiktas 2015 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro įgaliojimas Nr. 32, kuriame išvardyti konkretūs asmenys, kurie gali atstovauti AB SEB bankui. Tame sąraše nėra A. K., kuris 2013 m. vasario 18 d. pasirašė susitarimą dėl teisinės pagalbos su advokato padėjėja S. S., kuriai leidžia dalyvauti praktikos vadovas advokatas R. K.. S. S. advokato R. K. padėjėja buvo nuo 2011 m. birželio 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d., o nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. S. S. dirba padėjėja advokatų kontoroje „Miškinis ir partneriai”, todėl, apeliantės vertinimu, ant sutarties turėjo būti dabartinio jos praktikos vadovo sutikimas atstovauti teisme. Ieškovas AB SEB bankas atsiliepime prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus:Tarp AB SEB banko, atsakovės ir trečiojo asmens susiklostė sutartiniai santykiai Kredito sutarties pagrindu. Pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytas hipotekos lakštas / sandoris (hipotekos identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)), kurį pasirašė ir apeliantė. Tai visiškai paneigia apeliantės nurodytas aplinkybes, kad ji sandorio su banku nesudarė. Hipotekos sandoris ir jo pakeitimas pasirašytas apeliantės net du kartus. Kredito sutartis sudaryta atsakovės ir trečiojo asmens santuokos metu. Su atsakovės raštišku sutikimu ir patvirtinimu kreditas paimtas turto pirkimui ir remontui, t. y. šeimos interesais, todėl atsakovė solidariai atsakinga už prievolių, kylančių iš Kredito sutarties įvykdymą. Kaip sutikimo patvirtinimas buvo sudarytas hipotekos sandoris. Pažymėtina ir tai, kad sandorį vienas sutuoktinis sudarė esant kito sutuoktinio sutikimui. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalį, jei skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Pareikalavus prievolės įvykdymo iš vieno skolininko, t. y. iš trečiojo asmens, kreditorius turi teisę reikalauti tos pačios prievolės įvykdymo ir iš kito solidaraus skolininko – šiuo atveju apeliantės. Kadangi trečiasis asmuo prievolės nevykdo, kreditorius pasinaudoja teise reikalauti iš solidariųjų bendraskolių bendrai įvykdyti prievolę (šiuo atveju prievolės neįvykdytą dalį). Kreditas pagal nutrauktą Kredito sutartį suteiktas abiems sutuoktiniams bendro turto įsigijimui, todėl prievolė pagal Kredito sutartį yra solidari abiejų sutuoktinių prievolė ir abu sutuoktiniai yra įsipareigoję bankui iki to momento, kol bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str. 6 p.), neatsižvelgiant į hipoteka įkeisto turto realizavimą iš varžytynių. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apie teismo posėdį atsakovei nebuvo pranešta. Byloje buvo paskirtas vienas parengiamasis ir trys teismo posėdžiai. Net neanalizuojant pasyvaus atsakovės elgesio procese (pranešimų įteikimo viešo paskelbimo būdu ir kt.), apie kurį atsakovei buvo puikiai žinoma, pažymėtina, kad paskutinio teismo posėdžio metu 2016 m. vasario 3 d. teisme buvo gautas atsakovės prašymas bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant, todėl visiškai nesuprantami atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovei nebuvo žinoma apie bylos nagrinėjimą. Atsakovės prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo buvo išnagrinėtas teismo posėdyje ir protokoline nutartimi atsakovės prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo atmestas. AB SEB banko atstovas byloje buvo tinkamas, kadangi ieškinys buvo pateiktas tuo laikotarpiu, kai advokato R. K. padėjėja buvo S. S. ir atstovavimo sutartyje yra tuometinio vadovo sutikimas. Bylos nagrinėjimo metu atstovė turėjo naujojo vadovo pasirašytą atstovavimo sutartį ir teismui nekilo abejonių dėl tinkamo atstovavimo. Įgaliojimas byloje teiktas dėl banko darbuotojo, pasirašiusio ieškinį, ir jame banko filialo valdytojo / vadovo net neturi būti, nes jo atstovavimas bankui įforminamas kitokio pobūdžio dokumentais (filialo vadovo paskyrimo). Asmens, sudarančio atstovavimo, teisinių paslaugų sutartį asmens tinkamumams atstovauti juridinį asmenį yra kliento ir advokato kompetencijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad apie bylos nagrinėjimą jai nebuvo pranešta. Su šiais apeliantės apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apie įvyksiantį 2015 m. lapkričio 2 d. parengiamąjį teismo posėdį atsakovė buvo informuota teismo šaukimu, jį įteikiant atsakovei pasirašytinai CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Parengiamajame teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimą iš esmės, kuris įvyko 2015 m. gruodžio 14 d., atsakovei pranešta teismo pranešimu. 2015 m. gruodžio 10 d. atsakovė A. M. ir trečiasis asmuo S. M. pateikė prašymą nagrinėti bylą atsakovei ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Apie bylos nagrinėjimą, įvyksiantį 2016 m. vasario 3 d. 14 val. atsakovė informuota viešo paskelbimo būdu CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą apie įvyksiantį teismo posėdį teismų puslapyje http://pranesimai.teismai.lt/teismu_pranesimai/#197148. 2016 m. vasario 3 d. atsakovė A. M. pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad apie bylos nagrinėjimą atsakovei buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, atsakovei apie teismo posėdžius buvo žinoma, taip pat žinoma apie civilinės bylos nagrinėjimą apskritai (atsakovė teikė prašymus dėl ieškinio priedų ir civilinės bylos sustabdymo), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Dėl ieškovo atstovavimo

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovui pirmosios instancijos teisme atstovavusi atstovė advokato padėjėja S. S. neturėjo teisės ieškovo atstovauti. CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmenims teisė vesti bylas teisme patiems arba per atstovus. Kartu su ieškiniu ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė 2013 m. vasario 18 d. susitarimą dėl teisinės pagalbos, kurį sudarė advokato padėjėja S. S. ir AB SEB bankas, o atstovauti ieškovei leidimą advokato padėjėjai S. S. pasirašė advokato padėjėjos praktikos vadovas advokatas R. K.. Atsakovė nepateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti, kad ieškovei pirmosios instancijos teisme atstovavo netinkamas atstovas. Bylos nagrinėjimo metu advokato padėjėjos pasikeitęs praktikos vadovas taip pat buvo davęs sutikimą atstovauti bankui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais atsakovės argumentus, kad advokato padėjėja S. S. negalėjo atstovauti AB SEB bankui pirmosios instancijos teisme.

Dėl civilinės bylos sustabdymo

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, kuriame nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teisme nagrinėjama atsakovės A. M. ir trečiojo asmens S. M. santuokos nutraukimo byla, kurioje sprendžiami su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tačiau apie atsakovės prašymo išnagrinėjimo rezultatą atsakovė duomenų iš pirmosios instancijos teismo negavo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo buvo išnagrinėtas 2015 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio metu pirmojoje instancijoje. Teismo protokoline nutartimi nutarta atsakovės prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti, todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jos prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo laikytini nepagrįstais.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Ieškovė ieškinyje tvirtina, kad ji su banku kredito sutarties su AB SEB banku nesudarė ir jokių lėšų iš banko nesiskolino, o ant hipotekos lakšto yra atsakovės parašas, kaip bendraturtės, kuriuo ji patvirtino, kad yra įkeičiamas turtas. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. atsakovas S. M. sudarė Kredito sutartį, kurią patvirtino kredito gavėjo sutuoktinė atsakovė A. M. (Kredito sutarties 13 p.) (1 t., e. b. l. 13–15). 2007 m. rugpjūčio 29 d. atsakovas S. M. sudarė su AB SEB banku susitarimą pakeisti 2006 m. rugpjūčio 25 d. Kredito sutarties sąlygas Nr. 1., kurį taip pat pasirašė atsakovė A. M. (1 t., e. b. l. 22–23). AB SEB banko reikalavimams užtikrinti įkeistas atsakovei A. M. ir trečiajam asmeniui S. M. priklausantis nekilnojamasis turtas, ant hipotekos lakštų taip pat yra atsakovės A. M. parašas, kuriais atsakovė sutiko, kad jai ir jos sutuoktiniui priklausantis turtas būtų įkeistas AB SEB banko reikalavimams užtikrinti (1 t., e. b. l. 7–11). Nors AB SEB bankas 2006 m. rugpjūčio 25 d. sudarė Kredito sutartį ir 2006 m. rugpjūčio 25 d. susitarimą pakeisti Kredito sutarties sąlygas Nr. 1. su trečiuoju asmeniu S. M., tačiau Kredito sutartį ir susitarimą pasirašė ir apeliantė kaip sutuoktinė, užtikrinant kredito grąžinimą bendro turto hipoteka – Hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), įkeičiant atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausantį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas atsakovę A. M. pripažįsta kaip trečiojo asmens S. M. solidarią bendraskolę, privalančią grąžinti likusią skolą.

Dėl atsakovės pareigos atsakyti ieškovui pagal Kredito sutartį

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino solidarią civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad S. M. ir atsakovė, siekdami gauti kreditą būstui pirkti ir remonto darbams atlikti, veikė bendrai, sutartį pasirašė abu, kreditą gavo ir jį panaudojo bendram tikslui – įsigijo namą su priklausiniais, žemės sklypu, kitas skolintas lėšas panaudojo būsto remontui. Apeliantei pagrįstai pripažintas solidarios skolininkės statusas (CK 6.6 str. 1, 3 d.) ir pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį ieškovė turi teisę skolos solidariai reikalauti ir iš atsakovės.CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jei prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Kredito sutartį pasirašė ir kredito gavėjo sutuoktinė – atsakovė, kuri Kredito sutarties specialiosios dalies 13 punkte nurodė, kad sutinka su visomis sutarties sąlygomis ir kad jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią. Kreditas suteiktas šeimos poreikių tenkinimui: bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto pirkimui, remontui. Kadangi atsakovė sutiko, kad sutuoktinis sudarytų Kredito sutartį su banku bei patvirtino, kad kreditas bus naudojamas šeimos poreikiams ir išreiškė tikrąją sutuoktinių valią, abu sutuoktiniai yra solidariai atsakingi ieškovui pagal Kredito sutartį. Atsakovė nuosekliai laikosi pozicijos, kad ji nebuvo kredito gavėja pagal ginčo Kredito sutartį, tačiau ši apeliantės pozicija į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visete vertintina kaip nepagrįsta (CPK 185 str.). Svarbia aplinkybe laikytina tai, kad kredito gavėjai S. M. ir atsakovė A. M. Kredito sutartį pasirašė abu. Suteiktas kreditas buvo tikslinis – gyvenamajam būstui, esančiam Uosių g. 3, Klaipėdoje, pirkti (Kredito sutarties 2 p.), kurį atsakovė ir trečiasis asmuo įsigijo būdami santuokoje bei remontui. Kreditas užtikrintas hipotekos sandoriu. Remiantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).Kredito gavėjų prievolės pagal Kredito sutartį yra solidarios, todėl bankas turi teisę reikalauti, kad prievoles įvykdytų tiek visi ar keli kredito gavėjai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Atsakovė raštu patvirtinusi, kad jai žinomos kredito suteikimo – grąžinimo sąlygos bei hipotekos sandorio esmė, neįrodė, kad sutikimą davė tik ribotai atsakomybei – įkeistu turtu. Tai įvirtinta ir Kredito sutartyje (Bendrosios dalies 2.1 p.), kadangi atsakovė ir trečiasis asmuo S. M. yra solidarieji skolininkai, ieškovas pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalies nuostatas turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės pagal Kredito sutartį dalį įvykdytų atsakovė. Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-332 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.