Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui S. N. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė D. M. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą informuota tinkamai, jos interesus byloje atstovauja advokato padėjėjas Kastytis Kuzmickas.

Atsakovas S. N. M. į teismo posėdį neatvyko, jo buvimo vieta nežinoma, byloje jo interesus atstovauja 2017-01-05 nutartimi paskirtas kuratorius advokatas Raimondas Lignugaris.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalys susituokė 2007-09-26 Sandtone, PAR, ir apskaitė santuoką 2008-03-04 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 242). Iš ieškinyje bei atsiliepime nurodytų faktinių aplinkybių ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad šalys nuo 2008 metų kartu negyvena, nepalaiko jokių santykių, ieškovei nežinoma atsakovo buvimo vieta. Nei viena iš šalių nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytų kito sutuoktinio kaltės atvejų. Įvertinus ieškinyje ir atsiliepime išdėstytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės ar atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, laikytina, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, santuokoje nepateisino vienas kito lūkesčių, nesiekė išsaugoti šeimos, nedėjo tam maksimalių pastangų, todėl yra pagrindas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Šalių tvirtinimu, kreditorių nėra. Šalys santuokoje kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo.

Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniu pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 str. 2 d.). Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu sutiko nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priešieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės nereiškė, jokios konkrečios ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nenurodė. Teismas nusprendė, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Teisė į vardą, pavardę yra viena esminių asmeninių neturtinių teisių ir negali būti nepagrįstai ribojama (CK 2.20 str. 1 d.). Nenustačius, kad viena ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo, nėra įstatyminio pagrindo drausti ieškovei po santuokos nutraukimo pasilikti santuokinę pavardę, jei ji pati to pageidauja. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – M., atsakovui prigimtinė pavardė– M..

Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei nepareiškus prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 str. 4 d.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. N. M., gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2007 m. rugsėjo 26 d. Sandton, Pietų Afrikos Respublikoje, ir apskaitytą 2008 m. kovo 4 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 242), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. M. palikti santuokinę pavardę – M., atsakovui S. N. M. palikti prigimtinę pavardę – M..

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.