Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio A. V. atvykimo ar prisistatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (tris) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis iš A. V. priteista konfiskuotinos transporto priemonės vidutinė vertė – 1 480 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. V. nuteistas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2023 m. birželio 26 d. 17.14 val. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, taip pat neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, vairavo P. G. vardu registruotą automobilį Volkswagen Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0194, (2023 m. sausio 10 d. patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta 2,09 promilės (įvertinus 1,7 % paklaidą – 2,05 promilės) neblaivumas, t. y. jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas.

2. Marijampolės apylinkės teismas, pripažinęs A. V. kaltu dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, sprendė, kad įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, A. V. asmenybę, socialinę padėtį, jam skirtina arešto bausmė. Teismo nuomone, tokia bausmės rūšimi bei parinktu jos dydžiu bus pasiekti bausmės tikslai. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į A. V. savybes, charakterizuojančius duomenis, skiriama bausmė nėra per griežta ir atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimus.

3. Nuteistasis A. V. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendį, prašo baudžiamąją bylą peržiūrėti dar kartą ir priimti tinkamą sprendimą, paskirti švelnesnę bausmę.

3.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad už tą pačią nusikalstamą veiką, jis jau buvo nubaustas 2023 m. liepos 18 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 423 straipsnio 1 dalį. Jam buvo paskirta 300 Eur dydžio bauda, tačiau apelianto manymu tai yra nepateisinama kai asmeniui dėl nusikalstamos veikos pradedamas ir tęsiamas baudžiamasis procesas, o asmuo dar atskirai traukiamas administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis prašo jam skirti švelnesnę bausmę.

4. Nagrinėjant baudžiamąja bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo A. V. gynėja advokatė Angelė Fominienė prašė skundą tenkinti ir skirti mažesnę bausmę. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestinas

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. iš esmės neginčija kaltės nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, o teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti A. V. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo kaltės klausimas išsamiau neanalizuojamas. Be to, apeliantas taip pat neginčija ir jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, dėl ko aukštesnysis teismas ir dėl šių aplinkybių nepasisako. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos bausmės – arešto dydžio, nurodant, kad teismas neįvertino, jog už tą patį nusižengimą jis jau yra nubaustas administracine tvarka.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltinimo asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. V. tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, dėl ko skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad A. V. parinkta bausmės rūšis ir dydis atitinka bausmės skyrimo tikslus.

7. Visų pirma, skunde apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis už tą patį nusižengimą yra baudžiamas antrą kartą, kadangi, jau yra nubaustas ir administracine tvarka. Tokie nuteistojo argumentai vertinami kaip nepagrįsti.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. V. paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežtą (neproporcinga) bausmė. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, padarytas esant tiesioginiai tyčiai, padaryta veika kelia didelį pavojų visuomenei ir žmogaus gyvybei, sveikatai bei turtui. Nors A. V. dėl analogiško nusikaltimo anksčiau nėra teistas, tačiau ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, ne kartą baustas administracine tvarka. Apylinkės teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenimis, veikos padarymo aplinkybes bei tai, jog yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nedirbantis, sprendė, jog A. V. skirtina 60 parų arešto bausmė, kuria tiek savo rūšimi, tiek dydžiu bus pasiekti bausmės tikslai. Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Be to, sprendė, jog skirti švelnesnę bausmę (pavyzdžiui baudą) nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, kadangi A. V. yra nedirbantis. Teismas sprendė, kad net ir anksčiau paskirtomis griežtesnėmis bausmėmis, tokiomis, kaip laisvės atėmimas, nebuvo pasiekti bausmių skyrimo tikslai, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pažymėtina, kad A. V. nėra baudžiamas du kartus už tą patį teisės pažeidimą, kadangi administracine tvarka jis nubaustas už eismo įvykio sukėlimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalis), o skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės girtumas.

9. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 1 metų bausmės.

10. Apeliantas pateikdamas skundą, prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. V. praeityje teistas devynis kartus, paskutinį kartą 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismo konstatuota, jog nagrinėjamu atveju, A. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė 2023 m. birželio 26 d. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad naują nusikalstamą veiką, A. V. padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog iš ankstesnio savo patyrimo, nuteistasis visiškai nepasimoko. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenų matyti, jog ankstesniais nuosprendžiais, priimtais jo atžvilgiu, jam buvo skiriamos tiek ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, tiek ir švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas) (b. l. 89–102), tačiau tai A. V. nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Be to, tai, kad A. V. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių patvirtina ir administracinių nusižengimų registro išrašas (b. l. 104–107), iš kurio matyti, jog A. V. ne kartą buvo baustas administracine tvarka, tačiau informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Atsižvelgiant į tai, kad A. V. naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, paskirtų administracinių nuobaudų sumokėjęs nėra, nedirbantis, spręstina, jog ir skirti švelniausią, BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija A. V. vertina kaip linkusią nusikalsti asmenybę, dėl ko konstatuotina, kad siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, pirmosios instancijos teismas A. V. tinkamai parinkto trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę – areštą.

11. A. V. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų arešto. Nagrinėjamu atveju, A. V., atsižvelgiant į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad padarytas vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų (vairavimas esant neblaiviam), į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko bausmės dydį, kuris yra šiek tiek didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (52,5 paros arešto). Manytina, kad tokia bausmės rūšis ir jos dydis, nuteistajam yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks A. V., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma, leidžia pagrįstai spręsti, jog A. V. yra linkęs daryti teisės pažeidimus, kas leidžia konstatuoti, jog nusikaltimas, dėl kurio jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu nebuvo padarytas atsitiktinai. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo manyti, kad sušvelninus jam paskirtos bausmės dydį galėtų būti pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

12. Pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Nagrinėjamu atveju, A. V. formaliai atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. Šiuo atveju, pagrįstai manytina, kad be realaus, nors ir trumpalaikio laisvės atėmimo, bausmės tikslai nebus pasiekti. Tokią abejonę, teisėjų kolegijai kelia tai, kad kaip jau minėta, A. V. praeityje ne kartą buvo teistas, ši nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui, ankstesniais teismo nuosprendžiais, jam buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas), tačiau akivaizdu, jog tai nuo naujų nusikalstamų veikų A. V. nesulaikė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo taikyti nuteistojo A. V. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą nėra.

13. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. V. paskyrė teisingą bausmę. Skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmės individualizavimo yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

14. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam A. V., kurias sudaro 41,67 Eur.

16. Nagrinėjamu atveju, būtinumą skirti nuteistajam A. V. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, tačiau skundžiamu nuosprendžiu, nuteistajam paskirta arešto bausmė, byloje nėra reikšmingų duomenų apie jo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. niekur nedirba, apie paskirtų administracinių nuobaudų sumokėjimą, duomenų nėra. Be to, skundžiama nuosprendžiu, jam paskirta trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. V. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. V. skundą atmesti.

Nepriteisti iš A. V. valstybės naudai 41,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 10 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.