Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. M.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui J. M., institucija teikianti išvadą – Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Su nepilnamečiais vaikais ją sieja artimas motinos ir vaikų ryšys. Nuo vaikų gimimo siekia, kad sūnus ir dukra gautų geras buities, ugdymo bei laisvalaikio sąlygas. Vaikams skiria tikrai pakankamai dėmesio: prižiūri juos ir rūpinasi aktualiais jų poreikiais. Nori, kad teismas nepilnamečių vaikų – D. M. ir G. M. gyvenamąją vietą nustatytų su ja, motina R. M.. Patvirtina, kad supranta tėvo svarbą kiekvieno vaiko gyvenime, todėl įsipareigoja netrukdyti J. M. bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir netgi skatinti skyriumi gyvenančio tėvo bendravimą su vaikais.

Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti jo poreikius ir interesus. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ir kt. Visaverčiam vaikų maitinimui vidutiniškai per mėnesį išleidžiama apie 200,00 Eur. Vaikų poreikius sveikatai sudaro ne tik medikamentai ligoms gydyti, tačiau ir preparatai ligų prevencijai – homeopatiniai preparatai, vitaminai ir pan. Šiems poreikiams patenkinti per mėnesį vaikams yra skiriama apie 30,00 Eur. Rūbai ir avalynė augantiems vaikams nemažai kainuoja, praktiškai tiek, kiek ir suaugusiam žmogui, o vaikai rūbus greitai išauga. Atsižvelgiant į nurodytus poreikius vaikams vidutiniškai mėnesiui skiriama apie 130,00 Eur. Higienos priemonėms per mėnesį vidutiniškai skiriama 20,00 Eur (vonios putos, plaukų plovimo priemonės, dantų pasta, ausų krapštukai ir kt.). Išlaidas, susijusias su vaikų teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto šildymui ir kitos išlaidos, tenkančios vaiko daliai. Per mėnesį šių išlaidų dalis, tenkanti vaikams, sudaro vidutiniškai apie 60,00 Eur. Išlaidos lavinimuisi priklauso nuo vaikų amžiaus, kintančių poreikių bei kainų, todėl jas įvertinti gana sudėtinga. Vaikų išlaidos mėnesiui sudaro apie 20,00 Eur. Taip pat neretai tenka mokėti papildomai mokyklos įvairiems fondams, renginiams ir panašiai. Papildomos išlaidos per mėnesį sudaro apie 10,00 Eur. Su vaikais dažnai pramogauja gamtoje ir įvairiuose parkuose, vyksta į keliones ir pan. Vaikų laisvalaikio išlaidos per mėnesį sudaro apie 60,00 Eur. Ji dirba UAB „Aibė“ tinklui priklausančioje parduotuvėje kasininke puse etato. Per mėnesį jos gaunamos pajamos sudaro apie 140,00 Eur. Išlaikyti nepilnamečius vaikus jai padeda tėvai. Artimiausiu metu planuoja įsidarbinti viešbutyje kambarine. Numatomas atlyginimas apie 400,00 Eurų per mėnesį. A. J. M. iki šiol dirbo UAB „Glastika“. Duomenų apie jo gaunamas neturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, šiuo konkrečiu atveju atsakovui, kaip ir jai, ieškovei, tenkanti nepilnamečių vaikų išlaikymo dalis sudarytų lygiai tiek pat, t. y. po 50 procentų lėšų, reikalingų vaikų išlaikymui. Iš atsakovo turėtų būti priteista po 170,00 Eur dydžio suma kiekvienam vaikui, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki kiekvieno vaiko pilnametystės.

Santuokos metu iki gyvenimo skyriumi pradžios (iki 2016 m. sausio pabaigos) jie, sutuoktiniai, neįgijo jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto. Ji įsipareigojimų kreditoriams neturi. Apie atsakovo įsiskolinimus kreditoriams neturi jokių duomenų. Yra darbinga, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti iki santuokos turėtą pavardę „Kostereva“.

Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Nemėžio seniūnijos socialinio darbo organizatorė pabendravo su proceso šalimis ir patikrino šeimos buitines gyvenimo sąlygas. Ieškovė su dviem vaikais gyvena dviejų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai. Moteris su vaikais užima atskirą kambarį. Atsakovas gyvena savo motinos būste, kuriame turi atskirą kambarį. Atsakovas nedirba, registruotas darbo biržoje. Bendravimo metu su atsakovu buvo pastebėta, kad šiuo metu piktnaudžiauja alkoholiu. Atsakovas sakė, kad šiuo metu nebendrauja su vaikais, net nežino, kur jų ieškoti. Vaikai sakė, kad nori gyventi su mama. Ieškovė tinkamai rūpinasi savo vaikais, jokios neigiamos informacijos apie ieškovę skyrius neturi. Mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Palaiko ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 170 Eur.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas jam buvo įteikti, todėl laikytina, kad apie bylą yra žinoma ir byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad ieškinį palaiko, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė tinkamai prižiūri vaikus, abu vaikai išreiškė norą gyventi su motina. Tėvas piktnaudžiauja alkoholiu. Reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios nustatymo su motina yra pagrįstas. 170,00 Eur išlaikymas vienam vaikui yra net mažiau nei nurodyta kasacinio teismo praktikoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės R. M. ir atsakovo J. M. sudaryta santuoka įregistruota 2004 m. gruodžio 31 d. Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris 357. Santuokos metu šalims gimė sūnus D. M. ir dukra G. M. kurie yra nepilnamečiai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, dėl tarpusavio išlaikymo

Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d. nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.26 str. nurodytas sutuoktinių tarpusavio elgesio principas – sutuoktinių lygiateisiškumas, reiškia, kad sutuoktiniai turi ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas ir atsakomybę už visą šeimą jos aprūpinimą. CK 3.60 str. 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos A. T. 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pripažinti kito sutuoktinio kaltei užtenka bent vienos iš nurodytų sąlygų. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas negyvena kaip sutuoktiniai jau apie devynis mėnesius. Ieškovė santuokos išsaugoti nesiekia, ieškinyje nurodo, jog šeima faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nesugebėjimo sugyventi kartu, nuolat kylančių konfliktų. Bylos duomenimis atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu (b. l. 12-14). Atsižvelgiant į šias, bei nagrinėjant bylą nustatytas aplinkybes, t. y. tai, jog šalys nesugebėjo darniai gyventi, nesutardavo, pykdavosi etc., pripažintina, jog šalių santuoka faktiškai iširo ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovui lieka pavardė M.kulevič, o atsakovei, jos prašymu, paliktina iki santuokos turėta pavardė – Kostereva (CK 3.69 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė išlaikymo nereikalauja, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų D. M. ir G. M.. Šiam reikalavimui prieštaravimų byloje nepareikšta. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovės reikalavimą, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, jog šiuo metu nepilnamečiai šalių vaikai gyvena su ieškove (šiuo metu ieškovė kartu su vaikais gyvena ieškovės motinai priklausančiame bute) ir yra jos tinkamai prižiūrimi, ieškovė dirba, iš esmės turi galimybes užtikrinti tinkamas sąlygas vaikų gyvenimui, vystymuisi ir auklėjimui. Sūnus sakė, kad nenorėtų gyventi su tėvu dėl jo pastovaus rėkimo, dukra išreiškė norą gyventi su motina (b. l. 10-14). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas, daro išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka vaikų interesus ir poreikius, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 170 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas reiškia, kad teismas priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. (duomenys neskelbtini) str. 3 d. numato, jog šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga yra 380,00 Eur.

Atsakovas šiuo metu nedirba (b. l. 1 – 2). Ieškovė dirba kambarine, teismo posėdžio metu nurodė, kad jos pajamos yra apie 400 Eur. Atsakovė su nepilnamečiais vaikais, minėta, gyvena atsakovės motinai priklausančiame bute.

Mažametė G. M., gim. 2011-04-11, yra lanko Nemėžio vaikų darželį, o mažametis D. M., gim. 2005-06-30, šiuo metu yra 11 metų amžiaus, mokėsi Nemėžio Šv. R. K. gimnazijoje, 4 klasėje. Tokio amžiaus vaikų poreikiai yra pakankamai nemaži, be to, vaikams augant jų poreikiai tik didėja. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad vieno vaikui išlaikymui per mėnesį išleidžiama apie 300,00 Eur. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad išlaikymo vaikui suma kiekvieną mėnesį gali skirtis, vieną mėnesį gali būti išleidžiama 300 Eur, kitą mėnesį ženkliai didesnė suma. Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas palaikė ieškovės prašymą, be to nurodė, kad 170,00 Eur išlaikymas vienam vaikui yra net mažiau nei nurodyta kasacinio teismo praktikoje.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į ieškinyje nurodytas aplinkybes, Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovo poziciją, į tai, kad atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau yra jaunas, duomenų, kad negalėtų dirbti ir išlaikyti vaikus nėra, į šiuo metu patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį, įvertinus, jog specialių poreikių vaikams nenustatyta, į vaikų amžių bei pateiktus įrodymus, pripažintina, kad 170 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui atitinka proporcingumo principą, tad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimui teismui dienos, t. y. 2016-04-19, iki vaikų pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 - 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., 11 str.). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei (CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str.).

Dėl turto padalijimo ir skolinių įsipareigojimų

Šalys santuokoje dalintino turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neįgijo. Duomenų apie šalių kreditorinius įsipareigojimus, turto areštus byloje nėra (b. l. 17-22).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ((duomenys neskelbtini) str.). Šios teismo nutarties pagrindu išieškotos piniginės lėšos iš atsakovo (jeigu jos buvo išieškotos) turi būti įskaitytos į šiuo sprendimu priteisiamą išlaikymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 31,00 Eur žyminio mokesčio, 14,26 Eur išlaidų už VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ paslaugas, 115,00 Eur išlaidų už antstolio paslaugas ir 360,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistina iš viso 520,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 8 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), o reikalavimas priteisti nurodyto dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra tenkintinas, mokėtinas žyminis mokestis už šį reikalavimą (92,00 Eur) priteistinas iš atsakovo valstybei, be to iš atsakovo priteistinos ir 2,14 Eur teismo turėtos pašto išlaidos, taigi, viso 94,14 Eu bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 263-270 str., 385 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. M. (iki santuokos sudarymo – K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką įregistruotą 2004 m. gruodžio 31 d. Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris 357, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovui J. M. pavardę – M., ieškovei R. M. palikti jos ikisantuokinę pavardę – K..

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. M..

Priteisti iš atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 0 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2016-04-19 iki vaikų pilnametystės, pavedant nepilnamečių vaikų motinai R. M. tvarkyti išlaikymo lėšas uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 520,26 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) 94,14 Eu (devyniasdešimt keturi Eu, 14 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šios teismo nutarties pagrindu išieškotas pinigines lėšas iš atsakovo įskaityti į šiuo sprendimu priteisiamą išlaikymą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją per 3 dienas išsiųsti Vilniaus rajono civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.