Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujas fasadas“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi UAB „Magirnis“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Eriką Sinickį. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį paliko nepakeistą.

2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.

3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtintas kreditorinių reikalavimų sąrašas.

4. Pareiškėjas UAB „Naujas fasadas“ pateikė nemokumo administratoriui, administruojančiam BUAB „Magirnis“, kreditorinį reikalavimą 31 723,90 Eur sumai. Nemokumo administratorius sutiko su 22 345,52 Eur kreditoriniu reikalavimu, kuris yra apskaitomas UAB „Magirnis“ apskaitos dokumentuose.

5. Teisme buvo gauti nemokumo administratoriaus prieštaravimai dėl UAB „Naujas fasadas“ kreditorinio reikalavimo 9 378,38 Eur sumos. Nurodė, kad UAB „Naujas fasadas“ nepagrindė minėto kreditorinio reikalavimo.

6. Pareiškėjas UAB „Naujas fasadas“ atsiliepimo į nemokumo administratoriaus prieštaravimus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas patvirtinti 9 378,38 Eur kreditorinį reikalavimą netenkintinas.

7. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ) juridinių asmenų bankroto teisiniai santykiai reglamentuojami šio įstatymo normomis, su įstatyme numatytomis išimtimis pereinamajam laikotarpiui, Įmonių bankroto įstatymas neteko galios (JANĮ 153, 155 straipsniai). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas Įmonių bankroto įstatymas. Įmonei bankroto byla iškelta galiojant Įmonių bankroto įstatymui, todėl teismas spręsdamas ginčą vadovausis šiuo įstatymu.

8. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalis numato, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Esant duomenims, jog kreditoriaus reikalavimas gali būti nepagrįstas, dėl viešojo intereso bankroto bylose teismas turi imtis visų įmanomų priemonių šio reikalavimo pagrįstumo patikrinimui bei tiek kreditoriaus, tiek bankrutuojančios bendrovės interesų užtikrinimui. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. 2-386-381/2016; 2016 m. liepos 8 d. nutartis byloje Nr. 2-1359-823/2016).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. birželio 22 d. tarp UAB „Magirnis ir UAB „Naujas fasadas“ buvo sudaryta statybos darbų rangos sutartis Nr. 2-41/2018. Šia sutartimi subrangovas UAB „Naujas fasadas“ įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti ir perduoti cokolio požeminės dalies šiltinimo, cokolio antžeminės dalies šiltinimo ir apdailos, bei kitus darbus, ištaisyti defektus, o rangovas UAB „Magirnis“ įsipareigojo sudaryti subrangovui būtinas sąlygas darbams atlikti ir kt. Darbų vykdymo adresas – (duomenys neskelbtini).

11. Pareiškėjas UAB „Naujas fasadas“ atsiliepimo į nemokumo administratoriaus prieštaravimus nepateikė, nors prieštaravimai pareiškėjui buvo įteikti.

12. Nemokumo administratorius pateiktame prieštaravime nurodo, kad UAB „Naujas fasadas“ nepagrindė kreditorinio reikalavimo dėl 9 378,38 Eur sumos. Nemokumo administratorius sutiko su 22 345,52 Eur kreditoriniu reikalavimu, kuris yra apskaitomas UAB „Magirnis“ apskaitos dokumentuose.

13. Pareiškėjas UAB „Naujas fasadas“ prie prašymo patvirtinti 31 723,90 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Magirnis“ bankroto byloje pateikė atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktų kopijas, PVM sąskaitų faktūrų kopijas, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų kopiją ir kt. Teismas pažymi, kad pateiktas 2019 m. sausio 28 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, sudarytas pagal 2018 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenys 57 038,34 Eur sumai. Tuo tarpu pareiškėjas prašo tvirtinti 31 723,90 Eur sumą, tačiau nepagrindžia įrodymais būtent tokio dydžio likusios skolos. Pagal įrodymų vertinimo taisykles, įrodyti turi ta šalis, kuri teigia. Taigi, įrodymas, kad skola tokio dydžio, kokią nurodė pareiškėjas, yra pareiškėjo pareiga.

14. Nemokumo administratorius pateikė teismui bankroto bylos įsiteisėjimo dienai sudarytą UAB „Magirnis“ kreditorių sąrašą. Minėtame kreditorių sąraše yra nurodyta kokios sąskaitos faktūros nėra apmokėtos ir kokiomis sumomis. Iš pateikto sąrašo matyti, kad BUAB „Magirnis“ apskaitoje apskaitomos įmonės skolos pareiškėjui dydis yra 22 345,52 Eur.

15. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

16. Bylose, susijusiose su bankroto teisiniais santykiais, teismo aktyvesnis vaidmuo, nereiškia, kad šios kategorijos bylose galėtų būti nepaisoma šalių rungimosi principo (CPK 12 str.) ir bendrųjų įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių (CPK 178 str.). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui UAB „Naujas fasadas“ kilo pareiga įrodyti pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumą, nes įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot.k. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas UAB „Naujas fasadas“ neįrodė savo finansinio reikalavimo pagrįstumą, todėl prašymas patvirtinti UAB „Naujas fasadas“ 9 378,38 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Magirnis“ bankroto byloje atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atmesti pareiškėjo UAB „Naujas fasadas“ prašymą dėl 9 378,38 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Magirnis“ bankroto byloje.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.