- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-24
- Bylos Nr.
- 1-757-564/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27356-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Kaltinamasis
- H. L.
- Nukentėjusysis
- K. F.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , pilietybė Lietuvos Respublika, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)išsiskyręs, nedirbantis, teistas 2014 m. gruodžio 8 d. Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-ir BK) 227 straipsnio 2 dalį galutine 12 minimalių gyvenimo lygių bauda, baudos nesumokėjęs ir neišieškota,
teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis H. L. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent: tiksliau įrodymų tyrimo metu, tačiau ne vėliau kaip 2021-10-26, pagal žodinį susitarimą su nukentėjusiąja K. F. suremontuoti ir pasaugoti pastarosios automobilį „BMW“, VIN kodas (duomenys neskelbtini) iki ji grįžusi iš užsienio atvyks jo atsiimti, t. y. nukentėjusiajai patikėjus H. L. savo automobilį, jis iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) tiksliai nenustatytu metu ir laiku, tralo pagalba į savo gyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) garažą parsigabeno K. F. priklausantį lengvąjį automobilį „BMW“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), be valstybinio numerio ženklų, vėliau susitarimo nevykdė, automobilio negrąžino. K. F. nepavykus atgauti (susigrąžinti) suremontuoto automobilio, 2022-07-12 apie 19.50 val. K. F. atvyko adresu (duomenys neskelbtini). atsiimti automobilio, kur jis buvo nugabentas ir turėjo būti laikomas suremontuotas, H. L. jo teisėtam savininkui K. F.) negrąžino, kadangi pasisavino tyčia paslėpdamas (nenustatytomis aplinkybėmis), su K. F. ryšius ir bendravimą nutraukė, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą K. F. priklausantį, turtą - automobilį „BMW“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiajai K. F. 11910 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis H. L. kaltu neprisipažino. Parodė, kad su nukentėjusiąja K. F. buvo pažįstami. 2021 m. rugsėjo mėnesio viduryje paskambinusi K. F. prašė suremontuoti ir pasaugoti jos automobilį „BMW“, kuris tuo metu stovėjo Kauno m. Jis nuvažiavo į Kauno m., apžiūrėjo automobilį. Tai buvo baltos spalvos automobilis „BMW“, be valstybinių numerių. Buvo išdaužti du durelių langai, sprogusi padanga. Traliuku automobilį parsigabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) . Žemės sklypas priklausė tėvams, o jis ten pasistatęs namą ir garažą, sugrįžęs į Lietuvą ten gyvendavo. Parsivežtą automobilį laikė kieme, o sutvarkytą įvarė į užrakinamą garažą.Šiuo automobiliu dar buvo nuvažiavęs iki pažįstamo, kad pagelbėtų dėl durelių lango stiklo įdėjimo. Garažo raktus ir automobilio užvedimo pultelį prieš išskrisdamas į Švediją spalio ar lapkričio mėnesio pabaigoje paliko netoliese gyvenančiam tėvui. Motinos tuo metu Lietuvoje nebuvo. Automobilį suremontavo gal spalio mėnesio viduryje, pranešė nukentėjusiajai, taip pat pasakė, kad raktus paliko tėvui. Jam jau būnant Švedijoje su juo susisiekė K. F., sakė, kad yra kažkoks klientas automobiliui, prašė palikti raktus prie garažo, kad klientas galėtų tą automobilį apžiūrėti, klausė, ar apsimoka parduoti automobilį už 10 000 eurų. Jis pasakė K. F., kad raktus palikęs pas tėvą ir kad su juo dėl raktų susiskambintų. Tėvas sakė, kad sausio ar vasario mėnesį atvažiavo du vyrai su „VW Passat“ automobiliu, jis atidarė vartus ir garažą ir jie automobilį „BMW“ išsivarė. Su tėvu kalbėjo telefonu. Jis tuo metu nebuvo ligoninėje. Tėvo sveikata bloga keli metai, jis nelabai orientuotas, tačiau judėti galėjo. 2022 m. birželio mėnesį jis buvo grįžęs į Lietuvą, K. F. vis skambinėdavo ir klausdavo, kur jos mašina. Jis nurodė kreiptis į policiją, taip pat pasakė, kad pats policijai pasakys apie buvusius jos planus, nes kai jis dar tik remontavo šį automobilį, ji siūlė automobilį tariamai „pavogti“ iš jo garažo ir po to, pranešus draudimui, gauti už jį išmoką. Kai nukentėjusioji paklausė, kada jis atiduos automobilį, tai jis pasakė, kad kai sumokės jam 1000 eurų už mašinos remontą- už nupirktus ir įdėtus du langų stiklus (20 eurų), padangą, už darbą.
Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes jokio nusikaltimo nepadarė. Kokia galėjo būti to automobilio vertė nežino. Automobilis buvo 2015 m. gamybos , buvo važiuojantis, bet jo kėbulas buvo suvirintas iš atskirų detalių, skyrėsi spalvos, dar buvo prašiusi jį perdažyti, bet jis nesutiko.
Nukentėjusioji K. F. parodė, kad 2017 m. įsigijo automobilį „BMW“ Kauno mieste, įregistravo savo vardu. Ji gyvena Vokietijoje, todėl šiuo automobiliu išvažiavo į Vokietiją. Ten ilgai su lietuviškais valstybiniais numeriais važinėti negalima, todėl vieną dieną pamatė, kad nuimti valstybiniai numeriai. Tada automobilį jai parvežė į Kauną. Automobilis buvo laikomas prie (duomenys neskelbtini) namo. Jai paskambino mama ir pasakė, kad išdaužtas durelių stiklas, išlupta aparatūra (elektronika). Tai buvo 2021 m. liepos mėnesį. Ji per „Facebook“ susitarė su pažįstamu H. L., kad jis pasiimtų automobilį pas save, įdėtų stiklą ir palaikytų automobilį kol ji sugrįš. H. L. automobilį išsivežė tralu, remontavo, atsiuntė nuotraukas. Šį susirašinėjimą išsaugojusi ir pateikė tyrėjai. Maždaug po trijų savaičių H. L. pranešė, kad išskrenda, kad automobilio stiklas įdėtas ir raktai pas tėvą, nurodė jo adresą. Už automobilio remontą pinigų neprašė, tik sakė, kad langas kainavo 30 eurų. Grįžusi į Lietuvą ji išsiėmė automobiliui naujus valstybinius numerius, nuvažiavo H. L. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti automobilio. Nurodytu adresu nieko nerado. Garažas buvo užrakintas, nebuvo jame langų, todėl negalėjo pažiūrėti, kas yra jo viduje. Tuomet susirado H. L. motiną, nuvažiavo pas ją į namus, klausė jos kur automobilis, tačiau ši tik šaukė ir vijo iš kiemo, sakė, kad tas namas yra išnuomotas kažkokiam žmogui. Ji iš karto išsikvietė policijos pareigūnus, tačiau tą dieną į garažą nebuvo patekta. Po to paskambinę policijos pareigūnai jai pasakė, kad atvažiavę rado garažą atrakintą ir jos automobilio ten nebuvo. Prieš jai grįžtant į Lietuvą H. L. jos visaip vengė, užblokavo „Facebooke“. Prieš tai paklausus, kada grąžins automobilį, pareikalavo 1000 eurų už remontą ir tada grąžins. Bendravimas su H. L. nutrūko, kai jis susirado kitą draugę O., kuri po to, kai jis buvo sulaikytas Vokietijoje, jai skambinėjo. Socialiniuose tinkluose bendravo su vyriškiu, prisistačiusiu A. K., apie šio automobilio pirkimą, jo klausė, kiek už tą automobilį gautų pinigų, tačiau jis pirmiausia norėjo šį automobilį pamatyti. Šis vyriškis jai sakė, kad „Facebook“ bendravo su H. L., pastarasis jam sakė, kad automobilio vertė 10000 eurų. Ar jis buvo nuvažiavęs šio automobilio pažiūrėti, ji nežino. Pati šiam asmeniui automobilio nepardavė. Jo kontaktinių duomenų neturi, „Facebook“ jo paskyros taip pat jau nėra.
Automobilio įsigijimo dokumentuose nurodyta jo vertė 2000 eurų. Šis automobilis buvo iš Amerikos, buvo daužtas, skendęs, apdegę durelės, tačiau ji automobilį pilnai atsiremontavo (sutvarkė ir perdažė kėbulą jai patikusia specialia perlamutrine spalva, pakeitė saloną, visą elektroniką, sudėjo naujesnius žibintus ir kt. ). Pirko ir dėjo naujas detales, norėdama turėti geresnį automobilį, jis buvo techniškai tvarkingas, prieš įregistravimą atlikta būtina ekspertizė, buvo galiojanti techninė pažiūra. Automobilio su įsigijimo ir remonto kaina vertė 20000 eurų. Detalių įsigijimo ir remonto darbų kainų dokumentų neturi. Automobilis draudimu nuo vagystės nebuvo apdraustas. Po Kauno mieste įvykdytos vagystės automobilis buvo tvarkingas, išskyrus išmuštą stiklą ir pavogtą aparatūrą, važiuojantis, pats H. L. jai sakė, kad automobiliu buvo nuvažiavęs iki kaimyno. Civilinį ieškinį bylos nagrinėjimo teisme metu sumažino. Prašo priteisti 13000 eurų turtinės žalos už prarastą automobilį, 300 eurų neturtinės žalos bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį dėl turtinės žalos sumažino, kadangi neturi dokumentų, kurie patvirtintų automobilio remontui, atliktam po jo įsigijimo, įgytų detalių ir atliktų darbų vertę. Tokia yra jos turėto automobilio rinkos vertė, kurią nustatė pati vadovaudamasi informacija gauta iš dirbtinio intelekto. Taip pat dėl automobilio praradimo turėjo nepatogumų negalėdama naudotis savo automobiliu, norėjo viską išspręsti geruoju, tačiau kaltinamasis elgėsi priešingai, patyrė didelius išgyvenimus, pablogėjo psichinė sveikata- atsirado nerimas, panikos atakos, kreipėsi į psichiatrus, buvo paskirtas medikamentinis gydymas.
Liudytojas A. P. parodė, kad pažįstamas su H. L.. Prieš kelis metus matė, kad jis traliuku parsivežė į savo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) baltos spalvos automobilį BMW. Automobilis buvo be valstybinių numerių, nebuvo durelių stiklo ir priekyje, kur būna „multimedijos“, buvo tuščia ertmė, taip pat padangose nebuvo oro. H. L. sakė, kad tai jo draugės automobilis ir parsivežė jį remontuoti. Matė, kad H. L. garaže jį remontavo-buvo išardyta „panelė“, atidarytas kapotas, įdėjo nupirkęs „multimediją“. Kiek atsimena, H. L. gal lapkričio mėnesį išvažiavo į Švediją ir prieš išvažiuodamas jam pasakė, kad automobilis bus paliktas garaže ir jam paskambins, jeigu kažkas atvažiuos automobilio, kad padėtų jį užvesti. Garažas rakinamas, jame langų nėra. Jis pats gyvena gal 1,5 km atstumu nuo garažo. Po to prasidėjo nukentėjusios skambučiai ar žinutės, kad jis nueitų pažiūrėti, ar yra garaže jos automobilis, ar jis suremontuotas. Jis pažadėjo nueiti ir pažiūrėti, tačiau nuėjęs nebuvo. Žino, kad H. L. tėvas sirgo, jis vos pavaikščiodavo, matęs, kad sėdėdavo lauke. Kur tuo metu buvo H. L. motina- nežino Iš „Facebook“ turimos savo paskyros „A. P.“ parašė nukentėjusiajai žinutę, kad matė per garažo plyšį jame stovintį automobilį, kad automobilio padangos be oro, tačiau iš tikrųjų nebuvo nuėjęs. Taip parašė, kad nukentėjusioji „atstotų“. Tas garažas be plyšių, todėl jis niekaip nebūtų galėjęs matyti kas jo viduje. Kad dingęs tas automobilis sužinojo pamatęs įrašą, kuriame buvo įdėta H. L. nuotrauka, parašyta, kad jis aferistas, kad dingo automobilis. Su H. L. buvo susitikęs 2022 m. birželio mėnesį, kai jis buvo grįžęs iš Švedijos.
Liudytojas T. B. parodė, kad Marijampolės AVPK buvo gautas pranešimas, jog pavogtas ar pasisavintas automobilis, buvęs (duomenys neskelbtini) kaime esančios sodybos garaže. Nuvažiavo į nurodytą vietą. Ten buvo ir nukentėjusioji, kuri nurodė, kad automobilis baltos spalvos. Garažas buvo užrakintas. Apėjo ir apžiūrėjo visą garažą iš išorės, kas buvo jo viduje, ar ten yra automobilis, nesimatė. Sodyboje kitų žmonių nebuvo. Po to nuvažiavo pas nukentėjusios nurodyto galimo kaltininko motiną į namus. Ji pasakė, kad tas namas parduotas, raktų nuo garažo neturi. Nukentėjusiajai buvo nurodyta rašyti pareiškimą dėl šio įvykio ir ji nurodė, kad parašys kitą dieną.
Liudytoja G. L. parodė, kad gyvena ir dirba užsienyje, į Lietuvą sugrįžta labai retai, su sūnumi H. L. ryšių nepalaiko. Maždaug prieš dvejus metus, kai ji buvo trumpam sugrįžusi į Lietuvą, į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini) , atvažiavo dvi moterys ir klausinėjo kur jos sūnus H., kur kažkoks automobilis. Jos neprisistatė, rėkavo, todėl pareikalavo išeiti iš kiemo, pasakė, kad apie jokį automobilį nieko nežino. Moterys iškvietė policiją. Kur tuo metu buvo H. L. ji nežino. Jos sutuoktinis tuo metu buvo slaugos ligoninėje, buvo pablogėjusi jo sveikata po 4 insultų. Policija atvyko po 15-20 minučių. Atvykę policijos pareigūnai taip pat klausinėjo apie kažkokį automobilį, ieškojo H. L., apžiūrėjo ieškodami jo namus, tačiau po visus kambarius nevaikščiojo. Buvo patikrinti garažai, esantys adresais (duomenys neskelbtini). Pastaruoju adresu buvo jai ir vyrui priklausantys sodo namelis, garažas, ten apsistodavo ir garažu naudojosi H. L.. Kas buvo tame garaže, ji nežiūrėdavo. Kai atvyko tos moterys, ji buvo sugrįžusi iš Vokietijos gal prieš dvi dienas, sūnaus nematė, po to su juo taip pat nebuvo susitikusi. Ji turėjo tik namelio raktus, o garažo raktų neturėjo. Pas sūnų „BMW“ automobilio tikrai nemačiusi ir apie šioje byloje nagrinėjamą įvykį nieko nežino.
2022-07-22 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022-07-12 apie 19 val. 47 min. Marijampolės apskrities VPK gautas pranešimas, jog K. F. pažįstamas H. L. neatiduoda jai priklausančio automobilio „BMW 320“, kuris paskutinėmis žiniomis galimai paliktas stovėti jam priklausančiame garaže (duomenys neskelbtini) K. F. parodė, kad 2021-10-26 palaikė santykius su H. L., kuris pasisiūlė paimti jai priklausantį automobilį „BMW 320“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 13000 eurų. Su H. L. buvo susitarę, kad jis automobilį galbūt suremontuos ir pasaugos pas save garaže (duomenys neskelbtini) kol ji bus išvykusi į Vokietiją. Tuo metu, kol K. F. buvo užsienyje, H. L. taip pat buvo išvykęs į užsienį ir automobilio raktą palikęs savo tėvui. 2022-06-12 H. L. parašė į „Messenger“ programėlę žinutę, kad K. F. jam duotų už automobilį 1000 eurų, pinigus perduotų jo tėvui R., tada bus galima automobilį atsiimti. Kadangi K. F. pinigus duoti atsisakė. Po pokalbio H. L. ją užblokavo per „messenger“ programėlėje. Tą pačią dieną į „messenger“ programėlę jai parašė A. P. ir nurodė, kad jos automobilis stovi užrakintas garaže, automobilį matė per durų plyšį. Sugrįžusi į Lietuvą 2022-07-12 nuvyko (duomenys neskelbtini). ir pamatė, kad garažas yra užrakintas ir į namus niekas neįsileido. A. P. paaiškino, kad K. F. prašymu nebuvo nuėjęs į garažą automobilio pažiūrėti, o, kadangi ji to prašė nuolatos, jai parašė, kad viskas tvarkoje, automobilis vietoje, tačiau iš tikrųjų ten nevažiavo nei karto ir netikrino, ar automobilis garaže. Tikslinant aplinkybes eilę kartų lankytasi (duomenys neskelbtini) tačiau namuose nieko nerasta. Skambinant duomenų bazėse rastais H. L. telefono numeriais niekas neatsiliepia arba telefonai išjungti. Bendrauta telefonu su H. L. motina G. L., kuri nurodė, kad su sūnumi nebendrauja jau apie pusantrų metų ir kur jis šiuo metu būna ji nežino. Ji nurodė, kad sodyba (duomenys neskelbtini) priklauso jai, o ne sūnui, jis ten tik pagyvendavo grįžęs iš užsienio. Raktus nuo gyvenamojo namo ir garažo turi tėvas ir sūnus. Taip pat G. L. nurodė, kad jos vyras R. L. patyręs keturis insultus ir nuo šių metų vasario mėnesio guli ligoninėje. Jo būklė sunki, kartais būna neadekvatus, nesiorientuoja aplinkoje, todėl apie iš jų sodybos dingusį automobilį ji bijo jo paklausti. Kiek žino G. L., sūnus H. iki kol tėvas nebuvo ligoninėje su juo bendravo ir kartas nuo karto paskambindavo. (t. 1, b.l. 6-10).
Nukentėjusioji K. F., būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą 2022-07-14 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodžiusi, kad 2021-10-26 pažįstamas H. L., pasisiūlė paimti ir suremontuoti bei pasaugoti pas save garaže (duomenys neskelbtini) jai priklausantį automobilį "BMW 320", v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 13000 eurų, kol ji bus išvykusi į Vokietiją. 2022-06-12 H. L. jai parašė į „Messenger“ programėlę žinutę, kad ji duotų jam 1000 eurų už automobilį. Pinigų duoti nesutiko ir po šio jų pokalbio H. L. ją užblokavo, su juo daugiau nebendravo. Įtaria, kad H. L. pasisavino jai priklausantį automobilį, kurio vertė 13000 eurų. Tą pačią dieną atlikta K. F. apklausa, prie pareiškimo pridėjusi susirašinėjimų su H. L. (paskyra „G. G.“) nuotraukas, automobilio registracijos liudijimo kopijas. (t. 1, b.l. 59-72).
Susirašinėjime užfiksuota, kad adresatas „G. G.“ 2021-10-18 išsiuntęs žinutę, kad ryte važiuos tralu į Kauną paimti jos mašiną, 2021-10-21 atsiuntęs balstos spalvos automobilio BMW, pastatyto tralo priekaboje, po to jau stovinčio kieme, nuotraukas, 2021-10-27 to paties automobilio nuotrauką su prierašu, kad keičia stiklą, 2021-10-28, automobilio jau su įdėtu durelių stiklu nuotrauką, taip pat žinutę, kad langas įdėtas (t. 1, b. l.59-66).
Susirašinėjime su adresatu „A. P.“ užfiksuota, kad K. F. prašo nuvykti pažiūrėti, o birželio 12 „A. P.“ atsako, kad buvo prasukęs, garažas užrakintas, bet per plyšį žiūrėjo, stovi užrakinta mašina. Nurodo, kad raktus turi motina, tai atrakins, o tėvas vietoj gyvena, klausia, ką norės daryti su ta mašina. Paprašius nuvykti pas „H.“ pažiūrėti automobilio, atrašo, kad ten viskas gerai, per laiką iš 2 ratų išėjo oras, pagrindas multimedija ir valdymas, kad ji turi susitvarkyti dokumentus, o jis padės ( t.1, b. l. 69-71).
Iš transporto registracijos liudijimo ir VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad 2017-05-12 K. F. vardu įregistruotas automobilis „BMW 320“, VIN: (duomenys neskelbtini). Įregistruojant jam išduotas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2017-07-22 numeris pakeistas į (duomenys neskelbtini) o 2022-07-12 pakeistas į (duomenys neskelbtini) Iš Pažymos Nr.AUIRNK-17-04/193, deklaracijos matyti, kad K. F. šį automobilį įsigijo 2017 m. balandžio 28 d. už 1802,90 eurų. 2017-05-12 Techninės ekspertizės pažyma Nr.200-1454 patvirtina, kad transporto priemonė atitinka reikalavimus ir gali patekti į viešąjį eismą Lietuvos Respublikoje ( t. 1, b.l. 58; t. 2, b.l. 8-18).
2022-12-02 VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „BMW 320“, atitinkančio K. F. turėto automobilio techninius parametrus, vertė yra 11910 eurų (su PVM) (t. 2, b. l. 19).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pateiktoje informacijoje nurodyta, kad automobilis „BMW“, v.n. (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą draustas privalomuoju draudimu 2020-12-07, sudaryta sutartis galiojanti iki 2021-12-06, sutartis nutraukta 2021-04-18. Draudėjas K. F. (t. 2, b.l. 21-22).
Iš policijos pateiktų įvykių registracijos duomenų matyti, kad 2022-07-12 apie 19.47 val. gautas K. F. pranešimas dėl konflikto su pažįstamu, kuris pavogė jos automobilį. Vietos adresas- (duomenys neskelbtini). Nuvykus į vietą K. F. paaiškino, kad automobilio negrąžina buvęs draugas H. L., automobilis yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo naudoti pareigūnų vaizdo registratoriai, surašytas tarnybinis pranešimas (2 t., b. l. 31-34). .
2022-07-12 Marijampolės apskrities VPK K. R. PK vyr. patrulio R. Č. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, pagal gautą pranešimą, jog negrąžinamas automobilis, nuvyko (duomenys neskelbtini). Ten rado K. F., kuri buvo kartu su motina R. B.. K. F. paaiškino, kad maždaug prieš pusę metų paliko H. L. jo garaže savo automobilį „BMW 320“", v.n. (duomenys neskelbtini) pasaugoti. Taip pat rodė „Messenger“ programėlėje susirašinėjimą su pačiu H. L. dėl automobilio saugojimo. Šiuo metu su juo nebendrauja, susisiekus per „Messenger“ jis atsisako grąžinti automobilį. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo naudojamasi "Polis II" naršykle, kurios pagalba buvo nustatytas H. L. telefono numeris, buvo skambinta, tačiau telefonas buvo išjungtas. Taip pat rastas jo tėvo R. L. telefono numeris, bet jis irgi buvo išjungtas. Rastas H. L. motinos G. L. telefono numeris, tačiau ji neatsiliepė, todėl nuvykta į jos gyvenamąją vietą. G. L. paaiškino, kad R. L. ligoninėje, o su sūnumi jau ilgą laiką nutraukusi bet kokius ryšius, jos vyras taip pat. Apie H. L. buvimo vietą informacijos nesuteikė, apie minimą automobilį „BMW 320“, v.n. (duomenys neskelbtini) nieko nežino. Moteris nurodė, kad tiek ji, tiek jos vyras, tiek likę du sūnūs, su H. L. nebendrauja. Sodyba (duomenys neskelbtini), priklauso jos sūnui H. L., tačiau šiuo metu yra pardavinėjama, o į ją keliasi gyventi būsimieji sodybos šeimininkai. Grįžus (duomenys neskelbtini), buvo belsta į gyvenamojo namo duris, tačiau jų niekas neatidarė, languose šviesa nedegė, viduje buvo tylu. Sklypo teritorijoje yra garažas, tačiau durys ir vartai užrakinti, langų nėra, todėl įsitikinti, ar automobilis stovi viduje, galimybės nebuvo (t. 1, b.l. 48-49).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrimi ir išklausyti 2022-07-12 policijos pareigūnų vaizdo registratorių įrašai, juose užfiksuota:
-įrašų pradžios laikas 19:59 val. Pareigūnai atvyksta (duomenys neskelbtini), duris atidariusi moteris prisistato G.. Pareigūnai, patikslinę adresą, nuvyksta (duomenys neskelbtini). Matosi kieme stovintis „Škoda“ automobilis, v/n (duomenys neskelbtini) Ten randama K. F. ir jos motina. K. F. pasakoja, kad ji paliko pasaugoti pas draugą mašiną kol ji bus užsienyje, nes Kaune mašina buvo apvogta. Nurodo, kad H. L. ją visur užblokavęs, namą pardavęs ir ji nežino, ar mašina dar yra garaže. K. F. nurodo, kad tai buvo automobilis „BMW“ baltos spalvos, be valstybinių numerių. Ji rodo susirašinėjimus su H. L.. Pareigūnas nueina prie namo, beldžia į duris, tačiau durų niekas neatidaro. Tada nueina prie garažo. Garažas yra rastinis ir viena siena apkalta skarda. Garažo didžiosios durys pakabinamos spynos neturi, iš šono yra papildomos durys įėjimui. Visos garažo durys yra uždarytos. Šoninės durys neatsidarė, užrakintos. Pareigūnas šviečia su žibintuvėliu į garažo vidų, tačiau nieko neišsako. Apžiūri garažą iš kitų pusių, kur galima prieiti ir grįžta prie tarnybinio automobilio. Pareigūnai telefonu kalba su A. (tikėtina P.), klausia, ar jis tikrai pro plyšį matė garažo viduje automobilį, atsakymo negirdėti. Pareigūnai skambino telefonu H. L., tačiau telefonas išjungtas. Tada A. jiems pasakė G. vyro R. telefoną. Prisiskambinti R. L. nepavyko. Tuomet K. F., o po to ir policijos pareigūnas, bendravo telefonu su asmeniu, prisistačiusiu A. K.. Šis asmuo nurodė, kad 2021 metų rudenį buvo atvykęs apžiūrėti minimą "BMW" automobilį, jį apžiūrėjo garaže, tačiau nepirko, nes automobiliui trūko kažkokių kompiuterių. Vėliau K. F. išsako, kad H. L. sakė, jog pardavinėdamas namą parduotų ir automobilį už 10000 eur, tačiau ji nesutiko, sakė, jog norėtų11000. Pareigūnai paaiškinę K. F. įvykio sprendimo galimybes grįžo pas G. L.. G. L. pokalbio metu nurodė, kad ji su sūnumi H. L. visiškai nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko, apie ieškomą automobilį jokios informacijos neturi, nieko apie tai nežino, o sodybą (duomenys neskelbtini) gatvėje jos sūnus pardavęs. Taip pat nurodo, kad pas ją į kiemą buvo atvykę moterys, kurios rėkė ir ieškojo automobilio. Ji pasiūlė pareigūnams apžiūrėti jos pastatus ieškant nurodyto automobilio. Pareigūnai nurodė, kad jei bus poreikis pastatai bus apžiūrėti ir išvyko. Grįžę pas K. F. pareigūnai darkart paaiškino tyrimo sekos galimybes ir išvyko. K. F. nepageidavo tuo metu rašyti pareiškimo, žadėjo atvykti pati į policiją vėliau (t.2, b. l. 35-38).
2025-07-15 Marijampolės apskrities VPK K. R. PK vyresn. tyrėjos I. S. tarnybiniame pranešime dėl asmens A. K., kurį nurodė K. F. 2022-07-12 bendraudama su policijos pareigūnais, užfiksuota, jog 2025-07-14 apklausiama K. F. patikslino, kad su šiuo asmeniu pati nėra „gyvai“ bendravusi, tik internete, taip pat „gyvai“ jis niekada nebuvo nuvykęs pažiūrėti jos automobilio „BMW“, jam automobilio nepardavė. Jie tiesiog kalbėję apie tai, kad ji tokį automobilį turi, kad jis gal būt jį pirktų arba padėtų jai dėl jo remonto. Šio asmens kontaktinių duomenų K. F. neturi, patikslinti apie jį nieko negali. Ieškant VRIS CDB pagal užklausą „A. (A.) K.“ randama mažiausiai 47 asmenys tokiu vardu ir pavarde, nustatyti, kuris iš jų yra tas asmuo, su kuriuo bendravo K. F. - nėra galimybės, todėl asmens apklausti nėra galimybės (t. 2, b.l. 41-42).
2022-07-14 Marijampolės apskrities VPK K. R. PK vyr. patrulio V. K. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo užfiksuota, kad 2022-07-14 apie 13.30 val. gavo budėtojo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini)galimai gali būti vogtas automobilis „BMW“ 3 klasės, baltos spalvos, be valstybinių numerių. Nuvykus į įvykio vietą sodyboje nei žmonių, nei automobilio, stovinčio lauke, nebuvo. Medinio garažo durys buvo neužrakintos, atidarius garažo duris matėsi, jog jis buvo tuščias. Budėtojo nurodymu buvo patikrintas kitas adresas, (duomenys neskelbtini) garažuose minėto automobilio nebuvo (t. 1, b.l. 52).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2022-07-27 apžiūrėta įvykio vieta , esanti (duomenys neskelbtini). Visa teritorija aptverta medine tvora, įvažiavimas be vartų. Maždaug 30 metrų atstumu nuo įvažiavimo kairėje pusėje yra gyvenamasis namas. Ant namo, virš durų, matyti įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Nuo įvažiavimo apie 15 metrų atstumu yra skardinis garažas. Garažo durys skardinės, užrakintos, be jokio išorinių spynų ar kitokių matomų užraktų. Apžiūrėjus įvykio vietą, jokių daiktų ar kitokių objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nepastebėta ir nepaimta (t. 1, b.l. 73-81).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima skaitmeninė laikmena su garso įrašu, kurį pateikė nukentėjusioji K. F., nurodydama, kad tai pokalbis su H. L.. Yra užrašas 12 JUN 21:05, 21:08 vykęs audio skambutis. Paleidus garso įrašą girdimas vyriškio balsas: „už tavo vogtą mašiną laikytą garaže pas mane, vogtą mašiną tūkstantis eurų, ne tai pasakau policijai aš pats, kas neaišku dar“. Įrašas trunka 19 sek., ekrano pabaigoje matyti socialinio tinklo Messenger“ pavadinimas. Kaltinamasis H. L. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad tokio turinio pokalbis buvo. (t. 2, b.l. 24-26-28).
2022-08-08 Marijampolės apskrities VPK K. R. PK tyrėjo S. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2022-08-08 buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) ir bendrauta su artimiausiais H. L. kaimynais. S. M. nurodė, kad paskutinį kartą H. L. matė šių metų birželio mėnesio pradžioje. Kur jis šiuo metu yra ir ką veikia, nieko nežino, jo jokių kontaktų neturi, baltos spalvos „BMW“ markės automobilio jo namų kieme nepastebėjęs. V. M. nurodė, kad H. L. matęs prieš mėnesį ar daugiau, jo namų kieme baltos spalvos „BMW“ markės automobilio nėra pastebėjęs. S. P. nurodė, kad kaimyną H. L. paskutinį kartą matė prieš mėnesį ar daugiau, taip pat prieš pusę metų ar daugiau, matęs pas H. L. namų kieme , baltos spalvos, naujesnio modelio „BMW“ markės automobilį, taip pat minėtu automobiliu H. L. kelis kartus buvo pravažiavęs pro jo namus. S. P. nurodė, kad apie minėtą automobilį nieko nežino, su pačiu H. L. bendraudavo mažai. (t. 2, b.l. 2-3).
Policijos duomenyse apie registruojamus įvykius užfiksuota, kad 2021-07-29 10.09 val. gautas R. B. pranešimas, kad 2021-07-29 pastebėta, jog apgadintas automobilis „BMW“ balstos spalvos, be valstybinių numerių, stovintis aikštelėje (duomenys neskelbtini) , - išdaužtas vairuotojo durelių stiklas, išardyta priekinė panelė. Dėl šio įvykio pradėtas IT 01-1-25700-21 (t. 2, b.l. 43-45).
VšĮ K. R. pirminės sveikatos priežiūros centro 2022-08-04 medicinos dokumentų išraše/siuntime bei papildomai pateiktuose duomenyse nurodyta, kada ir kokios diagnozės nustatytos R. L. (t. 1, b.l. 142-143).
Administracinių nusižengimų registre užfiksuota ir tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-06-14 užfiksuotas H. L. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas (duomenys neskelbtini) automobiliu „Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė eksploatuojama be draudimo ( 2 t., b. l. 59-64).
Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto pavertimas savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris specialių pavedimų, sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks teisėtai kaltininko valdomas turtas tampa jo neteisėtai valdomas, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą paversti savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-19-697/2015, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020, 2K-113-697/2022 ir kt. )
Patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Tačiau jeigu viena iš susitarimo šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus, tada, esant BK 183 straipsnio objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, jau atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Pagal teismų praktiką tokia situacija pripažįstama, kai be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; asmuo aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą ir kt.(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013, 2K-187-495/2022, 2K-168-594/2023, 2K-261-489/2024 ir kt.).??? ???
Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusioji K. F. žodinio susitarimo pagrindu perdavė kaltinamajam H. L. suremontuoti ir pasaugoti jam priklausančiame garaže kol ji sugrįš jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 320“, VIN: (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis šį automobilį parsigabeno į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini)jį remontavo-įdėjo išdaužtus durelių stiklus, suremontavo padangą- ir pastatė garaže. Šias aplinkybes pripažįsta ir kaltinamasis, jas patvirtina liudytojo A. P. parodymai, rašytiniai įrodymai- nukentėjusios K. F. pateiktos susirašinėjimo su kaltinamuoju metu gautos nuotraukos. Taigi, kaltinamajam automobilis buvo perduotas susitarimo pagrindu, jis dėl šio automobilio turėjo konkrečiai apibrėžtus įgalinimus- jį suremontuoti ir pasaugoti jam priklausančiame garaže, kol nukentėjusioji jį atsiims, konkretus saugojimo laikotarpis bei atlygis už šiuos veiksmus nebuvo nustatytas.
Taip pat iš nukentėjusios parodymų, tarnybinių pranešimų duomenų, liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusiajai K. F. sugrįžus į Lietuvą ir norint automobilį atsiimti, su H. L. susisiekti nepavyko, automobilis nurodytame garaže nerastas, ikiteisminio tyrimo metu paskelbta automobilio paieška, automobilis nesurastas. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad joks šio automobilio savininko pasikeitimas po jo perdavimo H. L. neįregistruotas.
Kaltinamasis H. L. kaltu dėl automobilio pasisavinimo nepripažįsta, paaiškindamas, kad išvykdamas į užsienį automobilį paliko garaže, raktus paliko tėvui, kuris jam sakė, kad buvo atvažiavę du vyrai ir automobilį išsivarė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs ištirtų netiesioginių įrodymų visumą, sprendžia, kad tokie kaltinamojo parodymai yra tik gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Kaltinamasis nurodo, kad garažo raktus paliko tėvui, kad tėvas jam pranešė, jog padavė raktus atvykusiems dviem vyrams ir jie automobilį išsivarė. Tačiau byloje esančiais medicininiais duomenimis, paties kaltinamojo, liudytojos G. L. parodymais nustatyta, kad jo tėvas R. L. nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu serga sunkia liga, susijusia ir su psichikos sutrikimu, jis nėra pakankamai orientuotas, kad galėtų duoti teisingus parodymus. Ši aplinkybė kaltinamajam žinoma ir jis, nurodydamas tokią versiją, ja sąmoningai naudojasi. Byloje nukentėjusios parodymais, tarnybinio pranešimo duomenimis, pareigūnų naudotų garso įrašymo priemonių duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji 2021 m. gale ar 2022 m. pradžioje bendravo dėl automobilio pardavimo su asmeniu, prisistačiusiu A. K., kad jis buvo atvykęs automobilio apžiūrėti, tačiau nepirko. Su šiuo asmeniu bendrauta tik telefonu, jo asmenybė tyrimo metu nenustatyta. Tačiau kaltinamasis H. L., net ir po to nukentėjusiajai reikalaujant grąžinti automobilį niekada jai nepasakė, kad automobilį išsivarė atvykęs jo apžiūrėti asmuo, tokią versiją iškėlė tik jau po sulaikymo apklausiamas įtariamuoju 2025-07-22, tokius parodymus davė ir teisiamojo posėdžio metu. Priešingai, iš nukentėjusios K. F. pateikto garso skambučio įrašo matyti, kad 2022 m. birželio 12 d. nukentėjusiajai pareikalavus grąžinti automobilį, H. L. ne nurodo, kad automobilį jau pasiėmęs anksčiau nurodytas asmuo, o reikalauja sumokėti 1000 eurų už automobilio saugojimą, įvardindamas, kad tai vogtas automobilis ir kad nedavus pinigų jis praneš policijai. Taigi, šie įrodymai paneigia kaltinamojo versiją, kad automobilį pasiėmė anksčiau nurodytas pirkėjas su nukentėjusios K. F. žinia. Byloje taip pat nustatyta, kad H. L. 2022 m. birželio mėn. buvo sugrįžęs į Lietuvą, tiksli jo išvykimo data nenustatyta. Užfiksuotas jo administracinis nusižengimas, vairuojant automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) toks pat automobilis2022-07-12 rastas adresu (duomenys neskelbtini) kai nukentėjusioji su policijos pareigūnais buvo atvykusi ieškoti jai priklausančio automobilio ir kai nei į garažą, nei į namą niekas neįsileido. Iš tarnybinio pranešimo duomenų matyti, kad jau 2022-07-14, t. y. po dviejų dienų, policijos pareigūnai nuvykę, tuo pačiu adresu, šio automobilio, stovinčio lauke, nerado, o garažo durys buvo neužrakintos, garaže nukentėjusios automobilio nebuvo. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad laužimo žymių ant garažo durų neužfiksuota. Iš kaltinamojo ir liudytojos G. L. parodymų matyti, kad garažo raktus turėjo tik H. L. ir R. L.. Pastarasis tuo metu jau buvo gydomas slaugos ligoninėje, todėl jis atrakinti garažo negalėjo. Iš liudytojos G. L. parodymų matyti, kad ji garažo neatrakino, taigi garažą atrakinti galėjo tik pats kaltinamasis. Nors nukentėjusios automobilio buvimo vieta nenustatyta, tačiau iš aptartų įrodymų visumos kyla neabejotina išvada, kad su juo tolesnius veiksmus, kad automobilis nebūtų grąžintas savininkei, atliko kaltinamasis H. L., taip elgdamasis su automobiliu kaip su savo nuosavybe. Iš nukentėjusios parodymų, o taip pat ir jos pateikto susirašinėjimo duomenų matyti, kad automobilio perdavimo metu jos ir kaltinamojo santykiai buvo geri, bendraudavo socialinių ryšių priemonėmis, tačiau jai norint susigrąžinti automobilį santykiai nutrūko, kaltinamasis bendravimo vengė, užblokavo ją socialiniuose tinkluose. Nukentėjusios parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nuoseklūs ir sutampantys, netikėti jos parodymais nėra pagrindo, tokias pačiais aplinkybes dėl automobilio perdavimo, bendravimo su kaltinamuoju H. L. dėl automobilio susigrąžinimo, netgi dėl bendravimo su galimu pirkėju, ji nurodo nuo pat pareigūnų atvykimo pirmą kartą įvykio vietą. Nors nukentėjusios automobilio dingimo iš garažo konkrečios aplinkybės, automobilio buvimo vieta nenustatyta, tačiau tai kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės nešalina.
Taigi, teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, jog būtent kaltinamasis H. L. turėdamas jam perduotą remontuoti ir pasaugoti garaže nukentėjusios K. F. automobilį „BMW 320“, VIN: (duomenys neskelbtini) kol ji sugrįš ir pasiims, t. y. turėdamas tik konkrečiai apibrėžtus įgalinimus, nukentėjusiajai pareikalavus jį grąžinti, automobilio negrąžino, o su juo neatlygintinai pasielgė savo nuožiūra padarydamas automobilio susigrąžinimą neįmanomu, t. y. pavertė savo nuosavybe- pasisavino. Tokie kaltinamojo veiksmai peraugę civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 d. sudėtį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad jis anksčiau buvo padaręs kitokio pobūdžio tyčinį nusikaltimą Lietuvoje, nors jis padarė naują tyčinį nusikaltimą neišnykus teistumui, recidyvistu nepripažintinas (BK 27 straipsnio 1 dalis), ši aplinkybė vertintina kaip charakterizuojanti kaltinamojo asmenybę sprendžiant dėl bausmės rūšies.
Kaltinamasis H. L. padarė nesunkų nusikaltimą. Anksčiau teistas Lietuvos Respublikoje už kitokio pobūdžio apysunkio nusikaltimo padarymą, paskirtos baudos nesumokėjęs, taigi teistumas neišnykęs. Teistas ir užsienio valstybėse už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Pastovaus darbo, pragyvenimo šaltinio, pastovios gyvenamosios vietos neturėjo. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimu padarytos žalos neatlyginęs. Individualizavęs nusikaltimą ir jį padariusį asmenį, teismas sprendžia, kad kaltinamajam H. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, švelnesnėmis bausmėmis nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Kaltinamajam jau gana ilgą laiką taikoma kardomoji priemonė suėmimas, jis laikomas įkalinimo įstaigoje, šis laikotarpis reikšmingas įvertinti savo poelgį, pakeisti mąstymą, padaryti išvadas dėl tolimesnio elgesio modelio pasirinkimo, todėl, teismo vertinimu, skirtina artima šiam laikotarpiui laisvės atėmimo bausmė.
Kadangi kaltinamasis kaltu neprisipažino, byloje atliktas pilnas įrodymų tyrimas, todėl taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę mažinti 1/3 nėra pagrindo.
Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas Lietuvos Respublikoje, taip pat laikas, išbūtas sulaikius jį Ispanijos Karalystėje pagal šioje byloje išduotą Europos arešto orderį (nuo 2025m. gegužės 28 d. iki 2025 m. spalio 24 d. ).
Kadangi 2014 m. gruodžio 8 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bauda jau vykdoma priverstine tvarka, su šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausme BK 64 straipsnio tvarka nebendrintina.
Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 13000 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai dėl prarasto automobilio bei 300 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinio ieškinio padavimo momento iki visiško žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.
Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažįsta.
Nukentėjusiajai turtinę žalą sudaro pasisavinto jos automobilio vertė. Automobilis nesurastas, todėl jį apžiūrėti ir atlikti individualų vertinimą nėra galimybės. Automobilio įsigijimo ir registravimo dokumentai ( t. 2, b. l. 8-18) patvirtina, kad šį automobilį nukentėjusioji įsigijo už 1802 eurus, jis įregistruotas Lietuvoje. Nukentėjusioji nurodo, kad įsigijo techniškai netvarkingą automobilį, kurį po įsigijimo remontavo, keitė tiek vidaus, tiek išorės detales, elektroniką, tačiau detalių įsigijimą ir atliktų darbų vertę patvirtinančių dokumentų neturi. Vien ši aplinkybė (detalių įsigijimą ir remonto darbų vertę patvirtinančių dokumentų neturėjimas) negali būti pagrindas netikėti nukentėjusios parodymais dėl atlikto automobilio pagerinimo, kadangi tokių dokumentų saugoti ji neprivalėjo ir atliktų darbų metu ji negalėjo ir neprivalėjo žinoti, kad šie dokumentai jai bus būtini kaip įrodymai dėl automobilio remonto. Jos parodymus patvirtina kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Automobilis buvo įregistruotas Lietuvos Respublikoje, jam leista dalyvauti viešajame eisme, prieš registravimą buvo atlikta jo techninė ekspertizė ir pateikta išvada, kad transporto priemonė atitinka reikalavimus ir gali patekti į viešąjį eismą Lietuvos Respublikoje. Iš byloje esančių susirašinėjimo tarp kaltinamojo ir nukentėjusios metu kaltinamojo atsiųstų automobilio nuotraukų matyti, kad tuo metu, kai jis automobilį parsivežė, remontavo, automobilio išorė tvarkinga, be aiškiai matomų apgadinimų. Taip pat ir iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad automobiliu jis važinėjo, taigi automobilis buvo važiuojantis, tik buvo išdaužtas durelių stiklas, iš „panelės“ išplėšta aparatūra. Šios aplinkybės patvirtina nukentėjusios parodymus, kad po įsigijimo ji automobilį remontavo, pagerino, automobilis buvo techniškai tvarkingas, taigi kad tokiu būdu buvo padidinta ir jo vertė lyginant su pirkimo kaina. Nukentėjusioji konkrečios pinigų sumos, kiek ji išleido automobiliui pagerinti, negalėjo nurodyti ir įrodymų apie tai nepateikė. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, kurią teismas sprendė įrodyta, nukentėjusioji K. F. prarado savo turtą-automobilį BMW 320“, VIN: (duomenys neskelbtini), 2015 m. gamybos, taigi neabejotinai jai padaryta turtinė žala. Pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio; teismas sprendimą priima įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą. Nagrinėjamu atveju turtinę žalą sudaro ne automobilio pagerinimui pirktų detalių, remonto darbams išleista pinigų suma, o automobilio vertė, t. y. pinigų suma, kuri nukentėjusiajai reikalinga tokio paties turto įsigijimui. Šį dydį apibrėžia daikto rinkos vertė. Nukentėjusios ieškiniu prašoma priteisti pinigų suma-13000 eurų- jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta. Byloje yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „BMW 320“, atitinkančio K. F. turėto automobilio techninius parametrus, vidutinė kaina Lietuvoje yra 11910 eurų (su PVM) (t. 2, b. l. 19). Teismų praktikoje šios įmonės pateikti duomenys pripažįstami tinkamu įrodymu dėl transporto priemonės rinkos vertės nustatymo. Taigi, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, nukentėjusiajai K. F. priklausęs automobilis BKW 320“ VIN: (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu atitiko rinkos vertę ir jai padaryta tokio automobilio vidutinę kainą Lietuvoje atitinkanti pinigų suma -11910 eurų. Kaltinamasis turi pareigą nusikalstama veika padarytą žalą atlyginti (BPK 109 str., CK 6.263 str.), todėl iš jo priteistina nukentėjusios K. F. naudai 11910 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Įstatymo leidėjas įtvirtino principą, jog kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl yra pagrindas nukentėjusiosios K. F. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat tenkinti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, BPK 109 straipsnis). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo H. L. neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusioji patyrė stresą ir dvasinius išgyvenimus dėl turto praradimo ir šio turto praradimo būdo, kai tai padarė asmuo, kuriuo ji pasitikėjo, nepatogumus negalėdama naudotis jai priklausančia transporto priemone, kaltinamajam neprisipažįstant ir neatlyginant turtinės žalos buvo priversta kreiptis į teisėsaugos institucijas, dalyvauti tyrimo veiksmuose, teismo posėdžiuose. Nors nukentėjusioji nurodė, kad dėl šio įvykio pablogėjo ir jos psichinė sveikata, tačiau įrodymų apie sunkesnes pasekmes, išskyrus išgyvenimus, nepateikė. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji žymiai sumažino ieškinį dėl neturtinės žalos, prašo priteisti 300 eurų. Šiuo atveju nusikaltimas padarytas turtui, o ne asmens gyvybei ar sveikatai (ši vertybė yra žymiai svarbesnė ir labiau įstatymų ginama, nei turtas). Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, sprendžia, kad nukentėjusiosios prašomi priteisti 300 eurų atitinka jai padarytos neturtinės žalos sumą, todėl ieškinys tenkintinas priteisiant jį iš kaltinamojo H. L..
Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti 5 procentų procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo momento visiško priteistos sumos išieškojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė teisėjų sesija nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 yra išaiškinusi, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas, tačiau nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Taigi, civiliniame ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti metines 5 procentų dydžio palūkanas tenkintinas iš dalies, jos priteistinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusysis-civilinis ieškovas turi teisę reikalauti, kad būtų išieškotos turėtos proceso išlaidos. Jų atlyginimą reglamentuoja BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis, kur nurodoma, kad tokios išlaidos išieškomos iš kaltinamojo. Nukentėjusiajai teisinę pagalbą teikė atstovas advokato padėjėjas A. Š. – atstovavo ikiteisminiame tyrime ir teisme, rengė civilinį ieškinį. Byloje pateikti duomenys, jog nukentėjusiojo-civilinio ieškovo atstovavimo. išlaidos-700 eur (3 t., b.l. 184-186). Šioje byloje nukentėjusios išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, kadangi kaltinamasis kaltu neprisipažino. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala, tačiau kaltinamasis jos neatlygino, buvo parengtas civilinis ieškinys, advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka atliktą nukentėjusiosios K. F. atstovo darbą ir turėtas nukentėjusiosios išlaidas šioje byloje todėl jos išieškotinos iš kaltinamojo H. L.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Iš bylos medžiagos matosi, kad kaltinamasis H. L. pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje ir perduotas Lietuvai. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl kaltinamojo H. L. pargabenimo patyrė 4604,68 Eur išlaidų.
2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu H. L. pripažintas įtariamuoju, tą pačią dieną paskelbta jo paieška ( 2 t., b. l.126-132). Ikiteisminio tyrimo metu ir vykdant paiešką buvo gaunami duomenys apie H. L. buvimą įvairiose ES valstybėse, buvo kreiptasi Europos tyrimo orderiu dėl proceso veiksmų su juo atlikimo, tačiau prieš tai fiksuotoje buvimo vietoje jis jau nebūdavo randamas. 2024 m. sausio 30 d. buvo išduotas jo Europos arešto orderis. Iš kaltinamojo parodymų bei bylos duomenų ( 3 t., b. l. 107, 2 t. b. l. 144-148) matyti, kad kaltinamasis 2024 m. gegužės 27 d. buvo laikinai sulaikytas Vokietijoje, tačiau buvo iš karto paleistas, nes pagal šios valstybės teismų praktiką, esant didelių abejonių dėl kalinimo sąlygų Lietuvos kalėjime, ekstradicijos į Lietuvą visada būdavo paskelbtos neleistinomis. Taigi, kaltinamajam apie Lietuvos Respublikoje vykdomą jo baudžiamąjį persekiojimą bei paiešką buvo žinoma, tačiau paleidus iš sulaikymo į Lietuvą neatvyko, keisdavo gyvenamąsias vietas įvairiose Europos valstybėse, kol 2025 m. gegužės 28 d. buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje ir po to perduotas Lietuvai pagal Europos arešto orderį. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ekstradicijos išlaidas sąlygojo pats kaltinamasis H. L.. Kadangi jo ekstradicijos išlaidos buvo būtinos ištirti bei išnagrinėti bylą ir joje priimti sprendimą, jos laikytinos proceso išlaidomis ir sutinkamai su BPK 103 straipsnio 6 punktu, 104 straipsnio 2 dalimi ši suma priteitina iš kaltinamojo. Ekstradicijos išlaidų pagrįstumą ir dydį patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai ( 3t., b. l. 108-147). Iš kaltinamojo H. L. priteistina Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai (atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas) 4604,68 Eur jo ekstradicijos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
H. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos- 2025 m. spalio 24 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio, 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m gegužės 28 d. iki 2025 m. spalio 24 d.
Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.
Civilinės ieškovės K. F. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo H. L. civilinei ieškovei K. F. 11910 (vienuolika tūkstančių devynis šimtus dešimt) eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 300 (tris šimtus) eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo. Priteisti iš kaltinamojo H. L. nukentėjusiajai-civilinei ieškovei K. F. 700 (septynis šimtus) eurų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti atlyginimui. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti
Priteisti iš kaltinamojo H. L. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai (atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas) 4604,68 (keturis tūkstančius šešis šimtus keturis eurus ir 68 centus) proceso išlaidų dėl kaltinamojo ekstradicijos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.