- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-01-08
- Bylos Nr.
- AN2-2-497/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00423-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Nukentėjusysis
- B. T.
- Advokatai
- Aleksandras Kovalevskis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo B. T. (B. T.) įstatymo atstovo V. T. (V. T.) (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-486-1202/2024.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Institucija) 2024 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR-N-374-2024 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas (toliau – ir nutarimas) nustatyta, kad J. T., būdama mažamečio B. T., gimusio (duomenys neskelbtini), nevykdė savo, kaip motinos pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, atsižvelgdama į vaiko fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, ji taip pat veikė priešingai vaiko interesais, kadangi neužtikrino mažamečiui vaikui saugios aplinkos, neapsaugojo vaiko nuo smurto apraiškų, neugdė vaikui nuostatos nevartoti alkoholinių gėrimų, nepanaudojo tėvų valdžios, kad apsaugotų vaiko interesus, o būtent: ji, 2024 m. sausio 22 d., apie 17:00 val., mažamečio sūnaus paėmimo metu iš vaiko tėvo, prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, nustatytas 0,92 promilių girtumas, sukėlė konfliktą su vaiko tėvu ir jo drauge mažamečio vaiko akivaizdoje, kas sukėlė vaikui neigiamus išgyvenimus, išgąstį. Tokiais savo veiksmais J. T. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnį, 13 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalį, 26 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, už kurį J. T. paskirta nuobauda – įspėjimas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarimu, tenkinus J. T. atstovo advokato Aleksandro Kovalevskio skundą, Institucijos 2024 m. kovo 6 d. nutarimas panaikintas ir administracinė teisena J. T. atžvilgiu nutraukta, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 8 punktu. Teismas konstatavo, jog šioje situacijoje administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ir ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl tų pačių reikšmingų faktų – visumos konkrečių faktinių aplinkybių susijusių su tuo pačiu kaltinamu asmeniu ir neatsiejamai susijusi tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu B. T. įstatyminis atstovas V. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-486-1202/2024 kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir konstatuoti, kad J. T. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, paliekant galioti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisiy apsaugos skyriaus 2024 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR-N-374-2024. Išspręsti nukentėjusiojo B. T. įstatyminio atstovo V. T. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atlyginti nukentėjusiojo B. T. įstatyminio atstovo V. T. visas bylinėjimos išlaidas, patirtas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose.
3.1. Skunde nurodomos ANK 2 straipsnio 4 dalies, 5 straipsnio 1 dalies nuostatos. Apelianto teigimu, pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, administracinė atsakomybė kyla už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį atsakomybėn už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 73 straispnio 1 dalyje padarymą, būtina nustatyti, kokie konkretūs įstatymu numatyti reikalavimai ir pareigos buvo pažeisti.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ir ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl tų pačių reikšmingų faktų – visumos konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamu asmeniu ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu. Abiem atvejais analizuojamas 2024 m. sausio 22 d., 17.00 val. įvykęs konfliktas prie (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo tie patys asmenys. Vien tai, kad įvykio metu galimai sukelti skirtingo pobūdžio padariniai skirtingiems nukentėjusiesiems, neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamos situacijos yra skirtingos ir nesusijusios, o vieno įvykio metu sukelti skirtingo pobūdžio padariniai yra sudėtinis galimai neteisėto elgesio rezultatas.
Šalies argumentai
3.3. Apeliantas nurodo nesutinkantis su tokiais teismo argumentais. Teismo išvada, kad administracinio nusižengimo byla ir ikiteisminis tyrimas yra dėl tų pačių reikšmingų faktų yra nepagrįsta ir pažeidžia išimtinai vaiko interesus. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl nusikalstamų, viešoje vietoje J. T. ir N. T. atliktų fizinių, smurtinio pobūdžio velksmų V. T. ir V. J. atžvilgiu, sukelto fizinio skausmo, turto sugadinimo. Administracinė atsakomybė (ANK 73 straipsnio 1 dalis), J. T. buvo taikyta dėl to, kad J. T., būdama mažamečio B. T. motina, nevykdė savo, kaip motinos pareigos, nustatytos CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, o būtent ji, mažamečio sūnaus paėmimo metu iš vaiko tėvo, būdama neblaivi, kai nustatytas 0,92 promilių girtumas, sukėlė konfliktą su vaiko tėvu ir jo drauge mažamečio vaiko akivaizdoje, kas sukėlė vaikui neigiamus išgyvenimus, išgąstį. Taigi, visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje situacijoje administracinė teisena turi būti nutraukta, kai to paties įvykio metu dėl padaryto nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nepagrįstai nutraukus administracinę telseną, mažamečio B. T. interesai lieka neapginti, o kaltas asmuo lieka nenubaustas administracine tvarka.
3.4. Konfliktas tarp neblaivios J. T. ir V. T. bei jo draugės įvyko vaiko akivaizdoje ir valkas jį tiesiogiai matė, kas pastarajam sukėlė neigiamus išgyvenimus ir išgąstį. Tai patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir paties valko duoti paaiškinimai, užfiksuoti Institucijos suformuotoje 2024 m. sausio 29 d. valko situacijos vertinimo anketoje. Tai paneigia J. T. ir N. T. versiją, kad B. T. konflikto apskritai nematė.
3.5. ANK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisės pažeidimu siekiama užtikrinti itin pažeidžiamų visuomenės narių, t. y. vaikų, teises. Byloje nustatyti J. T. veiksmai yra pavojingi ir negali nesulaukti jokios valstybės, veikiančios per savo institucijas, reakcijos. Pagrįstai manytina, jog tiek vaiko interesų pažeidimas, tiek motinos J. T. kaltės turinys byloje nustatyti ir atskleisti, kadangi J, T. veika, kaip vaiko motinos, buvo nukreipta į vaiko teisių ir teisės interesų pažeidimą.
3.6. Byloje nėra ginčo, jog tiek atliekamas ikiteisminis tyrimas, tiek nagrinėjama administracinio nusižengimo byla yra susiję su tos dienos įvykiais, tačiau J. T. veiksmai, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas ir pradėta administracinio nusižengimo teisena nėra tapatūs, ginamos skirtingos vertybės, skiriasi veiksmų pavojingumas, baudžiamoji atsakomybė neapima ir negali apimti administracinės atsakomybės. Šiuo atveju nėra jokio tapatumo tarp atliekamo ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, jog administracinė teisena nutraukiama ANK 565¹ straipsnio 8 punkto pagrindu, yra visiškai nepagrįstas. J. T. savo veiksmais pažeidė skirtingus saugomus teisinius gėrius, už kurių pažeidimą turi būti taikoma atitinkama atsakomybė.
3.7. Ne visi atvejai, kuomet baudžiamoji ir administracinė atsakomybės taikomos kartu, laikytini pažeidžiančiais non bis in idem principą. Tais atvejais, kai padaroma veika, kuria atitinkamai pažeidžiamos BK ir ANK normos, tačiau šios normos viena kitos neapima galima ir būtina taikyti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę kartu. Sprendžiant klausimą ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas nori bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į tai, jog visų kriterijų negalima vertinti formaliai, sprendimas turi būti priimamas tik įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152/2006).
Šalies argumentai
3.8. J. T. padaryti teisės pažeidimai iš esmės skiriasi, administracinės bei baudžiamosios atsakomybės taikymas nesudaro sąlygų non bis in idem principo pažeidimui. J. T. padarytas administracinis nusižengimas ir paskirta nuobauda už jį, pagal Lietuvos įstatymus, nėra baudžiamosios teisės sritis, ir todėl neturėtų būti laikoma, kad vėlesnis galimas kaltininko nuteisimas baudžiamojoje byloje už smurtinio pobūdžio veiksmus pažeidžia principą, draudžiantį dvigubą nubaudimą už tą patį nusikaltimą. Veikos, kvalifikuojamos pagal BK ir ANK, iš esmės skiriasi veikų požymiais, reglamentuoja skirtingų rūšių teisės pažeidimus. J. T. neteisėti veiksmai ir dėl jų kilę padariniai nėra tapatūs, kad būtų pripažinti ta pačia veika, taip pat nėra tapatūs pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius.
Žemesnės instancijos teismas
3.9. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, itin formaliai vertino bylos aplinkybes, šiurkščiai pažeidė nepilnamečio vaiko interesus, jų neapgynė. Byloje neginčytinai buvo nustatyta, jog J. T., žinodama, jog tą dieną jai bus atvežtas nepilnametis vaikas, dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus (papildomai atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, jog J. T. taip pat turi ir nepilnametę dukrą, kuri tą dieną buvo neblaivių asmenų priežiūroje. J. T. įvykio dieną, būdama neblaivi, negalėjo tinkamai atlikti CK 3.155 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pareigų ir užtikrinti saugios aplinkos.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į skundą J. T. atstovas advokatas Aleksandras Kovalevskis prašo nukentėjusiojo B. T. įstatyminio atstovo V. T. apeliacinį skundą atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir nemotyvuotą. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-486-1202/2024 nepakeistą.
4.1. V. T. siekdamas pakeisti B. T. gyvenamąją vietą dėl to paties įvykio pateikė melaginingą pranešimą, tiek Institucijai, tiek prokuratūrai, skunde nurodydamas, kad įvykį matęs vaikas labai išsigando. Dėl to paties įvykio pradėta teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį ir ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį. Tokiu būdu, V. T. nepagrįstais pranešimais buvo siekiama J. T. už tą patį įvykį nubausti net keletą kartų, kas yra non bis in idem pažeidimas.
4.2. ANK 592 straipsnis numato, kad iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama. Nagrinėjamu atveju J. T. siekiama patraukti tiek administracinėn, tiek baudžiamojon atsakomybėn, administracinė teisena ir ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to paties įvykio. Todėl administracinė teisena J. T. nutraukta pagrįstai.
4.3. Atsiliepime pažymima, kad remiantis paties vaiko žodžiais, šis išsigando ne paties įvykio, o kad atvažiavo policija. Liudytojas A. J., apklausęs vaiką iš karto po įvykio, nurodė, kad vaikui konfliktas buvo išskirtinis, nes atvažiavo policija, pasak specialisto, tą kartą vaikui neigiamą įtaką padarė policijos atvykimas, vaikas išsigando po įvykio paties V. T. sukeltos aplinkos, apie jokias muštynes ar smurtą vaikas liudytojui A. J. nieko neminėjo.
5. Atsiliepimu į skundą Institucijos atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2024 m. kovo 6 d. nutarimą.
5.1. Institucija visiškai sutinka su skundo argumentais. Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį. B. T. nėra pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime ir jo teisės ten neginamos.
5.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad nagrinėjama administracinio nusižengimo byla ir atliekamas ikiteisminis tyrimas yra dėl tų pačių reikšmingų faktų. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl smurtinio pobūdžio J. T. ir N. T. veiksmų viešoje vietoje, sukelto fizinio skausmo turto sugadinimo. Administracinė atsakomybė J. T. taikyta, už tai, kad ji nevykdė savo, kaip motinos, pareigos, nustatytos CK 3.155 straispnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo įstatyminis atstovas nesutinka su administracinės teisenos nutraukimu J. T. atžvilgiu, prašo palikti galioti Institucijos 2024 m. kovo 6 d. nutarimą, tenkinti jo civilinį ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną J. T. atžvilgiu ANK 565¹ straipsnio 8 punkto pagrindu. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad J. T. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas.
8. ANK 565¹ straipsnio 8 punkte įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, yra ne kartą pažymėjęs, kad principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020, Nr. 2K-58-719/2023, ir kt.).
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje situacijoje administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ir ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl tų pačių reikšmingų faktų – visumos konkrečių faktinių aplinkybių susijusių su tuo pačiu kaltinamu asmeniu ir neatsiejamai susijusi tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu. Abiem atvejais analizuojamas 2024 m. sausio 22 d, 17:00 val. įvykęs konfliktas prie (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo tie patys asmenys. Vien tai, kad įvykio metu galimai sukelti skirtingo pobūdžio padariniai skirtingiems nukentėjusiesiems, neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamos situacijos yra skirtingos ir nesusijusios. Vieno įvykio metu sukelti skirtingo pobūdžio padariniai yra sudėtinis galimai neteisėto elgesio rezultatas.
11. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu situacijos vertinimu nesutinka ir pažymi, jog nagrinėjama situacija neatitinka aukščiau nurodytų kasacinio teismo suformuotų non bis in idem situacijos požymių.
12. Pritartina skundžiamo nutarimo teiginiui, jog tiek administracinio nusižengimo teisenoje, tiek ikiteisminiame tyrime tiriama visuma faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamu asmeniu ir neatsiejamai susijusi tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu. Tačiau tai savaime nesudaro pagrindo tvirtinti, jog baudžiant J. T. pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, ji būtų du kartus traukiama atsakomybėn už tuos pačius faktus.
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad dėl to paties įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį. 2024 m. rugpjūčio 7 d. priimtas sprendimas apklausti J. T. specialiąja liudytoja, 2024 m. rugsėjo 6 d. ji apklausta. Taigi, ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimai nusikalstamų, J. T. atliktų fizinių, smurtinio pobūdžio veiksmų, sukelto fizinio skausmo, turto sugadinimo. Gi administracinė atsakomybė (ANK 73 straipsnio 1 dalis), šioje byloje J. T. buvo taikyta dėl to, kad J. T., būdama mažamečio B. T. motina, nevykdė savo, kaip motinos pareigos, nustatytos CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, o būtent ji, mažamečio sūnaus paėmimo metu iš vaiko tėvo, būdama neblaivi, kai nustatytas 0,92 promilių girtumas, sukėlė konfliktą su vaiko tėvu ir jo drauge mažamečio vaiko akivaizdoje, kas sukėlė vaikui neigiamus išgyvenimus, išgąstį. Taigi, vieno įvykio metu buvo sukelti skirtingo pobūdžio padariniai, skirtingiems nukentėjusiesiems, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Tokia situacija atitinka idealiąją veikų sutaptį – J. T. to paties įvykio metu galimai padarė kelias savarankiškas veikas, už kurių dalį atsakomybė numatyta BK, o už vieną – ANK. Dėl veikų numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje) dalies atliekamas ikiteisminis tyrimas, o dėl ANK 73 straipsnio 1 dalies sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas šioje byloje. Tokiu būdu, ikiteisminiame tyrime tiriamos nusikalstamos veikos ir veika mažamečio atžvilgiu, nagrinėjama šioje administracinio nusižengimo byloje, yra skirtingos, todėl neatitinka kasacinio teismo išaiškinimo – non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis. Nagrinėjamu atveju nesutampa nei vienas objektyvusis ir subjektyvusis ikiteisminiame tyrime tiriamų ir šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamos veikos požymių, šiomis veikomis buvo pažeisti skirtingi įstatymų saugomi gėriai, kilo skirtingi, vienas su kitu nesusiję padariniai.
14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, jog ikiteisminiame tyrime ir šioje administracinio nusižengimo byloje tiriamos savarankiškos veikos, todėl aplinkybė, jog dėl to paties įvykio, J. T. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesudaro pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylos ANK 565¹ straipsnio 8 punkto pagrindu. Pripažinus, jog minėtu pagrindu, byla nutraukta nepagrįstai, toliau spręstinas J. T. atsakomybės pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį klausimas.
15. Atsiliepime į skundą J. T. atstovas nurodo, kad remiantis vaiko paaiškinimais, jis išsigando policijos atvykimo, taigi paties V. T. sukeltos aplinkos, gi apie smurtą ir muštynes vaikas liudytojui A. J. nieko neminėjo. Šie argumentai nešalina J. T. atsakomybės pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.
16. Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog vaikas konfliktą matė, ką ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Duodama paaiškinimus Institucijoje, J. T. nurodė, kad griebė V. T. draugę už plaukų, pripažįsta, kad su N. sukėlė konfliktinę situaciją būdami neblaivūs, vaiko akivaizdoje (1 t. b. l. 14) V. T. duodamas paaiškinimus institucijoje nurodė, kad konfliktas vyko vaiko akivaizdoje (1t. b. l. 18). Tiek V. T., tiek V. J. duodami paaiškinimus teisme, nurodė, kad vaikas matė konfliktą. Remiantis Institucijos suformuota 2024 m. sausio 29 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa, berniukas sėdėjo tėvo automobilyje išsigandęs ir pasimetęs. B. pasakė, kad tėtis su mama dažnai barasi, kai tėtis jį perduoda mamai. Tai labai nepatinka vaikui, o šiandien buvo labai didelis konfliktas lauke ir B. labai išsigando, kai atvažiavo policija. Duodamas parodymus teisme, iš karto po įvykio su B. T. bendravęs Institucijos specialistas A. J. taip pat nurodė, kad pasak vaiko, tėtis ir mama labai barėsi ir atvažiavo policija. Minėtų duomenų visuma paneigia J. T. ir jos vyro N. T. pateiktą versiją, kad B. T. konflikto nematė.
17. Nors J. T. atstovas tvirtina, kad vaiką išgąsdino policija, apeliacinės instancijos teismas viena vertus pažymi, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog konfliktą, dėl kurio V. T. iškvietė policiją, išprovokavo pati J. T., kuri remiantis jos pačios paaiškinimais, griebė už plaukų V. T. draugei, nes ši kišosi į jos ir buvusio vyro santykius. Be to, nepriklausomai kaip vaiką paveikė policijos atvykimas, svarbu tai, kad J. T. elgesys vaiko akivaizdoje buvo asocialus ir traumuojantis vaiką nepriklausomai nuo to, kaip vaikas emociškai priėmė tokį motinos elgesį būtent tą akimirką. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog vaikas specialistui iš karto po įvykio barnį tarp tėvų įvardijo kaip smarkų.
18. Be to, J. T., žinodama, kad vaiko tėvas jai atvešiantis vaiką, jo pasiimti atėjo neblaivi. Būdama neblaivi, J. T. savaime negalėjo tinkamai atlikti CK 3.155 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pareigų. Kaip teisingai nurodyta Institucijos atsiliepime pirmosios instancijos teismui, jos veiksmai, sugriebiant už plaukų trečiąjį asmenį, kertasi su tinkamu tėvų valdžios atlikimu. Kaip pagrįstai baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teisme nurodė Institucijos atstovė, motinos buvimas neblaiviai vaiko akivaizdoje, savaime yra netinkamas tėvų valdžios panaudojimas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad J. T. versija, kad ji tą dieną ryte dvi taures šampano laikytina deklaratyvia, visiškai neatitinkančia jai po įvykio nustatyto neblaivumo laipsnio.
19. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad institucijos 2024 m. kovo 6 d. nutarimu, J. T. pagrįstai nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.
20. Skundu taip pat prašoma išspręsti V. T. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teismas 2024 m. birželio 25 d. nutartimi pripažino mažametį B. T. nukentėjusiuoju šioje byloje ir paskyrė V. T. jo atstovu pagal įstatymą. Nukentėjusiojo B. T. atstovo pagal įstatymą įgaliotas atstovas R. Mikulskas šioje administracinio nusižengimo byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš administracinėn atsakomybėn patrauktos J. T. priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo B. T. naudai. Patirtos neturtinės žalos dydis grindžiamas tuo, jog po 2024 m. sausio 22 d. įvykio B. T. pasidarė daug jautresnis dėl matytos mamos agresijos, pradėjo prasčiau miegoti, naktimis nepailsi, jautriai reaguoja į aplinkos garsus. J. T. smurtiniai veiksmai, išsakyti grasinimai sutraumavo vaiką, sužalojo jo emocinį stabilumą bei sudarė nesaugumo jausmą. (1 t., b. l. 177-178). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Pripažinus, jog J. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusysis B. T. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau prašoma priteisti suma pernelyg didelė. J. T. padarė administracinį nusižengimą, už kurį jai skirta nuobauda – įspėjimas. Taigi, padarė nedidelio pavojingumo administracinį nusižengimą. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitiks 200 Eur neturtinės žalos dydis.
21. ANK 666 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Proceso išlaidų ir jų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 103–106 straipsniai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
22. Tačiau teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-976/2023
23. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo prašymo atlyginti nukentėjusiojo B. T. įstatyminio atstovo V. T. bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas teismui nepateikė jokių dokumentų, susijusių su patirtomis išlaidomis apeliacinės instancijos teisme, iš apeliacinio skundo matyti, kad jį pateikė pats V. T.. Spręsdamas dėl pirmosios instancijos teisme patirtų apelianto išlaidų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nukentėjusiojo B. T. įstatyminis atstovas V. T. pateikė prašymą priteisti visas V. T. patirtas atstovavimo išlaidas administracinio nusižengimo byloje – 1210 Eur (2 t., b. l. 65). Prašyme nurodoma, kad išlaidas sudaro civilinio ieškinio parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose. Taip pat pridėtas išlaidas patvirtinantis banko pavedimo išrašas (2 t., b. l. 66).
24. Iš banko pavedimo matyti, kad 1210 Eur pavedimą, patvirtinantį patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, padarė ne V. T., o V. J., tačiau remiantis kasacinio teismo praktika, nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta, sprendžiama, kad yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidų atlyginimą, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-256-684/2015, e3K-3-275-823/2021, e3K-3-36-781/2022, e3K-3-238-313/2022, e3K-3-44-684/2023, e3K-3-105-701/2024). Šis principas taikytinas ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-387/2024).
25. Iš bylos medžiagos matyti, kad B. T. įstatyminio atstovo įgaliotas atstovas advokatas R. Mikulskas dalyvavo 2024 m. rugsėjo 2 d. vykusiame posėdyje, kuris truko 1 val. 30 min, 2024 m. rugsėjo 12 d. dalyvavo posėdyje kuris truko 1 val. 36 min, 2024 m. spalio 11 d. dalyvavo posėdyje kuris truko 1 val. 50 min, 2024 m. spalio 25 d. dalyvavo posėdyje, kuris truko 24 min. Taigi, advokatas R. Mikulskas dalyvavo teismo posėdžiuose kurie viso truko 5 valandas ir 20 minučių. Dviejuose iš minėtų posėdžių dalyvavo nuotoliniu būdu. Civilinis ieškinys nėra didelės apimties, byla nagrinėjama dėl administracinio nusižengimo, jos apimtis nėra didelė, joje nėra sprendžiami sudėtingi teisės taikymo klausimai. Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, tikėtinai skirtą darbo laiką, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme, turi būti tenkinamas iš dalies, V. T. priteisiant iš J. T. 800 Eur advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
26. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas administracinio nusižengimo byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
nukentėjusiojo B. T. (B. T.) įstatyminio atstovo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR-N-374-2024 palikti galioti.
Nukentėjusiojo B. T. atstovo pagal įstatymą V. T. įgalioto atstovo Raimundo Mikulsko civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš J. T. tenkinti iš dalies ir priteisti B. T. naudai 200 Eur, neturtinei žalai, atlyginti.
Nukentėjusiojo B. T. įstatyminio atstovo V. T. prašymą atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose tenkinti dalinai ir priteisti nukentėjusiojo B. T. įstatyminiam atstovui V. T. iš J. T. 800 Eur išlaidoms, susijusioms su atstovo darbo pirmosios instancijos teisme apmokėjimu.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.