- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-10
- Bylos Nr.
- e2YT-4422-892/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00944-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama : 1) pareiškėjai atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti jo nepilnamečių vaikų D. M. ir G. M. vardu ir nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą J. M., (duomenys neskelbtini), palikimui priimti; 2) išduoti pareiškėjai R. K. teismo leidimą priimti nepilnamečių vaikų D. M. ir G. M. vardu palikimą, atsiradusį po J. M., mirusio 2017 m. birželio 21 d., mirties pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.
Pareiškime nurodė, kad J. M., kuris yra pareiškėjos nepilnamečių vaikų D. M. ir G. M. tėvas, mirė (duomenys neskelbtini) Po J. M. mirties pareiškėjas R. K. į notarą dėl palikimo bylos užvedimo nesikreipė, kadangi buvo įsitikinusi, jog J. M. nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi. Pareiškėjai 2019 m. vasario 28 d. paskambino iš Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro ir informavo, apie palikimą, likusį po vyro J. M. mirties, jai buvo paaiškinta palikimo priėmimo tvarka. VMI prie LR FM 219 m. vasario 22 d. rašte nurodė, kad palikėjo J. M. palikimą sudaro 1886,08 Eur piniginių lėšų likutis UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje, kito turto nenustatyta. VMI prie FM duomenimis, J. M. atžvilgiu antstolių kontoroje yra užvesta vykdomoji byla, reikalavimų suma nenustatyta. Po J. M. mirties iki šiol paveldėjimo byla nėra užvesta. Pažymėjo, kad pareiškėja žinojo, jog J. M. jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturėjo. Kadangi pareiškėja nėra teisininkė, ji per klaidą ir nežinojimą, manė, kad paveldimą turtą po palikėjo mirties sudaro tik materialus turtas, apie minėtą turtą R. K. nežinojo nei J. M. esant gyvam, nei po jo mirties, todėl po palikėjo mirties įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atsiliepime į pareiškimą prašė teismo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, skyrius neturi duomenų, kad pareiškėja netinkamai vykdytų motinos pareigas vaikų atžvilgiu, todėl neprieštarauja pateiktam pareiškimui.
4. Teismo posėdyje pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais pagrindais. Papildomai nurodė, kad pareiškėjos ir palikėjo santuoka buvo nutraukta 2016 metais. Pareiškėja žinojo, kad palikėjas turto neturi, todėl dėl leidimo dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu laiku į teismą nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečių vaikų D. M. ir G. M. tėvas J. M.. Palikėjas J. M. mirė būdamas išsituokęs su pareiškėja R. K.. Palikėjas nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto neturėjo, tačiau po palikėjo mirties liko paveldimas turtas – 1886,08 Eur piniginių lėšų likutis UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje. VMI prie FM 2019 m .vasario 22 d. raštu Nr. (28.3 E) RNA-4718 informavo Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, kad po J. M. mirties, yra inicijuota palikimo priėmimo valstybės vardu byla. Pagal pateiktą informaciją į palikimą pretenduoja mirusiojo nepilnamečiai vaikai D. M. ir G. M.. Rašte dėl J. M. paveldėjimo teisių įgyvendinimo taip pat nurodyta, kad VMI prie FM duomenimis, J. M. atžvilgiu antstolių kontoroje yra užvesta vykdomoji byla, reikalavimų suma nenustatyta.
6. Bylos duomenimis, po palikėjo J. M. mirties palikėjo vaikai per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė R. K. apie esantį palikėjo J. M. palikimą buvo informuota 2019 m. vasario 28 d. pokalbio telefonu metu, paaiškina palikimo priėmimo tvarka.
7. Nepilnamečiai vaikai yra palikėjo pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėja R. K. yra nepilnamečių įpėdinių D. M. ir G. M. atstovė pagal įstatymą (LR CK 3.157 str.).
Dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo.
8. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.
9. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).
10. Teismas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus dėl palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių konstatuoja, kad nurodytos priežastys nors yra subjektyvaus pobūdžio, bet pripažintinos pateisinamomis: pareiškėja nežinojo apie palikėjo turimą turtą, t.y. pinigines lėšas UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje, apie esantį palikimą bei palikimo priėmimo tvarką sužinojo tik 2019 m. vasario 28 d., todėl nustatytu 3 mėnesių terminu nesikreipė dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu. Ginčo ir suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl mirusiojo J. M. palikimo priėmimo nėra.
11. Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečių vaikų interesais, laiko, jog pareiškėja, esanti nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė, įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinę vaiko teisių gynybą, terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo
12. Sprendžiant klausimą, ar išduoti teismo leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3. 188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismas privalo atsižvelgti į CK 5. 52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, todėl pareiškėjas prašyme turi nurodyti, kokie civilinių teisių objektai yra paveldimi (CK 5. 2 straipsnio 2 dalis), taip pat pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 41 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles, apibendrinimo apžvalga).
13. Pažymėtina, kad teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko teises, turėtų būti aktyvus (CPK 443 straipsnio 8 dalis, 582 straipsnio 4 dalis) ir, nustatęs, kad palikimas yra apsunkintas kreditorių reikalavimais, privalo svarstyti, ar palikimo priėmimas neturėtų būti atliekamas palikimo priėmimo pagal apyrašą būdu (CK 5.53 straipsnis).
14. Byloje nustatyta, kad palikėjo turtą sudaro 1886,08 Eur piniginių lėšų likutis UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje bei skoliniai įsipareigojimai (antstolių kontoroje užvesta vykdomoji byla, reikalavimų suma nenustatyta). Byloje yra duomenys, kad palikėjo vardu yra vykdomi išieškojimai. Teismo posėdyje pasiteiravus dėl būtinumo išreikalauti duomenis apie tikslų palikėjo kreditorinių įsipareigojimų dydį tiek pareiškėja, tiek jos atstovė nurodė, kad atlikti tokius veiksmus nėra būtina, nes palikėjas negalėjo turėti didelių įsipareigojimų, palikimas bus priimamas pagal apyrašą. Teismas, patikrinęs Liteko duomenis nustatė, kad palikėjo atžvilgiu buvo nagrinėjama tik civilinė byla Nr.e2-2122-892/2016 dėl santuokos nutraukimo, joje išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo iš palikėjo nepilnamečiams vaikams; palikėjo vardu areštų neįregistruota.
15. Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, teismas išduoda leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo mirties nepilnamečių vaikų G. M. ir D. M. vardu pagal turo apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis, CPK 582 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 290, 291, 443, 578, 582 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą nepilnamečių vaikų D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. M., a.k. (duomenys nekelbtini) vardu priimti palikimą po J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties.
Nustatyti pareiškėjai R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos palikimui priimti.
Leisti pareiškėjai R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) savo nepilnamečių vaikų D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą pagal turto apyrašą.
Nurodyti pareiškėjai, kad ji privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl vykdomojo pavedimo dėl turto apyrašo sudarymo ir notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui, jam pateikti visus duomenis, reikalingus turto apyrašui sudaryti.
Išaiškinti pareiškėjai, kad jei po palikimo apyrašo sudarymo pareiškėja sužinos apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo nedelsiant kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.