Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-22 · Administracinė byla Nr. I-4010-595/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-22
Bylos Nr.
I-4010-595/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02174-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
T. O.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. I-4010-595/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02174-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. O. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–6, I tomas).

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2019 m. birželio 13 d., Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) buvo laikomas sąlygomis neatitinkančiomis elementarių gyvenimo sąlygų.

Nurodė, kad visose kamerose, kuriose buvo laikomas nebuvo ventiliacijos, oro šalinimo sistemos. Kamerose smirdėjo. Buvo priverstas kvėpuoti užterštu oru.

Kamerose tualetai nebuvo įrengti kaip atskira patalpa. Kai kuriose kamerose buvo įrengtos tik užuolaidos, skiriančios nuo bendro kameros ploto. Tačiau jos pilnai neuždengė nuo kameros durų. Pareigūnai galėjo stebėti per stebėjimo langelį, kai atlikinėjo gamtinius reikalus. Dažnai pareigūnai atidarydavo duris. Taigi, nebuvo visiškai jokio privatumo. Tai trikdė ir žeidė, žemino jo garbę ir orumą.

Taip pat nurodė, kad 2018 m. gruodžio 16 d. susirgo. Prašėsi, kad vestų pas medikus, tačiau nebuvo nuvestas. Taip pat medikų neiškvietė, atsakydavo, kad pamiršo. Galiausiai pasakė, kad medikų jau nėra. Nurodė, kad prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, už iškvietimą sutiko sumokėti. Tačiau greitoji med. pagalba vis tiek nebuvo iškviesta, vaistų negavo. Tik 6 valandą ryto nuvedė pas seselę. Rašė skundus, dėl to kreipėsi į administraciją. Tą įvykį galėjo paliudyti kartu kameroje buvęs asmuo. Nurodė, kad būtent dėl šio įvykio pradėjo badauti. Vilniaus PN administracija nesiaiškino šio įvykio.

Nurodė ir tai, kad kamerose Nr. 362, 141 langų stiklai buvo sudužę. Pro tarpus pūtė stiprus vėjas, buvo šalta. Rašė prašymus, tačiau savaitę laiko nekeitė stiklų, pakeitė tik tą dieną, kai atvažiavo tikrinti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Kameroje 141 taip ir nekeitė lango stiklo, todėl sušaldavo. Administracija į jo prašymus nekreipė dėmesio.

Kamerose Nr. 340, 112A, 277 duryse įrengti stebėjimo langeliai neuždengti, jie eina išilgai durų (plotis 10 cm, ilgis 50 cm.). Visą parą buvo matomas tiems, kas eina koridoriuje. Atlikinėjant gamtinius reikalaus buvo matomas ne tik pareigūnų, bet ir kitų asmenų, kurie vaikščiojo koridoriuje (būrio viršininkų, mokytojų, medikų, psichologų, pareigūnų, suimtųjų).

Nurodė, kad buvo nubaustas už tai, kad pro kameros langą buvo iškišęs televizoriaus kabelį. Administracija netvarko, kad gerai rodytų kabelinė televizija, nors rašė prašymus dėl to. Niekur nėra nurodyta, kad yra draudžiama kišti kabelį pro langą, bet už tai baudžiama.

Vilniaus PN ant lovų nėra įrengtos kopėtėlės, todėl yra sunku lipti į lovos antrą aukštą. Tai yra nesaugu, galima nukristi ir susižeisti. Administracija pasakė, kad kopėtėlės nepriklauso. Teigia, kad tokiu būdu nebuvo užtikrinamas jo saugumas.

Nurodė, kad tiek pirmame, tiek antrame korpusuose buvo netvarkingi dušai, sulūžę, vanduo bėgo kaip iš krano. Administracija jų netaisė.

Žiemos metu pasivaikščiojimo kiemeliai buvo nevalyti, apledėję, nebuvo barstomi. Kitais metų laikais jie nebuvo šluojami, tvarkomi.

Vilniaus PN kamerose nėra užtikrintas tinkamas tiek natūralus, tiek dirbtinis apšvietimai. Kamerose per tamsu skaityti knygas, rašyti laiškus. Pavargsta, ašaroja akys. Sutriko regėjimas. Kamerose įrengtos lempos, kuriose turi degti po 2 lemputes, tačiau dega tik po vieną. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustatė pažeidimus.

Nurodė ir tai, kad nebuvo užtikrinta jo teisė nusimaudyti duše po karštu vandeniu 1 kartą per savaitę. Buvo atvejų, kai vedė į dušą 1 kartą per 10 parų. Tai pažeidžia jo teises į higieną.

Teigia, kad labai dažnai pareigūnai nesiunčia, neregistruoja jo skundų, rašomų Vilniaus PN administracijai, kitoms įstaigoms.

Teigia, kad dėl tokių laikymo sąlygų patyrė garbės ir orumo pažeminimą, gėdą prieš pareigūnus ir kitus asmenis, patyrė sveikatos sutrikimus dėl regėjimo, depresiją, neigiamus išgyvenimus. Neturtinę žalą vertina 10 000 Eur suma, ir prašo šią sumą priteisti neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 10-19, I tomas) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, nes jame pateikti argumentai ir keliami reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti.

Prie atsiliepimo pridėjo Lukiškių TI-K įskaitos pareiškėjo asmens kortelės kopijas, iš kurių matyti jo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai, kameros, kuriose jis buvo laikomas bei tuo metu kameroje buvusių žmonių skaičius.

Pažymėjo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas griežtai vadovaujantis įstatymų reikalavimais. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengėsi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir TIĮET) III skyriuje yra kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimą. Taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Nurodė, kad sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose higienos norma nenumato. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko LR higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas nurodė, kad tvarkyti gyvenamąsias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys (išskyrus Nr. 104-125, kurias tvarko nuteistieji, įstaigoje atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareiga). Tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 3 ir 4 p., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 str. 1 d. 3 ir 5 p., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 p. 2017 m. gegužės 10 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakyme „Nr. 1-148 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 1-278 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104-125 kurias tvarko nuteistieji, Lukiškių TI-K atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) yra išduoti švarūs ir tvarkingi valymo reikmenys ir priemonės.

Atkreipė dėmesį, kad galiojantys teisės aktai nenurodo, kad užlipimui į antrame aukšte esančią lovą būtų įrengtos kopėtėlės. Pažymėjo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PĮĮET) 16.7. p., kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx, kaip ir numatyta HN 134:2015 14 p.

Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema. Visose kameros yra centrinio šildomo įranga. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatūra.

Nurodė, kad kamerose esantys langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu "Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo" Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais to dalyko nepažeidė.

Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka - laistomi. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis TIĮET reikalavimais. Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelius valo ir tvarko nuteistieji.

Nurodė, kad nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiūros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiūros technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Pareiškėjas Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos slaugytojos buvo apžiūrėtas 2018 m. gruodžio 17 d. (nusiskundimai karščiavimu, gerklės perštėjimu, galvos skausmu, temperatūra 36,7°C). Buvo paskirtas paracetamolis, gerklė papurkšta ligolio tirpalu. Daugiau į sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas nurodė, kad visiems Lukiškių TI-K yra užtikrinamos BVK 85 str. 1 d. 2 p., 3 p., 5 p. numatytos teisės palaikyti socialinius ryšius t. y. per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų, vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu.

Pažymėjo, kad įstaigoje laikomiems suimtiesiems bei nuteistiesiems yra sudaryta galimybė savo gyvenamosiose kamerose turėti televizorių bei žiūrėti kabelinę televiziją. 2019 m. sausio 31 d. Lukiškių TI-K II korpuse buvo atliktas kabelinės televizijos ryšio kokybės patikrinimas, gyvenamojoje kameroje Nr. 277, kurioje tuo metu buvo laikomas pareiškėjas, kabelinės televizijos ryšys buvo geras, todėl nebuvo jokio poreikio per kameros langų plyšius iškišti televizijos antenos kabelį į lauką. Pagal BVK 110 str. 1 d. 4 p., laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo tausoti pataisos įstaigos turtą.

Nurodė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Daro išvada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Todėl remiantis išdėstytu, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Lukiškių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus PN) laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2019 m. birželio 13 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, atlyginimo priteisimo (b. l. 1-6).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Į bylą pateikti atsakovės atstovo rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose: 2018-06-29 T. O. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, plotas - 7,38 m² (2 asmenys kameroje); 2018-06-30 perkeltas į kamerą Nr. 337, plotas - 7,69 m² (2 asmenys kameroje); 2018-07-01 kameroje Nr. 337 (2 asmenys kameroje); 2018-07-02 perkeltas į kamerą Nr. 282, plotas - 7,82 m² (1 asmuo kameroje); 2018-07-03 kameroje Nr. 282 (1 asmuo kameroje); 2018-07-04 - 2018-07-10 kameroje Nr. 282 (2 asmenys kameroje); 2018-07-11 kameroje Nr. 282 (1 asmuo kameroje); 2018-07-12 - 2018-07-17 kameroje Nr. 282 (2 asmenys kameroje); 2018-07-18 perkeltas į kamerą Nr. 352, plotas - 8,09 m² (2 asmenys kameroje); 2018-07-19 perkeltas į kamerą Nr. 378, plotas - 6,54 m² (1 asmuo kameroje); 2018-07-20 perkeltas į kamerą Nr. 340, plotas - 8,17 m² (2 asmenys kameroje); 2018-07-21 - 2018-08-18 kameroje Nr. 340 (2 asmenys kameroje); 2018-08-20 perkeltas į kamerą Nr. 158, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje); 2018-08-21 - 2018-08-27 kameroje Nr. 158 (2 asmenys kameroje); 2018-08-28 perkeltas į kamerą Nr. 324, plotas - 7,68 m² (2 asmenys kameroje); 2018-08-29 - 2018-09-17 kameroje Nr. 324 (2 asmenys kameroje); 2018-09-18 perkeltas į kamerą Nr. 210, plotas - 7,00 m² (1 asmuo kameroje); 2018-09-19 - 2018-09-27 kameroje Nr. 210 (1 asmuo kameroje); 2018-09-28 perkeltas į kamerą Nr. 112A, plotas - 6,34 m² (1 asmuo kameroje); 2018-09-29 - 2018-09-30 kameroje Nr. 112A (1 asmuo kameroje); 2018-10-01 perkeltas į kamerą Nr. 325, plotas - 7,64 m² (2 asmenys kameroje); 2018-10-01 perkeltas į kamerą Nr. 323, plotas - 7,75 m² (1 asmuo kameroje); 2018-10-01 perkeltas į kamerą Nr. 325, plotas - 7,64 m² (2 asmenys kameroje); 2018-10-02 - 2018-10-11 kameroje Nr. 325 (2 asmenys kameroje); 2018-10-12 perkeltas į kamerą Nr. 150, plotas - 7,56 m² (2 asmenys kameroje); 2018-10-13 - 2018-11-13 kameroje Nr. 150 (2 asmenys kameroje); perkeltas į kamerą Nr. 343, plotas - 8,08 m² (2 asmenys kameroje); 2018-11-15 kameroje Nr. 343 (2 asmenys kameroje); 2018-11-16 perkeltas į kamerą Nr. 362, plotas - 7,28 m² (1 asmuo kameroje); 2018-11-17 - 2018-11-21 kameroje Nr. 362 (1 asmuo kameroje); 2018-11-22 kameroje Nr. 362 (2 asmenys kameroje); 2018-11-23 - 2018-11-26 kameroje Nr. 362 (1 asmuo kameroje); 2018-11-27 perkeltas į kamerą Nr. 277, plotas - 7,99 m² (1 asmuo kameroje); 2018-11-28 - 2018-12-05 kameroje Nr. 277 (1 asmuo kameroje); 2018-12-06 - 2018-12-12 kameroje Nr. 277 (2 asmenys kameroje); 2018-12-13 kameroje Nr. 277 (1 asmuo kameroje); 2018-12-14 - 2018-12-27 kameroje Nr. 277 (2 asmenys kameroje); 2018-12-28 - 2018-12-31 kamera Nr. 277 (1 asmuo kameroje); 2019-01-01 - 2019-02-12 kameroje Nr. 277 (2 asmenys kameroje); 2019-02-13 perkeltas į kamerą Nr. 89, plotas - 7,86 m² (2 asmenys kameroje); 2019-02-14 - 2019-02-18 kameroje Nr. 89 (2 asmenys kameroje); 2019-02-19 perkeltas į kamerą Nr. 50, plotas - 7,44 m² (2 asmenys kameroje); 2019-02-20 - 2019-03-04 kameroje Nr. 50 (2 asmenys kameroje);2019-03-05 perkeltas į kamerą Nr. 105, plotas - 7,38 m² (1 asmuo kameroje); 2019-03-06 perkeltas į kamerą Nr. 141, plotas - 8,02 m² (1 asmuo kameroje); 2019-03-07 - 2019-03-13 kameroje Nr. 141 (1 asmuo kameroje); 2019-03-14 - 2019-03-21 kameroje Nr. 141 (2 asmenys kameroje);2019-03-22 perkeltas į kamerą Nr. 168, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje); 2019-03-23 - 2019-04-04 kameroje Nr. 168 (2 asmenys kameroje); 2019-04-05 perkeltas į kamerą Nr. 60, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje); 2019-04-06 - 2019-04-11 kameroje Nr. 60 (2 asmenys kameroje); 2019-04-12 perkeltas į kamerą Nr. 39, plotas - 7,75 m² (2 asmenys kameroje); 2019-04-13 - 2019-05-06 kameroje Nr. 39 (2 asmenys kameroje); 2019-05-07 perkeltas į kamerą Nr. 167, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje); 2019-05-08 - 2019-05-13 kameroje Nr. 167 (2 asmenys kameroje); 2019-05-14 kameroje Nr. 167 (1 asmuo kameroje); 2019-05-15 - 2019-05-27 kameroje Nr. 167 (2 asmenys kameroje); 2019-05-28 - 2019-05-29 kameroje Nr. 167 (1 asmuo kameroje); 2019-05-30 - 2019-06-05 kameroje Nr. 167 (2 asmenys kameroje); 2019-06-06 kameroje Nr. 167 (1 asmuo kameroje); 2019-06-07 - 2019-06-09 kameroje Nr. 167 (2 asmenys kameroje); 2019-06-10 kameroje Nr. 167 (1 asmuo kameroje); 2019-06-11 - 2019-06-13 kameroje Nr. 167 (2 asmenys kameroje); 2019-06-14 paleistas į laisvę.

Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82. Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - ir HN 134:2015), galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Atsakovės atstovas pateikė duomenis apie kamerų įrengimą. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Vadovaujantis TIĮET 14.5 p. sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. PĮĮET 16.5 p. nurodo, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; 2012 m. - posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395; 2015 m. - posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417; 2016 m. - posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl vadovaujantis TIĮET ir PĮĮET nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (2019 m. birželio mėn. pranešimas dėl T. O. skundo, b. l. 1-3, II tomas). Pateikė fotonuotraukas apie sanitarinio mazgo įrengimą (b. l. 26-31, I tomas). Pažymėtina, kad teismas, neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad Lukiškių TI-K kamerų ir jose esančio sanitarinio mazgo įrengimas atitinka keliamus teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo kopėtėlių lovose, tokiu būdu buvo sukurta nesaugi aplinka, nes galėjo nukristi ir susižaloti. Pažymėtina tai, kad galiojantys teisės aktai nenumato, kad užlipimui į antrame aukšte esančią lovą būtų įrengtos kopėtėlės. TIĮET 14.6 punkte numatyta, jog kamerose turi būti, be kita ko, pritvirtintos prie grindų metalinės lovos. Šis teisės aktas nedetalizuoja kitų lovų parametrų, nedraudžia kamerose įrengti dviaukštes lovas ar, įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėles. Atsižvelgiant į tai, nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1973-525/2016; 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018 ir kt.). Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad buvo sunku lipti į lovos antrą aukštą, kad tai nesaugu ir galima nukristi ar susižaloti, tačiau konkrečių atvejų, įtakojusių jo teisių pažeidimą, neįvardijo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėjo sveikatos sutrikimų, kurie nulemtų sunkumus lipant į lovą. Pareiškėjas kreipėsi su prašymu į Lukiškių TI-K dėl kopėtėlių įrengimo, į kurį jam buvo atsakyta 2019 m. balandžio 5 d. (b. l. 94-95, I tomas). Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su skundu, jog naudojantis dviaukščiais gultais be kopėtėlių patyrė konkrečius nepatogumus ar turėjo konkrečių neigiamų pasekmių. Nenustatyta, kad Lukiškių TI-K atsakymą, paaiškinantį dėl kopėtėlių, pareiškėjas būtų skundęs įstatymo nustatyta tvarka. Įvertinus tai, laikytina, kad šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Taip pat pareiškėjas neįrodė, kad dėl kopėtėlių neįrengimo patyrė neturtinę žalą.

Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Todėl nustatyta, kad vadovaujantis TIĮET taisyklių 14.5 punktu, PĮĮET 16.5 punktu, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo vieta atitinka sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus. Atsakovės atstovas nurodė, kad siekiant gerinti nuteistųjų sąlygas sanitariniam mazgui uždengti įrengtos užuolaidos, tai patvirtina ir pateiktos fotonuotraukos (b. l. 26, 29, I tomas). Taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje (Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 p.). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei nepažeidė bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai sąmoningai ar tyčia nesilaikė nustatytų etikos elgesio taisyklių, siekė pažeminti pareiškėją nepagrįstai jį stebėdami. Kaip minėta, sanitarinis mazgas uždengtas užuolaida. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktų ar įvykių (kad buvo užtiktas besinaudojantis sanitariniu mazgu ir pan.), įtakojusių jo teisės į privatumą pažeidimą šiuo aspektu. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė tik tai, kad „pareigūnai ir kiti pro šalį einantys asmenys galėjo jį stebėti“, „kad pareigūnai atidarydavo duris ir galėjo jį matyti“, tačiau išsamesnių paaiškinimų, aplinkybių dėl šio pažeidimo (kada tokie įvykiai buvo, kaip pasireiškė ir pan.), nenurodė. Pareiškėjas kreipėsi su skundais į Lukiškių TI-K dėl stebėjimo langelio kameros duryse, į kuriuos jam 2019 m. vasario 14 d. buvo atsakyta raštu Nr. 96-546 ir 2019 m. kovo 30 d. raštu Nr. 96-1276 (b. l. 76, 79, I tomas), nurodant, kad pagal TIĮET 14.2. punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Taigi, nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęs Lukiškių TI-K 2019 m. vasario 14 d. raštą, 2019 m. kovo 30 d. raštą BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka.

Taigi, kaip minėta, teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Tačiau kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Toks sanitarinio mazgo įrengimas trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais.

Todėl pagal byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad tais laikotarpiais, kada pareiškėjas kamerose buvo laikomas su dar kitu asmeniu, jam nebuvo pilnai užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais mazgais 283 paras.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose esantys langai vėdinimui pritaikyti, atsidaro, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus (HN 134:2015 17 punktas). Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad nebuvo oro šalinimo sistemos, teko kvėpuoti užterštu oru yra atmestini kaip nepagrįsti. Atskiros oro šalinimo sistemos įrengimo kamerose nenumato galiojantys teisės aktai. Atsakovės atstovas pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės, taip pat nemalonaus kvapo gyvenamosiose kamerose (b. l. 1-3, II tomas).

TIĮET 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, langų angoje turi būti įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Tokių vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

Pareiškėjas nurodė, kad žiemos metu buvo šalta, pūtė vėjas, buvo išdužę langų stiklai kamerose Nr. 362 ir 141, ir jų administracija nekeitė, nereagavo į jo prašymus.

Higienos normoje 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s.

Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Kamerose turi būti įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas (PĮIET 16.7. p.). Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerose įrengtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis dieninis ir naktinis apšvietimas (b. l. 14, I tomas).

Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerose yra įrengta centrinė šildymo sistema. Visose kamerose yra centrinio šildymo įranga. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatūra (b. l. 14, I tomas).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose: Nr. 122, 337, 282, 352, 378, 340, 158, 324, 210, 112A, 325, 323, 150, 343, 362, 277, 89, 50, 105, 141, 168, 60, 39, 167 (b. l. 10-12, I tomas).

Iš į bylą pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Centras) patikrinimo aktų bylai aktualiu laikotarpiu nenustatyta, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tame tarpe ir kamerose Nr. 362, 141, buvo nustatyti higienos reikalavimų pažeidimai (b. l. 12-14, 16-22, 24-26, 28-32, 34-38, 48-52, 54-56, 58-61, 63-64, 68-69, 85-109, 111-127, 130-132, 135-146, 149-158, 160-175, 177-184, II tomas, 132-134, 190-191, I tomas). Išskyrus tik tai, kad 2018 m. gruodžio 3 d. Centro patikrinimo aktu Nr. (10-12 15.4.8)PA – 8693 per tikrinimo laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. buvo rastas Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punkto pažeidimas: Lukiškių TI-K kameroje Nr. 362 išmatuota bendra dirbtinė apšvieta buvo 170 lx (b. l. 45-46, II tomas). Šioje kameroje 2018 m. lapkričio 26 d. buvo laikomas pareiškėjas (b. l. 11, I tomas). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nurodo, kad dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, nagrinėjamu atveju konstatuotinas atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas, neužtikrinant tinkamo dirbtinio apšvietimo kameroje Nr. 362 pareiškėjo buvimo joje laikotarpiu (2018 m. lapkričio 26 d.). Pareiškėjo argumentai dėl to, kad visose kamerose jo buvimo metu degė tik po vieną lemputę, o turėtų degti po dvi, nepagrįsti, todėl atmestini. Pažymėtina, kad nebuvo nustatytų dirbtinio apšvietimo normų pažeidimo pareiškėjo buvimo metu kitose kamerose.

Kitų duomenų ir įrodymų, kad kamerose pareiškėjo buvimo metu buvo šalta, sudužę langai ir kitos nurodytos pareiškėjo aplinkybės dėl netinkamų higienos sąlygų, kamerų mikroklimato, nepagrįsti, neįrodyti, paneigti byloje esančiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir įrodymais. Todėl kitų higienos normų pažeidimų pagrindo konstatuoti nėra. Atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo pagal kitus pareiškėjo nurodytus nusiskundimus nenustatyta.

Pažymėtina ir tai, kad iš pateiktų Centro patikrinimo aktų už ankstesnį laikotarpį nei ginčui aktualus laikotarpis (b. l. 4-11, II tomas), matyti, kad Lukiškių TI-K kameros buvo tikrinamos nuolat ir nuosekliai, jei buvo fiksuoti tam tikri pažeidimai, atsakovės atstovo pateikti raštai dėl atliktų patikrinimų, taip pat tyrimų protokolai (b. l. 15, 23, 27, 33, 44, 47, 53, 57, 62, 67, 110, 129, 159, 185, II tomas, 192, I tomas) patvirtina, kad pažeidimai buvo iš karto pašalinami, į juos buvo operatyviai ir organizuotai reaguojama. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad nebuvo kreipiamas administracijos dėmesys į nuteistųjų, tame tarpe jo paties, nusiskundimus dėl netinkamų higienos ir mikroklimato ar kitų sąlygų. Byloje pateikti pareiškėjo skundai ir prašymai nurodytu aspektu patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į kompetentingas įstaigas, į Lukiškių TI-K administraciją, į kuriuos buvo sureaguota, pareiškėjui atsakyta. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nenustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K administracijos atsakymais (b. l. 128-129, I tomas), būtų skundęs juos BVK nustatyta tvarka, kas sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjo nusiskundimai iš esmės neatitiko faktinės padėties, buvo subjektyvūs ir deklaratyvūs, nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė ir tai, kad jam 2018 m. gruodžio 16 d. nebuvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos.

Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiūrą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 174-175 straipsniai bei PĮVTT 454-472 straipsniai. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiūros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiūros technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos darbų įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovavosi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems buvo užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Sveikatos priežiūros tarnyba pildė pareiškėjo asmens sveikatos istoriją (medicininės apskaitos forma Nr.025/ap), į kurią įrašė sveikatos patikrinimų duomenis, kitą sveikatos informaciją, įdėjo kitus medicininės apskaitos dokumentus (b. l. 16, I tomas).

Byloje esantys rašytinai įrodymai patvirtina, kad T. O. bendrosios slaugytojos buvo apžiūrėtas 2018 m. gruodžio 17 d. (skundėsi karščiavimu, gerklės perštėjimu, galvos skausmu, temperatūra) (b. l. 38, I tomas). Lukiškių TI-K administracija, atsakydama į pareiškėjo 2018 m. gruodžio 17 d. skundą dėl sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo, nurodė, kad dėl skunde nurodytų aplinkybių buvo apklaustas jaunesnysis specialistas, atlikęs pareigas nuo 2018 m. gruodžio 16 d. 7.50 val. iki 2018 m. gruodžio 17 d. 8.20 val., priežiūros poste Nr. 16, kurio gyvenamojoje kameroje Nr. 277 buvo laikomas pareiškėjas, nurodė, kad dėl nusiskundimų dėl sveikatos sutrikimų nebuvo kreiptasi 2018 m. gruodžio 16 d. Pareigūnai 2019 m. sausio 13 d. tarnybiniuose pranešimuose yra nurodę, kad nei žodžiu, nei raštu dėl sveikatos problemų 2018 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas T. O. nesikreipė (b. l. 39, 42, 43, 86-87, I tomas). Kaip matyti, pareiškėjas skundą dėl neteikiamų jam sveikatos paslaugų parašė 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2018 m. gruodžio 18 d. (b. l. 40-41, 83-85, I tomas), 2018 m. gruodžio 16 d. skundų Lukiškių TI-K administracijoje dėl neteikiamų sveikatos priežiūros paslaugų ar neiškviestos greitosios med. pagalbos nėra gauta. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 17 d. apie 6 valandą ryto pareiškėjas buvo atvestas apžiūrai į Sveikatos priežiūros tarnybą, 7 valandą ryto apžiūrėtas specialisto, buvo skirti vaistai (b. l. 38, 44, I tomas). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais įrodymais.

Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis bei byloje esančiais duomenimis ir įrodymais nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui nebuvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Kaip minėta, nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas prašėsi apžiūrimas medikų ar prašė vaistų 2018 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjas nurodė, kad tai gali patvirtinti kartu su juo kameroje buvęs asmuo, tačiau pareiškėjas šio asmens neprašė apklausti liudytoju. Nenustatyta ir tai, kad pareiškėjas būtų skundęs Lukiškių TI-K administracijos atsakymą dėl jo 2018 m. gruodžio 17 d. skundo BVK nustatyta tvarka (b. l. 88, I tomas). Todėl pagrindo pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu taip pat nėra.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 22 punkte nustatyta, jog pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.

Vilniaus PN 2019 m. birželio mėnesio pranešime dėl T. O. (b. l. 1-3, II tomas) nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis TIĮET reikalavimais. Pareiškėjas iš esmės nesiskundžia dėl kiemelių įrengimo, nurodo tai, kad jie buvo netvarkingi, žiemą – nevalomi, nebarstomi, o vasarą nešluojami.

Pažymėtina, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 92 p. nustatyta, kad pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, suimtieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 p. nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo pasibaigus pasivaikščiojimui sutvarkyti tam skirtą vietą. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 233 p. numato, kad pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį.

Taigi, pareiškėjas, teigdamas, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo nevalyti, nebarstomi, nešluoti, konkrečiau nedetalizavo šio teisių pažeidimo, nenurodė pagrįstų aplinkybių (faktų, konkrečių įvykių), kada, kaip buvo padarytas toks jo teisių pažeidimas, kuo pasireiškė bei kaip tai įtakojo jam atsiradusias neigiamas pasekmes. Juolab, kaip reglamentuoja teisės aktai, pasivaikščiojimo kiemelius tvarko patys nuteistieji. Pareiškėjas 2019 m. sausio 7 d. kreipėsi su skundu į Lukiškių TI-K administraciją dėl pasivaikščiojimo kiemelių (b. l. 51-52, I tomas), į kurį jam buvo pateiktas atsakymas (b. l. 49, I tomas). Pareiškėjas BVK nustatyta tvarka šio atsakymo neskundė. Todėl nagrinėjamu atveju nenustatyta pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Pareiškėjas skunde nurodė ir tai, kad jis nebuvo vedamas į dušą maudytis, kaip numato teisės aktai 1 kartą per savaitę. Buvo vedamas 1 kartą į dešimt dienų.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu "Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo" Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir kad dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus.

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, 44 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-04-01 įsakymu Nr. 1R-172, 107 punktu, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Atsakovės atstovas, 2019 m. vasario 12 d. atsakydamas į pareiškėjo 2019 m. sausio 8 d. skundą (reg. Nr. 96-497) (b. l. 57-58, 60-61, I tomas) nurodė, kad į dušą nuteistieji vedami nusiprausti vadovaujantis Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264, 1 priedu, kuriame nustatytas Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafikas. Nurodė, kad patikrinus Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą apskaitos žurnalą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas buvo vedamas į dušą įprastiniu grafiku.

Pareiškėjas teigdamas, kad negalėjo pasinaudoti dušu 1 kartą per savaitę, šio pažeidimo nedetalizavo, nepagrindė konkretesnėmis aplinkybėmis. Nenurodė, kada toks įvykis buvo, kokios priežastys tai lėmė ir pan. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina, jog Lukiškių TI-K ši nuteistųjų teisė buvo užtikrinta (b. l. 32-37, 63-68, I tomas, 70-84, II tomas).

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus teisių teismas pažymi, kad tai, jog pareiškėjas dušu negali naudotis neribotai, nepablogina jo teisės palaikyti asmeninę higieną taip, kad būtų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis (2001-07­24 sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą).

Pareiškėjas nurodė, kad pirmo ir antro korpuso dušuose dušai buvo sulūžę (nulūžusios dušo galvutės), jie netvarkingi.

Atsakovės atstovas nurodė, kad dušinių įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Dušinių patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi. Grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė. Jos kiekvieną dieną yra valomas naudojant dezinfekcijos priemones. Į dušus nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Pažymėjo, kad siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių skg. 6, Vilniuje, esančių korpusų dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 metro (tame tarpe - 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis - 1,2 metro (b. l. 1-3, II tomas).

Byloje esantis Centro 2018 m. lapkričio 5 d. Patikrinimo aktas (patikrinimas atliktas nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d.) patvirtina, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog II -ojo korpuso 20 posto (kameros Nr. 340-352) (b. l. 35, I tomas) dušinės techniškai netvarkingos, sulūžę dušų galvutės. 2018 m. lapkričio 16 d. pranešimu dėl atliktų patikrinimų Lukiškių TI-K informavo Centrą, kad nurodytas pažeidimas, - sulūžusi dušo galvutė, - pakeista (b. l. 25-26, 27, II tomas). Pareiškėjas šiuo laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. buvo laikomas 9 priežiūros poste, kameroje Nr. 150 (b. l. 11, 35, I tomas). Taigi, šis Centro nustatytas pažeidimas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tikrinimo metu nebuvo laikomas 20 priežiūros poste, kurio dušinėse buvo nustatytas pažeidimas, neįtakoja pareiškėjo teisių. Kitų pažeidimų dėl dušų įrengimo nenustatyta. Pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, nedetalizuoti ir nepagrįsti. Pareiškėjas teikė 2018 m. spalio 4 d. ir 2019 m. sausio 8 d. skundus dėl dušų, į kuriuos Lukiškių TI-K administracija atsakė (b. l. 57-58, 60-61, 156-157, 165, I tomas). Lukiškių TI-K atsakymų pareiškėjas BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka neskundė. Todėl remiantis nurodytais argumentais nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiais aspektais.

Taip pat pareiškėjas nurodė, kad kabelinė televizija blogai rodė, kad jį nubaudė už tai, kad iškišo televizijos kabelį per langą.

Nustatyta, kad pareiškėjas su skundu dėl kabelinės televizijos kreipėsi į įstaigos administraciją 2019 m. kovo 22 d. (b. l. 105-106, I tomas). Atsakovės atstovas 2019 m. balandžio 5 d. pareiškėjui pateikė atsakymą į skundą, kuriame nurodė, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė savo gyvenamosiose kamerose turėti televizorių ir žiūrėti kabelinę televiziją. 2019 m. sausio 17 d. buvo kreiptasi į įmonę, kuri teikia kabelinės televizijos paslaugas, atvykę specialistai šalino gedimus. Nurodė, kad kabelinės televizijos ryšys geras (b. l. 96-97, I tomas). Nenustatyta, kad šį įstaigos atsakymą pareiškėjas būtų skundęs Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 2019 m. sausio 31 d. buvo atliktas kabelinės televizijos ryšio kokybės patikrinimas kameroje Nr. 277, kurioje buvo laikomas pareiškėjas ir nustatyta, kad kabelinės televizijos ryšys geras (b. l. 16, I tomas). Iš nurodomų šalių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas yra gavęs nuobaudą už tai, kad buvo iškišęs televizijos antenos kabelį per langą. Pareiškėjas nenurodė, kad skundė šią nuobaudą teisės aktų nustatyta tvarka, kad ji yra panaikinta. Todėl nepagrįstos pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog buvo blogas kabelinės televizijos ryšys ir buvo apribota jo teisė žiūrėti televizorių per kabelinę televiziją. Juolab, kad nenurodė konkrečių detaliais ir išsamiais paaiškinimais apibūdinamų faktų, pažeidžiančių jo teises šiuo aspektu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, sprendimas priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo. Įrodinėjimo našta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sąlygomis, yra laikomas jam sudarius saugią sveikatai gyvenamąją aplinką, tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai tada, kai pareiškėjas įvykdo pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

Taigi, kaip nustatyta, pareiškėjas kreipėsi su skundais ir prašymais į Lukiškių TI-K administraciją, į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, į Centrą dėl kamerų įrengimo, dėl sanitarinio mazgo, dėl kopėtėlių lovose, dėl higienos normų (ventiliacijos, šilumos, langų stiklų), medicinos paslaugų teikimo ir kt., į kuriuos jam buvo atsakyta (b. l. 39, 40-41, 46-47, 49, 51-52, 57-58, 60-61, 71, 72, 76, 78, 79, 83-85, 88, 89-90, 94-95, 99, 101-103, 105-106, 109, 113, 116, 118, 120-121, 122, 123-124, 125-126, 128-129, 130-131, 148, 149, 151-152, 153, 154-155, 156-157, 160-162, 164, 165-166, 170-171, 174-175, 176-177, 182-183, 188-189, 197-198, I tomas). Nenustatyta, kad nesutikdamas su Lukiškių TI-K administracijos atsakymais į jo prašymus ir skundus, pareiškėjas juos būtų skundęs Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos BVK nustatyta tvarka. Tiek iš byloje pateiktų pareiškėjo skundų, prašymų, taip pat iš pateikto į bylą Suimtųjų, nuteistųjų prašymų, skundų, pasiūlymų registracijos žurnalo išrašo (b. l. 141-143, I tomas) galima daryti išvadą, kad T. O. skundai, prašymai tiek Lukiškių TI-K administracijai, tiek kitoms įstaigoms buvo priimami, registruojami, į juos buvo atsakoma. Pareiškėjas skunde nurodydamas, kad administracija nepriimdavo iš jo skundų, jų neregistruodavo, šių aplinkybių nedetalizavo, konkrečiau nepagrindė (t. y. kada, koks skundas ar prašymas, kokiomis aplinkybėmis nebuvo iš jo priimtas, registruotas ar nagrinėtas). Juolab, kaip minėta, pareiškėjas nenurodo bei byloje nėra įrodymų, kad Lukiškių TI-K administracijos atsakymus į skundus ar administracijos neveikimą, nenagrinėjant jo prašymų, skundų, vilkinimą atsakyti į jo skundus pareiškėjas būtų skundęs įstatymo nustatyta tvarka (BVK 183 straipsnis). Pateikti įrodymai byloje patvirtina, kad visi pareiškėjo skundai, teikti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Centrui buvo persiųsti nagrinėti iš pradžių Lukiškių TI-K administracijai, kaip ir numato teisės aktai. Matyti ir tai, kad dalį skundų, teiktų Lukiškių TI-K administracijai, pareiškėjas yra atsiėmęs (prašęs nenagrinėti) (I tomas, b. l. 50, 59, 77, 98, 100, 107, 108, 112, 114, 115, 117, 135, 136, 147, 150, 158, 159, 168, 169, 172, 173, 178, 179, 184, 185, 195, 196, 199).

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia patirtomis neigiamomis pasekmėmis, nurodydamas, kad patyrė garbės ir orumo pažeminimą, gėdą prieš pareigūnus ir kitus asmenis, patyrė sveikatos sutrikimus dėl regėjimo, depresiją, neigiamus išgyvenimus.

Nustatyta, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais 283 paras ir neužtikrinant pareiškėjui tinkamo dirbtinio apšvietimo kameroje Nr. 362 pareiškėjo buvimo joje metu (2018 m. lapkričio 26 d.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Kitų pažeidimų pagal skunde nurodytas aplinkybes nenustatyta.

Pažymėtina tai, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas pažeidimus dėl netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs dėl nustatytų pažeidimų.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir, pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2012 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2542/2012, 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-511-662/2017).

Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu bei pažeista teisė į tinkamą dirbtinį apšvietimą, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, epizodiškumą, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (LVAT 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015, 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015, 2017 m. kovo 14 m. nutartis administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1733-556/2018, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1733-556/2018), į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo prašomos priteisti neturtinės žalos padarymo dydį, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir jam priteistinas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teismo vertinimu, tai yra proporcingas žalos dydis dėl konstatuotų pareiškėjo teisių pažeidimų kilusioms neigiamoms pasekmėms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui T. O., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės atstovo Vilniaus pataisos namų, juridinio asmens kodas 188721271, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė