Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-11-23 · Civilinė byla Nr. e2-12621-880/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-23
Bylos Nr.
e2-12621-880/2018
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00671-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
V. L.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Česlovas Bakasėnas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-12621-880/2018Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00671-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.5.2.1.; 2.3.4.2.2.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASlietuvos respublikos vardu2018 m. lapkričio 23 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,dalyvaujant ieškovei A. L.,atsakovui V. L., jo atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1. pakeisti 2010 m. gruodžio 13 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-827-880/2010 nustatytą dukters V. L. išlaikymo dydį ir nustatyti (duomenys neskelbtini) gimimo dukters V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pervedant pinigus į A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pradedant nuo šio ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant A. L. uzufrukto teisę į šias lėšas; 2. priteisti iš atsakovo dukters V. L. išlaikymo įsiskolinimą 661,39 Eur sumoje, susidariusį už 21 mėnesį, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 dienos iki 2018 m. spalio 1 dienos po 34,81 Eur už kiekvieną mėnesį; 3. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas bei advokato paslaugų apmokėjimo išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono apylinkės teismas nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką ir priteisė nepilnametės V. L. išlaikymą iš atsakovo periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 220 litų (63,72 Eur) iki vaiko pilnametystės. Atsakovas vykdant teismo sprendimą mokėjo dukrai priteistą išlaikymą. Šalims susitarus atsakovas laipsniškai mokėjo didesnį nei teismo priteistas išlaikymas, t. y. išlaikymas padidėjo nuo 63,72 Eur iki 150 Eur. Nuo 2018 m. liepos mėnesio atsakovas dukters išlaikymo nemoka. Dėl atsakovo įsiskolinimo vienu metu ieškovei vaiko išlaikymą mokėjo vaikų išlaikymo fondas. Dėl susidariusios klaidos fondas sumokėjo ieškovei daugiau lėšų, negu priklauso, todėl susidarė 1540 Eur permoka, jos padengimui ieškovė buvo priversta prisiimti kreditorinį įsipareigojimą. Ieškovė iki šiolei vykdo šią prievolę UAB „Paskolų bankas“, mokant kas mėnesį po 105 Eur kredito grąžinimą. Atsakovas papildomai materialiai vaiko neremia ir juo nesirūpina, taigi, padidėjus vaiko poreikiams, ieškovė privalo iš asmeninių pajamų teikti dukrai didesnio dydžio išlaikymą, negu moka vaiko tėvas. 2010 m. teismo priteistas iš atsakovo vaiko išlaikymo dydis yra per mažas, neatitinka greitai augančio vaiko poreikius, todėl padidėjus vaiko poreikiams, yra pagrindas prašyti teismo padidinti priteisto vaiko išlaikymo dydį. Kai teismas priteisė vaiko išlaikymą, dukrai tebuvo 6 metai, o šiais metais sukako 16 metų, todėl per šį laikotarpį vaiko poreikiai išaugo. Atsakovas sveikas vyras, nuolat yra registruojamas darbo biržoje, kaip bedarbis, tačiau nuolat dirbantis savo tėvų-ūkininkų ūkyje ir iš tų pajamų gyvena. Atsakovas turi galimybę uždirbti ne tik savo, bet ir savo vaiko pragyvenimui. Šalių dukros poreikiai yra įprastiniai tokio amžiaus vaikų poreikiai. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2 klasėje, kitais metais taps abituriente, taigi dukters išlaikymui reikia vis daugiau lėšų: mokyklinių vadovėlių ir pratybų pirkimui, naujai uniformai, sportinei aprangai, avalynei, internetui, telefono ryšiui ir t.t. Kitais metais dukra turi pradėti mokykloje lankyti vairavimo kursus, tam reikės papildomų išlaidų. Dukra užsiima sportu, žaidžia merginų rankinio komandoje, todėl jai dažniau reikia pirkti sportinę aprangą ir sportbačius (25-52 Eur). Dukra turi neblogų pasiekimų mokykloje, klasėje yra antra, jai gerai sekasi matematika ir su šiuo mokslu sieja savo ateitį. Dukra papildomai užsiima matematika tris kartus per savaitę, vienos pamokos kaina - 6 Eur, per savaitę tai kainuoja 18 Eur (6 Eur x 3), o per mėnesį tai sudaro 72 Eur. Dukrai taip pat reikalingas anglų kalbos korepetitorius, kas taip pat per mėnesį kainuos panašiai, kaip ir matematikos pamokos. Ieškovė nuosavo būsto neturi, su dukra nuolat gyvena dviejų kambarių socialiniame būste, kas mėnesį moka 49 Eur nuompinigius bei apmoka komunalinius mokesčius (šildymo sezono metų – po 200 Eur per mėnesį, vasarą – 100-120 Eur). Šiuo metu vaiko išlaikymui per mėnesį pagal ieškovės paskaičiavimus reikia maždaug 500 Eur (maistui, būstui išlaikyti, darbužiams, avalynei, mokyklinėms prekėms, higienos prekėms, vaistams, telefonui, laisvalaikiui). Padidėjus vaiko poreikiams, labiau prie vaiko išlaikymo turi prisidėti vaiko tėvas, todėl išlaikymo dydis iš tėvo turi padidėti iki 250 Eur. Toks vaiko išlaikymas iš atsakovo kartu su ieškovės lėšomis tenkins šalių dukters poreikius normaliai gyventi ir vystytis. Atsižvelgiant į tai, kad paskutiniais metais atsakovas nereguliariai mokėjo šalių susitarimų aptartą vaiko išlaikymą žinodamas, kad priteisto iš tėvo vaiko išlaikymai dukrai per mažas, o paskutiniu laiku vengia mokėti bet kokį išlaikymą, atsižvelgiant į padidėjusius vaiko poreikius, ieškovė nutarė teikti reikalavimą dėl skirtumo įsiskolinimo (Eur) už paskutinius 21 mėnesį, t. y. nuo 2017-01-01 iki 2018-10-01, priteisimo, bendrai 661,39 Eur (šalių sutartų 150 Eur – 115,19 vidutiniškai mokėtų per 1 mėnesį) x 21 mėn.). Ieškovė dirba, turi nuolatinių pajamų, jos darbo užmokestis sudaro 446 Eur. Ieškovė privalo vykdyti įsipareigojimą kreditoriui UAB „Paskolų klubas“ dėl kreditų suteikimo (1200 Eur ir 999 Eur) ir kas mėnesį mokėti kreditų grąžinimą bendroje sumoje po 105 Eur, kol nebus grąžintos paskolos. Nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Atsakovas nors ir nedirba (iš 2010 m. teismo sprendimo taip pat matyti, kad jis buvo bedarbis, registruotas darbo biržoje), tačiau nuolat dirba tėvų ūkyje ir turi nemažai pinigų. Atsakovas ir jo sugyventinė nuolat dirba atsakovo tėvų ūkyje, nauja technika apdirba apie 30 ha tėvams priklausančios žemės, augina avis, veršelius, turi melžiamas karvės, ūkio produkciją prekiauja turguje. Nors atsakovas pats neturi jokio turto savo vardu, tačiau uždirba savo pragyvenimui ir turi galimybę mokėti didesnio dydžio vaiko išlaikymą. Kitų nepilnamečių vaikų atsakovas neturi.

Atsakovas prašė: 1. ieškovės A. L. reikalavimo dėl 250 Eur dydžio kasmėnesinių išmokų nepilnametės V. L. išlaikymui ir 661,39 Eur dydžio įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo V. L. netenkinti; 2. priteisti iš A. L. atsakovo V. L. turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal patvirtinančius dokumentus, kurie bus pateikti teismui.

Atsakovas sutinka, kad vaikui augant didėja jo poreikiai, todėl reikia skirti daugiau lėšų vaiko išlaikymui. Atsakovas savo noru jau nuo 2017 m. sausio mėnesio mokėjo didesnį, nei buvo priteista teismo išlaikymą dukrai, sumos siekdavo nuo 120 iki 150 Eur, tai yra gerokai daugiau už teismo prileistą išlaikymo dydį – 63,72 Eur. Atsakovas visiškai nesutinka su ieškovės teiginiais, kuriuose nurodoma, kad jis materialiai neremia savo dukros. Tais nurodytais mėnesiais, kuriuos atsakovas nemokėjo dukros išlaikymui skirtų lėšų, buvo užblokuota jo bankinė sąskaita, tad atsakovas neturėjo galimybės tai padaryti. Vėliau atsakovas pervedė ieškovei lėšas vaiko išlaikymui už visus pradelstus mėnesius. Aptariamąjį laikotarpį ieškovei lėšas vaiko išlaikymui mokėjo vaikų išlaikymo fondas. Dabar atsakovas pats dengia susidariusią skolą vaikų išlaikymo fondui. Ieškovės nesąžiningumą liudija tai, kad ieškovė priėmė ir naudojo klaidingai jai pervestas lėšas iš vaikų išlaikymo fondo, ir atsakovo pervedamomis lėšomis vienu metu. Atsakovas nėra atsakingas už ieškovės prisiimtą kreditorinį įsipareigojimą, kuris sąlygotas jos pačios neteisėtais veiksmais. Jis sutinka, kad padidėjus vaiko poreikiams, yra pagrindas ieškovei prašyti teismo padidinti priteisto išlaikymo dydį. Atsakovas turi problemų su stuburu. Jis yra bedarbis, pašalpų negauna. Jis registruotas darbo biržoje, bet darbo paieškas apsunkina turima liga. Atsakovas šiuo metu gyvena su tėvais, padeda jiems pagalbiniame ūkyje. Kadangi tėvai turi įsipareigojimų, susijusių su iš Europos Sąjungos fondų gauta parama, o tėvų sveikata paskutiniais metais stipriai pablogėjo. Atsakovas yra priverstas padėti tėvams ūkyje, jo pagalba yra būtina. Ši priežastis taip pat apsunkina darbo paieškas, nes atsakovas atsakingai žiūri ir į pareigas tėvams. Ieškovės reikalaujamas išlaikymo dydis 250 Eur nėra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Pati ieškovė, remiantis pateikta darbuotojo darbo užmokesčio pažyma, negali dukrai teikti tokio dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui, kokio reikalauja iš atsakovo. Ieškovė nurodo, kad papildomam vaiko mokymui turi skirti 72 Eur per mėnesį, tačiau nepateikia jokių tai liudijančių dokumentų. Be to, jei tėvų turtinė padėtis neleidžia rinktis privačių pamokų galimybės, mokykloje nepilnametė dukra turi galimybę rinktis nemokamus papildomus užsiėmimus. Taip pat klaidinga ieškovės nurodyta informacija dėl lėšų poreikio būsto, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamete dukra, išlaikymui, dukros maitinimui, higienos prekių bei kosmetikos įsigijimui per mėnesį, vaistų įsigijimui, mobiliojo ryšio paslaugoms, laisvalaikiui reikalingų lėšų. Įvertinus ieškovės visus pateiktus lėšų apskaičiavimui vaiko poreikių patenkinimui bei pačios gaunamas pajamas galima spręsti, kad ieškovė iš atsakovo reikalauja žymiai didesnio vaiko išlaikymo, negu gali skirti pati. Atsakovo gaunamos pajamos atskaičius visus mokesčius yra apie 400 Eur, be to, jam reikia grąžinti kreditą, t. y. kasmėnesinės įmokos po 105 Eur, išlaidos būstui - apie 30 Eur, mokesčiai už internetą ir telefono paslaugos - apie 20 Eur. Be to, atsakovas privalo padėti garbingo amžiaus ir sveikatos problemų turintiems tėvams, su kuriais jis gyvena. Atsakovo abiejų tėvų pensijos yra apie 200 Eur dydžio. Pensijų nepakanka minimaliems poreikiams tenkinti ir vaistams pirkti, todėl jiems būtina atsakovo materialine parama. Atsakovas, atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, sutinka mokėti dukros V. išlaikymui 150 Eur dydžio kasmėnesines išmokas iki jos pilnametystės ir mano, kad toks vaiko išlaikymas iš atsakovo kartu su ieškovės lėšomis tenkins Šalių dukters poreikius normaliai gyventi ir vystytis. Atsakovas jokio dukros V. išlaikymo įsiskolinimo neturi ir kategoriškai nesutinka su ieškovės reikalavimu prileisti 661,39 Eur įsiskolinimą. Atsakovas remdamasis 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-827-880/2010, pagal kurį jam buvo priteistas 220 Lt (63,72 Eur) išlaikymas periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai V. L., kiekvieną ieškovės nurodytą mėnesį ne tik mokėjo teismo jam paskirtą išlaikymą, bet savo noru ir valia pervesdavo net žymiai didesnes sumas, nei nurodyta teismo priimtame sprendime. Todėl išlaikymo įsiskolinimo klausimas šiuo atveju net neturi būti sprendžiamas.

Šalies argumentai

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateiktoje išvadoje pritarė ieškovės ieškinyje keliamiems reikalavimams. Nurodė, kad vaikas auga ir jo poreikiai didėja. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Atsakovas yra išsilavinęs, sveikas, darbingo amžiaus vyras, nors ir teigia neturintis oficialių ir pastovių pajamų, bet kitų vaikų neturi, todėl privalo teikti išlaikymą savo vieninteliam vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies. Toliau teismas pasisako dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės dukters V. L., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (b. l. 6). Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-827-880/2010 (b. l. 7-11) teismas iš atsakovo jo nepilnametei dukters V. L. išlaikymui priteisė po 220 Lt (63,72 Eur) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Ieškovė prašo padidinti teismo nutartimi patvirtintą atsakovo teikiamą išlaikymo dydį nuo 63,72 eurų iki 250 eurų, mokamų kas mėnesį. Ieškinys grindžiamas pasikeitusiais vaiko poreikiais, t. y. dėl vaiko amžiaus atsiradusiomis (padidėjusiomis) išlaidomis vaiko priežiūrai, ugdymui, laisvalaikio praleidimui, išaugusiomis prekių ir paslaugų kainomis.

Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Pasisakydamas dėl vaiko poreikio pasikeitimo nustatymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Sprendžiant dėl šalių dukters poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti reikalingų lėšų per mėnesį dydžio, nustatyta, kad Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas šalių dukrai buvo priimtas prieš 8 metus, tuo metu vaikui buvo aštuoneri metai, dabar – eina septyniolikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Pažymėtina, kad Širvintų rajono apylinkės teismui 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu priteisiant išlaikymą dukrai V., buvo atsižvelgta ir į tai, kad atsakovas turi teikti išlaikymą dar vienai dukrai A. L., kuriai minėtu sprendimu buvo priteistas 280 Lt (81,09 Eur) išlaikymas mokamas kas mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimas. Šiuo A. L. yra pilnametė ir atsakovo pareiga ją išlaikyti baigėsi.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir patvirtino teismo posėdžio metu, kad nepilnametės dukters poreikiams patenkinti reikalinga per mėnesį skirti ne mažiau kaip 500 eurų: maistas – 210 eurų, pinigai maistui į mokyklą – 70-80 eurų, išlaidos sportinei aprangai – 25-52 eurai, mokestis korepetitoriams – 72 eurai, būsto išlaikymo dalis – 70 eurų, viršutiniai ir apatiniai drabužiai – 50 eurų, išlaidos mokymuisi mokykloje (sąsiuviniai, kanceliarinės prekės) – 20-30 eurų, telefonui ir internetui – 32 eurai, vaistams – 20 eurų, higienos prekėms – 40 eurų, kosmetikai – 7 eurai, laisvalaikio praleidimui – 20-25 eurai. Per teismo posėdį ieškovė papildomai paaiškino, kad, išaugus prekių, paslaugų kainoms, užaugus vaikui, priteisto išlaikymo vaiko poreikiams patenkinti neužtenka. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jo finansinė padėtis bloga, o teismo posėdžio metu nurodė, kad galėtų mokėti ne didesnį kaip 150 eurų išlaikymą, nes jo gaunamos pajamos yra apie 400 eurų per mėnesį.

Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnametės dukters poreikius, visuma, sprendžia, kad po 2010 m. gruodžio 13 d. teismo sprendimo priėmimo šalių vaiko poreikiai išaugo (mergaitė tapo paaugle) ir teismo patvirtinta atsakovui tenkanti išlaikymo dalis – 63,72 euro – nepakankama jiems patenkinti. Kartu teismas pažymi, kad, įvertinus byloje pateiktus įrodymus (ieškovės paaiškinimus per teismo posėdį), darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad vaiko kasdieniams, įprastiems tiek būtiniesiems (maistui, aprangai, būstui ir kt.), tiek ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 500 eurų per mėnesį išlaikymas. Teismo vertinimu, tokio išlaidų dydžio vaiko poreikiams patenkinti nepagrindžia nei ieškovės nurodytos vaiko poreikius patvirtinančios aplinkybės, nei ieškovės finansinė padėtis, nes ieškovės gaunamos pajamos yra apie 430 eurų per mėnesį, todėl atskaičius jai tenkančią būsto nuomos, ir išlaikymo mokesčių dalį, maistą ir kitas išlaidas, ieškovė niekaip negali leisti dukros išlaikymui po 500 eurų per mėnesį, o teismo manymu, šalių dukters išlaikymui per mėnesį reikia apie 340 eurų.

Sprendžiant dėl šalių turtinės padėties po santuokos nutraukimo pasikeitimo ir galimybės teikti nurodyto dydžio išlaikymą vaiko poreikiams patenkinti, nustatyta, kad tiek 2010 m. gruodžio 13 d. teismui priimant sprendimą, ieškovės ir atsakovo pajamos atsižvelgiant į infliaciją iš esmės nepasikeitė, nes ieškovė gaudavo 1000 Lt atlyginimą, o dabar gauna 430 eurų atlyginimą, o atsakovas kaip ir 2010 m., taip ir dabar dirba tėvų ūkyje ir kito darbo neturi. Vienintelė aplinkybė leidžianti teigti, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo – sumažėjusi išlaikymo našta A. L. tapus pilnamete. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas šalių turtinę padėtį (jos pasikeitimą) patvirtinančias aplinkybes, daro išvadą, kad nuo 2010 m. gruodžio 13 d. šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Šalių pajamos panašios, todėl abu tėvai turėtų vienodomis dalimis išlaikyti savo vaiką.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išaugusiems šalių dukters poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 340 eurų išlaikymas per mėnesį, ir byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių (prastos sveikatos būklės ir negalėjimo nuolat dirbti, turimų kitų išlaikytinių, turimų didelės vertės finansinių įsipareigojimų ir pan.) negalėtų tokio dydžio išlaikymo teikti, į tai, kad vaikas gyvena su ieškove ir jai tenka visa kasdienio rūpesčio vaiku ir jo priežiūra našta, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris, be kita ko, lemia, jog visos abejonės dėl konkrečių aplinkybių (šiuo atveju – atsakovo turtinės padėties) turi būti aiškinamos vaiko naudai, daro išvadą, jog ieškinys tenkintinas iš dalies ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-827-880/2010 iš atsakovo priteistas 63,72 eurų išlaikymas didintinas iki 170 eurų, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Teismas pažymi, kad išlaikymas priteistinas nuo 2018 m. spalio 11 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė taip pat teismo prašė priteisti iš atsakovo 661,39 eurų išlaikymo įsiskolinimą už 21 mėnesį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. po 34,81 euro už kiekvieną mėnesį. Ieškinyje ji nurodė, kad pastaraisiais metais atsakovas nereguliariai mokėjo vaikui išlaikymą, išlaikymas buvo priteistas per mažas, todėl atsižvelgiant į padidėjusius vaiko poreikius prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

Kaip jau minėta, dukters V. išlaikymas po 63,72 euro iš atsakovo buvo priteistas 2010 m. gruodžio 13 d. Širvintų rajono apylinkės sprendimu. Iš ieškinio ir teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad atsakovas pagal galimybes nuo 2016 metų balandžio mėnesio ieškovei paprašius kelis mėnesius mokėjo išlaikymą po 100 eurų, vėliau mokėjo po 120 eurų, dar vėliau mokėjo po 130, 140, 150 eurų per mėnesį. Taigi, atsakovas geranoriškai mokėjo didesnį nei teismo priteistas išlaikymą savo dukrai ir nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, nes tokios galimybės nenumato įstatymai. Tuo pačiu paminėtina, kad jeigu ieškovei nepakako priteisto ir atsakovo mokamo išlaikymo, ji galėjo anksčiau kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškinyje ieškovė pareiškė du reikalavimus, t. y. pakeisti bylos šalių nepilnametės dukros išlaikymo dydį ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Išnagrinėjus bylą iš esmės, teismas patenkino ieškovės reikalavimą pakeisti šalių nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą, jį padidinant, bei atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, abi bylos šalys buvo atstovaujamos advokatų, bylos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Teikdama teismui ieškinį, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo priteisiamas 46 žyminis mokestis valstybės naudai už patenkintą reikalavimą padidinti išlaikymą

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsniu, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-827-880/2010 priteistą nepilnamečiam vaikui V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus į A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pradedant nuo šio ieškinio padavimo dienos (nuo 2018 m. spalio 11 d.), indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovę A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo skolos tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 46,00 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 00 ct) žyminį mokestį.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistas žyminis mokestis turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – AB Luminor banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo vykdymo.

Teisėjas Linas Zinkevičius