- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-01
- Bylos Nr.
- eI3-1780-809/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02275-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2024 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. G-243 „Dėl drausminės nuobaudos sugriežtinimo j. eil. A. M., jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ 1, 2, 3, 4, 5, dalis (toliau – ir Įsakymas) ir palikti galioti Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų vado 2024 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. P-106 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo j.eil. A. M.“; 2) panaikinus Įsakymą, grąžinti pareiškėją A. M. į pareigas; 3) priteisti pareiškėjui A. M. nesumokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2024 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas nurodo, kad 2024 m. balandžio 17 d. krašto apsaugos ministras priėmė Įsakymą, kuriuo sugriežtino jam paskirtą drausminę nuobaudą ir paskyrė griežtesnę drausminę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos. Su Įsakymu pareiškėjas nesutinka.
Pareiškėjas nurodo, kad jis yra karys savanoris ir sutinka, kad jam tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu privaloma laikytis karių mandagumo ir visuotinai priimtų elgesio normų, savo elgesiu, drausme, kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą, elgtis tik taip, kad savo veika nežemintų kario vardo ir nediskredituotų krašto apsaugos sistemos institucijų bei privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir kario reputacija.
Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1- ojoje rinktinės 2024 m. kovo 18 d. patvirtintoje tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl j. eil. A. M. kario vardo pažeminimo ir krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimo“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) nurodoma, kad jo elgesys dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, vienareikšmiškai sukelia neigiamas pasekmes - neigiamą požiūrį ir vertinimą tiek savo, tiek vieneto, kuriame tarnauja, tiek ir kariuomenės, kaip institucijos atžvilgiu, toks elgesys neatitinka kario statusui, būdo savybėms keliamų reikalavimų, griauna pasitikėjimą kariu, kaip valstybės gynėju, bei akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro krašto apsaugos sistemos atstovas (karys), kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja. Tačiau pareiškėjas akcentuoja, jog kario vardas pažeminimui ir tuo pačiu krašto apsaugos sistemos institucijos diskreditavimui nepakanka vien netinkamo elgesio, toks elgesys turi būti žinomas. Pareiškėjo teigimu, apie jo padarytą nusikalstamą veiką viešai niekur nebuvo skelbiama. Tai buvo nurodyta ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje: „Tą pagrindžia Vadovybės saugumo vyresniojo specialisto št. srž. E. P. paaiškinimai, kad karys nematė ir kuriame teigiama negirdėjo visuomenės informavimo priemonėse jokios informacijos apie j. eil. A. M. padarytą nusižengimą. Tačiau, apie j. eil. A. M. padarytą teisės pažeidimą informacija buvo pateikta KASP 1 R vadui bei tiesioginiam vadui, todėl darytina išvada, jog apie kario padarytą pažeidimą informacija tapo žinoma ir visuotinai prieinama, ir tai reiškia, kad geras kario vardas yra pažemintas, o KAS institucija - diskredituota“. Neneigia, kad jo padarytą pažeidimą tapo žinoma Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vadui ir jo tiesioginiam vadui, nes pats pareiškėjas ir pranešė savo tiesioginiam vadui apie padarytą pažeidimą, o jis apie tai informavo aukštesnįjį vadą.
Pareiškėjas akcentuoja, jog jis neneigia padaręs drausmės pažeidimą, dėl padaryto drausmės pažeidimo labai gailisi. Tarnybinio patikrinimo atlikimas jo atžvilgiu padarė labai didelį poveikį, jam gėda ne tik prieš save, bet ir prieš savo artimuosius ir kolegas. Drausmės pažeidimas buvo padarytas ne tarnybos metu, veika nebuvo išviešinta žiniasklaidoje, todėl krašto apsaugos sistemos ir kario vardo diskreditavimas buvo minimalus. Supranta, kad pažeidimas laikomas pavojingu, tačiau jokių padarinių nesukėlė, išgėręs vairavo labai nedidelį atstumą ir supratęs, jog negali vairuoti pats sustojo ir ieškojo kas galėtų parvairuoti jo automobilį. Pareiškėjas pats pranešė savo tiesioginiam vadui apie padarytą drausmės pažeidimą. Jam buvo paskirta pati griežčiausia Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir KDS, Drausmės statutas) 69 straipsnyje numatyta nuobauda, nors drausmės pažeidimą sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta ir yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės: kad pats pranešė padaręs drausmės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Pareiškėjas pabrėžia, kad krašto apsaugos sistemoje tarnavo beveik devynis metus ir per visą ilgą tarnybos laikotarpį niekada nebuvo baustas drausmine tvarka, vadų charakterizuojamas „gerai“. Pareiškėjas nurodo, kad jis supranta elgęsis netinkamai ir ne kartą pergalvojo savo elgesio pasekmes, yra tvirtai pasiryžęs ateityje nebenusižengti, būti disciplinuotas ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos metu. Taip pat yra tvirtai pasiryžęs ginti tėvynę, nori ir toliau atlikti kario savanorio tarnybą, kad neprarasti įdirbio, kurį įgijo pastoviai dalyvaudamas pratybose kaip kulkosvaidininkas.
Mano, kad sugriežtinant drausminę nuobaudą privalu atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl skiriant drausminę nuobaudą buvo pažeistas KDS 40 straipsnio reikalavimas. Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vadas siūlydamas sugriežtinti nuobaudą vadovaujasi tik KDS 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, neatsižvelgdamas į tai, kad drausminės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti karį, padariusį drausmės pažeidimą (KDS 30 str. 3 12 d. 2p.), bet ir auklėti ir sulaikyti karius nuo drausmės pažeidimų (KDS 30 str. 2 d. l p.). Nurodo, jog skiriant nuobaudą nei vienam iš nuobaudos paskirties tikslų neturi būti suteikiama išskirtinė prioritetinė reikšmė, ką šiuo atveju pasiūlė padaryti kariuomenės sausumos pajėgų vadas, o krašto apsaugos ministras priimdamas įsakymą griežtinti nuobaudą įgyvendino. Krašto apsaugos ministras priimdamas įsakymą sugriežtinti nuobaudą neatsižvelgė į tarnybinio patikrinimo išvadas, kuriose buvo išsamiai išanalizuotas pareiškėjo padarytas pažeidimas ir pasiūlyta skirti drausminę nuobaudą (tris mėnesius sumažinti kario savanorio atlyginimą 30 procentų) individualiai įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į konkrečiai su pareiškėju susijusias aplinkybes.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jam yra žinoma, kad už panašius pažeidimus krašto apsaugos sistemoje ne vienam kariui yra taikomos švelnesnės drausminės nuobaudos nei atleidimas iš tarnybos. Esant tokioms aplinkybėms yra pažeidžiami lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir teisėtų lūkesčių principai. Pažymi, jog krašto apsaugos ministrui yra pateikęs prašymą skirti su atleidimu iš tarnybos nesusijusią drausminę nuobaudą, tačiau atsakymo dėl savo teikto prašymo negavo.
Pagal drausminė nuobaudos paskirties (KDS 30 str.) kontekstą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Mano, kad esant dabartinei įtemptai geopolitinei situacijai regione (vykstant karui) ir trūkstant karių bei atsižvelgiant į Tarnybinio patikrinimo išvadas jam buvo nepagrįstai paskirta pati griežčiausia drausminė nuobauda.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas, turintis j. eilinio karinį laipsnį, patenką į subjektų ratą, kuriems krašto apsaugos ministras turi teisę skirti drausminę nuobaudą (t. y. atleidimą iš tarnybos), atitinkamai, krašto apsaugos ministras, vykdydamas jam įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas funkcijas bei įvertinęs Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų 2024 m. balandžio 9 d. raštą Nr. S-225 „Dėl drausminės nuobaudos sugriežtinimo kariui savanoriui j. eil. A. M.“ bei Tarnybinio patikrinimo išvadą paskyrė pareiškėjui griežtesnę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos, kuri atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, Lietuvos kariuomenėje nusistovėjusią drausminės atsakomybės už tokius nusižengimus taikymo praktiką bei teismų praktiką. Mano, kad ginčijamas krašto apsaugos ministro įsakymas yra teisėtas bei pagrįstas.
Akcentuoja, kad pareiškėjas skunde neneigia padaryto drausmės nusižengimo fakto bei aplinkybių, kuriomis padarė drausmės pažeidimą.
Tiek Drausmės statutas, tiek KASOKTĮ nepateikia kario vardo diskreditavimo požymių, tačiau jie gali būti atskleidžiami per Drausmės statuto ir KASOKTĮ normų, skirtų saugoti krašto apsaugos sistemos reputaciją, tikslą. Drausmės statutas numato galimybę kariui skirti tam tikras drausmines nuobaudas, kai karys pažemina kario vardą arba diskredituoja krašto apsaugos sistemos institucijas. Šių teisės aktuose įtvirtintų teisės normų paskirtis - saugoti krašto apsaugos sistemos reputaciją ir tarnybos autoritetą, taip pat sudaryti veiksmingas sąlygas krašto apsaugos sistemai gintis nuo jos kompromitavimo ir nebetęsti tarnybos santykių su kariais, kurių veiksmai neatitinka karo tarnybai keliamų pavyzdingumo reikalavimų. Be specifinių reikalavimų, keliamų kariui tarnybos metu, karys ir ne tarnybos metu turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, todėl kario veikla, kaip ir krašto apsaugos sistemos institucijų veikla, negali kelti abejonių valstybei ar visuomenei, dėl kurios gynimo ši sistema yra sukurta ir veikia.
Kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu - turi būti nustatyta kario kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar etikos normų reikalavimams, padarymo, ji turi sukelti pasekmes - akivaizdžiai pažeminti kario vardą arba diskredituoti krašto apsaugos sistemos institucijų autoritetą, griauti pasitikėjimą kariuomene arba ją kompromituoti.
Pažymi, jog Tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog tarnybinio patikrinimo metu teismo nuosprendžiu neginčytinai įrodyta, kad pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę neblaivus (kai jam nustatytas 2.83 promilių (pirmu pūtimu) ir 3,13 promilių (antru pūtimu) girtumas), padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.
Pareiškėjas buvo karys savanoris, todėl tiek tarnybos tiek ir ne tarnybos metu jam buvo privalu laikytis karių mandagumo ir visuotinai priimtų elgesio normų, savo elgesiu, drausme, kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą, elgtis tik taip, kad savo veika nežemintų kario vardo ir nediskredituotų krašto apsaugos sistemos institucijų bei privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir kario reputacija. Toks pareiškėjo elgesys, kai jis būdamas neblaivus vairuoja transporto priemonę, vienareikšmiškai sukelia neigiamas pasekmes - neigiamą požiūrį ir vertinimą tiek savo, tiek vieneto, kuriame tarnauja, tiek ir kariuomenės, kaip institucijos atžvilgiu, toks elgesys neatitinka kario statusui, būdo savybėms keliamų reikalavimų, griauna pasitikėjimą kariu, kaip valstybės gynėju, akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro krašto apsaugos sistemos atstovas (karys), kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja.
Mano, kad nepagrįsti yra pareiškėjo skundo motyvai, kad apie jo padarytą nusižengimą nebuvo paviešinta visuomenės informavimo priemonėse ar pan. Pažymi, kad informacija apie pareiškėjo padarytą teisės pažeidimą buvo pateikta Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų 1-osios rinktinės vadui bei tiesioginiam vadui, todėl atsakovas daro išvadą, jog apie kario padarytą pažeidimą informacija tapo žinoma ir visuotinai prieinama, ir tai reiškia, kad geras kario vardas yra pažemintas, o krašto apsaugos sistemos institucija yra diskredituota. Šiuo atveju nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo paviešintas visuomenės informavimo priemonėse, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko kariui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu karys turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo uniformuotas.
Tokie veiksmai, kai karys didesnio pavojaus šaltinį valdo būdamas neblaivus (nors ir ne tarnybos metu bei neuniformuotas) neatitinka kario statusui ir būdo savybėms keliamų reikalavimų, taip pat griauna pasitikėjimą kariu kaip valstybės gynėju ir verčia suabejoti jo galimybėmis tinkamai atlikti savo pareigas. Be to, pasiryžimas valdyti didesnio pavojaus šaltinį (transporto priemonę) esant neblaiviam yra sąmoningas apsisprendimas, tyčinė veika, todėl pagrįstai kyla įtarimas, kad jei karys ryžtasi valdyti transporto priemonę neblaivus, tai jis lygiai taip pat gali ir kitus didesnio pavojaus šaltinius (ginklus, sprogmenis ir pan.) paimti į rankas būdamas neblaivus ir tuo sukelti didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems visuomenės nariams. Teismo nuosprendyje pažymėta, jog pareiškėjas „padarė itin pavojingą ir šiukštu naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą“. Be to, automobilio vairavimas neblaiviam taip pat yra pripažįstamas vienu iš sunkiausių administracinių teisės pažeidimų, šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia ir jis yra prilyginamas akivaizdžiam visuomenėje susiklosčiusių moralės normų nepaisymui.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo padarytas drausmės pažeidimas atsižvelgiant į visas padaryto drausmės pažeidimo aplinkybes, jo pobūdį, pasekmes yra iš esmės pažeidžiantis krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos pagrindinius principus, kuriais grindžiama krašto apsaugos sistemos veikla, bei buvo padaryta esminė žala krašto apsaugos sistemai, todėl atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 69 straipsnyje, už kurį kariui turėtų būti skiriama griežčiausi tarnybinė nuobauda.
Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės rodo šiurkštaus drausmės pažeidimo, numatyto Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnyje, padarymą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Drausmės statuto 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 40 straipsnio 4 dalies 1 punktu bei manydamas, jog švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. A. R. pasiūlė krašto apsaugos ministrui sugriežtinti krašto apsaugos savanorių pajėgų vado 2024 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. P-106 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo j. eik A. M.“ paskirtą drausminę nuobaudą ir pareiškėjui skirti griežčiausią drausminę nuobaudą (ultima ratio), numatytą Drausmės statuto 69 str. - atleidimą iš tarnybos.
Dėl drausminės nuobaudos griežtumo taip pat nurodo, jog pagal Drausmės statuto 5 straipsnio 3 dalį, šiurkštus drausmės pažeidimas yra šio statuto II dalies I skyriuje nustatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas). Pareiškėjo veika kvalifikuota pagal Drausmės statuto 69 straipsnį, kuri patenka į šio statuto II dalies I skyriaus nustatytas veikas, tai reiškia, kad pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, kuomet žala padaroma nustatytai karo tarnybos tvarkai.
Akcentuoja, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo tinkamai įvertintos tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodyta pažeidimo sudėtis, pateiktas tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, tik buvo pasiūlyta netinkama drausminė nuobauda. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjo padarytas drausmės pažeidimas atsižvelgiant į visas padaryto drausmės pažeidimo aplinkybes, jo pobūdį, pasekmes yra iš esmės pažeidžiantis krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos pagrindinius principus, kuriais grindžiama krašto apsaugos sistemos veikla, bei buvo padaryta esminė žala krašto apsaugos sistemai. Pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 69 straipsnyje (Kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas), todėl jam paskirta drausminė nuobauda turėjo būti sugriežtinta paskiriant atleidimą iš tarnybos.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė pateikė atsiliepimą į skundą, skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog vadovaujantis teisės aktais, Lietuvos kariuomenės Sausumo pajėgų vadas (aukštesnis vadas) įvertinęs KDS 40 str. 6 d. nurodytas aplinkybes, 2024 m. balandžio 9 d. raštu Nr. S-225 „Dėl drausminės nuobaudos sugriežtinimo kariui savanoriui j. eil. A. M.“ pateikė siūlymą krašto apsaugos ministrui sugriežtinti pareiškėjui paskirtą nuobaudą ir skirti grieščiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.
Nuobaudos sugriežtinimo procedūros nebuvo pažeistos, t. y. nuobaudą sugriežtino KDS numatytus įgaliojimus turintis subjektas – krašto apsaugos ministras, nepraleisdamas nustatyto 30 dienų termino.
Pažymi, jog pagal KDS 8 str. 2 d., karių savanorių (šiuo atveju ir pareiškėjo) drausminė atsakomybė dėl KDS 69 str. nurodytų drausmės pažeidimų yra tokia pati kaip ir profesinės karo tarnybos karių. Pareiškėjas yra karys savanoris, todėl tiek tarnybos tiek ir ne tarnybos metu jam privalu laikytis karių mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų, savo elgesiu, drausme, kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims bei pavaldiniams, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą, elgtis tik taip, kad savo veika nežemintų kario vardo ir nediskredituotų krašto apsaugos sistemos institucijų bei privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir kario reputacija, bent jau tol, kol jį sieja ryšys su krašto apsaugos sistema. Karo tarnyba grindžiama pavyzdingumo ir atsakomybės principais.
Karys, atlikdamas savo pareigas, privalo saugoti kario garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų kario vardo. Kodekse taip pat nustatyta, kad karys turi atminti, kad nedrausmingumas yra nesuderinamas su kario statusu. Kodeksas nustato pareigą kariams ne tarnybos metu elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą (20.1 punktas), nepiktnaudžiauti alkoholiu, nevartoti psichotropinių ar narkotinių medžiagų (20.3 punktas), privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir kario reputacija (20.4 punktas). Kodekso 22 punkte taip pat įtvirtina nuostata, kad laikytis kodekso reikalavimų – kario pareiga ir garbės reikalas, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia moralinę bei KDS nustatyta tvarka – drausminę atsakomybę.
Pareiškėjo atžvilgiu, vadovaujantis KDS nuostatomis, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281¹ straipsnyje (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas). Pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 str.), skiriant baudžiamojo poveikio priemones. Taigi, pareiškėjas iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Anot trečiojo suinteresuoto asmens, tokie veiksmai, kai karys vairuoja neblaivus, t. y. valdo didesnio pavojaus šaltinį būdamas apsvaigęs, neatitinka kario statusui ir būdo savybėms keliamų reikalavimų, taip pat griauna pasitikėjimą kariu kaip valstybės gynėju ir verčia suabejoti jo galimybėmis tinkamai atlikti savo pareigas. Šiuo pažeidimu keliamas pavojus asmenų gyvybei ir sveikatai (didesnio pavojaus šaltinio valdymas būnant neblaiviam) vertinama kaip žeminanti kario vardą veika, taip pat diskredituojanti krašto apsaugos institucijas visuomenėje. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas padarė veiką būdamas sunkiai apgirtęs, apgyvendintoje vietovėje (Alytaus mieste), taip keldamas realią grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.
Vertinant, ar asmuo pažemino vardą, būtina vadovautis ne asmens subjektyvia nuomone, o atsižvelgti į objektyvius kriterijus. Pagrindinis asmens elgesio vertinimo kriterijus turi būti teisės normos, kurios daugeliu atvejų ne tik nustato elgesio taisykles, bet ir smerkia žalingą bei skatina visuomenei naudingą elgesį. Tačiau teisės normos negali numatyti visų asmens elgesio atvejų, visapusiškai reguliuoti ir vertinti jo veiklą. Tokį reguliavimą atlieka moralės, paprotinės normos. Jos atspindi visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, požiūrį į gėrį, blogį, daro įtaką asmens elgesiui. Akivaizdus institucijos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo ja griovimas arba jos kompromitavimas taip pat yra vertinamojo pobūdžio ir sietinas su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais – ko visuomenė tikisi iš pareigūnų, institucijos.
Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, daugumos visuomenės narių požiūrį į gėrį, blogį, bendražmogiškos moralės nuostatas, baudžiamosios bei administracinės teisės normomis (draudimais kėsintis į įstatymų saugomus gėrius) jau diferencijavo atitinkamas veikas, įvertindamas jų pavojingumą ir tuo pačiu nustatydamas tam tikras sankcijas už jų padarymą. Todėl, vertinant, kiek konkrečia veika žeminamas geras vardas, pagrįstai galima vadovautis baudžiamosios ir administracinės teisės normomis sudarytais priešingų teisei veikų vertinimais.
KDS įtvirtinta, jog drausminė nuobauda yra atsakomybės įgyvendinimo priemonė, skiriama vado (viršininko) įsakymu kariui, padariusiam drausmės pažeidimą. Drausminės nuobaudos paskirtis – auklėti ir sulaikyti karius nuo drausmės pažeidimų ir nubausti karį, padariusį drausmės pažeidimą. Skiriant drausminę nuobaudą, vadas (viršininkas) atsižvelgia į padaryto drausmės pažeidimo pobūdį, kaltės formą, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pažymi, jog KDS 69 str. numatyta pažeidimo sudėtis yra formali ir atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiama teisinė tvarka, išdėstyta straipsnio dispozicijoje. Pavojingi padariniai yra pagrindinis materialiųjų sudėčių požymis, tačiau formaliųjų sudėčių atvejais, pavojingų padarinių atsiradimas nėra būtinas, veika laikoma baigta ją padarius ar susilaikant nuo jos, nepriklausomai nuo to, ar veika sukėlė žalingas pasekmes, ar ne.
Akcentuoja, jog sąmoningas apsisprendimas vairuoti automobilį, esant apsvaigus nuo alkoholio yra tyčinė veika žeminanti kario vardą, liudijanti apie nepagarbų požiūrį į kario statusą bei prisiimtas atsakomybes. Tarnybinio tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei kario alkoholio vartojimo fakto ir neblaivumo laipsnio pripažinimas rodo šiurkštaus drausmės pažeidimo, numatyto KDS 69 str., padarymą. KASOKTĮ 38 str. 2 d. 8 p. nurodo, kad profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jo žiniomis kitiems kariams už panašius drausmės pažeidimus krašto apsaugos sistemoje yra taikomos švelnesnės drausminės nuobaudos. Svarbu pažymėti, kad kiekvienas kario drausmės pažeidimas yra nagrinėjamas individualiai vertinant konkrečias aplinkybes. Kitų karių padaryti drausmės pažeidimai visiškai nesusiję su pareiškėjo padarytu pažeidimu. Šiuos pareiškėjo teiginius, Lietuvos kariuomenė vertina kaip gynybinę poziciją paremtą pareiškėjo subjektyviu vertinimu ir gandais.
Atsižvelgiant į veiksnių visetą (veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą ir kt.) bei įvertinus, kad pareiškėjo veika buvo pripažinta nusikalstama, pagrįstai manytina, kad sprendimas skirti sugriežtintą drausminę nuobaudą, kraštutinę priemonę (ultima ratio), – atleidimą iš tarnybos yra teisingas ir pagrįstas. Įsakymas yra priimtas tinkamai įvertinus pareiškėjo veiką, surinktus įrodymus ir įgyvendinus įstatymų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui suteiktus įgaliojimus, todėl Lietuvos kariuomenės nuomone, skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui buvo sugriežtinta drausminė nuobauda, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas reiškia reikalavimus grąžinti jį į eitas pareigas bei priteisti nesumokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2024 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. M. iki Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš kario savanorio tarnybos vykdė kario savanorio tarnybą pagal savanoriškai sudarytą kario savanorio sutartį Lietuvos kariniame vienete – Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės (toliau – ir KASP 1 Rinktinė) 107 pėstininkų kuopoje, eidamas 2 pėstininkų skyriaus kulkosvaidininko pareigas ir turėdamas jaunesniojo eilinio karinį laipsnį. Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnavo nuo 2017 m. lapkričio 9 d.
Alytaus apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-320-791/2024 2024 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pareiškėją pripažino padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo). Teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą sutuoktinės A. M. atsakomybei be piniginio užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą. Teismo nuosprendžiu pareiškėjui taip pat buvo paskirtos poveikio priemonės: uždrausta 2 (dvejus) metus ir 3 (tris) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei priimtas sprendimas konfiskuoti turtą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto - automobilio Nissan Patrol valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, atitinkančią 5300 Eur dydžio sumą. Teismo nuosprendžiu nustatyta, jog pareiškėjas 2024 m. sausio 24 d. apie 19.00 val. Alytaus m. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (pirmuoju pūtimu – 2.83 promilių girtumas, antruoju – 3,13 promilių girtumas).
Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vado ltn. M. J. Įsakymu „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ buvo įsakyta Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 107 pėstininkų kuopos vadui kpt. D. S. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo A. M. galimo kario vardo pažeminimo ar krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimo vairuojant transporto priemonę neblaiviam.
2024 m. vasario 15 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą „Dėl vairavimo neblaiviam ne tarnybos metu“, kuriame neneigė vairavimo neblaiviam fakto, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi.
2024 m. kovo 18 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje “Dėl j. eil. A. M. kario vardo pažeminimo ir krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimo”, kurią parengė Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 107 pėstininkų kuopos vadas kpt. D. S., buvo pasiūlyta: 1) už šiurkštaus drausmės pažeidimo, numatyto Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 str. (Kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas) padarymą j. eil. A. M. skirti drausminę nuobaudą - 3 (tris) mėnesius sumažinant kario savanorio atlyginimą 30 procentų; 2) Drausminės nuobaudos - kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas, paskyrimui, tyrimo medžiagą perduoti krašto apsaugo savanorių pajėgų vadui; 3) KASP 1 R 107 PK kuopininkui pravesti prevencinį pokalbį tarp kuopos karių, su tikslu jiems priminti ir išaiškinti drausminės atsakomybės pagrindus už kario vardo pažeminimą ar krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimą bei kariams taikomus aukštesnius moralės standartus ir karių elgesį ne tarnybos metu.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas, atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, 2024 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. P-l 06 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo j. eik A. M.“, pareiškėjui paskyrė drausminę nuobaudą - 30 procentų tarnybinio atlyginimo sumažinimą 3 mėnesiams.
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. A. R. 2024 m. balandžio 9 d. rašte Nr. S-225 „Dėl drausminės nuobaudos sugriežtinimo kariui savanoriui j. eik A. M.“ nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas buvo pripažintas padaręs šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 69 str. (Kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas). Minėtame rašte buvo pažymėta, jog sąmoningas apsisprendimas ne tarnybos metu vairuoti automobilį esant apsvaigus nuo alkoholio yra itin pavojinga tyčinė veika, žeminanti kario vardą, liudijanti apie nepagarbų požiūrį į kario statusą bei prisiimtas atsakomybes, kurias šia savo veika karys niekina. Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės rodo šiurkštaus drausmės pažeidimo, numatyto Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnyje, padarymą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Drausmės statuto 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 40 straipsnio 4 dalies 1 punktu bei manydamas, jog švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. A. R. pasiūlė krašto apsaugos ministrui sugriežtinti Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado 2024 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. P-106 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo j. eik A. M.“ paskirtą drausminę nuobaudą ir pareiškėjui skirti griežčiausią drausminę nuobaudą (ultima ratio), numatytą Drausmės statuto 69 str. (Kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas) - atleidimą iš tarnybos.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras skyrė pareiškėjui griežčiausią drausminę nuobaudą ginčijamu Įsakymu - atleidimą iš tarnybos. Taip pat nuo 2024 m. balandžio 18 d. atleido pareiškėją iš Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1 -osios rinktinės 107 pėstininkų kuopos 2 pėstininkų skyriaus kulkosvaidininko pareigų, nuo 2024 m. balandžio 19 d. nutraukė kario savanorio tarnybos sutartį su pareiškėju ir išleido jį į atsargą.
Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog ne tarnybos metu pareiškėjas, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę. Ginčas šioje byloje kilo dėl, pareiškėjo įsitikinimu, jam neproporcingai paskirtos griežčiausios drausminės nuobaudos.
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2024-01-01 iki 2024-07-01), Lietuvos kariuomenės drausmės statutas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d.) ir Lietuvos karių etikos kodeksas (ginčui aktuali teisės akto redakcija).
KASOKTĮ 21 straipsnis nustato, kad karys yra Lietuvos valstybės gynėjas (21 straipsnio 1 dalis); kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai (21 straipsnio 2 dalis). Karys privalo laikytis karių etikos kodekso reikalavimų. Šį kodeksą tvirtina krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu (21 straipsnio 9 dalis).
Vadovaujantis KASOKTĮ 23 straipsnio 2 dalimi, karys pradėdamas tarnybą prisiekia Lietuvos valstybei ir pasirašo vardinį priesaikos lapą. Prisiekdamas kiekvienas karys be kita ko įsipareigoja sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus, taip pat būti doras ir garbingas Lietuvos karys.
Pagal KASOKTĮ 26 straipsnio 3 dalį, drausmę ar įstatymus pažeidęs karys atsako pagal statutus ir įstatymus.
KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų (8 punktas).
KDS paskirtis: 1) stiprinti teisėtumą, auklėti karius, kad jie sąžiningai atliktų pareigas, ginti jų teises ir laisves, sudaryti sąlygas karių drausmės pažeidimų prevencijai ir karių drausmei stiprinti; 2) tiksliai apibrėžti, kokia veika yra drausmės pažeidimai; 3) nustatyti karių, padariusių drausmės pažeidimų, atsakomybės sąlygas; 4) nustatyti vadų (viršininkų) teises ir pareigas karių drausmei užtikrinti; 5) nustatyti drausmės pažeidimų ir skundų tyrimo tvarką; 6) nustatyti drausmines nuobaudas už drausmės pažeidimus ir šių nuobaudų skyrimo tvarką; 7) nustatyti išankstinę karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka krašto apsaugos sistemoje tvarką; 8) nustatyti ginkluotųjų pajėgų nariams karo padėties metu taikomą drausminę atsakomybę (KDS 1 straipsnis).
Pagal KDS 5 straipsnį drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), už kurią šiame statute numatyta drausminė nuobauda. Drausmės pažeidimai skirstomi į šiurkščius drausmės pažeidimus ir kitus drausmės pažeidimus. Šiurkštus drausmės pažeidimas yra KDS II dalies I skyriuje nustatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas).
Pagal KDS 29 straipsnį tarnybinio patikrinimo eigą kontroliuoja tarnybinį patikrinimą paskyręs vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius (1 dalis). Vadų (viršininkų) paskirtus drausmės pažeidimų ir skundų tyrimus kontroliuoja aukštesni vadai (viršininkai) ir krašto apsaugos generalinis inspektorius, kurie turi teisę duoti nurodymus pašalinti tarnybinio patikrinimo trūkumus (KDS 29 straipsnio 2 dalis).
Skirdamas drausminę nuobaudą, vadas (viršininkas) atsižvelgia į:1) padaryto drausmės pažeidimo pobūdį; 2) kaltės formą;3) pažeidėjo asmenybę; 4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (KDS 40 straipsnio 6 dalis).
Krašto apsaugos ministras gali skirti šio statuto 31 straipsnyje nustatytas drausmines nuobaudas visiems šio statuto 8 straipsnyje nustatytiems drausminės atsakomybės subjektams, išskyrus nuobaudą pažeminti kario laipsnį pulkininkams (jūrų kapitonams) ir generolams (admirolams) ir nuobaudą atleisti iš tarnybos Lietuvos kariuomenės vadą (KDS 52 straipsnis).
Drausmės statuto 52 straipsnyje numatyta, kad Krašto apsaugos ministras gali skirti visas šio statuto 31 straipsnyje nustatytas drausmines nuobaudas (įskaitant drausminę nuobaudą - atleidimas iš tarnybos) visiems šio statuto 8 straipsnyje nustatytiems drausminės atsakomybės subjektams, išskyrus nuobaudą - pažeminti kario laipsnį pulkininkams (jūrų kapitonams) ir generolams (admirolams) ir nuobaudą - atleisti iš tarnybos Lietuvos kariuomenės vadą.
KDS 38 straipsnis reglamentuoja atleidimo iš tarnybos pagrindą. Atleidimas iš tarnybos yra drausminė nuobauda, skiriama kariui už šiurkštų drausmės pažeidimą (KDS 38 straipsnio 1 dalis). Atleidžiant iš tarnybos, nutraukiama profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis (KDS 38 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos kariuomenės drausmės statuto II dalies I skyrius reglamentuoja šiurkščius drausmės pažeidimus. Statuto 69 straipsnis apibrėžia kario vardo pažeminimą arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimą. Pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnį už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią veiką, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamos papildomos tarnybos užduotys, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš tarnybos; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų, arba pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.
Taigi, iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo, konstatuotina, jog ginčijamas Įsakymas yra priimtas tam įstatymų numatytus įgaliojimus turinčio subjekto – krašto apsaugos ministro. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog krašto apsaugos ministro diskrecija, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, skirti griežčiausią nuobaudą (nei buvo siūloma Tarnybinio tyrimo išvadoje).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad transporto priemonės vairavimas neblaiviam vertintinas kaip kario vardo pažeminimas ir krašto apsaugos sistemos diskreditavimas, sudarantis pakankamą pagrindą atleisti karį iš tarnybos. Sąmoningas apsisprendimas sėsti prie vairo neblaiviam, yra tyčinė veika bei tokie pareiškėjo atlikti veiksmai grubiai pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias teisės ir moralės normas, liudija jo nepagarbų požiūrį į būtinybę laikytis šių normų, todėl akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro šios sistemos atstovas (karys), kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1534/2013, 2014 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1579/2014, 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2015-415/2023 ir kt.).
Taigi, pareiškėjas sąmoningai pasirinkdamas vairuoti transporto priemonę (didesnio pavojaus šaltinį) būdamas neblaivus, nors ir ne tarnybos metu, savo poelgiu pažemino kario vardą ir kartu diskreditavo krašto apsaugos instituciją, ką ir konstatavo atsakovas atlikdamas tarnybinį tyrimą. Pažymėtina, kad veiksmai, kai pareiškėjas, būdamas neblaivus (nors ir ne tarnybos metu), vairavo transporto priemonę, nedera su kario statusu, kario asmeninėms savybėms keliamų reikalavimų, griauna pasitikėjimą kariu kaip valstybės gynėju ir verčia abejoti tokio asmens galimybėmis tinkamai atlikti savo pareigas, be to, jo sąmoningas apsisprendimas sėsti prie vairo neblaiviam yra tyčinė veika bei tokie pareiškėjo atlikti veiksmai iš esmės pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias teisės ir moralės normas, liudija jo nepagarbų požiūrį į būtinybę laikytis šių normų, todėl akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro karys, kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja.
Pareiškėjo teigimu, viešai nebuvo skelbta apie jo padarytą pažeidimą, todėl krašto apsaugos sistemos ir kario vardo diskreditavimas buvo minimalus. Tačiau nagrinėjamu atveju tokie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip subjektyvūs pareiškėjo samprotavimai, kurie teismo vertintini kritiškai. Be to, vertinant veiką nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo paviešintas, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje, ar tai įvyko pareigūnui (kariui) atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas (karys) turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo uniformuotas – vien tai, jog karinio vieneto vadą pasiekė informacija apie padarytą veiką, reiškia, kad kario veika tapo žinoma ir geras kario vardas yra pažemintas, o Lietuvos Respublikos krašto apsaugos institucija – diskredituota. Tai reiškia, kad žinios apie asmens priešingą teisei elgesį tapo visuotinai prieinamos (administracinės bylos Nr. I-2139-789/2009, Nr. A62-2135/2011).
Pareiškėjas nurodo, jog jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamojo įstatymo prasme yra laikomas neteistu. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepaneigia fakto, jog pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, kurios pagrindu ir buvo pradėtas ginčo tarnybinis tyrimas ir priimtas ginčijamas Įsakymas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog be specifinių reikalavimų, keliamų kariui tarnybos metu, karys ir ne tarnybos metu turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą, karius; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų karo tarnybos interesai ir kario reputacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-85/2013).
Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovė, nustatydama, kad pareiškėjas padarė šiurkštų, kario vardą žeminantį tarnybinį pažeidimą, atsižvelgė į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes ir pagrįstai bei teisėtai, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo atžvilgiu priėmė ginčijamą Įsakymą.
Teismas papildomai pažymi, kad asmuo, tapdamas kariu, prisiekia sąžiningai vykdyti Konstituciją, įstatymus, taip pat būti doru ir garbingu Lietuvos kariu. Pareiškėjas sąmoningai pasirinko vairuoti transporto priemonę (didesnio pavojaus šaltinį) esant neblaivumo būsenai (sunkus girtumas), nors ir ne tarnybos metu, kas sudarė pagrįstą pagrindą atsakovui įvertinti jo galimybę toliau vykdyti kario pareigas, padaryti išvadas, kad jo poelgis neatitinka kario statusui keliamų reikalavimų. Teismas pažymi, kad tai, kad pareiškėjui vairuojant neblaiviam nebuvo sukelta sunkesnių padarinių (ar šis faktas nebuvo išviešintas), nesudaro pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo veiką. Taigi, surinktų įrodymų ir atliktos teisinio reglamentavimo bei LVAT jurisprudencijos analizės kontekste įvertinta, kad pareiškėjo tvirtinimas, jog jam skirta neproporcinga poveikio priemonė, yra nepagrįstas. Šiuo atveju lengvinančių aplinkybių buvimas (pareiškėjo gailėjimasis) ir jų pobūdis visame kitų įrodymų kontekste nesudaro teismui pagrindo daryti priešingą išvadą nei padarė atsakovas pareiškėjo pažeidimą įvertindamas kaip šiurkštų.
Įvertinus pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio kario kaltės rūšį ir laipsnį bei kitas jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju paskirta drausminė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas nenustatė, kad atsakovė atlikdama tarnybinį tyrimą ir skirdama pareiškėjui drausminę nuobaudą būtų padariusi esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimą. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, Įsakymo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog teismui atmetus pagrindinį reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo, atmestini ir kiti ir su tuo susiję išvestiniai skundo reikalavimai dėl pareiškėjo grąžinimo į tarnybą bei tarnybos atlyginimo priteisimo.
Teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.