Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-12-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1070-267/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-22
Bylos Nr.
2S-1070-267/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05767-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Pareiškėjas
V. V.
Suinteresuotas asmuo
Z. V., R. V., J. V.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1070-267/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05767-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 122.4.; 128.19. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 22 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6904-641/2014 pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. V., R. V., J. V. (P.) dėl termino palikimui priimti pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo A. J. V. palikimą, ir paaiškino, kad pareiškėjas, mirus tėvui, 2013 m. kovo mėn. kreipėsi į notarę N. V., kuri pasiūlė atnešti giminystę patvirtinančius dokumentus. 2013-04-10 duomenys apie pareiškėją buvo įrašyti į registrą. 2013-04-11 pareiškėjui nuvykus pas notarę, jis suprato, kad įrašai registre pataisyti ir jis priėmė palikimą. Po apsilankymo pas notarę buvo paguldytas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyrių. 2013-05-17 jam buvo atlikta operacija – frontalinė lobektomija, 2013-06-02 išrašytas iš ligoninės ambulatoriniam gydymui. 2013-11-11 buvo pripažintas iš dalies darbingu. Prašė pripažinti, kad notarų biurui pareiškimo nepadavė dėl svarbių priežasčių – ligos, ilgo gydymosi ligoninėje – ir pratęsti terminą palikimui priimti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys Z. V. bei J. V. nurodė, jog su pareiškimu sutinka, kad tik nereikėtų bylinėtis, pateikė teismui 1994-10-04 taikos sutartį ir 1994-10-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį, kuria patvirtinta 1994-10-04 taikos sutartis, pagal kurią pareiškėjas ir jo žmona atsisako visų pretenzijų A. V. ir J. P. turtui. Pažymėjo, jog dėl seniai patirtos galvos traumos V. V. ir jo žmona Z. V. nuolat reikalaudavo pinigų iš pareiškėjo tėvų, kurie pagal savo galimybes šių asmenų reikalavimus vykdydavo, skirdavo lėšas pareiškėjo šeimai.

Suinteresuotas asmuo R. V. nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka nei vienas iš suinteresuotų asmenų, tačiau tam, kad nereiktų vaikščioti po teismus, su pareiškimu sutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas skundžiama 2014-09-24 nutartimi pareiškėjo V. V. pareiškimo dėl termino palikimui priimti pratęsimo netenkino. Nurodė, kad pareiškėjo liga, trukusi nuo 2013-04-11 iki 2013-07-09, esminės įtakos termino praleidimui negalėjo turėti, o objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas rimtai sirgo ir buvo hospitalizuotas beveik trijų mėnesių laikotarpyje (iki 2014-04-11) po palikėjo A. J. V. mirties, dėl ko negalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo, byloje nėra. Teismas sprendė, kad kita pareiškėjo nurodyta priežastis – lėšų stygius – taip pat negalėjo įtakoti pareiškėjo veiksmų, kadangi visą šį laikotarpį V. V. buvo darbingas, gavo darbo užmokestį ir netekto darbingumo pensiją. Įvertinęs tai, jog paskutinėmis įstatyminio termino dienomis pareiškėjas buvo hospitalizuotas, vėliau operuotas ir tai galimai įtakojo jo elgesį minėto įstatyminio termino pabaigoje, teismas aptarė pareiškėjo tolimesnį elgesį iki kreipimosi į teismą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas sirgo nuo 2013-04-11 iki 2013-07-09, po ligos pareiškėjas dirbo ir dirba, todėl pareiškėjo bei liudytojos Z. V. teiginius, kad pareiškėjo būklė visą laiką po tėvo mirties buvo itin sunki, dėl ko jis negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į jo palikimą, teismas vertino kaip pagrįstus prielaidomis ir atmestinus kaip neįrodytus. Teismas pripažino, kad nebuvo jokių individualių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo atlikti aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimą, o nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas apie palikėjo A. J. V. mirtį žinojo iš karto, todėl turėjo domėtis palikimu nuo jo atsiradimo momento, t. y. nuo 2013-01-12. Tačiau iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po palikėjo mirties priimtų palikimą per CK 5.50 str. 3 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, nors, akivaizdu, kad pareiškėjo galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po palikėjo A. J. V. mirties nebuvo suvaržyta – pareiškėjas nebuvo sulaikytas, nebuvo ir kaip kitaip apribotos jo teisės, suvaržytos galimybės kreiptis dėl palikimo priėmimo. Įvertinęs aukščiau išdėstytą, atsižvelgus į tai, jog į teismą pareiškėjas kreipėsi tik po pusantrų metų nuo palikėjo mirties, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyviai svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių, priežasčių, trukdžiusių jam laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. V. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014‑09‑24 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pratęsti V. V. dėl svarbių priežasčių praleistą terminą priimti 2013 m. sausio 12 d. mirusio A. J. V. palikimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Apeliantas nurodo, kad dėl sveikatos būklės visko, ką notarė kalbėjo, nesuprato, su sutuoktine Z. V. balandžio 10 d. nuėjo kartu ir notarė išaiškino, kad trūksta įrašo apie giminystę, tačiau ji nieko apie pinigus nekalbėjo, žmona kitą dieną būtų pareiškėją išleidusi su pinigais. Tačiau balandžio 11 d. pareiškėjo sveikatos būklė buvo labai sunki, tą dieną pareiškėjas buvo paguldytas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyrių. Nuo balandžio 11 d. iki birželio 2 d. pareiškėjas gydėsi ligoninėje, iki liepos 26 d. – ambulatoriškai. Pagerėjus sveikatai pareiškėjas kreipėsi į notarę, iš jos 2013-09-30 rašto paaiškėjo, kad jai nesumokėti pinigai už paslaugas, todėl laikoma, jog pareiškėjas nepriėmė palikimo, nurodyta, kad pareiškėjas turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2013-10-10 pareiškėjo žmona parašė prašymą notarei, kad ši pateiktų informaciją, kuri reikalinga prašymui į teismą surašyti. Darbuotoja G. P. suteikė raštui Nr. 01-10-116, jį priėmė, tačiau jokio atsakymo neatsiuntė. Netrukus pareiškėjo žmonai, rašiusiai raštą notarei, atsirado sveikatos problemų – 2013 m. spalio mėnesį buvo įtartas skydliaukės onkologinis susirgimas, ji važinėjo tirtis ir gydytis į Vilnių, 2014 m. kovo 10 d. gavo atsakymą, kad skydliaukėje rasti gerybiniai, o ne onkologiniai pokyčiai.Pareiškėjas mano, kad per tris mėnesius palikimo nepriėmė dėl silpnos sveikatos, pareiškėjo lėtus veiksmus nulėmė sveikatos būklė, jo vėlesnis susirašinėjimas su notare patvirtina, kad pareiškėjas dėjo pastangas ir atliko eilę veiksmų, norėdamas paveldėti tėvo palikimą. Nurodo, kad net iš dalies pasveikęs pareiškėjas pats savarankiškai nesugebėjo kreiptis į advokatą, paaiškinti, kokį dokumentą teismui surašyti reikia, nesuprato, kokius dokumentus reikia pateikti.Taip pat mano, kad teismas, matydamas, kad pareiškėjas visiškai nesiorientuoja byloje, nesupranta, ką reikia kalbėti, galėjo padaryti pertrauką byloje, pasiūlyti pateikti papildomus dokumentus, pasisamdyti advokatą. Teigia, kad pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateikti medicinos dokumentų išrašas ir epikrizės iš ligos istorijos kopija patvirtina, kad pareiškėjas yra sunkus ligonis nuo 2011 metų, kad turi psichinę ir fizinę negalią.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Klausimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo spręstinas tokiais atvejais, kai įpėdiniai nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007), t. y. neatliko ar dėl tam tikrų priežasčių negalėjo atlikti aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimą. Pirmosios instancijos teismas svarstė ieškovo nurodytas termino praleidimo priežastis ir sprendė jų svarbos palikimui priimti klausimą, tačiau jų nepripažino svarbiomis ir pareiškimo netenkino.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. V., pareiškėjo tėvas, mirė (duomenys neskelbtini), o jo palikimą priėmė Z. V., R. V., J. V.. Nagrinėjamu atveju terminas priimti palikimą suėjo 2013-04-11. Pareiškėjas tiek pareiškime, tiek atskirajame skunde nurodo, kad į notarę kreipėsi 2013 m. kovo mėn., vėliau 2013 m. balandžio 10 d., 2013 m. balandžio 11 d. ir suprato, kad palikimą priėmė, tačiau tik 2013 m. rugsėjo 30 d. jam tapo aišku, kad palikimas nepriimtas nesumokėjus notarei už paslaugas. Pažymėtina, kad šie duomenys, t. y. duomenys apie galimus pareiškėjo aktyvius veiksmus, siekiant priimti palikimą, yra pagrindas vertinti pareiškėjo elgesį, jo rūpestingumą ir pan., tačiau šių duomenų apeliacinės instancijos teismas negali nei patvirtinti, nei paneigti, kadangi byloje nėra paveldėjimo bylos, kurioje turi būti užfiksuoti pareiškėjo kreipimosi į notarę faktai.

Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškime pareiškėjas teigė, jog notarų biurui pareiškimo jis nepadavė dėl svarbių priežasčių – ligos, ilgo gydymosi ligoninėje bei piniginių lėšų trūkumo, iš byloje esančiu duomenų matyti, kad pareiškimą V. V. grindė tik viena aplinkybe – sunkia liga. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas kartu su pareiškimu pateikė tik du dokumentus, patvirtinančius jo teiginius apie ligą – nedarbingumo lygio pažymos kopiją, patvirtinančią, kad nuo 2013-11-11 pareiškėjui nustatytas 35 procentų darbingumas, bei epikrizės iš ligos istorijos kopiją, kuri patvirtina pareiškėjo ligos laikotarpį nuo 2013-04-11 iki 2013-06-02. Tačiau apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas pateikė papildomų įrodymų apie savo sveikatos būklę, ir nors CPK 314 str. draudžia apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau, medicininių dokumentų išrašai patvirtina pareiškėjo teiginius apie jo sunkią ligą (smegenų traumą ir jos sukeliamus padarinius (demencija, epilepsija ir kt.), kurie galimai lėmė, kad pareiškėjas negalėjo visa apimtimi savarankiškai įgyvendinti savo teisių į atsiradusį paveldėjimą. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad suinteresuoti asmenys, priėmę palikimą, iš esmės sutiko su pareiškėjo pareiškimu.

Kaip matyti iš proceso pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas nesinaudojo advokato pagalba, nors teismo posėdyje ir buvo išreiškęs tokį pageidavimą, tačiau tretiesiems asmenims nurodžius, kad jie nori nagrinėti bylą iš esmės, kad tik nereiktų daugiau eiti į teismą, teisėjai paaiškinus, kad šioje byloje nėra ginčo ir visi sutinka su pareiškimu, pareiškėjas savo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą atsisakė, galimai nesuprasdamas tokio atsisakymo pasekmių, byla buvo išnagrinėta iš esmės. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, darytina išvada, kad pareiškėjui yra būtina advokato teisinė pagalba, tik tokiu būdu šiuo konkrečiu atveju gali būti užtikrintas tinkamas teismo procesas (CPK 5, 13, 15 str.).

Remiantis minėtomis aplinkybėmis ir atsižvelgus į pareiškėjo sveikatos būklę, į tai, kad jam akivaizdžiai yra būtina advokato pagalba, konstatuotina, kad teismo nutartis priimta formaliai išnagrinėjus pareiškėjo prašymą – nepareikalauta paveldėjimo byla, neapklausta notarė, galinti patvirtinti ar paneigti pareiškėjo teiginius apie jo elgesį, veiksmų suvokimą ir pan., neatsižvelgta į suinteresuotų asmenų poziciją, todėl spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju šalių ginčą nagrinėjęs teismas tinkamai neatliko pareigos iš esmės išnagrinėti bylą, neatskleidė ginčo esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.) ir dėl to priėmė neteisėtą nutartį (CPK 329 str. 1 d.). Kadangi byloje privalu išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus, apklausti tam tikrus asmenis, o byloje dalyvaujantiems asmenims privalo būti užtikrinama teisė į apeliaciją, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str.1 d., 327 str. 2 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Danutė Burbulienė